Verslas

Po incidento Valencijoje, kai trys „Ryanair“ lėktuvai, skridę į Madridą ir pritrūkę degalų buvo priversti leistis Valencijoje, Ispanijos valdžia rimtai svarsto daugiau į savo šalį  Airijos pigių skrydžių bendrovės neįsileisti. Kaip praneša „Costa News“, nors „Ryanir“ atstovai neigia savo kaltę ir tikina, kad priverstinis nusileidimas Valencijoje įvykdytas ne dėl per mažo degalų kiekio, Ispanijos vyriausybės tai neįtikina.

Italijos ministras pirmininkas Mario Monti teigia, kad šalies ekonominės problemos nėra tokios rimtos,kokios buvo prieš metus, o krizės pabaiga artėja.

Lygiai prieš trisdešimt metų Meksika paskelbė bankrotą ir šis įvykis žymėjo trečiosios pasaulio šalių skolų krizės pradžią. Meksikos situacija buvo panaši Graikijos Dabar anoji krizė primena šiandieninę ekonomiką, rašo „The Guardian“. Meksikos situacija panaši į Graikijos. Amerikiečių, britų ir japonų bankų paskolos Lotynų Amerikos šalių vyriausybėms primena šiandienos pigias JAV ir Europos bankų paskolas. Politikų atsakas irgi identiškas.

Graikijos pasitraukimas iš euro zonos yra įmanomas, nors būtų nepaprastai brangus ir tik paskatintų nedarbo augimą, pareiškė Europos centrinio banko (ECB) valdybos narys Joergas Asmussenas, praneša AFP. Kartu jis pabrėžė, kad Graikija turi likti euro zonoje ir kad ji pajėgi išsaugoti savo narystę. Jeigu graikai vis dėlto nutartų palikti euro zoną, toks žingsnis būtų neatsiejamas nuo ekonominių sukrėtimų ne vien šioje Balkanų šalyje.

Šią savaitę daug ekonominių pranešimų sulauksime iš Lenkijos. Mūsų kaimynė paskelbs liepos mėnesio pramonės produkcijos, mažmeninės prekybos bei nedarbo rodiklius. Lenkijos ekonomika nemažina apsukų, liepą gamyba galėjo išaugti 3,9 proc. Lenkijos zlotas nuo vasaros pradžios euro atžvilgiu stiprėjo (8 proc.) ne tik dėl padidėjusio investuotojų rizikos apetito, bet ir dėl geresnių nei euro zonos Lenkijos ekonomikos perspektyvų. Vis dėlto ši šalis sunkiai tvarkosi su nedarbo problemomis.

Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas sako, kad pirmadienį trikdžiai Vilniaus elektroninių bilietų platinimo sistemoje jau buvo pašalinti ir pagrindiniai platinimo tinklai dirba be problemų. „Galiu pasakyti, kiek šiuo metu turiu informacijos, kad trikdžiai arba trūkumai, kurie buvo platinimo sistemoje, yra pašalinti ir pagrindiniai platinimo tinklai - „Lietuvos spauda“ ir kita įmonė – šiandien praktiškai dirba be problemų“, - žurnalistams sakė A. Zuokas.

Latvijos ekonomikos laukia puiki ateitis, įsitikinęs banko „Citadele“ valdybos pirmininkas Guntis Beliavskis, informuoja Telegraf.lv. „Esu tikras, kad mūsų ekonomikos laukia šviesia ateitis, su sąlyga, jeigu Briuselyje nebus priimti neteisingi sprendimai.

Dauguma svajoja apie gyvenimą individualiame name, tačiau svajonės išsipildymą neretai temdo finansinės galimybės. Apklausų rezultatai rodo, kad didžiajai daliai būsto ieškančiųjų šiuo metu įperkamas nekilnojamasis turtas, kainuojantis iki 200 000 Lt, o negalėdami įsigyti namo, gyventojai dažniausiai renkasi butus. Nekilnojamojo turto portalo Aruodas.lt atliktos apklausos rezultatai rodo, kad daugiau nei pusė (51 proc.

Finansinių sunkumų turintis savaitraštis „Atgimimas“ penktadienį nepasiekė skaitytojų. Tačiau žadama dar šią savaitę išspręsti problemas ir atnaujinti jo leidybą. Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius tikina, kad nekomerciniam leidiniui reikalinga parama – savo ruožtu jis užsiprenumeravo leidinį ir papildomai pervedė 50 Lt paramos.

