Verslas

 Nepaisant kritikos dėl optimistinių kitų metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozių, finansų ministras tvirtina, kad kitais metais šalies ūkio augimas turėtų būti didesnis nei euro zonoje, tačiau jis „nebus audringas“. Rimantas Šadžius pabrėžia, kad dėl ES ir Rusijos santykių krizės sunkumai bus ilgalaikiai. „Nežiūrint, kaip viskas vyks, iš tikrųjų tai yra augimas, artimas 3 proc.

Rusijai uždraudus žemės ūkio ir maisto produktų importą, pieno gamintojai po truputėlį pradėjo eksportuoti pieną į Baltarusiją, tačiau eksporto tempus stabdo vėluojantys atsiskaitymai, rašo „Lietuvos žinios“. „Tūkstantis tonų išvežta per kokias tris savaites. Tas procesas prasidėjo rugsėjo viduryje“, - dienraščiui „Lietuvos žinios“ ketvirtadienį sakė Lietuvos žemės ūkio rūmų vicepirmininkas ir kooperatyvo „Pienas LT“ pajininkas Bronius Markauskas.

Giedrė Baltrušytė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Įpratusiems rytą biure pradėti puodeliu kavos iš mokamo aparato kelias pirmąsias 2015 metų dienas gali tekti pakentėti be jo. Karštųjų gėrimų automatus administruojančios bendrovės priverstos į jų perprogramavimą investuoti tūkstančius ir perspėja, kad pereinant nuo lito prie euro pakeisti visų grynuosius priimančių aparatų nustatymų gali nesuspėti. „Mes galim tik ruoštis, o keitimas vis tiek bus tik sausio 1 dieną.

Valstybinis studijų fondas šiandien skelbia studentų, kuriems paskirtos valstybės remiamos paskolos, sąrašus. Apie tai, ar jiems yra paskirta paskola, studentai sužinos fondo interneto svetainėje www.vsf.lt prisijungę prie savo prašymo-anketos. Fondo direktoriaus įsakymu valstybės garantija skirta 6904 paskoloms. „Šiemet buvo pateiktos 7287 paraiškos valstybės remiamoms paskoloms gauti, tačiau sutartis pasirašyti pakviesti ne visi“ - sakė Paskolų skyriaus vedėja Kristina Novickienė.

Oro linijų bendrovė „Air Lituanica“ per penkiolika veiklos mėnesių pervežė 150 tūkst. keleivių. Bendrovės planuose – per ateinančius metus pervežti 200 tūkst. keleivių. Daugiau nei 50 proc. „Air Lituanica“ keleivių skrenda darbo tikslais, apie 35 proc. – turistai, o likusi dalis – svetur gyvenantys lietuviai, atskrendantys į Lietuvą aplankyti artimųjų. „Kasdien daug ir intensyviai dirbame, kad Vilnius būtų žinomas pasaulyje ir pas mus būtų lengva atvykti miesto svečiams.

„Wizz Air“, didžiausia žemų sąnaudų oro linijų bendrovė Centrinėje ir Rytų Europoje*, šiandien paskelbė naujas „WIZZ Discount Club“ klubo nariams teikiamas nuolaidas ir privilegijas. Nuo spalio 14-tos dienos, be jau esamų nuolaidų lėktuvų bilietams, keleiviai gali mažiau mokėti ir už bagažą – tokios nuolaidos galios vienerius narystės metus „WIZZ Discount Club“ klube, užsakant skrydžius.

Žinių radijas Krentanti naftos kainą, turėtų pradžiuginti vartotojus. Tačiau, kai pasaulinėje rinkoje naftos kaina nukrito maždaug 20 procentų, bet mažmeninė degalų kaina sumažėjo tik 3,5 procento. Taip „Žinių radiją“ informavo „Orlen Lietuva“ atstovas spaudai Mindaugas Linkaitis. „Perdirbimo produktų – benzino, dyzelino kainos tiesiogiai susijusios ne su pačia naftos kaina, o su pasaulinėmis naftos perdirbimo produktų kainomis.

Jovita Sukackaitė, Loreta Mačiulienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Įpusėjus spaliui žmonės jau baigia sodinti naujai įsigytus sodinukus, kurių pardavėjai sako parduodą vis daugiau. Anot jų ir kainos išlieka stabilios, ir pirkėjai vis labiau supranta savo užaugintų vaisių naudą. Veislės „Topaz“ ir „Champion“ iš Vakarų Europos, ar „Mutzu“ iš Japonijos – tai populiarios obelų veislės, kurių sodinukus ypač nori kieme ar sode matyti lietuviai.

