Verslas

Nuo penktadienio įsigalioja griežtesni internetinės bankininkystės saugumo reikalavimai, kurie numato, kad bankų slaptažodžių kodų kortelėmis bus galima naudotis, jei kartu su jomis bus naudojamos papildomos saugumo priemonės. Dauguma šalies bankų kai kurių operacijų patvirtinimui siųs nemokamas SMS žinutes su papildomu saugumo kodu.

Už minkštutę pagalvę nakčiai – vienas euras. Tiek nuo balandžio pirmosios turės sumokėti kurorto svečiai, nakčiai apsistojantys Palangoje. Tiesa, 18-os metų neturintys poilsiautojai eurą galės išleisti ledams – jiems rinkliava netaikoma. Būstus nuomojantys savininkai jau dabar suka galvą, kaip reikės tuos eurus iš poilsiautojų išprašyti, mat kas trečias jokių pagalvės mokesčių nemoka. Būstus nuomojantys palangiškiai sako, kad protinga suma būtų buvusi pusė euro, o euras – per brangu.

  Europos Komisija jau artimiausiu metu tikisi atnaujinti diskusijas su Rusija dėl kai kurių maisto produktų, įskaitant ir pieną, eksporto į Rusiją atnaujinimo, sako už sveikatą ir maisto saugą atsakingas EK narys Vytenis Andriukaitis.   „Akivaizdu, dėl Rusijos ir Europos Sąjungos santykių mes turime pakankamai gerų, naujų pozicijų, kad įtakotume dalinį rinkos atvėrimą, kalbant apie Rusiją.

Bendras didžiųjų šalies bankų sprendimas, kuris leis saugiai atsiskaityti internete, turėtų pradėti veikti kitų metų pradžioje, sako banko „Swedbank“ vadovė Dovilė Grigienė. „Po daugelio metų diskusijų pernai bankų asociacija nusprendė ieškoti vienos rinkos standartus atitinkančios identifikacijos priemonės. Dabar vyksta darbai ta kryptimi, kitų metų pirmą ketvirtį turėsime bendrą bankų industrijos identifikavimo priemonę, kuri atitiks visus keliamus reikalavimus.

Į Lietuvą ateinant pavasariui, gerėjančias nuotaikas demonstruoja ir verslo aplinka. Šiandien Lietuvos statistikos departamento paskelbti kovo mėnesio verslo tendencijų ir lūkesčių tyrimo duomenys rodo, kad nuotaika gerėja visuose tiriamuose sektoriuose. Kovo mėnesio ekonominių vertinimų rodiklis pakilo iki -1 nuo -5, užfiksuotų vasarį. Tyrimas atliekamas apklausiant įmonių vadovus ir vertinant jų nuomonę dėl pokyčių verslo aplinkoje bei ateities lūkesčius.

Lietuvos komerciniams bankams ateityje gali tekti kaupti papildomą kapitalą, skirtą rizikoms suvaldyti. Tokią idėją svarsto centrinis šalies bankas. Kapitalo „pagalvė“ būtų reikalinga, jei šalyje kiltų bankų krizė. „2016 metais svarstytume apie sisteminės rizikos kapitalo rezervą, kuris būtų skirtas papildoms rizikoms suvaldyti, jo dydis gali siekti nuo 0 iki 5 procentų. Galvojame per pirmąjį šių metų pusmetį pateikti pasiūlymą, pradėti diskusiją ir tardamiesi su bankų sektoriumi, apsispręsti.

Švedijos mažmeninės drabužių prekybos tinklas „Hennes&Mauritz“ (H&M) Lietuvoje ir kitos Baltijos šalyse pradeda prekybą internetu, pranešė bendrovė. „H&M“ vadovė Suomijoje ir Baltijos šalyse Marika Pyykko (Marika Pyko) pranešime spaudai sakė, kad internetu bus galima įsigyti „H&M“ drabužių, namų apyvokos ir kosmetikos prekių.

Lietuvos verslo lūkesčiai, nepaisant pasaulio ūkio lėtėjimo, įgauna pagreitį. Daugiau optimizmo skleidžia vidaus vartojamu mintančios veiklos. Paslaugų sektorius (išskyrus statybą ir prekybą) Lietuvoje sugeneruoja apie pusę visos pridėtinės vertės, todėl šių veiklų optimizmas palaikys šalies ūkio plėtrą šiemet. Ekonominių vertinimų rodiklis atspindi dabartines verslo tendencijas paslaugų, vartotojų, statybos, mažmeninės prekybos ir pramonės sektoriuose.

