Verslas

Daugiausiai suaugusių šalies gyventojų geriausią reputaciją turinčia įmone laiko mažmeninės prekybos tinklą „Maxima“ (6,9 proc. respondentų), antroje vietoje dažniausiai minėtas gėrimų gamintojas „Švyturys-Utenos alus“ (5,3 proc.), o trečioje –  telekomunikacijų bendrovė „Teo LT“ (4,5 proc.). Į geriausią reputaciją turinčių įmonių dešimtuką pirmą kartą pateko pramonės įmonių grupės „Viči“ (5-oji vieta; 4,1 proc.) bei „Achema“ (6-oji vieta; 3,6 proc.

Europos Komisijos (EK) tyrimas dėl Rusijos energetikos milžinės „Gazprom“ pradėtas pagrįstai, sako Seimo Pirmininkė Irena Degutienė ir teigiamai vertina tokį Europos Sąjungos (ES) institucijos žingsnį. „Tikrai noriu pasidžiaugti, kad anksčiau atrodė, kad tai yra tik vienos Lietuvos klausimas, ir mes neturėjome palaikymo, tai šiandien iš tikrųjų labai džiaugiuosi, tyrimas pradėtas pagrįstai“, – trečiadienio rytą interviu „Žinių radijui“ sakė parlamento vadovė.

JAV valstybės skola perkopė 16 trln. JAV dolerių ribą, o tai reiškia, kad kiekvieno JAV piliečio, įskaitant ir naujagimius, skola siekia 50 tūkst. 909 dolerius, rodo JAV Iždo departamento duomenys. Kaip informuoja rbc, kiekvienas mokesčių mokėtojas skolingas Jungtinių Valstijų kreditoriams 140 tūkst. dolerių. JAV gyventojų surašymo biuro duomenimis, šiuo metu gyvena kiek daugiau nei 314 mln. piliečių, iš kurių 114 mln. žmonių – mokesčių mokėtojai. JAV biudžeto deficitas sudaro 12 trln.

Jaunimo nedarbas visame pasaulyje artimiausius penkerius metus toliau augs, skelbiama naujausioje Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) ataskaitoje, informuoja BBC. Jaunimo nedarbas iki 2017 metų tiek išsivysčiusiose, tiek besivystančiose šalyse vidutiniškai išaugs iki beveik 13 proc., rodo TDO duomenys. Organizacija perspėjo, kad nemažai jaunuolių jau prarado viltį susirasti darbą. Ataskaitoje raginama kurti vyriausybės remiamas darbo vietas, rengti jaunuolių mokymus.

Mokėjimas tiksliai planuoti asmeninius finansus yra vienas svarbiausių gebėjimų, užtikrinančių patogų ir ramų gyvenimą. Deja, įgimto talento ir finansinių žinių ne visada pakanka. Svarbu nuolat skaityti žiniasklaidą ir sekti finansinius pokyčius pasaulyje. Į klausimus, kokie ekonominiai rodikliai bei finansiniai pasikeitimai ir kokią įtaką daro paskolos įmokoms ir palūkanoms, atsako Vaiva Šleinotaitė, „Danske“ banko Vilniaus Saltoniškių klientų aptarnavimo skyriaus vadovė.

Neseniai Raseinių rajono tarybos posėdyje buvo svarstomas klausimas dėl naujos Raseinių autobusų stoties statybos ir Raseinių autobusų parko bazės perkėlimo į Norgėlų kaimą. Šis projektas savivaldybės tinklalapyje tebėra iki šiol. Vadinasi, ketinimo įgyvendinti 33 mln. Lt vertės projektą neatsisakyta.

Šiau­lie­čiams nuo spa­lio ši­lu­ma tu­rė­tų pig­ti apie 15 pro­cen­tų – dėl pra­dė­to de­gin­ti bio­ku­ro. Bet kiau­ri na­mai to­liau tuš­tins ki­še­nes. Apsk­ri­ty­je bran­giau­sias šil­dy­mo se­zo­nas lau­kia Jo­niš­kio, kur ši­lu­mai ga­min­ti de­gi­na­mos tik gam­ti­nės du­jos, ir Pak­ruo­jo gy­ven­to­jų. Į šil­dy­mo se­zo­ną – kaip į ka­rą.

