Verslas

„Rail Baltica“, didžiausias Lietuvos transporto infrastruktūros projektas nuo Nepriklausomybės atkūrimo laikų, bėgis po bėgio nuo Lenkijos-Lietuvos valstybių sienos juda Kauno link. Jau yra atlikta daugiau nei 90 procentų numatytų darbų. Europinė vėžė Kauną pasieks jau šį rudenį. AB „Lietuvos geležinkeliai“ į „Rail Baltica“ projektą investavo jau beveik 110 mln. eurų (apie 380 mln. litų) nuosavų lėšų. Tai sudaro apie 37 proc.

Graikija skelbs įsipareigojimų nevykdymą jeigu iki balandžio pabaigos nebus pasiektas susitarimas su tarptautiniais kreditoriais, rašoma „Financial Times“. Graikų vyriausybė gali atsisakyti išmokėti 2,5 mlrd. eurų išmoką Tarptautiniam valiutos fondui, jeigu iki šio mėnesio pabaigos nepavyks susitarti su kreditoriais. Lėšos fondą turėtų pasiekti gegužę ir birželį. „Mes pasiekėme kelio pabaigą… Jeigu europiečiai neperves lėšų iš finansinės pagalbos (rezervų, – red. past.

 Statistikai, stebintys 100 prekių ir paslaugų kainas, sako, kad daugėja prekių, kurių kainos mažėja. „Pastebėjome, kad didėja produktų skaičius, kurių kainos mažėja ir ypač mažėja maisto produktų kainos. Paslaugų išlieka kainų didėjimo tendencijos“, - spaudos konferencijoje pirmadienį sakė Statistikos departamento Kainų statistikos skyriaus vedėja Nadiežda Alejeva. Jos teigimu, tikimybė, kad paslaugų kainos po truputį didės, toliau išlieka, tačiau ji negalėjo įvardyti, kodėl jos brangsta.

 Šildymo sezonui artėjant į pabaigą daugelis lietuvių džiūgauja – sumažės išlaidų. Kiekvieną žiemą didžiausią (60 proc.) lietuvių išlaidų būstų išlaikymui dalį sudaro išlaidos karštam vandeniui ir dujoms, tačiau bendrovės „Viena sąskaita“ analitikai, lygindami kelių pastarųjų metų duomenis, pateikia pozityvias tendencijas: šildymas šiuo metu yra pigiausias nuo 2011 m. žiemos.

 Lietuvos 2015 metų vasaros sezono skrydžių tinklelyje yra daugiau nei 60 skrydžių krypčių, pirmadienį rašo dienraštis „Kauno diena“. Susisiekimo ministerijos Civilinės aviacijos skyriaus vedėjas Vilius Veitas teigia, kad dabartinė skrydžių geografija aprėpia iš esmės visą Europos Sąjungą (ES): Skandinavijos šalis, Jungtinę Karalystę, Airiją, Prancūziją, Ispaniją, Italiją, Graikiją, Kiprą. Skrydžiai iš Lietuvos siekia Rusiją, Gruziją, Ukrainą, Izraelį.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau — VMI prie FM) informuoja, kad nuo balandžio 2-osios, kai buvo grąžintos pirmosios pajamų mokesčio permokos gyventojams, jau pervedė 8,5 mln. eurų beveik 100 tūkst. gyventojų, kurie elektroniniu būdu pateikė teisingas metines pajamų deklaracijas ir pasinaudojo gyventojų pajamų mokesčio lengvatomis.

Lietuvos 2015 metų vasaros sezono skrydžių tinklelyje yra daugiau nei 60 skrydžių krypčių, pirmadienį rašo dienraštis „Kauno diena“. Susisiekimo ministerijos Civilinės aviacijos skyriaus vedėjas Vilius Veitas teigia, kad dabartinė skrydžių geografija aprėpia iš esmės visą Europos Sąjungą (ES): Skandinavijos šalis, Jungtinę Karalystę, Airiją, Prancūziją, Ispaniją, Italiją, Graikiją, Kiprą. Skrydžiai iš Lietuvos siekia Rusiją, Gruziją, Ukrainą, Izraelį.

Statistikos departamentas pirmadienį pristatys, kaip keitėsi šimto populiariausių prekių ir paslaugų kainos po euro įvedimo. Skelbiama, kad kovą kainos buvo aukštesnės nei vasarį. Tiesa, didelė metinė defliacija išliko. Nors prekybos centrai deklaruoja, kad mažina kainas, skaičiuojama, kad kovą, palyginti su vasariu, maisto produktai pabrango kone 1,5 proc., pagardai – 9 proc., mėsos ir paukštienos produktai – 3,5 proc., pieno produktai – kone 3 proc.

