Verslas

Praėjusią savaitę elektros energijos kaina Lietuvoje ir Latvijoje šoktelėjo į viršų 13 proc. ir pasiekė aukščiausią lygį šiais metais. Tuo metu Estijoje kaina susitraukė beveik trečdaliu. Vidutinė elektros energijos kaina Lietuvoje ir Latvijoje praėjusią savaitę paaugo iki 73,34 EUR/MWh ir buvo didžiausia šiemet. Tokį kainos augimą daugiausia lėmė sumažėję importo pajėgumai – elektros energijos kiekis, importuotas iš Estijos, Rusijos ir Baltarusijos, buvo mažiausias šiemet.

Prekybos tinklas „Maxima“ nuo šiandien atsisako dvigubo kainų žymėjimo ir pradeda keisti kainų etiketes. Iki šių metų lapkričio 1 d. visose tinklo parduotuvėse kainos bus rašomos jau tik viena – euro valiuta. „Pastebime, kad pirkėjai jau priprato prie euro – mūsų parduotuvių ir nemokamos info linijos darbuotojai sulaukia vis mažiau su kainų konvertavimu susijusių klausimų. Mūsų duomenys rodo ir tai, kad vartojimas pastaraisiais mėnesiais stabilizavosi ir pamažu auga.

Bendrovių „Teo“ ir „Omnitel“ sujungimas – jau kurį laiką verslo padangėje sklandanti idėja, kurią dar pakaitino šių įmonių pagrindinės akcininkės „TeliaSoneros“ atstovų pareiškimai. Analitikai šį sandorį dar 2013 m. laikė realiu ir sakė, kad jis taptų vienu didžiausių susijungimų Lietuvos verslo istorijoje. Nors TEO vadovai tikina, kad šiam sandoriui nereikalingas Konkurencijos tarybos leidimas, rinka mano kitaip.

Suklusote? Paminėjus seniausiąją profesiją, daugeliui galvoje pirmiausia gimsta poetų plačiai apdainuotas vaizdinys. Tačiau gerokai anksčiau, dar prieš atsirandant prekybai meile, atsirado tiesiog prekyba - žmonės nuo pat pradžių mainėsi gėrybėmis ir produktais. Ko per tiek metų sugebėjome pasiekti? Prekybos poreikis bėgant metams tik augo ir šiandien tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje tai - viena populiariausių profesijų.

Eurozona šiemet pagaliau pasiekė lūžio tašką. Po neramaus periodo 2012-2013 metais ir stabilesnių 2014-ųjų, eurozonos augimas šiemet pradeda įsibėgėti, po pusę procento didėdamas jau ketvirtą ketvirtį iš eilės, o per 2015 m. turėtų siekti 1,6 procento. Tai daugiausia lemia silpnesnis euras, sumažėjusios energetinių išteklių kainos ir padidėjęs eksportas į JAV bei Didžiąją Britaniją. Prognozuojama, kad verslo investicijų apimtys 2016 m. taip pat įgaus pagreitį.

Izraelio verslininkai menkai domisi Lietuva - investicijas stabdo per didelis šios šalies atstumas nuo Lietuvos, sako „Investuok Lietuvoje“ direktorius Mantas Katinas ir prognozuoja, kad Izraelyje būtų sėkmingos tos lietuvių investicijos, kurios sukurtų pridedamąją vertę inovatyvioms technologijoms.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Algirdas Šešelgis teigė, kad šiuo metu numatyta 265 eurų mėnesinė išmoka vienam asmeniui per mėnesį „į rankas“ yra nepakankama, kad pabėgėliai didžiuosiuose Lietuvos miestuose galėtų susimokėti už būsto nuomą, komunalinius mokesčius, pirkti maistą bei išsilaikyti neturėdami darbo. Dėl šios priežasties per pirminį trijų mėnesių integracijos laikotarpį darbo nesusiradę pabėgėliai neturės galimybių apsigyventi didžiuosiuose šalies miestuose.

Įpusėjus rudeniui, būsto nuomos paklausa didmiesčiuose išlieka itin didelė. Siūlantieji nuomotis būstą Vilniuje nuomos kainų nemažina – vidutinės nuomojamų butų pasiūlos kainos sostinėje laikosi stabilios. O Kaune ir Klaipėdoje nuomojamų butų pasiūlos kainų kreivė nors ir pamažu, bet ima krypti žemyn.

