Verslas

Kasmet tūkstančiai gyventojų patenka į sukčių pinkles ir praranda savo turimas santaupas. Tam, kad žmonės lengva ranka neatiduotų pinigų apgavikams, ruošiamasi imtis ir naujų saugumo priemonių. O dėl to gali pasikeisti ir jūsų turimos bankinės kortelės.  Tarptautinė mokėjimo sistema „Mastercard“ naudojasi ne vienas Lietuvoje veikiantis bankas ar kita finansų įstaiga.

Arbatpinigiai Lietuvoje yra vertinami gana skirtingai. Vieni mano, kad padavėjams palikti pinigų už aptarnavimą yra normalu ir pagarbu. Kiti nežino, kokia tai turėtų būti suma. Dar kiti tikina, kad neprivalo mokėti darbuotojams algos – tą turi daryti darbdaviai. Socialiniame tinkle „Facebook“ labai daug dėmesio ir diskusijų sulaukė vienos padavėjos įrašas, kuriame ji pareiškė, kad nėra čia tam, kad klientus aptarnautų nemokamai, nes iš arbatpinigių apmoka savo sąskaitas.

Valdančiųjų lyderiai iš esmės pritaria Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlomai antrosios pensijų pakopos reformai. Tiesa, mažesnieji partneriai siūlo keletą pakeitimų. Aušriečiai ragina padidinti prezidento pasiūlytą iš fondo atsiimamą pinigų sumą, o demokratai – didinti į pensijų fondus pačių kaupiančiųjų pervedamas sumas. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Kartais verslo idėjos gimsta ne dėl kūrybinio nušvitimo, o dėl nuovargio ir nusivylimo. Štai viena TV3 žiniasklaidos grupės verslumo šou „Rykliai. Lietuva“ dalyvių, pavargusi nuo pas nagų meistres išeikvoto laiko ir pinigų, nusprendė pati perimti vadžias į rankas ir viską supaprastinti.  Kaip kuriamas verslas, Rūta Bairašauskienė nusimano. Ji ir pardavimų, ir projektų vadovė, dirbusi didelėse įmonėse. Moteris pagaliau ryžosi pristatyti ir savo verslo idėją.

Prekybos tinklo „Norfa“ įkūrėjas Dainius Dundulis prakalbo ne tik apie savo vaikystę, bet ir atskleidė, kodėl jis nesinaudoja socialiniais tinklais, nors beveik niekuomet neatsisako duoti interviu žiniasklaidai. „Žinių radijo“ laidoje „Lyderio kodas“ D. Dundulis teigė, kad pirmuosius savo pinigus jis pradėjo užsidirbti dar jaunystėje.Verslininkas taip pat užsimena, kokios savybės jį verčia judėti pirmyn.

Sausio ir vasario pradžioje, gyventojus pasiekiant didesnėms pensijoms, padidėjusio skambučių srauto sulaukianti „Sodra“ gyventojus ragina naudotis informacinėmis sistemomis ir savitarna. „Šiuo metu sudėtinga prisiskambinti į „Sodros“ informacijos centrą, susidaro laukiančiųjų eilės.

Vis daugiau gyventojų kiekvieną mėnesį ne tik sulaukia pensinio amžiaus ir įprastos senatvės pensijos. Prie jų kai kuriems taip pat išmokamos papildomos išmokos, vadinami pensijų anuitetai. Jie mokami tiems gyventojams, kurie dirbdami dalyvavo pensijos kaupime privačiuose II pakopos pensijų fonduose. Anuitetų dydis priklauso nuo to, kiek ilgai žmogus dirbo, kokią dalį savo algos sumokėjo į fondus ir, galiausiai, kiek pavyko uždirbti jų valdytojams.

Sekmadienį Lietuvai ir kitoms Baltijos valstybėms prisijungus prie kontinentinės Europos elektros tinklų, procesą koordinavusios elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis sako, kad procesas vyko sklandžiau nei tikėtasi. „Nei kibernetinių atakų, nei sabotažo aktų nebuvo. Procesas vyko sklandžiai, net sklandžiau, nei planavome – galvojome, gal kažkur technika gali ir nesuveikti, tai irgi yra kasdienis dalykas.