Energetikos ministras Rokas Masiulis teigia, kad, sumažėjus viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžetui, kitais metais gali mažėti ir elektros kaina. „Nuo kitų metų VIAP (biudžetas – BNS) sumažės apie 60 mln. litų, ir tai turėtų nulemti, kad elektros kaina nedidės, gal yra šiek tiek tendencijos ir sumažėti“, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė R. Masiulis.

Per 20 įmonių, priklausančių Nacionalinei pastatų administratorių asociacijai (NPAA), raštu įsipareigojo nedidinti kainų už suteikiamas paslaugas perskaičiuojant litus į eurus. Visos įmonės prisijungė prie geros valios Memorandumo. NPAA vienijančios įmonės geros valios Memorandumą pasirašė rugsėjo antroje pusėje.

Dažnas iš mūsų kiekvieną dieną naudojasi viešuoju transportu, bet retas kuris pagalvoja, už ką būtent susimoka pirkdamas vienkartinį bilietėlį, kainuojantį 3,5 lito. Balsas.lt pabandė išsiaiškinti, kur nukeliauja mūsų pinigai. Susisiekę su SĮ „Susisiekimo paslaugos“ administracija šiuo klausimu esame nukreipiami į Vilniaus miesto savivaldybės Viešųjų ryšių skyrių. Čia po truputį, nors ir miglotai, bandoma pateikti atsakymus.

Ar prisimenate tokį „Tamagočį“? Ar žinojote, kad jų yra parduota 76 mln. visame pasaulyje? Įdomu? Pažiūrėkime, kokios idėjos padėjo uždirbti milijonus jų autoriams.

Naujausiame režisieriaus Tado Vidmanto vaizdo klipe, reklamuojančiame vienos įmonės mineralinį vaidmenį, pagrindinį vaidmenį atliko garsus lietuvių aktorius Marius Repšys.

Draudimo grupė „PZU Lietuva“ sako pasirengusi nacionalinės valiutos keitimui – įmonės sistemos kainas jau skaičiuoja ir eurais. Rugpjūčio mėnesį bendrovė prisijungė prie Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumo ir įsipareigojo užtikrinti sąžiningą paslaugų ir prekių kainų perskaičiavimą. „PZU Lietuva“ grupė vidinių įmonės verslo sistemų pakeitimams skyrė apie 0,5 mln. litų.

Kauno rajono savivaldybės iniciatyva Raudondvario dvaro oranžerijoje įvykusioje verslo popietėje apie kovą su nedarbu išryškėjo ne mažiau opi problema: verslininkai guodėsi, kad vis sunkiau rasti tinkamų darbuotojų. Nedarbas mažėja Į renginį atvyko Kauno pramonės, prekybos ir amatų rūmų, Kauno teritorinės darbo biržos, Aleksandro Stulginskio universiteto, Kauno kolegijos vadovai, mokslininkai, verslininkai, Savivaldybės atstovai.

Nuo 2015 m. sausio 1 d. Lietuvos bankas, komerciniai bankai, „Lietuvos pašto“ skyriai ir kai kurios kredito unijos pradės nemokamai keisti grynaisiais laikomus litus į eurus. Lietuvos bankų asociacija gyventojams, kurie norės keisti grynuosius pinigus, siūlo be būtino reikalo neskubėti – 343 bankų padaliniuose valiuta bus keičiama iki birželio 30 d., o 89 padaliniuose – visus 2015 metus. Lietuvos bankų asociacija atidžiai stebėjo, kaip vyko euro įvedimas Estijoje ir Latvijoje.

Šiais metais „Huawei“ tapo pirmąja Kinijos bendrove, patekusia į „Interbrand“ geriausių pasaulio prekių ženklų šimtuką, ir jame užėmusia 94 vietą. Kiekvienais metais pasaulinė konsultacijų bendrovė „Interbrand“ sudaro prekių ženklų reitingą, vertindama jų finansinius rezultatus, padėtį, stiprumą. „Interbrand“ teigimu, kartu su augančiomis išmaniųjų telefonų pardavimų apimtimis, dabar užimama 20 proc.