Mantas Tomkūnas, LRT Radijas, LRT.lt Norvegijos žiniaskiada skelbia, kad investuoti Lietuvoje pastaruoju metu labai populiaru. Norvegų verslininkus į Lietuvą traukia kelis kartus mažesni darbo užmokesčiai, kvalifikuota darbo jėga. Pasaulio banko duomenimis, Lietuva šiuo metu pagal patrauklumą pradėti naują verslą yra penkta pasaulyje, Norvegija – 22-tra. Norvegijos bendrovės atvėrė pinigines investicijoms Lietuvoje, o Vilniuje samdyti darbuotojus yra penkis kartus pigiau nei Osle.

Aleksandras Zubriakovas, Žinios.lt Europos Parlamentas jau šį mėnesį turėtų nutarti, kaip pažaboti besaikį plastikinių maišelių prekybos centruose naudojimą. Ar žinojote, kad statistinis europietis per metus sunaudoja apie du šimtus nemokamų plastikinių maišelių? Lietuva šiuo požiūriu lenkia Europos vidurkį. Aplinkos ministras sako, kad prekybininkai taip pat turėtų atsakingai žiūrėti į plastikinių maišelių dalinimą ir juos riboti, esą geriausiai būtų juos apmokestinti.

Kaimo plėtros programos lėšų skirstymas kaitina žemdirbių nervus. Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacija skelbia, kad nenašių žemių ūkininkams iki 2020 m. numatyta beveik perpus mažiau išmokų, nei jų gauta praėjusiu finansiniu laikotarpiu. Jei kompensacinės paramos dalybų taisyklės nebus skubiai pakeistos, nederlingų žemių ūkininkai grasina mitingais sostinėje. „Pieno gamintojai, kiaulių augintojai jau sužlugdyti, atėjo eilė ūkininkaujantiesiems nederlingose žemėse.

Pramonės suklestėjimą su europine „Rail Balticos“ geležinkelio vėže, sujungsiančia šešis Europos didmiesčius, siejančiam Panevėžiui gresia likti prie suskilusios geldos. Greitieji traukiniai, lekiantys 240 km per valandą greičiu, Aukštaitijos sostinėje gali stabtelėti tik paimti po Europą besižvalgančių turistų saujelės. O verslo traukos centru Panevėžį turintis paversti regioninis krovinių vežimo terminalas virsta utopija.

Edita Vežbickaitė, Žinios.lt Šylantys orai plonina sodininkų ir daržininkų pinigines. Vieni skuba pirkti vaismedžius, kiti pasirūpinti sodinukais, ar sėklomis. Žmonės skundžiasi, kad šiemet sodininkystė ar daržininkystė bus itin brangus malonumas, mat sėklos ar vaismedžiai pabrango. Ne gana to, ne visada verslininkai prekiauja sąžiningai, kartais vietoj pomidorų, galima nusipirkti pavyzdžiui morkų sėklų. Arba gali sėklos ir visai nesudygti. Verslininkai neslepia - pasitaiko visko.

Nijolė Baronienė, Valstietis.lt Ukmergės rajone, Mikėnų kaime, gyvenantis Nerijus Kriaučiūnas gerai žinomas sveikos duonos valgytojams sostinėje, Kaune ir Ukmergėje. Jo kepamą juodą duoną pamėgo ne tik vietos gyventojai, bet ir užsieniečiai. Nerijus su žmona Ugne kepa ypatingą naminę duoną ir ja prekiauja. Ji – iš ekologiškų rugių, kildinta raugu, kepta duonkepėje. Ne vienas nustemba pamatęs drožinėtą užrašą, skelbiantį, kad tai – „Vyrų“ duona.

 Krabų lazdelių ir žuvies gamintoja „Vičiūnų“ grupė žengia į kiaušinių produkcijos rinką – atidarė kiaušinių rūšiavimo ir perdirbimo gamyklą. Joje kiaušiniai nulupami, iš jų gaminama įvairi masė patiekalams gaminti. Produkciją iš Plungės numatoma tiekti ir vietos rinkai, ir daugiau nei pusšimčiui pasaulio šalių. Gamykla viena, o veiklų – dvi. Viename iš cechų per dieną išrūšiuojama apie milijoną kiaušinių. Didžioji jų dalis keliauja į prekybos tinklus.