„Lietuvos geležinkeliai“ (LG) neigia ūkininkų jiems pateiktus kaltinimus neva pakeista grūdvežių skyrimo tvarka neša nuostolius ir pūdo grūdų derlių laukuose. Jie tikina, kad kad ūkininkams yra pateikę netgi daugiau grūdvežių nei pernai, tačiau gausaus derliaus pervežimui koją kiša ne jų trūkumas, o laivų nepasirodymas uoste.

Jaunimo nedarbas Britanijoje pasiekė dar nematyt lygmenį. Viena to priežasčių – jaunų žmonių nenorėjimas dirbti srityje, kurioje negalėtų naudoti socialinių gabumų, praneša Daily Mail. Beveik pusė iš 1000 apklaustų 16-24 metų asmenų teigė, jog jų nežavi darbas virtuvėse, viešbučiuose ar baruose. Pasak jų toks darbas būtų per daug nuobodus ir monotoniškas. Taip pat britai sakė, jog pradėję ieškoti darbo, į patarnavimo sektoriaus skelbimus nekreipia dėmesio.

Sostinės savivaldybė informuoja, kad per trečiadienį ir ketvirtadienį išplatinta apie 3,5 tūkstančio Vilniečio kortelių. Naujosios kortelės neturintys keleiviai ir toliau be trukdžių naudojasi viešuoju transportu – iki mėnesio pabaigos galioja rugpjūčiui papildyta senoji e. bilieto kortelė, anksčiau įsigyti popieriniai bilietai galioja iki metų pabaigos, be to, prekybos vietose, kur laikinai nėra galimybės papildyti kortelės, vis dar parduodami vienkartiniai bilietai.

Net 43 proc. 18–35 metų Lietuvos gyventojų norėtų dirbti skandinavų kapitalo bendrovėje, o dviem trečdaliams (69 proc.) apklaustųjų yra svarbu siekti tarptautinės karjeros. Tai rodo draudimo bendrovės „If“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa apie pageidaujamą darbo vietą.

Prieš javapjūtę prognozuotas rekordinis grūdų derlius mažai džiugina, nes, kaip kalba ūkininkai, trūksta transporto jam sandėliuoti. Nuo rugpjūčio ūkininkai jau pluša laukuose nurinkdami šių metų derlių. Jo  nurinkimui koją kiša ne tik subjurę orai, bet ir vagonų stygius. Savo ruožtu duonininkai teigia, kad geras grūdų derlius Lietuvoje toli gražu negarantuoja gerų žinių duonos pirkėjams, nes kuo derlius gausesnis, tuo grūdų kaina biržose aukštesnė.

Norint padengti biudžeto išlaidas Graikijai per artimiausius dvejus metus prireiks ne 11,5, o 14 mlrd. eurų, skelbia Vokietijos žurnalas „Spiegel“. Prie tokios išvados priėjo vadinamojo trejeto - Tarptautinio valiutos fondo, Europos Sąjungos (ES) ir Europos centrinio banko - ekspertai. Šiuo metu Europos lyderiai ieško būdų, kaip skirti Graikijai papildomų lėšų neformuojant naujojo paramos paketo. ES nedžiugina naujų sumų Atėnams pervedimo perspektyva.

Kalbant apie darbo rinką, yra temų, kuriomis nenoriai diskutuoja ir darbuotojai, ir darbdaviai. Viena iš jų – atlyginimai vokeliuose. Statistika stulbina – atlygis už darbą neoficialiai mokamas ne pavieniais atvejais, o vidutiniškai pusei dirbančiųjų. Tokius duomenis atskleidė darbo paieškos portalo CVbankas.lt atliktos darbuotojų apklausos rezultatai. Nors 55 proc.

Žemės ūkio ministerija pateikė projektą, kuriuo siūlo atlyginant už valstybės išperkamą žemę, miškus, vandens telkinius ir kitą nekilnojamąjį turtą nebeleisti valstybei su žmonėmis atsiskaityti vertybiniais popieriais.

Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ „Karštojoje temoje“ -  žurnalistų Tomo Čyvo ir Indrės Vainalavičiūtės straipsnis „Svetimi tarp svetimų“. Apie išvažiavusiųjų patriotizmą nevengiama kalbėti net iš aukščiausių tribūnų, pasimėtant kaltinimais „lengvo gyvenimo ieškotojams“. Tiesa, jei Londono moksleivė parveža medalį Lietuvai, „lengvo kelio“ ieškotojo šlovės spinduliuose mielai šildosi visi, kas netingi.

Jungtinėse Valstijose pradėtas tyrimas kai kurių šalyje veikiančių bankų padaliniuose, kurie įtariami verslo ryšiais su Iranu. Tarp bankų, rizikuojančių sulaukti sankcijų, yra garsusis Vokietijos bankas „Deutsche Bank“, praneša RBC. Kol kas jokie kaltinimai banko vadovybei nepateikti. „Deutsche Bank“ kategoriškai neigia turįs verslo ryšių su Iranu. Oficialiais duomenimis, šis bankas dar 2007 metais atsisakė bet kokių transakcijų su tokiomis šalimis kaip Šiaurės Korėja, Sudanas ir Iranas.

Nors Vyriausybė tvirtai pažadėjo šilumos ūkio pertvarką aptarti ir su šilumos gamintojais, ir su vartotojais, kol kas reformos esmė ir detalės laikomos paslaptimi. Premjeras Andrius Kubilius praėjusią savaitę priminė, kad pagrindinėms šilumos ūkio reformos nuostatoms pritarta jau pavasarį, tačiau kaip atrodys pats įstatymo projektas ir jo teisiniai mechanizmai, esą paaiškės tik vėliau.

Šiau­liuo­se ati­da­ry­tais Sa­va­ran­kiš­ko gy­ve­ni­mo na­mais pa­si­džiaug­ta prieš po­rą sa­vai­čių. Ta­čiau vi­siš­kai ne­džiaugs­min­gu laiš­ku į „Šiau­lių kraš­tą“ krei­pė­si pa­sta­tą įren­gi­nė­ję sta­ty­bi­nin­kai, tvir­tin­da­mi, jog ne­su­lau­kia at­si­skai­ty­mo.

Kai kurie metalai, naudojami pagaminti telefonams ar kitiems elektroniniams įrenginiams, yra išgaunami Demokratinėje Kongo respublikoje. Dėl to jie vadinami „kruvinaisiais telefonais“, rašo CNN. Ekspertai sako, kad šie deimantai padeda palaikyti vieną kruviniausių pasaulio konfliktų. Tarptautinio Išteklių komiteto duomenimis, nuo 1998 metų karo sukeltos priežastys, įskaitant infekcijas ir mirtis badu, čia jau užgesino 5,4 mln. gyvybių.

Azija 2050-aisiais metais taps tuo regionu, kuriame gyvens turtingiausi pasaulio piliečiai. Kaip praneša CNN, Hong Kongo, Taivano ir Pietų Korėjos šalių gyventojai uždirbs daugiausiai.  Tam tikrais skaičiavimais, šių šalių gyventojai jau dabar pirmauja pasaulyje pagal savo gaunamas pajamas.

Kas leidžiama Jupiteriui, neleidžiama jaučiui – byloja senovės romėnų išmintis. Šią sentenciją galima drąsiai naudoti kalbant apie aukštas pareigas užimančių asmenų aprangą bei stilių.

Tai štai pagaliau sulaukėme kai kas nors ėmė ir atpigo. Straipsnis iš Skirmanto Tumelio tinklaraščio „Vieno Tėvo įspūdžiai“. Aš čia jau gyriausi, kaip vaikštau į darbą pėsčiomis ir kaip tai yra naudinga tiek sveikatai tiek mintims. Į darbą eiti patogu – nuo kalniuko, bet va užtai atgal, po darbo dienos ne visada drįstu ir važiuoju autobusu 3–4 stoteles. Dabar, kai vyresnysis eina į darželį, planuoju autobusu važiuoti į darželį bei darbą ir grįžti taip pat.