Vidutinė elektros energijos kaina „Nord Pool Spot“ biržos Lietuvos prekybos zonoje rugsėjo mėn. buvo 19,9 cento už kilovatvalandę arba 4 proc. aukštesnė nei rugpjūtį. Skandinavijos šalių prekybos zonose rugsėjo vidutinė elektros kaina, lyginant su rugpjūčiu, augo 6 proc., Švedijos ketvirtojoje prekybos zonoje – 5 proc., Estijoje prekybos zonoje - 10 proc. Tačiau lyginant su praėjusių metų rugsėju, kainos Lietuvoje ir Latvijoje sumažėjo 7 proc., Estijoje 9 proc., Suomijoje – 20 proc.

Norintys gyventi sveikiau dažnai susižavi nauja dieta ar stengiasi pakeisti savo mitybą, tačiau retas kuris susimąsto apie tai, kad fizinis aktyvumas nemažiau prisideda prie kokybiškesnio gyvenimo. Naujųjų laikų epidemija vadinamas judėjimo trūkumas labiausiai kankina dirbančius sėdimą darbą ir kasdien praleidžiančius ilgas valandas prie kompiuterio.

Vilniuje, daugiabučių namų gyvenvietėje „Ozo parkas“ įrengtas pirmasis Vilniuje diskgolfo aikštynas. Šis visiems vilniečiams skirtas atviras diskgolfo aikštynas – bendrovės „Realco“ dovana Vilniui. Tikimasi, kad šis žaidimas greitai išpopuliarės ir Vilniuje. Diskgolfą galima žaisti ištisus metus, ir tam nereikia nei specialaus pasiruošimo, nei ypatingos fizinės jėgos.

64 proc. Lietuvos gyventojų, antros pakopos pensijų fonduose kaupiančių senatvei maksimaliu būdu, teigė visiškai nepajutę sumažėjusių pajamų, atskleidė „Danske Bank“ užsakymu tyrimų bendrovės RAIT rugpjūtį atlikta gyventojų apklausa. Paklausti, kokią įtaką jų finansams daro kaupimas antros pakopos pensijų fonde vadinamuoju 2+1+1 būdu (2 proc. bazinė įmoka iš „Sodros“, 1 proc. darbo užmokesčio dydžio asmeninė įmoka bei 1 proc. vidutinio darbo užmokesčio dydžio valstybės parama), 64 proc.

Artėjant šaltajam sezonui, neišvengiamai kyla diskusijos apie didžiules sąskaitas už būsto šildymą. Pasak KTU eksperto, jas galima sumažinti beveik perpus. Reikia nebijoti ne tik renovacijos, bet pagalvoti ir apie neišnaudotas šildymo technologijas. Primena senas amerikietiškas mašinas Šildymas ir jį lydintys mokesčiai – kasmetinis galvos skausmas senuose namuose gyvenantiems lietuviams.

Kas nežino Walto Disnėjaus ir jo sukurtų bei vaikams (ir ne vaikams) padovatų animacinių herojų? Tokį žmogų vargu ar rasime, tačiau ar viską žinome apie Disnėjaus Pasaulio imperiją? 1978-aisiais metais Peliukas Mikis tapo pirmuoju animuotu herojumi, kurio vardas buvo įamžintas Holivudo Šlovės alėjoje. Būtent šie metai buvo 50-osios „gimimo“ metinės.   Tikroji Disnėjaus šeimos pavardė buvo D'Isigny.

„Santūrios kitų metų pasaulio ekonomikos atsigavimo prognozės verčia peržiūrėti mūsų planus, tačiau tai negesina ambicijų Europos Sąjungoje išlaikyti augimo lyderių poziciją. Optimizmo šiam tikslui įgyvendinti suteikia praėjusių beveik dvejų metų patirtis. Kartu su euro įvedimu toliau laikysimės griežtos fiskalinės drausmės, suteikiančios pasitikėjimo makroekonomine aplinka, ir stiprinsime šalies konkurencingumą – tolesnės plėtros ir gerovės kertinį stulpą.

Rusijos ekonomika išsilaikys, kol naftos kaina laikysis aukščiau nei 80 dolerių už barelį, mano šalies pagrindinio banko „Sberbank“ vadovas Germanas Grefas, praneša censor.net.ua. Primename, kad Rusijos 2015-ųjų biudžete naftos kaina numatyta 100 JAV dolerių už balerį. Tuo metu naftos kaina rinkose vis krinta žemyn.