Derybas dėl mažesnio atliekų tvarkymo mokesčio Vilniuje tikimasi baigti kitos savaitės pradžioje. Vilniaus valdžia ir Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) su atliekų rūšiavimo gamyklos operatore „Energesman“ dėl to derasi nuo vasario. Šalims nesusiderėjus iki antradienio, VAATC kreipsis į teismą. „Kaip buvau informuotas, „Energesman“ akcininkai trečiadienį vakare nepriėmė sprendimo dėl suderinto susitarimo teksto. Sprendimo priėmimas atidėtas iki pirmadienio.

Europos smulkieji ir vidutiniai verslai (SVV), esantys įvaldę jiems prieinamus didžiuosius duomenis (angl. big data), dvigubai labiau linkę tikėti, jog jų finansinė padėtis pagerės per artimiausius 12 mėnesių, rodo „Microsoft“ atliktas tyrimas, kurio metu buvo apklausta 6200 SVV darbuotojų 20 Europos šalių.

Teismas galutinai nutarė, kad valstybės valdomas parodų ir kongresų centras „Litexpo“ netinkamai surengė komunikacijos ir reklamos paslaugų konkursą, kurį pernai vasarį laimėjo viešųjų ryšių agentūros „Idea Prima“ ir „Ministerium“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) trečiadienį nutarė, kad „Litexpo“ yra perkančioji organizacija, todėl konkursus privalo rengti pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, o ne pagal savo patvirtintas pirkimo taisykles.

Beveik 80 proc. – tiek lietuviams reikėtų paaukoti vidutinio atlyginimo, norint nuomotis vieno kambario butą Vilniaus centre. Latviams už vieno kambario butą Rygos centre tektų atiduoti daugiau nei pusę – 57 proc. – vidutinio šalies atlyginimo, estams Talino centre dar mažiau – 47 proc. O vienos geriausių perspektyvų Europoje nuomotis vieno kambario butą centre yra Norvegijoje ir Švedijoje – ten nuomai reikėtų skirti kiek mažiau nei trečdalį vidutinio šių šalių atlyginimo.

6 iš 10 vairuotojų, pirkę senesnį nei 5 metų naudotą automobilį, teigė nusvilę nuo paslėptų automobilių trūkumų ar defektų. Lizingo bendrovės „UniCredit Leasing“ Lietuvoje užsakymu atliktos reprezentatyvios vairuotojų apklausos duomenimis, naudotų automobilių pardavėjai dažniausiai nutyli apie atsuktą ridą, kad automobilis buvo daužtas ar turi kėbulo defektų. Atsukta rida skundėsi beveik ketvirtadalis visų apklaustų senesnių nei 5 metų automobilių pirkėjų.

Mobiliojo ryšio operatorė „Tele2“ ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį užėmė 40,4 proc. Lietuvos mobiliojo ryšio rinkos, kitiems operatoriams - „Omnitel“ ir „Bitė Lietuvai“ - pagal pajamas teko atitinkamai 31,11 proc. ir 26,66 proc. rinkos. Vien alternatyvių operatorių - „Eurocom“, „Teledema“, „CSC Telecom“ ir „Mediafon“ - bendros pajamos siekė 1,09 mln. eurų ir sudarė 1,83 proc. rinkos, rodo ketvirtadienį paskelbti galutiniai Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenys.

Europoje vis pasikartojant teroristiniams išpuoliams didžiuose miestuose dėl saugumo susirūpina kiekvienas. Vengiama masinių susibūrimo vietų, apdairiau elgiamasi metro stotyse. Tačiau saugumas, nėra tas rodiklis, kuris paskatintų emigravusius tautiečius grįžti į Lietuvą. Ekonomistas Gitanas Nausėda įsitikinęs, kad tuo savo reemigracijos politikos neturėtume grįsti. „Deja, šiais laikais jau niekas negali jaustis visiškai saugus, nes sienos yra atviros.

  15 metų Vilniaus šilumos ūkį nuomojanti Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdoma „Vilniaus energija“ norėtų ir toliau jį valdyti, jei Vilniaus valdžia nuspręstų jį dar kartą nuomoti.   „Vakar gavome iš „Vilniaus energijos“ raštą, adresuotą savivaldybei ir Vilniaus šilumos tinklams, su siūlymu pratęsti nuomos sutartį šilumos tinklų.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritarė pataisoms, pagal kurias penkerius metus nedirbantys asmenys galės tikėtis socialinės pašalpos. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nurodo, kad siūloma „atsisakyti nuostatos, numatančios socialinės pašalpos neskyrimą asmenims, gavusiems ją ilgiau kaip 60 mėnesių, ir nustatyti, kad socialinė pašalpa asmenims, gavusiems ją ilgiau kaip 60 mėnesių, mažinama 50 procentų ir teikiama nepinigine forma“. Šiuo metu numatoma, kad antrais nedarbo metais socialinės...