Skandalais išgarsėjęs JAV atlikėjas ir prodiuseris Kanye Westas vėl sulaukė dėmesio už Atlanto. Daugiausia TV žiūrovų sulaukiančio amerikietiško futbolo svarbiausių rungtynių „Super Bowl“ metu reperis reklamavo savo parduotuvę internete. Paaiškėjo, kad vienintelė prekė šioje parduotuvėje yra balti marškinėliai su juoda svastika. Trijų dydžių marškinėliai parduotuvėje kainuoja 19,95 euro. Į šią kainą neįskaičiuoti mokesčiai ir prekės pristatymas.

Ši žiema Lietuvoje bent kol kas nebuvo baisiai šalta ar snieguota. Tačiau įvairių druskų ir jos mišinių keliuose ir gatvėse buvo ir dar bus išpilta nemažai. Ne visi automobiliai vienodai gerai apsaugoti nuo jos poveikio, o senesni ir pažeisti gali gana greitai rūdyti.  Kad taip nenutiktų, vis daugiau vairuotojų kreipiasi į įmones, kurios padengia kėbulus specialia danga, turinčia apsaugoti kėbulus.

Vieno didžiausių bankų Lietuvoje „Swedbank“ Įvaizdžio, komunikacijos ir tvarumo tarnybai vadovaus Giedrius Simonavičius. Jis nuo vasario 25 dienos pakeis pernai gruodžio pabaigoje iš pareigų pasitraukusį Valdą Lopetą, pirmadienį pranešė „Swedbank“. G. Simonavičius praėjusią savaitę paliko SBA grupę, kur nuo 2018 metų spalio ėjo komunikacijos ir rinkodaros vadovo pareigas bei apie pusantrų metų dirbo grupės nekilnojamojo turto (NT) vystymo bendrovės „SBA Urban“ valdyboje.

Estijos statybų grupės „Merko Ehitus“ valdoma Lietuvos bendrovė „Merko statyba“ pernai pasiekė rekordinę apyvartą – 270 mln. eurų – 2,8 karto didesnę nei 2023 metais (97,8 mln. eurų). Bendrovė pernai pasirašė naujų sutarčių už daugiau nei 110 mln. eurų – 2,6 karto mažiau (290,5 mln.

Kiekvieną pirmadienį kartu su penkiais garsiais šalies investuotojais į verslo gelmes kviečiantis nerti TV3 žiniasklaidos grupės verslumo šou „Rykliai. Lietuva“ ne vieną staigmeną žiūrovams pateiks ir šį vakarą. Dalyviai sulauks ne tik vertingų pamokų, bet ir verslininkų kritikos.

Pirmadienį paskelbtame Europos Komisijos pareiškime teigiama, kad Europos Sąjunga „nepateisina“ JAV tarifų įvedimo ES plieno ir aliuminio eksportui. „Mes nereaguosime į aptakius pareiškimus be detalių ar raštiškų paaiškinimų“, – teigiama pranešime spaudai. „Reaguosime siekdami apsaugoti Europos įmonių, darbuotojų ir vartotojų interesus nuo nepagrįstų priemonių.“ Kol kas Komisijai oficialiai nepranešta apie jokius papildomus tarifus ES eksportui.

Europos automobilių pramonės lyderiai jau kurį laiką spaudžia Europos Sąjungą ieškoti sprendimų dėl ilgai besitęsiančios sektoriaus krizės. Padėtis tapo tokia rimta, kad Europos Komisija sausio pabaigoje pasikvietė Europos automobilių pramonės atstovus aptarti ateities gaires ir sutarti, kuria kryptimi reikėtų judėti.

Sostinės savivaldybė Vilniaus organizacijas kviečia teikti paraiškas aplinkosauginio švietimo projektams finansuoti. Šiai programai iš viso numatyta 70 tūkst. eurų. „Vilnius jau ne vienerius metus skatina gyventojus pažinti miesto gamtinę aplinką, ją saugoti ir puoselėti. Šiemet, tapę Europos žaliąja sostine, dar labiau siekiame įtraukti bendruomenes į tvarias iniciatyvas.

Blaivumo patikros darbe rodo, kad daugiausiai apsvaigusių nuo alkoholio žmonių darbe pasirodo žemės ūkio ir komunalinių paslaugų sektoriuose. Pirmadienį surengtos spaudos konferencijos „Lietuvių blaivumas darbe: ką rodo blaivumo patikrų duomenys?“ metu darbuotojų blaivumo patikras atliekančios bendrovės „Inovatyvių procesų sprendimai“ direktorius Darius Didžgalvis teigė, kad tyrimų duomenys rodo teigiamas tendencijas – neblaivių darbe pasirodančių žmonių skaičius Lietuvoje per pastaruosius...