Marija Gabrienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Švarinami Klaipėdos uosto dokai – sėkmingai išvalytas užterštas gruntas iš vienos Vakarų laivų gamyklos doko duobių. Tikimasi, kad tai leis bendrovei didinti konkurencingumą, sandėliuojamo grunto aikštelė ateityje turėtų virsti naujomis uosto krantinėmis. Po daugiau nei 10-ies metų specialistams pavyko rasti būdą, kaip išvalyti iš dokų, kuriuose remontuojami laivai, užterštą gruntą ir kur jį sandėliuoti.

Kol visas pasaulis šiurpsta dėl ebolos viruso, pora vaikinų ieško progos pasipelnyti. Jonas Schultzas domeną ebola.com nusipirko dar 2008 metais ir dabar kartu su verslo partneriu Chrisu Hoodu nori jį parduoti už 150 tūkst. dolerių sumą. Jie atskleidžia, kodėl domenas būtų gera investicija. „Ebola.

Žinių radijas Didžiausia Lietuvos ekonomikos problema yra ne tik šešėlis, bet ir legalios mokestinės skylės, „Žinių radijui“ sakė ekonomistas Raimondas Kuodis. „Yra gausybė išimčių, ypač mokant „Sodrai“, jos tęsiamos, nesirūpinant, kad tie žmonės, kurie nemokėjo „Sodrai“, kada nors ateis su ištiesta ranka, sakydami, kad mano pensija – 300 litų. Šitais dalykais niekas nesirūpina, nes paskatų tam rūpintis nėra. Politikai nebebus valdžioj.

Edgaras Savickas, LRT.lt „Jei už produktą nemokate, vadinasi, patys esate produktas“, – šią šiemet Nobelio premiją ekonomikos srityje pelniusio prancūzo Jeano Tirole`io tyrimuose pasiektą išvadą verta įsiminti kiekvienam naujienų portalų skaitytojui. Pirmadienį skelbiant nugalėtoją Švedijos karališkoji mokslų akademija pažymėjo, kad „J. Tirole`is yra vienas įtakingiausių mūsų laikų ekonomistų.

LRT Radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas Juozas Antanaitis mano, kad Vyriausybė neturėtų imtis aktyvių veiksmų nustatant, kaip turėtų būti kompensuojama dujų kaina vartotojams. Greičiau – būti tarpininke, kuri padėtų spręsti problemą. Tuo metu ekonomistas Raimondas Kuodis sako, kad nėra reikalo sukurti plano, kol nėra arbitražo sprendimo dėl permokos.

Marija Gabrienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Švarinami Klaipėdos uosto dokai – sėkmingai išvalytas užterštas gruntas iš vienos Vakarų laivų gamyklos doko duobių. Tikimasi, kad tai leis bendrovei didinti konkurencingumą, sandėliuojamo grunto aikštelė ateityje turėtų virsti naujomis uosto krantinėmis. Po daugiau nei 10-ies metų specialistams pavyko rasti būdą, kaip išvalyti iš dokų, kuriuose remontuojami laivai, užterštą gruntą ir kur jį sandėliuoti.

Artėjant euro įvedimui Lietuvoje, vis didesnei daliai gyventojų nerimą kelia įvairūs klausimai. Dažniausiai žmonės baiminasi kainų augimo ir atlyginimų stagnacijos. Sėkmingi Estijos bei Latvijos pavyzdžiai rodo, kad bendrosios europinės valiutos – euro – atėjimas nesukėlė katastrofiško kainų augimo, o Lietuvoje planuojama, kad euro įvedimo poveikis kainoms nebus didesnis nei 0,2–0,3 procento.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pablogino ekonomikos augimo prognozes Baltijos šalims 2014-2015 metams. Spalio mėnesio apžvalgoje World Economic Outlook (WEO) palyginti su šių metų balandžio mėnesio prognozėmis, jos pablogintos tiek Lietuvai, tiek Latvijai, tiek Estijai, tačiau ir toliau prognozuojama, kad mūsų šalies BVP augimas lenks šalis kaimynes. Lietuvos BVP šiais metais augs 3 proc., nors prieš pusmetį buvo prognozuojamas 3,3 proc. Augimas.