Rusijos viešosios nuomonės apklausos tarnybos „VTsIOM“ atlikta apklausa rodo, kad beveik 70 proc. rusų pripažįsta įtampą tarp maskviečių ir kitų šalies regionų gyventojų, skelbia „RIA Novosti“. „Du trečdaliai (68 proc.) rusų tiki, kad įtampa tarp maskviečių ir kitų regionų gyventojų egzistuoja. Kas ketvirtas respondentas (26 proc.) nesutinka su šiuo teiginiu“, – teigiama apklausos išvadose. Iš viso 82 proc. rusų mano, kad sostinė klesti kitų Rusijos regionų kaina.

Pasaulio turtingiausia moteris Gina Rinehart sulaukė kritikos bangos po to, kai pasakė, kad pavydžioji vidurinioji klasė geria, rūko ir socializuojasi užuot dirbusi ir susikrovusi turtus. Bet galbūt jos žodžiuose yra tiesos. Pasak Steve‘o Sieboldo, knygos „Kaip mąsto turtuoliai“ autorius praleido trisdešimt metų imdamas interviu iš pasaulio turtingiausiųjų, kad suprastų, kuo jie skiriasi nuo kitų žmonių.

Aukštųjų technologijų šalis, žinių visuomenė – tokiais skambiais žodžiais apkamšytos Lietuvos ekonominės vizijos. Ko trūksta Lietuvai, kad taptų taip trokštama žinių ekonomika? Pastaruosius trejetą dešimtmečių pasaulio ekonomika išgyvena pokyčių laikotarpį. Informacinių technologijų revoliucija pakeitė verslo ir konkurencijos taisykles ir sukūrė milžinišku greičiu augančią globalią rinką daugybei naujų prekių bei paslaugų.

Kiekvienas gali įsteigti profsąjungą, tai kaip mokymasis važiuoti dviračiu – gali šiek tiek užtrukti, bet vis tiek anksčiau ar vėliau išmoksti kaip viską suorganizuoti teisingai, sako Pasaulio pramonės dirbančiųjų (Industrial Workers of the World, IWW) profsąjungos organizatorius Erikas Formanas.

Verslo paslaugų sektorius lėtai atsigauna, o populiarios jau nebe vien konsultacijos Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti. Specialistai sako pastebintys, kad Lietuvos verslas, vis dažniau kreipiasi į profesionalus, o ne pasitiki savo jėgomis. Verslo konsultacijų bendrovės DZL direktorė Gintarė Zacharova sako, kad populiariausi išlieka verslo planai, kuriais įmonė siekia gauti finansavimą naujam projektui vystyti.

Europos Komisija antradienį pradėjo tirti, ar Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ pažeidė ES antimonopolinius įstatymus trukdydama konkurencijai Centrinės ir Rytų Europos dujų rinkose. Europos Komisija išreiškė susirūpinimą, kad „Gazprom“ „gali piktnaudžiauti savo dominuojančia pozicija rinkoje“ vidurio ir rytinėse ES valstybėse narėse.

„Facebook“ akcijų kaina antradienį pasiekė rekordines žemumas – 17,58 JAV dolerio už vieną akciją. Tai žemiausia kaina nuo tada, kai gegužės mėnesį buvo pradėta prekiauti socialinio tinklo akcijomis. Prasidėjus prekybos dienai „Facebook“ akcijos kainavo 18,08 JAV dolerio, vėliau nukrito iki 17,58, o vėliau pakilo iki 17,64 JAV dolerio (18.40 val. Lietuvos laiku). Nuo gegužės mėnesio „Facebook“ akcijos atpigo per 50 proc., o bendrovės rinkos vertė sumažėjo sumažėjo daugiau nei 50 mlrd.

Pasaulinė finansų krizė neaplenkė ir brangakmenių pramonės. Vis dėlto reikia pripažinti, kad deimantas ir sunkmečiu išlieka deimantas. Tai siekia įrodyti didžiausi šios pramonės šakos veikėjai. Ekonomikos nuosmukis neigiamai paveikė ir brangakmenių paklausą, o finansavimo apribojimas apsunkino deimantų specialistų galimybes įsigyti nešlifuotų deimantų. Belgijoje esantis Antverpeno miestas laikomas prekybos deimantais sostine.

Ryškios spalvos ir skaičiai – pagrindiniai koziriai, kuriais naudodamiesi prekybininkai suvilioja taupymo režimu gyvenančius vartotojus. Šiais laikais didžiausiu iššūkiu taptų surasti tokią prekybos vietą, kurioje nebūtų bent kelių margaspalvių plakatų su užrašais: „Akcija“, „Išpardavimas“, „Nuolaida“. Nuolaidos tapo įpročiais Reklamos agentūros „Addvisors“ projektų vadovė Neringa Mažeikaitė Balsas.lt pasakojo, kad šiuolaikinis klientas yra pripratęs prie akcijų, nuolaidų, mažesnių kainų.