 Spalio 15 dieną Lietuvos išleistos euroobligacijų emisijos, kurių bendra vertė – 1,5 mlrd. eurų, atkreipė tarptautinių finansų rinkų ir ekspertų dėmesį, kaip mūsų šalies visų laikų didžiausia, pigiausia ir ilgiausiam laikotarpiui rinkoje pasiskolinta suma.

 Lietuvos potencialas inovacijų, mokslo srityje – didžiulis, sutarė penktadienį diskusijoje Kaune apie inovacijų ir robotikos ateitį Lietuvoje kalbėję aukštųjų technologijų įmonių vadovai. Jie pabrėžė būtinybę koncentruotis į mokslininkų darbus, kurie naudingi pramonei, medicinai, statyboms, socialinių paslaugų gerinimui, o sukurti produktai gali būti sėkmingai parduoti pasaulinėse rinkose. „Mes dar turime daug paskatų dirbti.

Nors Lietuvoje vis dar nenumaldomai tęsiasi emigracija, tačiau anot ekonomisto Žygimanto Maurico, Vilnius gali tapti didžiausiu Baltijos šalių miestu. Vyriausias „Nordea“ ekonomistas Ž. Mauricas savo socialinio tinklo paskyroje dėsto priežastis dėl kurių Vilnius po 10-15 metų aplenks Rygą. „Geroji žinia: Vilnius jau po 10-15 metų aplenks Rygą ir taps didžiausiu miestu Baltijos šalyse. Kodėl? Pirma, Vilniuje jau dabar gyvena daugiau jaunimo nei Rygoje (žr.

Lietuvoje augant tinklinių parduotuvių skaičiui, smulkusis verslas išlieka svarbiu vietos ekonomikos varikliu – ypač šalies regionuose. „Swedbank“ atliktos apklausos duomenimis, pas smulkiuosius vietos gamintojus ir prekybininkus nuolat, tai yra bent kartą per savaitę, apsiperka dauguma mažesniuose miestuose gyvenančių žmonių. Didmiesčiuose, priešingai nei regionuose, daugelis pas smulkiuosius apsiperka gerokai rečiau.

Lietuvai baigus statyti europinės vėžės „Rail Baltica“ atkarpą nuo Kauno iki Lenkijos sienos, tai, kada bus atidarytas keleivinių ir krovininių traukinių eismas, priklausys nuo to, kaip greitai Lenkija sugebės atlikti darbus savo teritorijoje, sako premjeras Algirdas Butkevičius. „Rail Baltica“ pagaliau nuo kalbų virto realiu pavyzdžiu, kada jis yra baigtas ir pastatytas. Kitas etapas dabar turi būti žengtas logistikos srityje.

Prekybos tinklo „Maxima“ duomenimis, rudens pradžia šiemet buvo intensyvi – vartojimo lygis, rugsėjį lyginant su rugpjūčiu, šoktelėjo į viršų. Po intensyvaus vidurvasario ir ramaus rugpjūčio vartojimo augimą rudens pradžioje veikiausiai lėmė pasibaigęs atostogų sezonas – rugsėjį paprastai grįžtama ne tik į mokyklas, bet ir prie įprasto gyvenimo ritmo.

Vyriausybės kanceliarijoje posėdžiavusi Valstybės ekonominės bei finansinės kontrolės ir teisėsaugos institucijų bendradarbiavimo koordinavimo komisija sprendė denatūruoto – turinčio priemaišų – etilo alkoholio apmokestinimo akcizu klausimus. Tokio tipo alkoholio savo sudėtyje turi kasdieninio vartojimo prekės kaip burnos skalavimo skystis ar kosmetinis spiritas, tačiau ne paslaptis, jog tokios higienos priemonės ne visuomet naudojamos pagal paskirtį.

Šiauliai, Panevėžys, Alytus ir Marijampolė rizikuoja prarasti didmiesčių statusą, Kaunas ir Klaipėda turėtų tapti augančiais regioniniais centrais, o Vilnius turi didžiausią augimo potencialą Baltijos šalyse ir gali tapti didžiausia Baltijos šalių sostine, rodo demografinės tendencijos, rašo „Verslo žinios“. „Ji pažiūrėtume į ekonomiškai aktyviausią gyventojų grupę, 25-39 metų amžiaus žmones, kurie ir yra miestų variklis, tai per pastaruosius trejus metus Vilnius jų pritraukė daugiausiai iš visų...