Neapsigaukite – nuolat dykinėjantys žmonės neretai būna itin produktyvūs. Jiems tiesiog reikia patobulinti savo atidėliojimų strategiją, rašo portalas „The Wall Street Journal“. Ne vienam galbūt iškils klausimas, kodėl reikia žinoti, kaip sėkmingai atidėlioti darbus? Nuolatinis darbų vilkinimas nėra taip blogai, tačiau ar galima tai prilyginti išsisukinėjimui nuo darbų, tinginiavimui ar beverčiam dykinėjimui? Juk darbų atidėliojimas yra neproduktyvus.

Panevėžio tarybos nariai veržiasi tvarkyti miestiečių šiukšles. Į bendrovės „Panevėžio specialus autotransportas“ laisvą direktoriaus pavaduotojo vietą pretenduoja jau du miesto Tarybos nariai, dar vienas svarsto tokią galimybę. Kodėl vos paskelbtas konkursas spėjo sukelti įtarimų dėl jo skaidrumo? Veržiasi tvarkyti Šiukšlių kuopimas – Panevėžio politikų svajonių darbas.

43 metų britas Jasonas Regleris, didelis grupės „Coldplay“ gerbėjas, sutiko labdarai paaukoti 2 tūkst. svarų sterlingų tam, kad su sūnumi galėtų susitikti su „Coldplay“ vokalistu Chrisu Martinu. Šis susitikimas vyrui padėjo išplėtoti seniai sugalvotą verslo idėją. 2005 metais, stebint Glastonbury festivalio transliaciją per televiziją, vyrui kilo idėja sukurti radijo bangomis valdomą apyrankę, kuri šviečia pagal muzikos ritmą. Ši idėja virto realybe po susitikimo su Ch.

Dauguma porų pirmą kartą pasibučiuoja vos po vieno ar dviejų pasimatymų, tačiau ištarti žodžius: „Aš tave myliu“ didžiajai daliai jų užtrunka kur kas ilgiau. Kaip rašo „The Huffington Post“, Didžiojoje Britanijoje buvo apklausti 100 tūkst. žmonių ir vidutiniškai apskaičiuota, kiek poroms reikia laiko ištarti šių trijų žodžių bombą.  Tyrimas buvo atliktas seekingarrangement.com. Tyrimas taip pat parodė šią porų pasimatymų statistiką: - Didžioji dalis porų per savaitę susitinka du kartus.

Kai kurie investuotojai stengiasi nuspėti kompanijos vadovo sėkmę studijuodami jo praeitį. Nepriklausomas finansų patarėjas iš Venesuelos Julio Urvina dalijasi patirtimi, kaip tai prognozuoti teisingai. Savo naujoje knygoje jis aprašo, kaip išpranašavo ateitį garsiems kompanijų vadovams.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) duomenimis 2006 metais mūsų šalyje buvo daugiau kaip pustrečio šimto vietų, kurios pažymėtos trikampiu su juodu tašku – kelio ženklu „Daug eismo įvykių“, t.y. „juodųjų dėmių“. Šiemet tokių „dėmių“ beliko 58, bet jose iki rugpjūčio vidurio žuvo 2 ir buvo sužeistas 21 žmogus. „Visose „juodosiose dėmėse“ diegiamos inžinerinės priemonės, todėl daugelis iš jų laikui bėgant išnyks iš Lietuvos žemėlapio.

Kompanijos „Google“ kūrėjai išleido atnaujintą kartografinės tarnybos „Google Maps“ versiją, kuri skirta mobiliajai operacinei sistemai „Android“. Aplikacija atnešė eilę naudingų funkcijų, o taip pat patobulinimų, kurie skirti darbo su žemėlapiais stabilumui ir produktyvumui didinti. Nuo šiol mobilioji „Google Maps“ versija gali pasigirti 500 didžiausių pasaulio miestų viešojo transporto maršrutais.

„Pamatęs užrašą „Atsineškite daug vizitinių kortelių“ kvietime į renginį, būtinai jame dalyvauju“, – teigia „Forbes“ apžvalgininkas Andy Ellwoodas. Renginys pritrauksiantis žmonių, kurie turi „daug vizitinių kortelių“ dalijimui į kairę ir dešinę, kelia susirūpinimą. Be to, nėra daug potencialių klientų, dalyvaujančių renginiuose, kuriuose juos apsupa įvairūs paslaugų bei prekių siūlytojai, sugadindami tai, kas šiaip galėtų būti šaunus kokteilių vakarėlis.