Ten, kur Kaune prieškariu vykdavo didžiulės parodos, planuojama įamžinti verslo reikšmę valstybės raidai. Visus darbus, manoma, parems verslininkai. Tai – vaizdai iš 1930 m. Kaune vykusios žemės ūkio ir pramonės parodos, skirtos paminėti 500-ąsias Vytauto Didžiojo mirties metines. Ten, kur Kaune dabar yra senasis Ąžuolynas, prieškariu įvyko aštuonios parodos.

 Inga Labutytė-Atkočaitienė, LRT.lt Ūkininkai dažnai kritikuojami dėl dirvos ir vandens taršos. Todėl visoje Europos Sąjungoje bei Lietuvoje išmokomis skatinami ekologiniai ūkiai, kuriuose trąšos nenaudojamos. Šiuo metu Žemės ūkio ministerija būtent ekologiniams galvijininkystės ūkiams ruošia naujas taisykles, kurios, ūkininkų teigimu, gerokai apsunkins ūkininkavimą ir galimybę išlaikyti gyvulius.

Nemokamas muzikos festivalis, ekologiškas restoranas, iš saldėsių sukurtas miesto maketas centriniame parke, kuriuo visi gali vaišintis nemokamai, pigi darbo vietų nuoma visiems rajono gyventojams, bendruomenės daržai trijose dešimtyse apleistų teritorijų – visa tai turi gana skurdi, nusikalstamumu ir narkotikų prekyba anksčiau garsėjusi keliasdešimties tūkstančių Londono gyventojų bendruomenė, kurios problemas išspręsti nusprendė trys šešdešimtmetį perkopusios moterys bei socialinio verslo vyst...

Sumokėjus mokesčius, vienerių metų darbo patirtį turintis suvirintojas galėtų gauti beveik 1000 eurų atlyginimą, o labiau patyręs – ir dar daugiau. Taip teigia Vilniuje atidaromo moderniausio Baltijos šalyse suvirinimo mokymo centro profesijos mokytojas Vytautas Petrokas. Suvirintojai čia turėtų įgyti dar aukštesnę kvalifikaciją, nes mokymo centras išsiskiria naujomis technologijomis, naudojamomis ir pasaulinėse bendrovėse.

Praėjusiais metais Lietuvai teko mažiausiai tiesioginių užsienio investicijų (TUI) visame Vidurio ir Rytų Europos regione. Iš viso 2014 metais sulaukėme 300 mln. eurų investicijų iš užsienio, o tai vienam gyventojui siekė 103 eurus. Pagal šį rodiklį regione tradiciškai pirmavo Estija, kurios vienam gyventojui praėjusiais metais teko 906 eurai TUI. Priešpaskutiniai Europos Sąjungoje Kas svarbu, praėjusiais metais investicijų iš užsienio sulaukėme dar mažiau nei 2013 metais.

Konkurencijos taryba baigė tyrimą dėl UAB „Vilniaus energija“ ir UAB „Bionovus“ veiksmų galimai ribojusių konkurenciją biokuro tiekimo rinkoje. Tarp UAB „Bionovus“ ir UAB „Vilniaus energija“ buvo sudarytas ilgalaikis išimtinio pirkimo susitarimas, pagal kurį UAB „Vilniaus energija“ įsipareigojo šilumos gamyboje naudojamą biokurą pirkti tik iš UAB „Bionovus“. Abu ūkio subjektai užima reikšmingas rinkos dalis ir, Konkurencijos tarybos ekspertų vertinimu, turi didelę rinkos galią, todėl susitarimas...

Pastarąjį pusmetį elektros energijos paklausai Baltijos regione mažėjant, žemyn krito ir gamybos bei importo rodikliai. „Elektrum Lietuva“ duomenimis, vasarį bendras Baltijos šalių pagaminamos elektros kiekis sumažėjo 9 proc. ir pasiekė žemiausią lygį per pastaruosius penkis mėnesius – 1534 GWh. Tuo tarpu suvartotas elektros energijos kiekis regione mažėjo 11 proc., o importas – 19 proc. Iš viso Baltijos šalys vasarį pagamino 74 proc. reikalingo elektros kiekio.

 Lietuvą pakvietus pradėti derybas dėl narystės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO), SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė, kad mūsų pažanga yra pelnytai pripažįstama.

