Verslas

Finansų ministerija nuo kitų metų kovo pradžios siūlo didinti cigarečių, cigarų ir cigarilių akcizus. Tai numatančias Akcizų įstatymo pataisas Finansų ministerija pateikė kartu su 2017-ųjų biudžeto projektu. Pataisose nurodoma, kad nuo kitų metų pavasario pradžios cigarečių minimalus akcizas didėtų 10,5 proc. iki 56 eurų, o kombinuotas akcizo tarifas turėtų būti ne mažesnis kaip 90 eurų už 1 tūkst. cigarečių - šiuo metu šis rodiklis siekia 80 eurų.

Jei per mėnesį uždirbate 500 eurų „į rankas“, kam išleidžiate daugiausiai? Maistui? Būstui? Ne. Daugiausiai išleidžiate mokesčiams. Apie 330 eurų nuo uždarbio yra nuskaičiuojama daugeliui to net nežinant. Valdiška pensija, valdiškas sveikatos draudimas, pajamų mokestis. Dar apie 90 eurų per mėnesį sumokate kaip pridėtinės vertės mokestį tuos 500 eurų išleisdamas parduotuvėje. Per metus susidaro apie 5000 eurų mokesčių (šaltinis mokumokescius.

  Finansų ministerijos parengtame 2017 metų valstybės biudžeto projekte numatyti 723 mln. eurų gynybai.   Jeigu bus pritarta tokiems biudžeto asignavimams krašto apsaugai, gynybos biudžetas kitąmet bus 148 mln. eurų didesnis nei šiemet. „Gynybos biudžetą planuojama padidinti iki 1,8 proc. nuo bendrojo vidaus produkto“, - BNS antradienį sakė krašto apsaugos ministro atstovas spaudai Vaidotas Linkus. Šiais metais Lietuva krašto apsaugai skyrė 575 mln. eurų arba 1,49 proc.

Finansų ministerija siūlo nuo kitų metų pusantro karto padidinti neapmokestinamųjų pajamų dydį - minimalų mėnesinį atlyginimą gaunantiems žmonės šis dydis padidėtų nuo 200 eurų iki 310 eurų. Tai numatančias Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas Finansų ministerija pateikė kartu su 2017-ųjų biudžeto projektu. Asmenims, kuriems nustatytas 0-25 proc. nedarbingumo lygis, NPD didės nuo 270 eurų iki 380 eurų. 30-55 proc. nedarbingumo lygį turintiesiems NPD didėtų nuo 210 iki 320 eurų.

  2017 metų valstybės biudžeto pajamos, įskaitant Europos Sąjungos (ES) ir kitos tarptautinės paramos lėšas, ir išlaidos turėtų augti, o planuojamas biudžeto deficitas bus mažesnis nei numatyta šiemet. Vyriausybė trečiadienį pasitarime pradės svarstyti Finansų ministerijos parengtą 2017 metų valstybės biudžeto projektą. Anot ministerijos, kitų metų biudžete pagrindinis dėmesys skiriamas socialinei atskirčiai mažinti ir krašto apsaugai stiprinti.

 Kauno miesto savivaldybė ruošiasi kurti agentūrą, kuri turėtų būti atsakinga už užsienio investicijų pritraukimą, turizmą ir Kauno miesto tarptautinę rinkodarą. „Norime įkurti Kaune naują kompaniją „Kaunas IN“, kuri pakeis, papildys ir išvystys Kauno turizmo informacijos centro veiklą ir apims daugiau sričių. Panašiu keliu jau yra nuėjęs Vilnius. Kartu pradėjome galvoti apie tokios kompanijos įkūrimą“, – antradienį žurnalistams sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

„Lidl Lietuva“ nusprendė atsidėkoti  savo darbuotojams už itin intensyvų šio laikotarpio darbą ne vien žodžiais: rugsėjį kolektyvui išmokėta iš viso 415 000 eurų premijų, o vakar į darbuotojų sąskaitas pervestas ir tiksliai suskaičiuotas atlyginimas už viršvalandžius atidarymo metu – iš viso 360 000 eurų su mokesčiais. Nuo šių metų birželio iki dabar 21 „Lidl“ parduotuvę visoje šalyje atidariusi bendrovė „Lidl Lietuva“ šiuo metu turi per 1 600 darbuotojų.