Šią savaitę finansų rinkų dalyvių žvilgsniai labiausiai krypsta į JAV, kur bus paskelbti naujausi padėtį darbo rinkoje atspindintys rodikliai. Svarbių naujienų investuotojai taip pat sulauks iš Vokietijos ir Kinijos. Darbo vietų skaičius JAV auga greičiau Ketvirtadienį JAV bus paskelbtas kovo mėn. Čikagos pirkimų vadybininkų asociacijos verslo aktyvumo indeksas. Prognozuojama, kad jis augo iki 50,8. Galima palyginti: vasario mėn. indeksas siekė 47,6. Penktadienį laukiama kovo mėn.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Vilniaus valdybos pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodra“) darbuotojų piktnaudžiavimo vykdant viešuosius pirkimus. Kaip pranešė STT, įtariama, kad vykdant vieną iš viešųjų pirkimų, neteisėtai buvo sudarytos išskirtinės sąlygos vienai įmonei laimėti konkursą. Taip proteguojant šią įmonę, „Sodra“ įsigijo prekių už gerokai didesnę kainą nei tokias pačias prekes siūlė įsigyti kita konkurse dalyvavusi įmonė.

Lietuvoje kitą savaitę lankysis Izraelio verslininkai, kurie ieškos lietuviško maisto tiekėjų. Agentūra „Versli Lietuva“ pranešė, kad į Lietuvą atvyks 20 Izraelio atstovų iš 13 įmonių. Anot agentūros, juos labiausiai domina organiniai, ekologiški, vegetariški, ilgo galiojimo ir šalies rinkai nauji produktai. „Nors prasiskinti kelią į šią rinką nėra paprasta, kai kurių industrijų lietuviška produkcija jau yra žinoma šioje šalyje.

  Ypatingos skubos tvarka praėjusį ketvirtadienį Seimo priimtos minimalią pieno supirkimo kainą įteisinusios pataisos turi grįžti į plenarinių posėdžių salę ir už jas turi būti balsuojama iš naujo, trečiadienį nutarė Seimo etikos ir procedūrų komisija.   Etikos sargai nustatė, kad balsuojant dėl pataisų buvo pažeista procedūra - prieš galutinį balsavimą nepadaryta trijų valandų pertrauka, kurios reikalauja Seimo statutas.

  Pusantros savaitės neveikusi 700 megavatų galios Lietuvos ir Švedijos elektros jungtis „Nordbalt“ trečiadienį vėl tiekia elektrą į Lietuvą. Biržoje šia elektra bus pradėta prekiauti ketvirtadienį, pranešė „Litgrid“.   „Litgrid“ nurodo, kad jungtis neveikė, kovo 25-ąją sugedus povandeninio kabelio movai, o kovo 28-ąją sutvarkius gedimą, pradėti įtampos bandymai, kurie sėkmingai baigti antradienį vakare.

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos, kuri trečiadienį Vilniaus centre surengė žemdirbių protesto akciją, vadovas, susitikęs su Seimo pirmininke, pareiškė, kad valdžia nieko nepažadėjo pieno gamintojams. Seimo vadovės atstovas sako, jog susitikimas nebuvo planuotas. „Ką ji gali pažadėti, kad nieko negali. Ateina į ministeriją, pavyzdžiui, irgi dirbti žmonės, kurie to darbo neišmano“, - po susitikimo su Loreta Graužiniene BNS teigė Jonas Vilionis.

Šiandien Europos investicijų fondas (EIF) ir Suomijos „Pahjola“ bankas (OP finansų grupės dalis) pasirašė garantijos suteikimo susitarimą dėl 150 mln. eurų, kuriuos skirs inovatyvaus smulkaus ir vidutinio verslo paskoloms Suomijoje, Lietuvoje, Estijoje ir Latvijoje. Šis susitarimas finansuojamas Europos strateginių investicijų fondo (EFSI), kuris įsteigtas įgyvendinant Europos Komisijos „Investicinį planą“ Europai.