Rugpjūčio pradžioje norvegai nupirko Vytauto gatvėje įsikūrusią siuvyklą UAB „Taunorva“. Šią bendrovę prieš 10 metų įkūrė verslininkė Irena Bagdonaitė, joje dirba 30 žmonių. Kol kas neaišku, kiek norvegai už įmonę sumokėjo, tačiau svarbiausia, kad jie aprūpins įmonę užsakymais, bus išsaugotos darbo vietos. Jei skandinavams gerai seksis, darbo vietų įmonėje gali padaugėti dvigubai.

Dauguma žmonių, išgirdę žodžius „darbas namie“, pagalvoja apie ilgas miego valandas, niekieno nevaržomą darbo grafiką ir ilgus ir sočius pietus, rašo „Forbes“. „Tačiau daugelis žmonių pamiršta, kad, nors darbas namie ir suteikia lankstumo, jis vis tiek yra darbas“, – sako Holly Reisem Hanna, tinklaraščio „The Work at Home Woman“ įkūrėja, kuri  duoda patarimų, kaip lanksčiau dirbti namie. Štai keletas jų: Dirbkite organizuotai.

Paprastai braškių sezonas trunka apie 3–4 savaites, tačiau pagreitinant ankstyvų braškių derėjimą pridengus jas daržo danga, auginant vidutinio ankstyvumo bei vėlyvas veisles, jų sezonas tęsiasi pakankamai ilgai. Roberto Šerpyčio  ūkyje braškių skanauti galima nuo birželio pradžios iki rugpjūčio. Šiais metais iš vieno hektaro vidutiniškai priskinta apie 18–20 t kvapnių braškių. Specializacija pasiteisino „Uogas auginame švarioje aplinkoje, arti nėra magistralinių kelių.

Pilėnų gatvės gale statomas 17 milijonų litų vertės naujas objektas – europinius reikalavimus atitinkantis vairuotojų profesinio rengimo autodromas. Jis labai pasitarnaus miesto įvaizdžiui gerinti ir turės įtaką ekonominei plėtrai. Tuo įsitikinęs miesto vicemeras Petras Narkevičius giria Panevėžio darbo rinkos mokymo centrą, kartu su Panevėžio profesinio rengimo centru sugebėjusį šiam projektui gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansavimą.

Kadaise buvo menkas stogo dangų pasirinkimas. Dabar kiti laikai, kitos ir mados. Atsiranda vis daugiau entuziastų, nusprendusių išbandyti prieš šimtą metų ir daugiau naudotas stogo dangas. Mažojoje Lietuvoje, Šilutės rajone, gyvenantis Alfonsas Demereckas – vienintelis Lietuvoje sertifikuotas stogdengystės puoselėtojas. Jo įkurta įmonė veikti pradėjo prieš devynerius metus.

Šalies savivaldybės savo nuožiūra gali organizuoti įvairias rinkliavas. Net nepažeisdamos įstatymų jos puikiai naudojasi šia galimybe ir taip papildo savo biudžetus. Neseniai Vilniaus rajono sodininkai apsidžiaugė, kad nereikės savivaldybei mokėti drakoniškų mokesčių už bendro naudojimo žemę. Ilgai trukusi kova sulaukė rezultatų. Tačiau netrukus atsirado nauja sodininkų kišenes tuštinanti rinkliava.

Britanijoje didieji prekybos centrai „Tesco“ ir „Asda“ milijonams nieko neįtariančių pirkėjų buteliukuose parduoda paprasčiausią vandentiekio vandenį, rašo dailymail.co.uk. Prekybos centrų vandens buteliukai, sustatyti šalia žinomų prekės ženklų mineralinio ir šaltinio vandens, atrodo kaip puikus pasiūlymas – tas pats produktas už mažesnę kainą! Vis dėlto yra priešingai: žmonės brangiai perka tokį pat vandenį, kokio  žymiai pigiau galėtų prisileisti iš bet kurio čiaupo.

Policija informuoja, kad naktį į ketvirtadienį nusiaubtas viešbutis Tauragėje, Vytauto gatvėje. Du iš penkių tąnakt siautėjusių vyrų uždaryti į areštinę. Verslininkas tuo nebesistebi – dėl viešbučio turto niokojimo teismuose išnagrinėta jau ne viena byla. Policijos duomenimis, konfliktas tarp penkių asmenų kilo naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį, apie 2.50 val.