Per 9 š.m. mėnesius 1900 įmonių tapo bankrutuojančiomis. Nors tai ketvirtadaliu daugiau nei prieš metus, tačiau nuoseklų bankrotų augimą kelis metus iš eilės nulemia didėjantis įmonių skaičius bei kitos priežastys, teigia kredito biuras „Creditinfo“. „Pagrindinėmis prielaidomis bankrotų augimui išlieka dvi. Pirma – kasmet daugėja veikiančių įmonių. Taigi natūralu, kad augant bendram įmonių skaičiui dalis įmonių visgi pasitraukia iš rinkos.

Spalio 7 dieną AB „Lietuvos geležinkeliai” pasirašė sutartį dėl rangos darbų ruože Rokai–Jiesia. Konkursai dėl kitų dviejų ruožų Rokai–Palemonas ir Kaunas–Palemonas (Kauno viešasis logistikos centras) rangos darbų paskelbti rugsėjo 28 dieną. Numatoma, kad Palemone esantis intermodalinis terminalas bus sujungtas su europinės vėžės geležinkelio tinklu 2018 metų pabaigoje. Iš viso į šią liniją investuota apie 500 milijonų eurų.

Rinkimų aktualijų netrūksta abipus Atlanto. Jei Lietuvos Parlamento rinkimų viražai artėja prie pabaigos, tai JAV prezidento rinkimų batalijos tik įsisiūbuoja. Nepaisant to, kokiais purvais svaidėsi kandidatai į JAV prezidento postą, sekmadienį antrieji debatai sulaukė kiek mažesnio ekonomistų ir finansų rinkų dalyvių dėmesio nei pirmieji. Panašu, kad nuosekliai nusileisdamas H. Clinton, D. Trumpas suteikia stebėtojams vilties neišvysti jo Baltuosiuose rūmuose.

Euro zonos finansų ministrai sutiko, kad Graikijai būtų pervesta 1,1 mlrd. eurų, nes ši valstybė padarė pažangą ir verta finansinės paramos, sako finansų ministrė Rasa Budbergytė. „Euro grupėje įvertinta Graikijos pažanga, įgyvendinant likusias papildomas priemones pensijų reformos, bankų valdymo, energetikos, privatizavimo srityse, taip pat skolų būklę.

Rezultatai dar nesuskaičiuoti, tačiau jau aišku, kad pirmąsias tris vietas dalinasi Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga bei Lietuvos socialdemokratų partija. Verslininkai ir ekonomistai teigia, kad daug sprendimų priklausys nuo susidariusios koalicijos, tačiau jau dabar kyla abejonių dėl partijų nesuderinamumo ir požiūrio mokesčių klausimu.

Kaimo žmonių gyvenimo sąlygos, o ypač vietiniai žvyrkeliai, einantys per tūkstančius kaimo gyvenviečių – viena opiausių temų, kamuojančių ir gyventojus, ir verslininkus. Ypač tai jaučiasi rudens ar pavasario polaidžio metu, kai dėl blogos kelių būklės šie tampa sunkiai pravažiuojami.

Seime šią savaitę numatytas nuo kitų metų galiosiančio naujojo Darbo kodekso pataisų priėmimas gali būti nukeltas į plenarinius posėdžius, kurie vyks jau po antrojo rinkimų turo. Seimas siūlomų pakeitimų negali imtis, nes jų dar neapsvarstė parlamentinis Socialinių reikalų ir darbo komitetas - jis to padaryti negali, nes ten dirbantys parlamentarai dar rugsėjo pabaigoje nutarė kreiptis į Seimo valdybą, kad dėl pataisų būtų gauta Vyriausybės išvada. Tačiau valdyba šio klausimo dar nesvarstė.

Pasaulio rinkose sumažėjus pieno gamybai, padidėjus pieno produktų paklausai bei jiems brangstant tai gali nutikti ir Lietuvoje. Tačiau ekspertai teigia, kad kainų augimas neturėtų būti didelis dėl aršios aplinkinių šalių konkurencijos. Pieno perdirbėjai jau derasi su prekybos tinklais dėl kainų didinimo iki 10 proc., o rinkos ekspertai mano, jog kainos neturėtų augti daugiau nei dešimtadaliu.