Savaitgalį pranešta, kad elektros tiekėjas „Ignitis“ klientams išsiuntė klaidingas sąskaitas. Paaiškėjo, kad jiems priskaičiuotos sumos buvo padidintos du kartus. Bendrovė atsiprašo ir siunčia mažesnes sąskaitas. Daugelis gyventojų nustebo paaiškėjus, kad naujos „Ignitis“ sąskaitos už elektrą buvo daug didesnės už ankstesnes. „Aš irgi gavau klaidingą „Ignitis“ sąskaitą, dvigubai didesnę.

Belgijai pirmajai Europos Sąjungoje (ES) nuo šių metų uždraudus prekybą vienkartinėmis elektroninėmis cigaretėmis, nuo lapkričio 1-osios jas siūloma uždrausti įvežti ir į Lietuvą.  Viena tai numatančių Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pataisų iniciatorių – Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė, „Nemuno aušros“ frakcijos narė Lina Šukytė-Korsakė anksčiau BNS sakė, kad tokios cigaretės turėtų būti uždraustos, kol nėra klinikinių skysčių tyrimų.

Praėjusį savaitgalį Baltijos šalims sinchronizavus savo elektros tinklus su Vakarų Europa, Latvijoje jokių fizinių saugumo incidentų neįvyko, pirmadienį Latvijos radijui sakė vidaus reikalų ministras Rihardas Kozlovskis. Nors iki sinchronizacijos visuomenėje buvo nerimaujama dėl galimų saugumo incidentų, nieko panašaus nenustatyta, nes tarnybos dirbo ir glaudžiai bendradarbiavo visą parą, patikino ministras.

JAV elektroninės prekybos milžinė „Amazon“ pranešė, kad jos paskutinio 2024-ųjų ketvirčio grynasis pelnas beveik padvigubėjo iki 20 mlrd. dolerių, o tai lėmė solidūs šventiniai pardavimai, tačiau jos prognozės dėl pirmojo šių metų ketvirčio nuvylė analitikus. Sietle įsikūrusios bendrovės grynieji pardavimai pernai spalio-gruodžio mėnesiais buvo 10 proc. nei prieš metus – 187,8 mlrd. dolerių. Grynosios pajamos per visus praėjusius metus šoktelėjo iki 59,2 mlrd. dolerių nuo 30,4 mlrd.

Viena didžiausių Lietuvoje pieno perdirbimo grupių „Vilvi Group“ sausį gavo 24,8 mln. eurų konsoliduotų pajamų – 34,4 proc. daugiau nei prieš metus, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą skelbia grupė. Praėjusių metų pelno „Vilvi Group“ neskelbia, o per tris 2024 metų ketvirčius grupė uždirbo 24,8 mln. eurų pelno prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) – 1,7 karto daugiau nei tuo pat laiku užpernai (14,8 mln. eurų). Anksčiau BNS skelbė, kad pernai grupė gavo 245,4 mln.

Politikai siūlo drausti pardavinėti vienkartines elektronines cigaretes ir tokiu būdu mažinti elektroninių cigarečių patrauklumą, prieinamumą ir vartojimą jaunimo tarpe. „Nemuno aušros“ frakcijos narės Linos Šukytės-Korsakės pateiktame įstatymo projekte teigiama, kad dabar vienkartinės elektroninės cigaretės yra ypač patrauklios jauniems žmonėms.

Metų infliacija praėjusį mėnesį Kinijoje spartėjo iki 0,5 proc. nuo 0,1 proc., pirmiausia dėl sezoninių išlaidų Naujųjų metų šventėms pagal Mėnulio kalendorių. Metų infliacija antroje pagal dydį pasaulio ekonomikoje teigiama 12-ą mėnesį iš eilės, rodo nacionalinės statistikos tarnybos duomenys. Rezultatas atspindi naujausių vyriausybės skatinamųjų priemonių ir centrinio banko pinigų politikos, nukreiptos į ekonomikos skatinimą, poveikį.