Nuo liepos pirmosios nebeliks prievolės skelbti kainas dviem valiutomis – ir litais, ir eurais – tai nusprendė Euro įvedimo koordinavimo komisija. Finansų ministerijos Pasirengimo euro įvedimui koordinavimo skyriaus vedėja Gita Šematovičiūtė „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė, kad negalime gyventi nostalgija litui, o Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas nurodė, kad normalu, jog gyventojai kol kas skaičiuoja litais ir kad norint priprasti prie euro reikės pastangų.

 Pastatų ūkio valdymo ir integruotų aptarnavimo paslaugų verslu užsiimanti bendrovė „City Service“ ketina savo akcijas kotiruoti Varšuvos vertybinių popierių biržoje. Apie šiuos planus bendrovė paskelbė per „Nasdaq Vilnius“ vertybinių popierių biržą. „Listinguotis Varšuvos biržoje nusprendėme siekdami didesnio akcijų likvidumo. Toks žingsnis atneš neabejotinos naudos investuotojams, nes Varšuvos birža laikoma pagrindiniu finansų centru Rytų ir Centrinėje Europoje.

 Pažangios ekonomikos šalys, oficialiai atsigavusios prieš daugiau kaip trejus metus, iš visų jėgų stengiasi sugrįžti į tvaraus augimo kelią. Kai kurios iš jų net prognozuoja, kad ekonomika augs inertiškai, todėl atsidursime situacijoje, kuri kartais vertinama kaip negrįžtama. Bet ne visoms išsivysčiusioms valstybėms gresia toks ilgalaikio sąstingio pavojus – esama išimčių trapiame pasaulio vaizdinyje.

 Nepaisant to, kad naftos kainos krinta ir greičiausiai kris dar daugiau, alternatyvią energetiką vystyti yra perspektyvu, mano žaliosios energetikos šalininkai. „Biokuras, nukritus naftos kainoms, vis tiek yra 4–5 kartus pigesnis nei importuojamas iškastinis kuras“, – sako Žaliosios politikos instituto prezidentas Remigijus Lapinskas. Savo ruožtu Seimo narys Kęstutis Daukšys teigia, kad pasikliauti vien alternatyviomis energetikos rūšimis būtų neprotinga.

 Vyno falsifikavimas - senas verslas. Viduramžiais prancūzų Bordo sritis 300 metų priklausė anglams. Sodrų, tamsų, energingą Bordo vyną anglai praminė „Claret“. Taip jį vadina ir iki šiol. „Claret“ buvo geresnis už pigų vokišką ar pietų Prancūzijos vyną, tad jo primaišius buvo galima lengvai pasipelnyti.

 Finansų klausimais Lietuvoje nėra diskutuojama net artimoje aplinkoje, ką jau kalbėti apie viešąją, „Žinių radijui“ sakė Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė. Pasak jos, kalbėjimas apie finansus ir galvojimas apie visas finansinio valdymo sritis yra kelias į finansinį raštingumą. „Tikrai Lietuvoje nėra populiaru ir nėra labai dažnai diskutuojama finansų klausimais net artimoje aplinkoje, ką jau kalbėti apie viešąją.

Trečiadienį Vokietijos pareigūnai pareikalavo JAV interneto gigantės „Google“, kad ši ribotų asmeninių duomenų rinkimą, rašo portalas Eubusiness.com. Hamburge įsikūręs Duomenų apsaugos biuras nurodė „Google“ imtis „būtinų pokyčių“, kad šalies gyventojų duomenų rinkimas būtų vykdomas „leistinu teisiniu pagrindu“. Bendrovė ankstesnį skundą yra apskundusi, taigi biuras sutiko su patikslinimais, tačiau nutartis lieka galioti.

Balandžio 14–23 dienomis Vilniaus gidams rengiami dviejų savaičių trukmės kvalifikacijos kėlimo kursai, skirti aktyviai dirbantiems specialistams. Klausytojams pristatomos Vilniaus ir Lietuvos turizmo naujovės, lankytinos vietos, todėl kasmet prieš turistinį sezoną organizuojami kursai sulaukia didelio susidomėjimo. Gidų kvalifikacijos kėlimo kursų programa sudaryta iš įvairios tematikos pranešimų ir pažintinių ekskursijų.