Stambaus Didžiosios Britanijos verslo interesams atstovaujančios organizacijos pasirašė bendrą pareiškimą, kuriame vyriausybę ragina išsaugoti laisvąją prekybą su Europos Sąjunga (ES), kai šalis trauksis iš bloko, praneša BBC. Pareiškimą pasirašė Britų pramonės konfederacija (CBI), IT įmonių interesams atstovaujanti grupė „TechUK“ ir dar kelios panašios grupės.

  2016 metų vadinamąją Nobelio ekonomikos premiją pelnė Harvardo profesorius Oliveris Hartas ir Amerikoje dirbantis Suomijoje gimęs mokslininkas Bengtas Holmströmas už jų indėlį plėtojant sutarčių teoriją, pirmadienį paskelbė Švedijos karališkoji mokslų akademija.

Trečius metus iš eilės sezoniniai veiksniai Lietuvoje pirmąjį rudens mėnesį kilstelėja infliaciją – šį rugsėjį kainos buvo 0,6 proc. didesnės nei rugpjūtį. Kaip ankstesniais metais tokiu laikotarpiu, pabrango drabužiai ir avalynė (dėl naujų rudens ir žiemos kolekcijų) bei maisto produktai, iš kurių labiausiai ūgtelėjo daržovių kainos. Taip pat pabrango degalai.

Lietuvoje reikia permainų tokiose srityse kaip švietimas, tačiau verslui svarbu, kad rinkimus laimėjusios partijos nesiimtų sunkiai prognozuojamų sprendimų arba radikaliai keistų su ekonomika susijusius įstatymus, mano Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis. Jis siūlytų būsimiesiems valdantiesiems neskubėti keisti ir naujai priimto Darbo kodekso.

Naująją valdančiąją koalicija formuosiantys politikai gali susitarti dėl mokesčių sistemos reformos, tuo metu didelių permainų energetikos srityje tikriausiai nebus, teigia SEB banko prezidento patarėjas, ekonomistas Gitanas Nausėda. Pasak jo, daug kas priklausys nuo partijų, kurios formuos valdančiąją koaliciją, o tai, kad joje nebus 5 proc. barjero neįveikusios minimalios mėnesio algos didinimą akcentavusios Darbo partijos, G.Nausėdos teigimu, galėjo lemti ir didėjantis rinkėjų sąmoningumas.

Buvęs Rusijos finansų ministras ryžtingai teigia, ilgai ekonomikos duobėje sėdėjusi Rusija kabarojasi lauk. Penkmečio bei dešimtmečio planuose numatomas ekonomikos augimas ir išaugęs pagamintos produkcijos eksportas. Visgi ekonomistai teigia, kad Rusijai gali būti sunku sudominti pažengusias šalis savo produkcija, o tai reikštų tolimesnį Rusijos atsilikimą. Europos Sąjungos sankcijos prisidėjo prie investicijų srauto į Rusiją sumažėjimo.

Didžiosios Britanijos verslo lyderiai šeštadienį paragino šalies vyriausybę atsisakyti vadinamojo „kieto“ išstojimo iš Europos Sąjungos idėjos, nes neapibrėžtumas, susijęs su „Brexit“ sąlygomis, daro taką investiciniams sprendimams. „Norėtume, kad būtų atsisakyti tikrai blogiausio varianto“, – BBC radijui sakė Britanijos didžiausios verslo lobistų grupės CBI direktorė Carolyn Fairbairn.

Valstybės valdomiems „Lietuvos geležinkeliams“ vieninteliems nepasirašant „Rail Baltica“ viešųjų pirkimų sutarties, Europos Komisija (EK) stabdo projekto finansavimą. Anot EK, dėl Lietuvos bandymų stabdyti projektą gresia 320 mln. eurų finansavimo Lietuvos projektams stabdymas. Bendra Baltijos valstybių įmonė „RB Rail“ pranešė, kad gavo kreipimąsi iš EK Mobilumo ir transporto generalinio direktorato, kuriame nurodoma, kad stabdomas finansavimas Lietuvai.

Pagrindinis pardavėjų ginklas pritraukiant klientus – akcijos. Tačiau prekybos tinklai pastebi, kad vien paprastų akcijų nebepakanka. Norint išlaikyti klientą reikia teikti labiau personalizuotus pasiūlymus. Naujausią individualią programą pristatė prekybos tinklas „Maxima“, pasiūlęs „Ačiū“ kortelės turėtojams internetinėje paskyroje susidaryti savą prekių su nuolaida krepšelį.