Naujoji Klaipėdos viešojo transporto sistema dalį privačių vežėjų paliko be darbo. Jų teigimu, savivaldybė juos tiesiog stumia iš rinkos. Uostamiesčio valdininkai teigia, kad pertvarka būtina ir integruotis kviečiami visi vežėjai, praneša LRT Televizijos Naujienų tarnyba. Klaipėdoje be darbo likę apie pusšimtis vežėjų kaltina savivaldybę, kad valdininkai su jais susidoroja išstumdami iš rinkos.

Vokietijos vidaus automobilių pardavimai rugpjūtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, sumažėjo, todėl eksportas buvo pagrindinis automobilių pramonės augimo variklis. Vokietijos automobilių pramonės asociacijos duomenimis, keleivinių automobilių pardavimai rugpjūtį sumažėjo 5 proc., iki maždaug 226 tūkst. 500, nes didžiausią Europos automobilių rinką neigiamai paveikė nerimas dėl euro zonos skolų krizės.

Prancūzijos prezidentas Fransua Olandas (Francois Hollande) ir Italijos premjeras Marijus Montis (Mario Monti) antradienį sakė, kad jų nuomonės dėl beveik visų Europos ekonominės politikos klausimų ir ekonominio augimo skatinimo priemonių sutampa. M. Montis per bendrą spaudos konferenciją sakė, kad didžiausias dėmesys per antradienio susitikimą skirtas galimoms obligacijų rinkų stabilizavimo priemonėms.

Antradienį priimtos Europos Komisijos ataskaitos duomenimis, 2011 m. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (toliau – EGF) padėjo rasti kitą darbą daugiau nei 21 000 darbuotojų, atleistų iš darbo dėl ekonomikos krizės ir globalizacijos padarinių.

Atlikus žurnalistinį tyrimą paaiškėjo, kad Westminsterio savivaldybė Londone samdo daugiau automobilių parkavimo kontrolierių nei bet kuri kita vietos savivaldos institucija Britanijoje, skelbia London Evening Standard. Sostinę reprezentuojanti savivaldybė, kuri šiemet buvo priversta atsisakyti planų įvesti „naktinio gyvenimo“ mokestį, turi 242 darbuotojus, tikrinančius parkavimo taisyklių laikymąsi miesto centre.

Vilniečiai UAB „Irdaiva“ tarptautiniuose verslo apdovanojimuose „Stevie® Awards“ įvertinta aukso apdovanojimu. Apdovanojimas suteiktas kategorijoje „Metų įmonė – medžiagos ir statyba“ („Company of the Year - Materials & Construction“) už  pasiekimus statybų sektoriuje. Statybų bendrovės „Irdaiva“ direktorius Irmantas Kubilius teigė, jog šis apdovanojimas yra unikalus.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) tarybos pirmininko Andriaus Janukonio vertinimu, premjeras Andrius Kubilius, teigiantis, jog „šilumos ūkio nepertvarkančios sostinės gyventojai už šildymą mokės apie 30 proc. daugiau nei kiti miestai“ meluoja. „Tai yra melas Lietuvos žmonėms. Vilniaus šilumos ūkis yra vienas moderniausių visoje Lietuvoje, o šilumos kainos sostinėje bus ne didesnės nei kituose šalies miestuose, šildomuose brangiomis importinėmis dujomis.

Vakar Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute surengtoje konferencijoje „Šiaurės Europos šviesa ir šešėliai: saugumo ir tapatybės modeliai“ dalyvavę ekspertai tvirtino, kad euras šiandien tapo regiono dezintegracijos kurstytoju. Analitikai taip pat nerimauja, kad dėl bendrų tvirtų institucijų nebuvimo Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimas ilgainiui gali prarasti savo reikšmę.

Naujausiais Statistikos departamento ir „Eurostat“ vartotojų nuomonių tyrimų rugpjūčio mėnesio duomenimis, Lietuvos gyventojų lūkesčiai dėl ateities, nors ir pesimistiniai, bet gana stabilūs. Pasak SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, tokie gyventojų lūkesčiai, pasitinkant rudens sezoną, reiškia, kad artimiausiu laiku galima tikėtis, jog gyventojų finansinė elgsena smarkiai nesikeis – žmonės taip pat ir tiek pat leis pinigus vartojimo reikmėms, taupys ir skolinsis.