 Latvijos banko „Citadele“ žengimas į Rygos ir Londono biržas vertinamas kaip gera žinia apsnūdusiai Baltijos šalių kapitalo rinkai. Specialistai pabrėžia gana įdomią detalę apie „Citadele“ IPO orientaciją į arabų investuotojus ir svarsto, kad pritraukti pinigai galėtų būti panaudoti daliai „Danske Bank“ verslo Estijoje ar Šiaulių bankui įsigyti, penktadienį rašo „Verslo žinios“. „Kalbos apie tai, kad „Citadele“ galėtų įsigyti Šiaulių banką, rinkoje sklandė dar prieš metus.

Karjeros galimybėmis ir gaunamu darbo užmokesčiu Lietuvoje patenkinti vos trečdalis darbuotojų. Šie rodikliai atitinkamai siekia 32 ir 34 proc. ir atsilieka nuo pasaulio vidurkio beveik pusantro karto. Tokias tendencijas atskleidžia „Aon Best Employers program“ tyrimo duomenys. „Lietuvos organizacijos ir Europos, ir pasaulio kontekste dar turi kur tobulėti, nes darbuotojų motyvacijos veiklos, kuri labai susijusi su pasitenkinimu darbo aplinka ir sąlygomis, rodikliai gerokai atsilieka.

Penktadienį oficialiai atidaroma beveik 300 mln. eurų vertės transeuropinio geležinkelio „Rail Baltica“ atkarpa nuo Lenkijos iki Kauno. Kauno geležinkelio stotyje rengiama ruožo Lietuvos teritorijoje atidarymo ceremonija, kurioje dalyvaus už transportą atsakinga Europos Komisijos (EK) narė Violeta Bulc, premjeras Algirdas Butkevičius, susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius ir bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Stasys Dailydka.

Ketvirtadienį Seime pristatytas daug diskusijų tarp politikų, verslo ir profesinių sąjungų sukėlęs naujasis socialinis modelis. Po pristatymo už socialinio modelio projektus balsavo 82 Seimo nariai, prieš – 16, susilaikė 16 parlamentarų. Pritarus projektams po pateikimo, toliau jie bus svarstomi Seimo komitetuose.

Faktą, kad į Klaipėdos atliekų deginimo bendrovę „Fortum Klaipėda“ galėjo būti neteisėtai vežamos atliekos iš Airijos, aplinkos ministras vadina skandalu. Kęstutis Trečiokas taip pat pranešė, kad Airijoje buvo sustabdyta ir antra atliekų siunta į Lietuvą. „Skandalingu jis tapo todėl, kad atliekų tvarkytojai pasielgė skandalingai ir neatsakingai“, - ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą pareiškė ministras.

Daugiau nei du trečdaliai jaunų Lietuvos gyventojų norėtų kurti verslą kartu su savo šeimos nariais. Tačiau daugelį jų nuo šeimos verslo atbaido rizika, kaip reikės gyventi iš vieno pajamų šaltinio ir atsisakius samdomo darbo. Tokius rezultatus atskleidė DNB banko inicijuotas „Šeimos verslo tyrimas“. Tyrimas parodė, kad net 70 proc. gyventojų su savo šeimos nariais norėtų kurti bendrą verslą.

Valdžia turi daug visokių reklaminių šūkių paruošusi, kad naujasis socialinis modelis pritrauks investicijas, bet investicijos žymiai labiau priklauso nuo kitų dalykų, „Žinių radijui“ sakė ekonomistas prof. Raimondas Kuodis. „Prastai informuoti investuotojai žiūri į kažkokius antraeilius dalykus, kaip kažkokį laisvės daryti verslą indeksą. Jame daug užprogramuota dalykų, kurie veikia blogai ekonomiką.

Parduodant automobilį reikės nurodyti eismo ar kitus įvykius, kuriuose transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kai pardavėjas buvo jos savininkas. Tokią Civilinio kodekso nuostatą ketvirtadienį priėmė Seimas, taisydamas vasarą padarytus pakeitimus. Nuo lapkričio turėjo įsigalioti birželį priimta pataisa, kad automobilio savininkas jį parduodamas turėtų pirkėją informuoti apie pastarųjų penkerių metų eismo įvykius.

Seime ketvirtadienį pristatytas daug ginčų tarp valdžios, verslo ir profesinių sąjungų sukėlęs naujasis socialinis modelis. Po pristatymo už socialinio modelio projektus balsavo 82 Seimo nariai, prieš – 16, susilaikė 16 parlamentarų. Pritarus projektams po pateikimo, toliau jie bus svarstomi Seimo komitetuose.