Kainų komisijai nustačius, kad Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdoma „Vilniaus energija“ 2012-2014 metais iš vartotojų nepagrįstai surinko 24,3 mln. eurų, dalį lėšų siūloma grąžinti, šilumos kainą nuo gruodžio sumažinant beveik ketvirtadaliu. Kainų komisija kitą penktadienį ketina patvirtinti projekcinę šilumos kainą, kuri mažinama 23,2 proc. iki 3,88 cento už kilovatvalandę.

Atsivertus partijų rinkiminius lankstinukus galima pasijusti kaip aukcione. Viena partija siūlo 1100 eurų atlyginimą, antra – 1250. Kitos statymą didina dar labiau – 999 eurai „į rankas“, 1003 eurai atskaičius mokesčius. O gal 3000 eurų už kiekvieną vaiką? Kas pasiūlys daugiau? Šiemet partijos kaip niekad anksčiau pridalino euro tikslumu apskaičiuotų pažadų. Atlyginimai, eksportas, darbo vietos – partijos tiksliai žino, kiek ir ko jos sukurs.

Koalicinės Vyriausybės kadencijai baigiantis, Lietuvos verslo atstovai įvertino pagrindinius jos nuveiktus darbus – kas buvo žadėta ir kas įvykdyta. Kaip svarbiausi įvardyti – euro įvedimas, valdžios sektoriaus deficito sumažinimas, intensyvus investicijų pritraukimas, kova su šešėliu, priimtas Darbo kodeksas. Lietuvos verslo konfederacija (LVK) ir Lietuvos darbdavių konfederacija (LDK) 2012 m. prieš Seimo rinkimus pasirašė susitarimą su visomis koaliciją sudariusiomis partijomis.

Tradicinio verslo atstovai turėtų suklusti. Vartotojiška kultūra tampa mažiau populiari, vartotojai patys kuria alternatyvias paslaugas ir siūlo jas vieni kitiems, o verslą kontroliuojančios institucijos skėsčioja rankomis, nežinodamos, kaip tai vertinti. Kalba eina dalijimosi ekonomiką – fenomeną, kuris vos per kelerius metus pakeitė rinkos taisykles ir į verslo areną atvedė milijonus potencialių naujų žaidėjų. Besikeičiančios kartos jaukia ir vartojimo tradicijas.

Po praėjusią savaitę Seime priimtų Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų ne visi prekybos tinklai suskubo panaikinti reikalavimą rodyti asmens dokumentą visiems perkantiems alkoholinius gėrimus. Prekybos įmonių aljansas AIBĖ savo nariams rekomendavo prašyti parodyti asmens dokumentą pirkėjams, kurie nori įsigyti alkoholio ir atrodo jaunesni nei 25 metų amžiaus.  „Nuo rugsėjo pradžios mūsų nariai aktyviai įsitraukė į akciją RODOM.

Valstybės valdomos bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ vadovas teigia, kad bendrovei nenaudinga pasirašyti europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ viešųjų pirkimų sutartį, nes ji įpareigotų bendrovę atsakyti už bendros trijų Baltijos šalių įmonės „RB Rail“ klaidas. Stasys Dailydka tikina sutartį pasirašysiąs, jei tai padaryti jį įgalios bendrovės valdyba, tačiau bus padaręs viską ir įspėjęs, kad sutartis nenaudinga geležinkeliams.

Valstybės valdomos bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ valdybos pirmininkas pasiūlė valdybai pritarti „Rail Baltica“ viešųjų pirkimų sutarčiai, kurios Lietuvos įmonė nepasirašė vienintelė iš visų Baltijos šalių institucijų. Tačiau Saulius Girdauskas neprognozuoja, kada valdybos sprendimas bus priimtas. „Lietuvos geležinkelių“ vadovas teigia sutartį pasirašysiantis, jei jį įpareigos valdyba.