Siekdama tausoti miško infrastruktūrą Valstybinių miškų urėdija (VMU) praneša įsigijusi 1040 vienetų laikinųjų kelio plokščių. Pastarąsias ūkinėje veikloje naudos miškininkai. „Vykdant kompleksinę miškų ūkio veiklą – laikinosios kelio plokštės padės užtikrinti atsakingą bei racionalų miškų išteklių naudojimą, nepakenkiant gamtotvarkos priemonių miškuose įgyvendinimui.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) pristačius siūlymus kaupimo antrojoje pensijų pakopoje pertvarkai, didžiausia Europos pensijų fondų asociacija „PensionsEurope“ ragina Vyriausybę nesiimti šių, anot organizacijos, sistemą išbalansuosiančių siūlymų, kurie smarkiai mažintų būsimų senjorų pensijas. Anot „PensionsEurope“ vadovo Matti Leppalos, siūlymai keisti 1,5 proc.

„Citadele“ banko ekonomistai prognozuoja, kad 2025 m. augs visų Baltijos valstybių BVP, tačiau sparčiausias regione bus Lietuvos ekonomikos augimas – BVP augs 2,9 proc. Prognozuojama, kad šiemet vidutinis darbo užmokestis šalyje padidės 7 proc., o brangstant ir prekėms, ir paslaugoms infliacija sieks 2,7 proc.  Kaip skelbiama pranešime, spartesnio Lietuvos BVP augimo tikimasi dėl kelių priežasčių.

Trijų Baltijos šalių vežėjai – „LTG Link“, „Vivi“ ir „Elron“ – pirmadienį pradėjo suderintą kasdienį traukinių maršrutą tarp Vilniaus ir Talino su vienu persėdimu Latvijos bei Estijos pasienio mieste Valgoje, pranešė „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG). „Iki nutiesiant europinės vėžės („Rail Baltica“ – BNS) geležinkelį, kartu su partneriais iš Latvijos ir Estijos sutarėme pasiūlyti optimaliausius sprendimus keliauti traukiniais tarp trijų Baltijos šalių (...). Siūlome keleiviams keliauti su vienu pe...

Užimtumo tarnyba (UŽT) praneša, kad 2025 m. sausį į darbo rinką sugrįžo daugiau darbo ieškančių žmonių nei gruodį, tačiau registruotas nedarbas augo trečią mėnesį iš eilės. Tarnybos vertinimu, įtakos tam turėjo ir padidėję naujų klientų srautai, po laikino užimtumo grįžtantys asmenys, mažesnis įsitraukimas į aktyvios darbo rinkos politikos priemones.  „Sausį stebėjome intensyvesnę situaciją – darbdaviai įregistravo daugiau laisvų darbo vietų, o darbo ieškantys žmonės buvo aktyvesni.

Šalies ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės gauna neapmokestinamų tiesioginių išmokų ne tik už pasėlius ar kitą žemės ūkio paskirties žemę. Tačiau ir už tai, kad jų laikomiems gyvūnams gyventi būtų gera. Pavyzdžiui, kad jie galėtų laisvai ganytis laukuose. Tai numato oficialiai registruotas atitinkamo žemės ūkio ministro įsakymo projektas.

Klaipėdos uoste netrukus bus pradėti pirmųjų krantinių elektrifikavimo darbai – kitąmet uoste bus švartuojami keltai, kuriems elektros energija bus tiekiama tiesiai nuo kranto, skelbia uostas. Trys elektrą laivams tieksiančios stotelės bus įrengtos „Centriniame Klaipėdos terminale“ ir viena „Klaipėdos konteinerių terminale“, pietinėje uosto dalyje. Jos turėtų pradėti veikti 2026-aisiais.

Turto valdymo grupės Baltijos šalyse „Invalda INVL“ iš dalies valdomas didžiausias Moldovos komercinis bankas „Moldova-Agroindbank“ (MAIB) pernai uždirbo 1,41 mlrd. Moldovos lėjų (MDL, arba 73,4 mln. eurų) neaudituoto grynojo pelno – 16 proc. daugiau nei 2023 metais. Banko grynosios palūkanų pajamos 2024 metais augo 4,4 proc. iki 2,27 mlrd. MDL (118,15 mln. eurų), grynosios komisinių pajamos – 20,5 proc. iki 537,7 mln. MDL (27,9 mln. eurų), o kitos pajamos mažėjo 9,3 proc. iki 50,6 mln.

Baltijos šalių vežėjai suderino traukinių tvarkaraščius, kad būtų sudaryta galimybė kasdien keliauti traukiniais tarp trijų šalių sostinių. Keleiviams jau siūloma keliauti šia jungtimi su vienu persėdimu ir įsigyti bilietą vienoje platformoje. Standartinis traukinio bilietas iš Vilniaus iki Talino arba atgal kainuos 39 eurus, praneša „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG). Dabar kelionė traukiniu nuo Vilniaus iki Talino trunka daugiau kaip 10 valandų.