Seimo socialdemokratai Andrius Palionis, Eduardas Šablinskas ir Juras Požela siūlo, kad draudimas alkoholiu prekiauti degalinių parduotuvėse įsigaliotų ne nuo 2016-ųjų, o nuo 2019 metų sausio 1 dienos. Pataisas teikiantys Seimo nariai teigia, kad degalinėse parduodama tik 2 proc. alkoholio ir tuo pat metu teigiama, jog draudimas prekiauti degalinėse esą reikšmingai įtakotų nelegalią rinką.

Turizmo departamento vadovė sako kol kas neišgirdusi atsakymų, kokie bus tolesni kelionių organizatorės „Voyage-Voyage“, kurios veikla sustabdyta praėjusį penktadienį, savininko veiksmai. Jos vadovas ir akcininkas D. T.  nekomentuoja, kodėl bendrovė tapo nemoki ir nebegali veikti. „Mums labai svarbu sužinoti, kokie galimi nuostoliai, kokios skolos partneriams.

Praėjus šimtui dienų nuo euro įvedimo Lietuvoje, mūsų šalies gyventojai kojinėse, taupyklėse ar kitose vietose vis dar tebeturi apie 767 mln. litų. Į Lietuvos banko saugyklas nesugrįžo apie 15 proc. apyvartoje buvusių litų banknotų ir apie 70 proc. monetų. Tokius duomenis žurnalistams pateikė Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas po ketvirtadienį vykusio euro įvedimo komisijos posėdžio.

Lietuvos bankas rinkos dalyviams pateikė pasiūlymus dėl Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimų. Jais būtų įtvirtintas reikalavimas atsakingai vertinti kliento riziką dėl galimo palūkanų kilimo, o siūloma trumpesnė maksimali būsto paskolos trukmė spartintų paskolos grąžinimą ir mažintų perteklinio įsiskolinimo galimybę. „Dabartinės palūkanų žemumos didina riziką pervertinti savo paskolos grąžinimo galimybes.

Sumažėjusios Lietuvos ekonomikos augimo prognozės ir nepakankamas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) surinkimas paskatino kalbas apie galimą biudžeto peržiūrą. Tačiau Finansų ministerija (FM) teigia, kad tam poreikio nėra. LRT.lt kalbinti ekonomistai sako, kad Vyriausybė rinksis lengviausia kelią ir tiesiog didins biudžeto deficitą. Seimo patvirtintame 2015 metų biudžete numatyta, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 3,4 proc.

Euro įvedimo Lietuvoje koordinavimo komisija ketvirtadienį renkasi į vieną paskutinių savo posėdžių, kuriame aptars euro įvedimo procesą. Penktadienį sukanka 100 dienų, kai šalyje įvestas euras.

 Lietuvoje net 95 proc. seno automobilio privalo būti perdirbta ar pakartotinai panaudotos jo dalys, šalinti į sąvartynus galima tik menką dalį. Kitu atveju Lietuva gali būti baudžiama už įsipareigojimų nesilaikymą. Nuo šių metų sausio Lietuva yra įsipareigojusi užtikrinti visų surinktų eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ir jų dalių perdirbimą ar kitokį naudojimą iki 95 proc., skaičiuojant pagal automobilio masę.

Šiandien sukanka 100 dienų, kai Lietuvos nacionaline valiuta tapo euras. Kaip euro įvedimas ir su tuo susiję namų ūkių bei įmonių lūkesčiai paveikė Lietuvos ūkio raidą pernai ir šių metų pradžioje? DNB banko vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ tvirtina, kad euro įvedimas sukėlė tikrai nemažą aktyvumą Lietuvos ekonomikos vidaus vartojimo segmente: „Namų ūkiai intensyviai pradėjo pirkti ilgalaikio vartojimo prekes, nes nuogąstavo dėl galimo infliacijo...

Baltijos šalių oro bendrovė „airBaltic“ ir tarptautinio elektroninio apmokėjimo paslaugas teikianti bendrovė „PayPal“ pradeda bendradarbiauti ir savo klientams pristato specialią savaitės trukmės akciją – „Vietų išpardavimą“ (angl. SeatSale). Įsigyti bilietų už itin patrauklią kainą bus galima iki balandžio 15 dienos. Iškart po to, iki pat balandžio 30 dienos, perkantys per „PayPal“ bus atleisti nuo „airBaltic“ pavedimo mokesčių.

Kino režisierius Nikita Michalkovas ir jo brolis, taip pat režisierius Andrejus Končalovskis nusprendė įkurti naują greitojo maisto restoranų tinklą, kuris galėtų konkuruoti su Vakarų žymiaisiais prekių ženklais. Idėjos įgyvendinimui, kurią jau palaikė Rusijos Federacijos prezidentas Vladimiras Putinas, reikės 971,8 milijono rublių (16,6 mln.