Briuselyje dedamas tvirtas pagrindas Lenkijos ir Lietuvos dujų jungčiai (GIPL) – pasirašyta penkiašalė sutartis dėl jungties finansavimo. Parašus padėjo Lietuvos ir Lenkijos dujų perdavimo sistemų operatorių – įmonių „Amber Grid“ ir „Gaz Systems“ bei Europos agentūros INEA („Innovations & Networks Executive Agency“), atsakingos už strateginių ES projektų finansavimą, atstovai.

Lietuvoje pradėjus svarstyti permainas darbo rinkoje numatantį naują Darbo kodeksą, pagerėjo investuotojų nuomonė apie Lietuvą, sako premjeras. „Bus gėda kitą savaitę, kai bus paskelbta informacija, kaip investuotojai vertina Lietuvos aplinką, pradėjus svarstyti šitą socialinį modelį... Kiek jau turiu informacijos tai bus pirmą kartą po Nepriklausomybės atkūrimo patys geriausi rezultatai“, - ketvirtadienį Seime sakė A.Butkevičius.

 Prancūzijos integruotų aptarnavimo paslaugų bendrovė „Teleperformance“ Lietuvoje atidaro centrą, kuriame planuoja sukurti daugiau nei 200 darbo vietų. „Atidžiai analizavome keletą valstybių. Lietuva atkreipė mūsų dėmesį savo talentais, puikiai kalbančiais bent viena užsienio kalba, bei gerai išvystyta telefonijos ir ryšių infrastruktūra“, - „Investuok Lietuvoje“ pranešime spaudai teigė „Teleperformance“ padalinių Lietuvoje ir Šveicarijoje vadovas Emmanuelis (Emanuelis) Plovieras.

Lietuvos Vyriausybė tarptautinėse rinkose ketvirtadienį pradėjo platinti dvi euroobligacijų emisijas - ketinama skolintis 10-čiai ir 20-čiai metų. Kokia bus emisijų apimtis kol kas neaišku. Banko „Finasta“ nuosavų investicijų valdytojas Tomas Varenbergas BNS sakė, kad prognozuojamos 10 metų trukmės obligacijų palūkanos yra apie 1,3 proc., o 20 metų trukmės - apie 2,15 procento. Abi emisijos denominuotos eurais. „Už obligacijas siūloma rizikos premija yra mažiausia nuo krizės laikų.

Lietuvos prezidentė pareiškė, kad trijų Baltijos šalių, Lenkijos bei Europos Komisijos (EK) susitarimas dėl dujotiekio tarp Lietuvos ir Lenkijos finansavimo strigo ir dėl kaimyninių šalių ambicijų. Dalia Grybauskaitė pripažino, kad dėl projekto būta ne tik jų, bet ir EK pasipriešinimo.

Stambus verslas negalėtų egzistuoti be stambaus; smulkus verslas yra ekonomikos variklis, „Žinių radijui“ sakė DNB banko valdybos narys Šarūnas Nedzinskas. Vis dėlto DNB banko atliktas tyrimas parodė, kad šeimos verslas lietuvius vilioja, bet baimė yra stipresnė. Š. Nedzinskas nurodė priežastis, kodėl lietuviai prisibijo kurti šeimos verslą. „Kai mes paklausėme gyventojų, ar jie norėtų kurti arba turėti šeimos verslą, verslą kartu su savo šeimos nariais, net 70 proc.

Jeigu pritaikysime dujų pajėgumo modelį, nuo 2016 m. sausio 1 d. šilumos kaina niekam Lietuvoje nedidėtų. Yra netgi paskaičiavimų, kad Vilniaus mieste šilumos kaina turėtų sumažėti 5 proc., „Žinių radijui“ sakė premjeras Algirdas Butkevičius. „Dujų pajėgumo modelis yra pateiktas dėl to, kad <...> mes pradėjome mažiau suvartoti dujų, bet įvedus naujus projektus, infrastruktūros kaštai persikėlė kaip atskira dedamoji dalis į dujų kainą.

Ateinantis penktadienis žymi dar vieną svarbu žingsnį „Rail Baltica“ tiesimo misijoje – bus atidaryta europinės vėžės linija nuo Lenkijos sienos iki Kauno centrinės geležinkelių stoties. Nors tai – tik dalis Lietuvos darbo tiesiant „Rail Baltica“ ir ja traukiniai judėti dar negalės, tai vilties kibirkštis tarp kilusių įtarimų dėl nepateiktų ir nepatvirtintų projektų, statyboms reikalingų sklypų supirkimo ir europinių finansų įsisavinimo. Kitas žingsnis – atkarpa nuo Kauno iki Latvijos sienos.