Vokietijos oro linijų bendrovės „Lufthansa“ skrydžių palydovai antradienį vėl nutraukė darbą. Protesto akcija prasidėjo 5 val. ryto Berlyno laiku ir truks aštuonias valandas. Bus streikuojama Frankfurto ir Berlyno Tėgelio oro uostuose. (Papildyta 13.45) Antradienį po pietų turėjęs nusileisti lėktuvas iš Frankfurto vėluos. Kaip skelbiama Vilniaus oro uosto internetiniame puslapyje, jo laukiama apie 14.50 val. Pakeistas ir kito skrydžio laikas. Vietoj 14.55 val.

Šalies įmonės aktyviai diegia klientų lojalumo programas, platina įvairias nuolaidų, taškų kaupimo, „Ypatingo kliento“ (VIP) korteles. Lietuvos patirtis ir užsienio praktika bus pristatyta rugsėjo 20 d. Vilniuje vyksiančioje rinkodaros konferencijoje „E. virusas 2012“. Šeštojoje metinėje konferencijoje „E. virusas 2012“ pagrindinis dėmesys bus skiriamas lojalumo rinkodarai. Ekspertai papasakos, kaip sukurti sėkmingą klientų lojalumo programą, pristatys tarptautinę praktiką.

Lietuvos ekonomikos augimas sulėtės, tačiau recesijos turėtume išvengti, prognozuoja „Nordea" banko ekonomistai. Jie sako, kad Lietuvos  bendrasis vidaus produktas (BVP) šįmet augs 2,7 proc., nedarbas sieks 14 proc., o infliacija sudarys 3 proc. Būtent pastarasis rodiklis gali tapti svarbiausia kliūtimi link euro įsivedimo.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, liepą, palyginti su birželiu, gamintojų kainos tiek euro zonoje, tiek ES pakilo po 0,4 proc. Birželį kainos euro zonoje sumažėjo 0,5 proc., ES - 0,8 proc. Liepą, palyginti su tuo pačiu 2011 m. mėnesiu, gamintojų kainos euro zonoje padidėjo 1,8 proc., o ES - 1,5 proc. Lietuvoje liepą, palyginti su ankstesniu mėnesiu, gamintojų kainos padidėjo 1,5 proc., o per metus išaugo 4,3 proc.

Lietuvoje darbo užmokestis auga lėčiau negu ekonomika ir produktų kainos, konstatuoja bankas „Nordea“. Paskutiniais Statistikos departamento duomenimis, vidutinis darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, Lietuvoje buvo 1673 litai – vos keliomis dešimtimis litų didesnis negu prieš metus. Kodėl nekyla atlyginimai? „Aš išskiriu keturias pagrindines priežastis, kodėl Lietuvoje darbo užmokestis auga lėčiau negu ekonomika.

Didžiausias Lietuvoje veikiantis elektronikos ir buities technikos tinklas „Topo Centras“ skyla ir ieško naujo pavadinimo, rašo „Verslo Žinios“. Pokyčius prekybos tinklo veikloje lėmė akcininkų Aurelijaus Rusteikos ir Mindaugo Skaladžiūno skyrybos.

Nuo Rugsėjo 4 d. visi prekybos ir laisvalaikio centro „Panorama“ lankytojai turės galimybę aplankyti naują „Honda“ saloną. Tai bus pirmas Lietuvoje naujų automobilių salonas įsikūręs prekybos centre.

Estų „Pro Kapital Grupp“ žada surengti rekordinį IPO Baltijos šalių rinkose, kuriose jau keletą metų vyrauja štilis, o bendrovės planus eiti į biržą nukelia vis geresniems laikams. Ar estams pavyks įpūsti vėjo į rinką ir paraginti kitus sekti jų keliu? Jau dvejus metus Baltijos šalyse nevyko pirminio viešo akcijų platinimo (IPO). Paskutinį kartą 2010 m. tai darė „Linas Agro Group“ (pritraukė 96,934 mln. litų) ir „Premia Foods“ (44,77 mln.

Antradienį ne visuose kioskuose vilniečiams pavyko įsigyti „Vilniečio kortelių". Viename kioske pardavėja patikino, kad kortelių nėra ir nebus iki rytojaus. „Lietuvos spaudos“ duomenimis, šiuo metu kortelių stygius jaučiamas, iš viso iš „Susisiekimo paslaugų“ laukiama apie 30 tūkst. „Vilniečio kortelių“, rašo delfi.lt.