 Rugpjūčio pabaigoje oficialiai patvirtinus euro kaip nacionalinės valiutos įvedimą Lietuvoje nuo 2015 metų sausio 1 dienos, gyventojai ėmė vartoti kiek atsargiau. Tokią tendenciją rodo didžiausią mažmeninės prekybos tinklą Lietuvoje valdančios bendrovės „Maxima LT“ fiksuojamas pirkėjų mėnesio išlaidų indeksas. Iki šiol vartojimo lygis šiais metais Lietuvoje buvo gana stabilus: nedidelis smukimas fiksuotas tik pavasario pabaigoje, tačiau jau gegužę jis grįžo į ankstesnį lygį.

Gyventojai, santaupas laikantys namuose, tikriausiai jau susimąstė, kaip reikės jas pakeisti į eurus. Tai turėtų paskatinti ne tik susiskaičiuoti turimas lėšas ir pagalvoti apie savo šeimos finansinę ateitį, bet ir gali tapti palankia proga pasidairyti pelningesnių taupymo būdų nei palūkanų neduodantis grynųjų litų pluoštas namuose. Štai keletas žingsnių, kuriuos „Swedbank“ ekspertai siūlo norintiems paprastai, bet efektyviai valdyti pinigus euro įvedimo laikotarpiu.

Suomijos verslininkai sunerimę – pasak jų, „Apple“ populiarumas smukdo kitų technologijų svarbą rinkoje. Pavyzdžiui, CD, Firewire, Adobe Flash ir t.t, rašoma readwrite.com. Suomijos premjeras Alexanderis Stabas teigia, jog didžiausia dalis ekonominių problemų kilo būtent šį populiarų vardą įvedus į rinką.

 Gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkai, tinkamai pasirengę savo šildymo sistemas ir neskolingi šilumos tiekėjui, ir daugumos prašymu nusprendę įjungti šildymą anksčiau, nei bus priimtas Vilniaus savivaldybės sprendimas, patys arba (namo valdytojas - administratoriai, bendrijos ir jungtinės veiklos sutarties įgalioti asmenys) apie savo sprendimą turi pranešti UAB ,,Vilniaus energija“ Klientų aptarnavimo centrams.

 Rugsėjo mėnesį elektros kainos šuoliams Baltijos šalyse daugiausiai įtakos turėjo „EstLink-1“ bei „EstLink-2“ elektros kabelių gedimai. Dėl jų vidutinė elektros kaina Estijoje rugsėjį siekė 14,84 cento už kilovatvalandę. Lietuvoje ir Latvijoje elektros kaina rugsėjį vidutiniškai buvo 19,85 ct/kwh arba 3,9 proc. didesnė nei rugpjūtį.

Vilniaus nekilnojamojo turto rinkoje įsivyrauja nauja tendencija – mažos bendrovės, ieškančios patalpų biurams, vis dažniau kraustosi į loftus, pastebi nekilnojamojo turto ekspertas, agentūros „Ober-Haus“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada. Pasak M. Čiulados, šią tendenciją lemia įmonių, ypač susijusių su kūryba, noras pademonstruoti savo progresyvumą ir modernumą. Jam pritaria architektė J. Liubartaitė, kaip ypatingą loftų pranašumą išskirianti jų plačias transformacijos galimybes.

Sodininkai Lietuvoje jau baigia nuimti obuolių derlių, kuris šiemet – gerokai menkesnis už pernykštį ir daugiametį vidutinį. Vis dėlto net ir nedideliam šiųmečiam derliui dėl kritusios pasaulinės paklausos nėra lengva rasti pirkėjus, šiemet obuolių iš Lietuvos sodininkų visiškai neperka Lenkijos perdirbėjai. Į saugyklas ir prekybos centrus netinkamus obuolius Lietuvos sodininkai šiemet gali realizuoti tik vietos sulčių ir vyno gamintojams.

Priežiūros institucijos 2014 m. rugsėjo mėnesį atliko 3540 patikrinimų dėl dvejopo kainų litais ir eurais nurodymo. Prekybos bei paslaugų teikimo vietose nustatyti 265 pažeidimai, o tai sudaro 7,49 proc. patikrintų įmonių. 263 pažeidėjams buvo skirti įspėjimai, o dviem bendrovėms skirtos piniginės sankcijos. Viena iš jų – UAB „Skaitmeninis pasaulis“ – už pakartotinį teisės aktų pažeidimą (kainų nenurodymą dviem valiutomis) nubausta 1000 litų bauda.