Savo užaugintomis daržovėmis, vaisiais, gėlėmis, taip pat grybais ir uogomis dalis vilniečių galės prekiauti be leidimų. Vilniaus taryba trečiadienį priėmė sprendimą, pagal kurį savivaldybės nustatytose vietose leidimų prekybai minėtomis gėrybėmis nebereikės pensininkams ir neįgaliesiems, Darbo biržoje registruotiems bedarbiams, moksleiviai ir studentams. Taip pat rinkliava nebus renkama ir iš prekiaujančiųjų sendaikčiais blusų turguje.

Vyriausybė atideda planus dėl šalies regionų pertvarkymo, kuris sumanytas siekiant neprarasti dalies Europos Sąjungos (ES) paramos 2021-2028 metais. Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis žurnalistams trečiadienį sakė, jog gali būti, kad ir nieko nekeičiant paramos lygis nesumažės. „Yra konsultacijos su Europos Komisija prasidėjusios ir gali būti toks variantas, kad iš esmės nereikės keisti nieko (...). Arba galime priimti įstatymo projektą, kurį reikės po to naikinti“, - aiškino jis.

2017-ųjų vasarą, kol bus rekonstruojamas Vilniaus oro uosto kilimo takas, daugelis skrydžių bus vykdoma per Kauną. Prognozuojama, kad per 35 dienas Kauno oro uostas priims daugiau nei 360 tūkst. papildomų keleivių. Rekonstrukcijos darbai Vilniaus oro uoste vyks nuo liepos 14 iki rugpjūčio 18 dienos. Šiuo laikotarpiu daugelis Vilniaus oro uosto skrydžių bus vykdomi per Kauną. „Pagal dabartinius duomenis turistų srautai Kaune nėra dideli.

Sparčiai stiprėjanti šalies ekonomika, išaugęs gyventojų socialinis mobilumas ir žiniasklaidos plačiai išreklamuotos verslo naujokų sėkmės istorijos sukūrė tai, ko nepavyko pasiekti tikslinėmis skatinimo priemonėmis. Tai yra, suteikė stiprų impulsą verslumo Lietuvoje proveržiui. 33 kasdien – tiek naujų smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių buvo sukuriama Lietuvoje pernai metais.

Darbo skelbimų portalo atliktos klausos duomenimis, keturi iš penkių dirbančiųjų norėtų keisti darbą dėl didesnio atlyginimo, įdomaus darbo, tobulėjimo ir karjeros galimybių.  Pusė norinčiųjų keisti darbą respondentų nekeičia jo, nes mano, kad rinkoje nėra geresnių jų kvalifikaciją atitinkančių pasiūlymų. Kas trečias galvoja, kad jų darbas yra pakenčiamas, 20 % - neranda laiko naujo darbo paieškoms, o 6 % bijo prarasti esamą darbą, jei darbdavys sužinos apie darbo paieškas.

Energetikos sektoriuje smarkiai sumažėjus gamtinių dujų vartojimui, SGD terminalo minimaliai veiklai būtinasis dujų kiekis kitais metais beveik dvigubai viršys planuojamus energijos gamintojų dujų poreikius. Esant tokiems pokyčiams rinkoje paskirtasis tiekėjas LITGAS prognozuoja, kad, pagal dabartinį paskirtojo tiekimo modelį realizuojant gamtines dujas, jų vidutinė įsigijimo kaina energijos gamintojams kitąmet gali išaugti apytiksliai 50 procentų.

Vyriausybė pritarė, kad būtų naikinamas Privatizavimo fondas. Priežastis – itin sumažėjusios privatizavimo apimtys ir fondo pajamos. Privatizavimo fondo likutį ketinama pervesti į Rezervinį (stabilizavimo) fondą. Į jį pateks ir pusė ateityje gaunamų pajamų iš privatizavimo. Likusi privatizavimo pajamų dalis keliaus į kitas biudžeto finansuojamas programas.

Žiūrimiausia televizija Lietuvoje TV3 kartu su tarptautine nepelno organizacija „Reach for Change“ skelbia jau antrąjį socialinių inovacijų konkursą „Talentas keisti“. Visi, žinantys, kaip kurti geresnį pasaulį vaikams, jau nuo rytojaus, spalio 15 dienos, visą mėnesį kviečiami pristatyti savo idėjas – teikti paraiškas internete, adresu www.tv3.lt/talentaskeisti. Konkurso laimėtojui bus padedama įgyvendinti jo socialinio verslo idėją, suteikiant finansinę, ekspertinę ir viešinimo paramą.