Praėjusią savaitę, sumenkus vietinės gamybos apimtims ir dėl gedimo neveikiant „NordBalt“ jungčiai, elektros energijos kaina Lietuvoje ūgtelėjo daugiau nei ketvirtadaliu ir buvo didžiausia Baltijos šalyse. Praėjusią savaitę, palyginti su savaite, trukusia nuo kovo 14 iki 20 dienos, vidutinė elektros energijos kaina Lietuvoje padidėjo 28 proc. ir pasiekė 36,46 EUR/MWh. Kainos augimą lėmė anksčiau šį mėnesį įvykęs „NordBalt“ jungties gedimas – dėl jo praėjusią savaitę 41 proc.

Nepopuliaru išsakyti ir nemalonu išgirsti nuomonę, kad nereikėtų skubėti mažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mėsai ar apskritai visoms prekėms. Vis tik apie tai diskutuoti reikia, nes kiekvieno mokesčio mažinimas, kaip ir didinimas, turi alternatyviuosius kaštus.

Finansų ministerijos parengtas Lietuvos ekonominės raidos scenarijus 2016-2019 metams yra pagrįstas ir neprieštarauja ekonomikos dėsningumams, teigia Valstybės kontrolė. Auditorių teigimu, jeigu politika nesikeis, sumažėja rizika nukrypti nuo užsibrėžto 2016 metų valdžios sektoriaus balanso rodiklio, nes 2015 metais faktiniai darbo rinkos rodikliai buvo geresni nei projektuotieji pernai rudenį ir jų augimo projekcijos šiems metams yra peržiūrimos didėjimo kryptimi.

Siekdama atkreipti dėmesį į pienininkų problemas, Lietuvos pieno gamintojų asociacija trečiadienį Vilniaus centre surengė protesto akciją. Pasak jos organizatorių, jei nepavyks išspręsti problemų taikiai, ateityje gali būti blokuojami keliai.   Demonstraciją žemdirbiai trečiadienio ryte pradėjo nuo Seimo, kur, policijos duomenimis, susirinko apie pusantro tūkstančio žmonių. Į protesto akciją automobilio priekaboje atgabenti karvės griaučiai, dalis piketuotojų buvo persirengę karvėmis.

Bendrovės, norinčios išlikti besikeičiančioje skaitmeninėje rinkoje, turi atkreipti dėmesį ir išnaudoti antrąją pažengusių skaitmeninių technologijų bangą: mobilumą, socialinius tinklus, debesų kompiuteriją, didžiųjų duomenų analitiką ir daiktų internetą. Kaip pastebi Europos Sąjungos (ES) ekspertai bei „Infobalt“ nariai, kartu su šia banga augs ne tik mums įprastų IT specialistų poreikis, bet ir e-lyderių paklausa. ES skaičiavimais, 2020 metais rinkai truks apie 800 tūkst.

Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ ir toliau gali manipuliuoti Lietuvos dujų rinka politiniais sumetimais, nepaisant to, kad pakeitė kainodarą ir pradėjo prekiauti aukcionuose, teigia Lietuvos žvalgyba. „Lietuvos žvalgybos institucijų vertinimu, „Gazprom“ planuojami dujų pardavimo aukcionai tik formaliai tenkins EK (Europos Komisijos) raginimą Rusijos koncernui pereiti prie skaidresnės dujų pardavimo sistemos.

Lietuvą atrandantys užsienio investuotojai intensyviai konkuruoja dėl aukščiausios kvalifikacijos darbuotojų. Kartu su nauja verslo kultūra šalyje pernai sveikatos draudimo paklausa didėjo 25 proc., o šiemet jos augimas gali būti rekordinis ir siekti 35 proc. „Investuok Lietuvoje“ prognozuoja, kad vien pernai į Lietuvą atėję užsienio investuotojai 2016–2018 metais sukurs daugiau kaip 2,6 tūkst. naujų darbo vietų, daugiausiai paslaugų centruose ir gamyboje.

Seimo priimtas įstatymas dėl pienų kainų reguliavimo – neįgyvendinamas, sako premjeras socialdemokratas Algirdas Butkevičius. „Kiek žinau, duotas pavedimas pačiai Vyriausybei nustatinėti kainas. Tai jis yra neįgyvendinamas“, – antradienį LRT laidai „Dėmesio centre“ sakė Vyriausybės vadovas. „Mes teisiškai to negalime padaryti. Neįsivaizduoju, kokiais teisės aktais remiantis, mes tą galėtume padaryti“, – kalbėjo jis.