Per pastarąjį dešimtmetį nekilnojamojo turto kainos Jungtinėje Karalystėje augo triskart greičiau, nei atlyginimai. Nacionalinė apgyvendinimo agentūra informuoja, kad nuo 2001-ųjų iki 2011-ųjų metų nekilnojamojo turto kainos šoktelėjo daugiau kaip 94 procentais, arba vidutiniškai nuo £121,769 iki £236,518. Tuo tarpu vidutinis darbo užmokestis per tą patį laikotarpį paaugo vos 29 procentais.

Mišios nebūtų mišios, jei jų metu tarp žmonių nekeliautų aukoms skirta lėkštelė ar krepšelis. Tačiau toks aukų bažnyčiai rinkimo būdas gali greitai dingti, nes religinės organizacijos ima suvokti būtinybę prisitaikyti prie 21-ojo amžiaus realijų, rašo „The Daily Mail“. Vienas aukšto rango Anglikonų bažnyčios vyskupas teigia, jog bažnyčios turi pradėti investuoti į kortelių skaitytuvus, jei jos nori sulaukti aukų iš prie naujausių technologijų sparčiai prisitaikančių tikinčiųjų.

Praėjusią savaitę Anykščiuose lankėsi didelė grupė investuotojų, kurie susitiko su vietos verslininkais, suinteresuotais tokios gamyklos įsteigimu čia. Paprašyti plačiau pakomentuoti savo ketinimus, tiek investuotojai, tiek vietos verslininkai tai daryti kol kas atsisakė. „Mums nereikia jokios pagalbos, jokios reklamos ir jokių vietos politikų „šakalių kaišiojimo į mūsų ratus“. Anykščiuose mes turime verslo partnerių, kurie pajėgus mūsų projektą įgyvendinti.

Anot ekspertų, yra daugybė priežasčių pirkti auksą. Tačiau įsigyti jo tik todėl, kad auksą perka milijardieriai Johnas Paulsonas ir George'as Sorosas yra kvaila. „Daugybę metų analizavau institucinių investuotojų ataskaitas, be to, nuolat pirkau auksą bei sidabrą savo rizikos kapitalo fondui ir konsultavau ilgalaikius ir trumpalaikius investuotojus, - pasakoja Nigamas Aurora.

Visagino atominės elektrinės statyboms reikalingiems Itin dideliems kroviniams iškrauti Klaipėdos uoste gali prireikti naujos, vadinamosios nulinės krantinės. Elektrinės vadovai sako, kad ji būtų patogiausia, o uosto vadovai tokius planus vadina Damoklo kardu. Sprendžiant itin didelių ir sunkių, Visagino atominės elektrinės statyboms reikalingų krovinių atvežimo klausimus, buvo svarstomos bent trys vietos uoste, kur tokie kroviniai galėtų būti iškrauti.

Euro zona grįžta į recesiją, pareiškė ekonomistai, gavę oficialius duomenis, kurie vaizduoja bliūkštančią ekonomiką. Tačiau kai kurių požymių nuosmukis fiksuojamas jau ne vienerius metus, rašo „The New York Times“. Išskyrus Vokietiją, nė viena iš didžiausių Europos ekonomikų nepasiekė lygio, kuriame buvo 2008 metų pradžioje.

Graikijos finansų ministerijos pareigūnai apskaičiavo, kad skolų nusiaubtoje šalyje ekonomika atsigautų greičiau, jei Graikijai būtų suteikti dar dveji metai biudžeto deficitui sumažinti, praneša Graikijos spauda. Ši sąmata atitinka ir Graikijos ministro pirmininko Antonio Samaro (Antonis Samaras) skaičiavimus.

Aly­taus mė­sos kom­bi­na­tui dėl įsi­sko­li­ni­mų ban­kro­to by­la bu­vo iš­kel­ta 2000-ai­siais. Bet ban­kro­to me­tu kom­bi­na­te dir­bu­sius žmo­nes iš­ei­ti­nės kom­pen­sa­ci­jos pa­sie­kė tik da­bar, pra­ėjus dvy­li­kai me­tų.