Dėl tikrovės neatitinkančių žinučių Lietuvai savaitgalį sinchronizuojantis su Vakarų Europos elektros tinklais buvo įspėtos dvi įmonės, jos atlieka vidinius tyrimus, apie kurių rezultatą informuos Nacionalinį krizių valdymo centrą (NKVC). „Buvo pora įspėjimų, vienas „Circle K“ incidentas Raudondvario plente (Kaune – BNS), kur visi šiek tiek komunikavo. Mes paprašę, kad įmonė pati išsitirtų, kas ten atsitiko, kodėl sugalvojo tai padaryti“, – BNS pirmadienį sakė NKVC vadovas Vilmantas Vitkauskas.

Klaipėdos valstybinio uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas sako, kad, siekiant didesnio uosto konkurencingumo, jo plėtra ateityje turėtų persikelti toliau nuo miesto centro. „Matome, kas vyksta Europos uostuose (...), kokia vyksta konversija – iš miesto centro uostai stengiasi eiti lauk. Kodėl? Todėl, kad pasidaro labai brangu dirbti. Lygiai tas pats bus ir Klaipėdoje“, – interviu „Verslo žinioms“ pirmadienį sakė A. Latakas.

Už apgaulingą finansinės apskaitos tvarkymą, dokumentų slėpimą ar naikinimą buhalteriams siūloma skirti kiek trumpesnį laisvės atėmimą, o jo visai netaikyti už aplaidų apskaitos tvarkymą.  Liberalas Vitalijus Gailius Seime registravo tai numatančias Baudžiamojo kodekso pataisas. Pasak jo, dabar numatytos sankcijos yra per griežtos.  Anot V. Gailiaus, Seimui priėmus pakeitimus, būtų galima taikyti alternatyvias bausmes – baudas, laisvės apribojimą, viešuosius darbus.

Lietuva svarsto vyriausybiniu lygiu riboti prieigą prie Kinijoje sukurto generatyvaus dirbtinio intelekto (DI) technologijų pokalbių roboto „DeepSeek“. „Jis yra svarstytinas (ribojimas svarbiausioms organizacijoms, valstybinėms institucijoms – BNS). Reikia pasižiūrėti, kiek tai yra įmanoma įgyvendinti per esančią informacinių technologijų architektūrą tose organizacijose, bet kalbėsimės, svarstysime ir judėsime link to, kad sustiprintume šioje vietoje mūsų atsparumą“, – BNS šią savaitę sakė už ...

Ne visi savarankiškai dirbantys gyventojai laiku moka visus mokesčius ir įmokas. Vis dėlto pareiga tą daryti niekur nedingsta. O jeigu institucijos laiku pinigų negauna, tuomet juos tiesiog nurašo nuo sąskaitos. Kartais žmogui iš anksto net nežinant. Pavyzdžiui, „Sodros“ duomenimis, šiuo metu yra 209,5 tūkst. savarankiškai mokėti sveikatos draudimo (PSD) įmokas privalančių, bet to nepadariusių žmonių, kurių skola didesnė nei 3 eurai. Bendra jų skolos suma – 261,5 mln. eurų.

Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad jūros kabelių apsaugai vien Lietuvai reikia iki 34 mln. eurų, todėl tam būtinas Europos Sąjungos (ES) finansavimas.  „Realus poreikis, kuris šiandien yra suskaičiuotas, vien iš Lietuvos pusės būtų apie 32–34 mln. eurų pagal tai, kokią situaciją šiandien turime.

Vienas iš TV3 žiniasklaidos grupės verslumo šou „Rykliai. Lietuva“ investuotojų Einaras Gravrock perskrodė visą vandenyną ir atvyko ieškoti talentų ir idėjų iš pačios saulėtosios Kalifornijos. Pasaulinį pripažinimą pelnęs verslininkas kaip niekas kitas supranta šou dalyvius, nes ir pats ryžosi dalyvauti amerikietiškoje „Ryklių“ versijoje. Tiesa, tuomet vyras neapsiėjo be kuriozų, kaip ir prieš lietuviškojo projekto filmavimus.