Nors Holivudo kino industrija šią vasarą tikėjosi skaičiuoti rekordinį pelną, teko nusivilti. Vasaros sezono metu taip laukiamos minios žiūrovų į skambių pavadinimų veiksmo filmus, paprastai sulaukiančius daugiausiai susidomėjimo, neplaukė. Gali būti, kad šią vasarą žiūrovai į kino sales keliavo vangiausiai per pastaruosius 20 metų, rašo naujienų agentūra AP. Bilietų pardavimai 2012 gegužės pirmo savaitgalio – rugsėjo pirmo savaitgalio periodu gerokai smuko – jų parduota vos 532 mln. bilietų.

Ispanijos autonominis regionas Andalūzija paprašė centrinės Ispanijos vyriausybės milijardo eurų, praneša AFP. Regioną prašyti paramos paskatino sparčiai augantis įsiskolinimas ir didžiulis nedarbas, siekiantis net 34 proc. Ispanijos vyriausybė paskelbė apie planus steigti 18 mlrd. eurų likvidumo fondą, iš kurio bus teikiama parama sritims, atsidūrusioms sunkioje finansinėje situacijoje. Andalūzija - jau ketvirtas šalies regionas, paprašęs paramos. Liepą 300 mln.

Bulgarija atsisako ilgalaikių planų įsivesti eurą. Kaip paskelbė šios šalies valdžios atstovai, Bulgarija įšaldo ilgalaikes iniciatyvas įsivesti bendrą valiutą. Online.wjs.com skelbia, kad neturtingiausia ES narė nutarė, jog bendra valiuta ne tik kad neatneš pelno, bet bus nuostolinga šaliai. Šalies vadovai pabrėžė, kad sprendimas neįsivedinėti euro yra logiškas, nes pastaruoju metu bendros valiutos krizė ES tampa vis labiau matoma.

Didieji prekybos tinklai Mokslo ir žinių dieną įveikė gėlių turgelius ir gatvės prekeivius mažesnėmis kainomis. „Pernai pirkdavo pluoštus gėlių, šįmet – vos po vieną žiedą“, – vakar sakė Vilniaus centre įsikūrusios gėlių turgavietės prekeivės. Vilniuje mokslo metų pradžia paskelbta rugsėjo 3-oji, bet pirkėjų antplūdžio turgaus prekeiviai sulaukė ir šventės išvakarėse, rašo „Lietuvos rytas“. Monopolininkai tradiciškai nugalėjo smulkųjį verslą.

Nors šiemet Lietuvoje grūdų derlius – rekordinis, duonos valgytojams jis nežada nieko gero. Prognozuojama, kad rudenį duona brangs dešimt, miltai – dvidešimt procentų, gal ir daugiau. Ekspertai teigia, kad grūdus brangina pasaulyje padidėjusi jų paklausa, o duoną – monopoline padėtimi piktnaudžiaujančios kepyklos, malūnai ir prekybininkai. Tvirtina: duona brangs Ženkliai pabrangus grūdams, malūnai tvirtina netrukus didinsiantys miltų kainą, o kepyklos – duonos.

Pasaulio ekonomikai ir toliau kenčiant sunkmetį, centrinių bankų vadovų veiksmai tampa pagrindiniu investuotojų dėmesio centru. CNBC pateikia „Global Finance“ duomenimis sudarytą blogiausių centrinių bankų vadovų sąrašą. Gill Marcus, Pietų Afrika Šioje šalyje vyrauja 25 proc. nedarbas, o centrinis bankas neseniai sumažino šių metų ūkio augimo prognozę nuo 3 iki 2,7 proc.

Gyvenimu besiskundžiantys lietuviai, pasirodo, turi rekordiškai daug pinigų. Apyvartoje šiuo metu cirkuliuoja   beveik 11 milijardų litų grynųjų. Komercinių bankų atstovų teigimu, bendra pinigų masė auga nedaug. O atsiskaitymų grynaisiais, nors ir lėtai, mažėja. Kol lietuviški pinigai – banknotai ir monetos – taps muziejaus vertybėmis, juos turbūt dar ilgai nešiosimės piniginėse. Tuo labiau, kad ir statistika rodo – grynųjų pinigų mums reikia vis daugiau.