JAV Federalinės rezervų sistemos vadovė Janet Yellen (Dženet Jelen) antradienį paskelbė neabejojanti, kad Amerikos ekonomika toliau augs ir kad centrinio banko vaidmenį atliekanti institucija toliau laikysis „laipsniško“ palūkanų normų didinimo politikos, silpnėjant nepalankiems veiksniams. J.Yellen taip pat sakė, kad „dar per anksti sakyti“, kad infliacija įsibėgėja, nors pastebima kai kurių kainų didėjimo ženklų.

Lietuvos gatvėmis šiuo metu vaikšto daugiau nei 167 tūkstančiai bedarbių. Nežinia, kiek jų dabar laiką leidžia universitetuose, tačiau šiuo metu intensyviai brandos egzaminams besiruošiantys abiturientai dar gali šiek tiek pakoreguoti savo ateitį ir po ketverių metų netapti vienu iš tūkstančių darbo ieškančių žmonių.

Sostinėje kuriama vis draugiškesnė aplinka verslui – nuo šių metų Vilniuje jau galima prekiauti iš prekybai pritaikyto automobilio ar jo priekabos važinėjant po skirtingas miesto vietas ir trumpam sustojant. Šia naujove jau spėjo pasinaudoti keli verslininkai, o gyventojai džiaugiasi turėdami progą savo mėgstamų valgių ar maisto produktų įsigyti visai šalia namų.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėja ragina nedramatizuoti lietuvių išvykų apsipirkti į kaimyninę Lenkiją. Lina Antanavičienė mano, jog pasienio prekyba vyksta daugelyje pasaulio šalių, o mažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) reikia atsargiai, nes jo pajamos yra svarbios šalies biudžetui. „Nereikia dramatizuoti to, kas iš tikrųjų turbūt nėra drama. Tas apsipirkimas Lenkijoje, taip vadinama pasienio prekyba, kas vyksta pas mus, vyksta ir daugelyje pasaulio valstybių.

Seimo sprendimas reguliuoti minimalią pieno supirkimo kainą yra keistas, sako prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėja. Lina Antanavičienė mano, kad jo efektas, tikėtina, bus priešingas - perdirbėjai visai nesupirks pieno iš smulkiųjų ūkininkų. „Minimalių pieno supirkimo kainų įtvirtinimas įstatymu yra toks, sakyčiau, keistokas dalykas todėl, kad Lietuvoje turbūt nerastume kito įstatymo, kur aiškiai įrašytos tam tikros produkto ar paslaugos kainos.

Ne vienerius metus puoselėtas Lietuvos, kaip tranzitinės valstybės, statusas pastaruoju metu pradėjo silpti. Ar Lietuvai pavyks ir toliau vadintis tranzitine valstybe, priklausys ne tik nuo tarptautinių aplinkybių, bet ir nuo to, kaip sėkmingai Lietuvos verslas sugebės prisitaikyti prie naujų žaidimo taisyklių.

Išmanumas. Šį žodį nuolat kartoja nūdienos verslo tendencijų analitikai, teigiantys, kad sparčiai kintančioje ir todėl vis sunkiau prognozuojamoje aplinkoje geriausiai seksis išmaniam verslui. Koks verslas yra išmanus ir kiek jo turime Lietuvoje? Verslo išmanumas nėra matuojamas vien novatoriškomis paslaugomis ar produktais.

Pagal jau nuo šio penktadienio (balandžio 1 d.) įsigaliosiančią tvarką slaptažodžių kodų kortelėmis ir toliau bus galima naudotis, jei kartu naudojamos papildomos saugumo priemonės. Dauguma bankų įdiegė sprendimą – atliekant kai kurias operacijas klientams bus siunčiamos nemokamos SMS žinutės su papildomu saugumo kodu. Bankų, kurie siųs nemokamas SMS žinutes su kodais, klientams būtina pateikti ar patikslinti (atnaujinti, jeigu keitėsi) savo mobilaus telefono numerį prisijungus prie el.

Kai planuojame savo atostogas, ieškome maršrutų, kurie kaip įmanoma neskausmingiau paliestų mūsų piniginę. „The Independent“ rašo apie šalis Europoje, kuriose praleisti savaitgalį būtų pigiausia. Renkant šias šalis buvo atsižvelgta į kelis pagrindinius kriterijus: dienos pietų kaina, trijų žvaigždučių viešbučio kaina dviem asmenims, kelionių, puodelio kavos, butelio vyno ir bokalo alaus kaina. Stebėtina ar ne, tačiau Lietuva šiame sąraše irgi atsirado.