Kaip Lietuvos verslui atsilieptų, jei Donaldas Trumpas įvestų papildomus muitus prekėms iš Europos Sąjungos? Ekonomistai tikina, kad galimi pasaulio prekybos trikdžiai paliestų ir paprastus lietuvius. Pasak ekspertų, labiausiai nukentėtų šalies naftos, baldų, optikos, chemijos, elektronikos pramonės įmonės, taip pat gamyklos, tiekiančios produkciją vokiečių automobilių gamintojams.

Nemaža dalis žmonių savo darbovietėse gali ne tik susižeisti, bet ir, pvz., apsinuodyti, o tai gali turėti pasekmių visam gyvenimui. Jei dėl to sumažėja darbuotojo galimybės dirbti ir užsidirbti, jis gali gauti išmokas iš „Sodros“ ar savo darbovietės. Vis tik gaunami pinigai ne visada atlygina visą asmens patirtą žalą.  Pvz., kaunietis Mantas (vardas pakeistas) papasakojo, kad dar 2002 m. susižalojo darbe, dėl ko neteko 25 proc. darbingumo.

Prezidentas Gitanas Nausėda paskelbė, kad Lietuva Latvija ir Estija sėkmingai įvykdė sinchronizaciją su kontinentinės Europos elektros tinklais taip pasiekdamos energetinę nepriklausomybę. Šalies vadovas pabrėžia, kad žengus šį žingsnį bus rengiami kiti projektai, kurie padės užtikrinti Baltijos ir Vakarų šalių elektros rinkų integraciją. „Pasiekėme visišką energetinę nepriklausomybę. Politinio spaudimo ir šantažo laikotarpis pagaliau baigėsi.

Lietuva, Latvija ir Estija sekmadienį popiet sėkmingai sinchronizavo savo elektros tinklus su Vakarų Europa. „Prieš kelias akimirkas sulaukiau puikių naujienų – Baltijos šalių elektros energijos sistemos sinchronizavimas su kontinentinės Europos tinklais sėkmingai baigtas“, – Vilniuje žurnalistams pranešė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Energetikos ministerijos duomenimis, 14.05 val.

Klaipėdos jūrų uostas nebėra priklausomas nuo krovinių tranzito iš Rytų šalių, teigia uosto direktorius Algis Latakas. Jo pateiktais duomenimis, jei 2020 metų pabaigos tranzitas sudarė 40 proc. viso krovinių srauto, 2024 metais jis smuko vos iki 5 proc. „Šiandien turime situaciją, kad tranzito Klaipėdos uoste liko 5 proc. (...) Iš Baltarusijos liko netoli 700 tūkst. (tonų – ELTA), kai 2021 metais buvo maždaug 13,6 mln. tonų.

Parduotuvėse galima įsigyti tiek lietuviškos, tiek atvežtinės mėsos. Perdirbėjai ir ūkininkų atstovai pastebi, kad lietuviai daugiausiai suvalgo kiaulienos, kurios mažiausiai patys ir užsiaugina. O dažniausiai mėsą gyventojai perka atsižvelgdami ne į jos kokybę, bet kainą. Kiaulienos ir paukštienos augintojai ragina dažniau rinktis vietinę produkciją. Anot jų, lietuvių taip mėgstama lenkiška mėsa yra prastesnės kokybės.

Artėjant karo Ukrainoje metinėms, trečią kartą rengiamai paramos akcijai „Radarom!“ šalies gyventojai ir verslai jau paaukojo 887 225 eurus. Du trečdaliai akcijos metu surinktų lėšų bus skirta Lietuvoje pagamintiems dronams ir antidronams, o likęs trečdalis – Ukrainoje pagamintai įrangai pirkti. Paramos akcija vyksta iki vasario 24 dienos.  Per dvi ankstesnes akcijas šalies verslai ir gyventojai iš viso suaukojo 22,8 mln. eurų.

Prieš parą atsijungus nuo Rusijos ir Baltarusijos tinklų, Baltijos valstybių elektros tinklų izoliuoto darbo bandymas vyksta sėkmingai, sako Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ atstovas.   Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovo Vilmantas Vitkausko teigimu, incidentų nefiksuota ir informacinėje erdvėje.

Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacija „Transeksta“ įvardijo, kuriose Lietuvos vietose dažniausiai vairuotojai iš tikrintojų išgirsta neigiamą atsakymą ir negauna galiojančios techninės pažymos savo transporto priemonei. Mūsų šalies keliais riedančių transporto priemonių būklę reguliariai tikrina specialistai techninių apžiūrų centruose.