Ne visi gyventojai, kurie dalyvauja antrojoje pensijų pakopoje, žino, kiek turi sukaupę pinigų ir kaip Donaldo Trumpo sukelti prekybos karai keičia ten esančią pinigų sumą.
Kai JAV pradėjo žarstytis milžiniškais tarifais, akcijų biržose kilo chaosas. Jis palietė ir Lietuvos pensijų fondus, nes šie perka Jungtinių Valstijų kompanijų akcijas.
„Investuotojams nėra baisesnio dalyko negu nesupratimas, kas vyksta. Dabar neapibrėžtumas yra pakilęs iki aukščiausio lygio ir tiesiog, kadangi nematai perspektyvos, kas bus už kampo, dalis investuotojų nusprendžia atsiimti lėšas ir palaukti bei pažiūrėti“, – sakė ekonomistas Marius Dubnikovas.
Antrojoje pensijų pakopoje 1,4 milijono Lietuvos gyventojų metų pradžioje turėjo sukaupę 9,1 milijardo eurų. Kol dar nebuvo aišku, kad JAV atidės paskelbtus tarifus, sukaupta pinigų suma traukėsi. Fondai neteko dešimtadalio vertės.
Tiesa, amerikiečių kompanijų akcijų vertės šiuo metu atsistatinėja.
„Ką norėčiau pabrėžti, kad svyravimai rinkoje yra natūralu. Buvo praeityje, yra dabar ir bus ateityje. Ir apskritai 10 procentų kritimas metų eigoje įvyksta kiekvienais metais“, – teigė investicinių ir pensijų fondų asociacijos valdybos narys Vaidotas Rūkas.
Pensijų fondai turėtų atsigauti
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas prognozuoja, kad JAV turėtų sėkmingai išbristi iš Donaldo Trumpo tarifų liūno.
„Rinkos vakar pakilo apie 10 procentų. Panašu, kad į rinkas užėjo ne tik individualūs fiziniai investuotojai, bet ir didesni fondai, nes toks didelis atšokimas reiškia, kad kažkokie dideli žaidėjai atėjo į rinkas. Jie tiki atsigavimu“, – aiškino „Citadele“ ekonomistas.
Atsigavimas esą neturėtų būti lengvas.
„Tas pakilimas bus labai netvarus ir bus labai banguotas, nes Trumpas jau pridarė problemų ir reikalų ekonomikai. Įmonių ir vartotojų lūkesčiai lieka rekordinėse žemumose“, – teigė A. Izgorodinas.
Kartu su vertę atgaunančiomis Jungtinių Valstijų kompanijų akcijomis, atsigauti turėtų ir Lietuvos pensijų fondai.
„Kad atsistatys, tai faktas, klausimas per kiek laiko. <...> Per paskutinius penkerius metus mes matėme žinių, kurios sustabdys pasaulį ir sunaikins jį, ne vieną, tai buvo COVID-19, buvo didžiulis kritimas akcijų rinkose, atsistatymas buvo labai spartus, tada mes matėme karo pradžią“, – kalbėjo M. Dubnikovas.
„Artimiausių 2-3 mėnesių bėgyje rinkos tikrai gali grįžti į tą buvusį piką. <...> Bus dienų, kai akcijų rinkos kils, bet bus dienų, kai nukris. Pavyzdžiui, jeigu Trumpo administracija pasakys, kad susitiko su kokios valstybės atstovais, bet kol kas susitarimo nėra. Tai būtų ženklas rinkoms kristi“, – sakė A. Izgorodinas.
Skatina aktyviai dalyvauti rinkose
Pasak ekonomisto, pensijų fondai turi nuolat reaguoti į besikeičiančią situaciją.
„Rekomendacija fondams – aktyviai dalyvauti rinkose, nes tiesiog priparkuojant pinigus kažkur ir nieko su tuo nedarant artimiausiu metu, taip rinkos nejudės“, – patarė A. Izgorodinas.
„Kiekviena valdymo bendrovė turi savo investavimo strategiją. Vienos bendrovės teigia, kad daryti nieko nereikia, jos gali investuoti pasyviai, ir jų tikslas yra atkartoti pasaulio akcijų ir obligacijų indeksus, ir tai yra geriausia strategija. Kitos bendrovės investuoja aktyviau“, – aiškino V. Rūkas.
Fondai primena, kad žmonės, kuriems liko nedaug laukti iki pensijos, dalyvauja mažesnės rizikos kaupime. Dėl to jų sukauptos pinigų sumos reikšmingai dėl chaoso JAV nesikeitė.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