Vis dažniau vienos ar kitos valstybės valdžia sumano išbandyti cukraus mokestį. Taip siekiama žmones atpratinti nuo gazuotų gėrimų vartojimo ir skatinti sveiką gyvenseną. Nutukimas ir diabetas – auganti tendencija kiekvienoje šalyje. Tačiau tiek dietologai, tiek ekonomistai ir politikai įsitikinę, Lietuvoje šis mokestis veiksmingas nebūtų. The Economist rašė, kad toks įstatymas įvestas Meksikoje pasitvirtino. Dėl didesnių kainų gazuotų gėrimų vartojimas sumažėjo 1,9 proc.

Ar pagalvojote, kad varžytinėse galima įsigyti ir milijonus eurų kainuojančius ištaigingus namus ar butus? Pasirodo, kad prabangaus būsto varžytinėse netrūksta taip pat kaip ir apleistų, apgriuvusių, medinių pastatų. Nekilnojamo turto ekspertė Viktorija Čijunskytė tikina, kad jai dažnai tenka dalyvauti varžytinėse, todėl ji pastebi, kad jose dalyvauja vis daugiau žmonių. „Iš tiesų nesenai vienam klientui stebėjome varžytines, tai turto kaina nuo pradinės sumos pakilo dvigubai.

Trijuose Lietuvos oro uostuose pradedamas vasaros skrydžių sezonas. Iki rudens iš Vilniaus, Kauno ir Palangos bus galima pasiekti daugiau šalių ir miestų. Vengrijos pigių skrydžių bendrovė „Wizz Air“ kovo 29 dieną pradeda skraidinti iš Kauno į Londono Lutono oro uostą - skrydžiai vyks 5 kartus per savaitę. Airijos pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ iš Palangos 2 kartus per savaitę skraidins iš Palangos į Londono Standstedo oro uostą - tai bus pirmasis „Ryanair“ maršrutas iš Lietuvos kurorto.

Šiandien nuo pat ankstyvo ryto parduotuvėse šventinis sujudimas – pirkėjai ruošiasi Velykoms ir kraunasi pilnus krepšius maisto. Žmonės rikiuojasi ne tik prie žuvies, mėsos produktų, bet ir kiaušinių lentynų. Pasak šventiškai nusiteikusių pirkėjų, šiemet Velykos bus sotesnės, mat artėja ilgasis savaitgalis. Pasirodo, šiais metais Velykos ne tik sočios, bet ir sveikos. Pasak prekybininkų, prieš šventes kur kas daugiau perkama šviežių vaisių ir daržovių, taip pat šviežios mėsos ir žuvies.

Ypatingos skubos tvarka ketvirtadienį priimtos pieno supirkimo kainą reguliuojančios pataisos užstrigo parlamente - jas dar vertins Seimo etikos ir procedūrų komisija. Pasak Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko socialdemokrato Juliaus Sabatausko, Seimui gali tekti iš naujo balsuoti dėl pataisų.

Konkurencijos taryba tirs, ar vienintelis Lietuvos naftos koncernas „Orlen Lietuva“ nepiktnaudžiauja dominuojančia padėtimi žymėto dyzelino rinkoje. Taryba ketvirtadienį nusprendė pradėti tyrimą dėl galimo įmonės piktnaudžiavimo po to, kai vasario viduryje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) galutinai patenkino Lietuviškų degalinių sąjungos reikalavimą ir nurodė tarybai atlikti tyrimą.

  Po kelerius metus trukusių derybų Kinija pagaliau įsileis lietuviškus pieno produktus, tikina premjeras. Anot Algirdo Butkevičiaus, sertifikatai jau netrukus pasieks Lietuvą.   „Paskutinę vizito dieną Kinijos veterinarijos tarnybos vadovas informavo mane, jog sprendimas dėl pieno produktų sertifikatų jau priimtas, dokumentai bus baigti rengti jau kitą savaitę. Kinija mums atveria vartus į savo milžinišką rinką.

Lietuvos dujų prekybos bendrovei „Litgas“ su Norvegijos „Statoil“ susiderėjus dėl mažesnės dujų kainos ir nuo gegužės pingant Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo išlaikymui, nuo liepos mažės ir dujų kaina buitiniams vartotojams. Kainų komisijos narys Vygantas Vaitkus teigia, jog kol kas neaišku - kiek konkrečiai pigs dujos. „Lietuvos energija“ prognozuoja, kad buitiniams vartotojams dujų kaina turėtų sumažėti 10 proc.