Antradienį paaiškės didžiausios euro zonos ekonomikos Vokietijos verslo lūkesčių ZEW indikatorius, atspindintis verslo įmonių nuotaiką. Už Atlanto nuotaikos šią savaitę bent jau mažmeninės prekybos sektoriuje, panašu, bus kiek geresnės. Smuks, bet lėčiau „Danske Bank“ analitikai prognozuoja, kad ZEW indeksas jau atspindės paskutiniu metu stebimą besivystančių rinkų ekonomikų augimų lėtėjimo grėsmę. Tiesa, tikėtina, jog mažėjimo tempas nebus toks spartus koks buvo rugsėjį.

„Lietuvoje yra didžiausi socialinio draudimo mokesčiai iš visų išsivysčiusių šalių, tad teoriškai mes turėtume jaustis itin socialiai saugūs ir apdrausti. Tačiau tarifų panašumas į mūsų rytinius kaimynus verčia nuogąstauti, kad socialinis draudimas Lietuvoje visų pirma „apdraudžia“ dirbančiuosius nuo pernelyg didelių atlyginimų, o ne nuo pernelyg mažų senatvės, nedarbo draudimo, ligos ar kitų išmokų netekus darbo“, – svarsto ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Smarkiai paspaudė šaltukas ir neužsikūrė automobilis? Užšalo durelės? Nusėdo akumuliatorius? Vadinasi, neparuošėte automobilio šaltajam sezonui. Ekspertai pataria, į ką reikia atkreipti dėmesį, jei žiemą norite važinėti be didelio vargo. Automobilio patikra Statistika rodo, kad šaltuoju periodu eismo įvykių skaičius išauga. Vairuotojams būtų saugiau riedėti gatvėmis, jei atliktų kelis paprastus veiksmus. Pirmasis – automobilio techninė patikra.

Vyriausybė pasitarime trečiadienį tarsis, ar atidėti planus dėl šalies regionų pertvarkymo. Dar pavasarį VRM pasiūlė keisti Vilniaus, Utenos ir Alytaus apskričių ribas, kad augant šalies ekonomikai, per kitą Europos Sąjungos (ES) finansinę perspektyvą nebūtų prarasta 2,7 mlrd. eurų.

Programėlė, su kuria gyventojai gali fotografuoti problemas mieste (šiukšles, grafiti, duobes ar pan.) ir apie jas operatyviai informuoti atsakingas tarnybas. Ši programėlė, sukurta per dvi dienas didžiausio Baltijos regione ICT ir verslumo renginio #SWITCH! Challange metu vykusiame hakatone, sulaukė geriausio komisijos įvertinimo.

Verslas Lietuvoje nuolat susiduria su vis naujomis reguliavimo iniciatyvomis, siūlymais didinti mokesčius, griežtinti atsakomybę, ką nors stabdyti, ar riboti. Deja, dažnai tokie siūlymai yra grindžiami ne logiškais argumentais, o problema dirbtinai išpučiama ir eskaluojama, apeliuojant į didžiausias visuomenes baimes.

Šiais metais nekilnojamo turto (NT) rinka gyvena aukso amžiuje ir, pasak ekspertų, lyginant su praėjusiais metais, NT rinka augo 9 procentais. Tačiau aukso amžius eina į pabaigą ir jau trečią ketvirtį matome, kad būsto kainos krito dešimtadaliu. Pasak „Inreal“ investicijų ir analizės departamento vadovo Arnoldo Antanavičius šių metų pirmojo pusmečio pardavimų augimas buvo laikinas ir antroje metų pusėje jau matome mažėjimą. „Tas rekordinis kiekis yra jau pasiektas ir jį sunku išlaikyti.

 Lietuva prarado Europos Sąjungos rinkos dalį, kurią buvo išsikovojusi iki 2013-ųjų metų. Tiesa, pirmąjį šių metų pusmetį investicijų augimas šalyje buvo spartus, tačiau jis gali būti nepakankamas norint šią rinkos dalį vėl padidinti. Nors šiuo metu įmonės ne tik turi daug priežasčių ir realių galimybių investicijoms didinti, visgi „Swedbank“ ekonomistai mato nemažai neapibrėžtumo dėl tolimesnio investicijų augimo.