Jaunųjų eksporto lyderių programa „Sparnai“ pradeda trečiąjį, paskutinįjį, rotacijos etapą, po kurio dalyviai priims sprendimą dėl tolesnio darbo programoje dalyvaujančiose įmonėse. VšĮ „Versli Lietuva“ kviečia smulkaus ir vidutinio verslo įmones dalyvauti trečiojo etapo atrankoje dėl galimybės šešių mėnesių laikotarpiui (rotacijai) priimti vieną iš 16 programoje dalyvaujančių jaunųjų eksporto lyderių.

2014 m. spalio 14 d., Klaipėda. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau — Klaipėdos AVMI) išaiškino įstaigų administracine ir aptarnavimo veikla užsiimančią bendrovę, kurios vadovas per paskolas „išgrynino“ nuostolingai dirbančios įmonės sąskaitą, vos tik jas papildė milijoninė suma, gauta kaip „sėkmės mokestis“ už verslo projektų dokumentacijos rengimą. „Sėkmės“ pardavimus nuslėpti ketinusi įmonė po patikrinimo deklaravo per 200 tūkst. litų mokėtino PVM.

Net 64 proc. pasaulio gyventojų mielai išvyktų į užsienį padirbėti, o vienas iš penkių jau turi darbo užsienyje patirties. Pagal ketinimo emigruoti mastus Lietuvos gyventojus pasaulyje lenkia daugiau kaip 30 šalių, tarp kurių ir daug labiau išsivysčiusios. Tokias įžvalgas pateikia tarptautinį tyrimą „Decoding Global Talent“ atlikusios konsultacijų bendrovė Boston Consulting Group ir The Network. Lietuvoje tyrimą vykdė specialistų paieškos portalas cvmarket.lt.

Latvijoje nuo 2012 m. taikomas atvirkštinio PVM mokėjimo principas statybos sektoriuje pasiteisino. Nors skaičiais tą pagrįsti bus galima tik kitų metų pabaigoje atlikus išsamią analizę, tiek Latvijos Respublikos Finansų ministerija, tiek Valstybės pajamų tarnyba, tiek kaimyninės šalies statybos rinkos dalyviai mano, kad sprendimas įteisinti PVM slėpimo atvejus minimizuojančią tvarką buvo teisingas.

Daugiau nei ketvirtadalis Lietuvos gyventojų tikisi, kad euras jiems atneš tiesioginės naudos – šalyje bus sukurta daugiau darbo vietų, augs darbo užmokestis, pigs skolinimasis, kils mažiau rūpesčių dėl valiutos keitimo, rodo „Aviva Lietuva“ užsakymu atliktos apklausos rezultatai. Beveik 15 proc. apklausos dalyvių didžiausia euro įvedimo Lietuvoje nauda įvardijo sumažėsiančius rūpesčius dėl valiutos keitimo bei atpigsiantį skolinimąsi gyventojams ir įmonėms.

Mokėjimo kortele prekybos vietoje gyventojai vis dažniau atsiskaito ne vien už stambius pirkinius, bet ir už smulkias kasdienes prekes. SEB banko duomenimis, per devynis šių metų mėnesius atsiskaitymų kortele mokėjimo vietoje, kai pirkinio suma neviršija 20-ies litų, skaičius išaugo beveik aštuntadaliu palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu. „Tokį atsiskaitymo įpročių pasikeitimą lemia keletas veiksnių.

Spalio 13 d. Švietimo ir mokslo ministerijos delegacija, vadovaujama viceministrės Svetlanos Kauzonienės, dalyvavo Paryžiuje surengtame Lietuvos ir Prancūzijos mokslinio bendradarbiavimo programos „Žiliberas“ posėdyje. Šalių delegacijos pasikeitė informacija apie naujausias mokslo ir technologijų politikos tendencijas ir atrinko bendrus tyrimų projektus, kurie bus finansuojami 2015-2016 metais. Lietuva ir Prancūzija numato finansuoti šešis mokslininkų mobilumo projektus.

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Gyventojų nuotaikų dėl ekonominės padėties suprastėjimą lemia Rusijos ir ES ekonominis karas bei nepagrįstos baimės įvedant eurą, LRT.lt teigia ekonomistas Žygimantas Mauricas. Sociologo dr. Vlado Gaidžio požiūriu, lietuvių optimizmas tirpsta ne dėl artėjančio euro, o kitų faktorių. „Būtų keista, jei dabartinėmis sąlygomis, kai kalbama, jog reikia ruoštis karui, Lietuvos gyventojai sakytų, kad viskas augs ir gerės“, – pastebi sociologas.