Ketvirtadienį, Konkurencijos taryba baigė tyrimą dėl UAB „Forum Cinemas“, UAB „Multikino Lietuva“ ir UAB „Cinamon Operations“ veiksmų, galimai ribojusių konkurenciją kino filmų demonstravimo rinkoje. Tyrimą Konkurencijos taryba atliko gavusi susitarimų dalyvių – UAB „Multikino Lietuva“ ir UAB „Cinamon Operations“ – pranešimus apie sudarytus galimai draudžiamus susitarimus dėl minimalių bilietų kainų nustatymo ir jų prašymus atleisti nuo baudos.

Visuomenėje vyraujantys stereotipai apie vyrus ir moteris neleidžia išnaudoti tiek vienų, tiek kitų turimo potencialo ir stabdo ekonomikos vystymąsi, sako Mykolo Romerio universiteto mokslininkės. Pasak jų, vien rūpybos ekonomika, tai yra, namų ruoša ar vaikų auklėjimas, kuo dažniausiai užsiima moterys, sudaro apie 6–8 proc. BVP.

Per Seimo komitetus keliauja pataisos, numatančios papildomus draudimus prekybos tinklams ir didesnes galias Konkurencijos tarybai. Bet perdirbėjai ir žemdirbiai nori dar griežtesnių nuostatų – kad prekybininkai negalėtų dažnai reikalauti papildomų susitarimų dėl nuolaidų ar akcijų. Keturiems didžiausiems Lietuvos prekybos tinklams nuo 2010 metų taikomas Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas. Tačiau perdirbėjai ir žemdirbiai skundžiasi tebejaučiantys tinklų spaudimą.

 Didžiųjų prekybos tinklų pradėtas tarpusavio kainų karas įgauna pagreitį – kasdien skelbiama apie parduotuvėse atpingančius šimtus maisto produktų – nuo šviežios mėsos ir vaisių iki buities rakandų. Tačiau ekspertai ragina pirkėjus neapsigauti – esą maistas parduotuvėse pinga ne dėl geros verslininkų širdies, o pasaulinių tendencijų ir sumenkusių naftos kainų.

 Reklamos gali erzinti, juokinti, graudinti, tačiau yra reklamų, kurios priverčia susimąstyti. Būtent socialinės reklamos sugeba pakeisti žmonių požiūrį į smulkmenas, kurios yra ypatingai svarbios. Siūlome susipažinti su reklamomis, kuris tikrai privers susimąstyti netgi didžiausius niurzgalius. Galbūt ne visos reklamos pasiekia savo adresatus, tačiau, pripažinkime, kad dalį šių problemų žinome, tačiau niekada apie tai nepagalvodavome.

Butų nuomos kainos sostinėje svyruoja nuo 3,5 iki 10,52 eurų už m². Būsto kainų skirtumus lemia nemažai veiksnių, vienas jų – rajonas, kuriame butas nuomojamas. Toliau sąrašas Vilniaus rajonų ir juose nuomojamų butų m² kainos (Nekilnojamojo turto kainų statistikos duomenys pateikia aruodas.

LT Radijas, LRT.lt Prekybos centrai skelbia toliau mažinantys kainas. Tuo metu finansų specialistai pastebi, kad mažėja ne kainos, o prekėms tiesiog taikomos didesnės nuolaidos. Ekonomistai ir viešųjų ryšių specialistai sako, kad šiuo metu tarp prekybos tinklų vykstantis vadinamasis kainų karas yra labiau reklaminė kampanija nei realus kainų mažinimas. Trečiadienį prekybos tinklas „Maxima“ turėtų sumažinti dar pusės tūkstančio prekių kainas.

 Saudo Arabijai įsitraukus į karinį konfliktą Jemene, vėl pabrango nafta. Jau matyti požymių, kad Jungtinės Valstijos nebegali vienašališkai priiminėti sprendimų dėl juodojo aukso kainos. Nerimas dėl sąsiaurio „Konfliktas Jemene tampa panašus į dvigubą karą svetimomis rankomis: akivaizdu, kad Iranas ir Saudo Arabija bando įgyvendinti savo geopolitinius interesus, tačiau ir globalioje energijos šaltinių rinkoje prasidėjo lemiama dvikova.