Kodėl tūkstantmečio vaikai neperka mašinų ir namų, ir kaip tai atsispindi ekonomikoje, klausia leidinys „The Atlantic“. 2009 metais „Ford“ atvežė iš Europos naująjį automobilį „Fiesta“, tikėdamasis patraukti jaunų amerikiečių dėmesį. Įmonė 100 tokių mašinų išdalijo įtakingiems tinklaraštininkams pusę metų nemokamai išbandyti su viena sąlyga: aprašyti savo patirtį internete, nepaisant to, pamėgo jie „Ford Fiestą“ ar ėmė nekęsti. Jaunieji tinklaraštininkai automobilį pamėgo.

Padaugėjo stambių turto areštų: šiemet daugiau nei pusė areštuoto turto sumos priklausė 30 įmonių, kurių kiekvienos areštuoto turto vertė viršijo 10 mln. litų ribą, praneša rizikos vertinimo įmonė „Creditreform Lietuva“. Specialistai įsitikinę, kad pokytis nežymus, o areštuoto įmonių turto sumos drastiškai neišaugo. Per aštuonis mėnesius areštuoto įmonių turto suma, lyginant su praėjusiais metais, išaugo nuo 1,58 iki 1,83 mlrd. litų.

Bankrutavusios Švedijos automobilių kompanijos „Saab“ pirkėjai pirmadienį pranešė, kad pirmąjį savo modelį su „Saab“ ženklu pristatys 2014-ųjų pradžioje, informuoja AFP. „Saab“ įsigijusio konsorciumo „National Electric Vehicle Sweden“ atstovai teigia, kad tai bus elektrinis automobilis, turėsiantis „Saab“ prekės ženklą, tačiau ne logotipą, į kurį teisių neįsigijo. Naujieji „Saab“ automobiliai visų pirma bus orientuoti į Kinijos rinką.

Šiemet vos per pusmetį vienas lietuvis lenkiškoms prekėms išleido 1095 litus, o bendra Lenkijos eksporto į Lietuvą vertė viršijo 3,45 mlrd. litų. – Kaip Lietuva atrodo Lenkijos eksporto žemėlapyje? – „Balsas.lt Savaitė“ paklausė Lenkijos ambasados Prekybos ir investicijų rėmimo skyriaus vadovo, ministro patarėjo Henryko Szymańskio. – Lenkijos eksporto į Lietuvą vertė per pirmus šešis šių metų mėnesius padidėjo 129,5 mln. eurų (446,7 mln.

Šiemet gerokai padaugėjo internetu besidraudžiančių žmonių, gyvenančių kaime ar mažame miestelyje. Draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ duomenys liudija, kad vien per šiuos metus mažose vietovėse gyvenančių žmonių, įsigyjančių draudimą internetu, dalis ūgtelėjo apie 15 proc. „Auganti interneto skverbtis kaimo gyvenvietėse lėmė ir didėjantį elektroninių paslaugų naudojimą.

Vokietijos automobilių koncernas „Volkswagen“ paneigė žurnalo „Automobilwoche“ pranešimą, kad kompanija susiduria su nuosmukiu ekonomikoje ir savo tiekėjams sakė, jog svarsto galimybę gamybą Europoje rudenį sumažinti 10 proc. „Apibūdintas scenarijus yra spekuliatyvus ir faktiškai neteisingas“, - sakė „Volkswagen“ atstovas spaudai. Pasak jo, situacija kai kuriose rinkose yra įtempta, todėl ateinantys mėnesiai bus žymiai sudėtingesni. „Automobilwoche“ žurnalistai savo šaltinių neįvardino.

Latvija ir Estija šią savaitę skelbs galutinius II ketvirčio BVP rodiklius. Tikimasi, jog Latvija patvirtins didžiausią 5,1 proc. BVP augimo tempą tarp ES šalių. Vokietijos prognozėse optimistiškesnių nuotaikų mažai Ketvirtadienį Vokietija paskelbs liepos mėnesio pramonės produkcijos rodiklius, kurie gali suteikti aiškesnį vaizdą dėl šalies III ketvirčio BVP perspektyvų. Birželį Vokietijos gamyba smuko 0,9 proc., o liepos mėnesio prognozės ne ką optimistiškesnės.

Pasibaigus vasaros sezonui, pajūrio verslininkai skaičiuoja pelną ir nuostolius. Nors turistų būta nemažai, verslui šis sezonas buvo prastesnis nei pernai. Neringa rezultatais nusivylė Nidos turizmo ir informacijos centro „Agila“ direktorė Neringa Gecevičiūtė „Balsas.lt Savaitei“ teigė, kad nors šių metų vasaros rezultatai dar nėra susumuoti, bendra tendencija nuvylė – pajūryje trūko saulės, dėl to sulaukta ir mažiau poilsiautojų.