Europos Sąjungai (ES) tenkančios Lietuvos eksporto ir importo dalys išlieka kukliausios iš Baltijos valstybių, rodo Latvijos centrinės statistikos valdybos paskelbti duomenys. Per pirmus septynis šių metų mėnesius ES teko 62 proc. viso Lietuvos eksporto ir 70 proc. viso importo. Latvijos užsienio prekyboje šios dalys sudarė atitinkamai 74 proc. ir 80 proc., Estijos - 74 proc. ir 84 procentus. Latvijai teko 10 proc., Estijai - 5 proc. viso Lietuvos eksporto; Lietuvai - 18 proc.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas santūriai vertina Didžiosios Britanijos finansinių paslaugų ir mokėjimų bendrovės „Revolut Limited“ atėjimą į Lietuvą. Stasys Kropas pabrėžia, kad daugėjant rinkos žaidėjų, svarbu visiems užtikrinti vienodas konkurencines sąlygas. „Konkurencija didėja ir tas yra gerai, naujos technologijos bankas kelia tiek iššūkių, tiek suteikia naujų galimybių, tačiau reikia turėti omenyje tai, kad žaidimo taisyklės visiems turėtų būti tokios pačios.

Rinkimų dieną „Uber“ dovanos nemokamas keliones Vilniuje važiuojant į ir iš rinkimų apylinkės. Akcija bus galima pasinaudoti šį sekmadienį nuo 7 iki 20 valandos, „Uber“ programėlėje įvedus specialų kodą. „Šis sekmadienis — išskirtinė diena kiekvienam piliečiui, ir manome, kad balsadėžė turėtų būti pasiekiama vos vieno mygtuko bakstelėjimu. Todėl nusprendėme vilniečiams pasiūlyti nemokamas keliones iš ir į rinkimų apylinkių, taip išplėsdami jų pasirinkimo galimybes judėti mieste.

Renovuojant daugiabučius pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, gyventojams suteikiama galimybė įsirengti ir atsinaujinančią šilumos energiją gaminančius įrenginius. Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) duomenimis, populiariausi žaliosios energijos šaltiniai šiuo metu yra saulės energija ir geoterminis šildymas.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Pasaulio banko renginiuose dalyvaujantis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas Vašingtone susitiks su TVF ir Pasaulio banko programos įvertinti Švedijos finansų sektorių (FSAP) vadovu Martinu Čihaku (Martin Cihak). Susitikime numatoma aptarti būsto kainų tendencijas Švedijoje ir dėl jų didėjimo kylančią riziką Lietuvos finansų sistemai.

Spalio 10-tąją 61 tūkst. priešmokyklinukų ir pradinukų visoje Lietuvoje savo rytą pradės maistingais košės pusryčiais – taip mažieji paminės jau tradicija Lietuvoje tapusią Pasaulinę košės dieną. Į grūdų perdirbimo bendrovės „Malsena Plius“ iniciatyva jau trečią kartą rengiamą šventę šiemet užsiregistravo net 455 mokyklos. Kartu su vaikais košę valgys ir daugiau nei 4 tūkst. mokytojų. „Teisingai vaikų dienos mitybai, visų pirma, yra labai svarbūs pusryčiai.

Europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ viešųjų pirkimų sutarties vienintelė nepasirašiusi valstybės valdomos bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ vadovybė siūlo nepasirašyti sutarties - tai reiškia, kad bendrovė nebūtų sutarties šalimi. Tai yra vienas iš trijų pasiūlymų, kuriuos įmonės valdybai pateikė „Lietuvos geležinkelių“ vadovai. Jie teigia laukiantys įmonės valdybos sprendimo, o pastarosios vadovas teigia, kad sutartis bus pasirašyta.

Penktadienį turėtų paaiškėti, kaip Vilniaus vartotojams bus grąžinti 24 mln. eurų jų „Vilniaus energijai“ ankstesniais metais permokėtų lėšų. Kol kas aišku tik tiek, kad kaina nuo gruodžio turėtų sumažėti apie 20 proc. Kainų komisijos, kuri sprendimo dėl bazinių šilumos kainų projektą paskelbs penktadienį, o jį priims kitą savaitę, atstovė sako, jog svarstomi du scenarijai, kurių kol kas nedetalizuoja.

Kitų metų vasarą atnaujinant Vilniaus oro uosto kilimo-tūpimo taką, dauguma į Vilnių skraidinančių oro bendrovių vieną mėnesį dirbs Kaune. 15 iš 18-kos Vilniaus oro uoste dirbančių oro linijų patvirtino, jog nuo liepos 14 iki rugpjūčio 18 dienos, kai Vilniuje bus rekonstruojamas takas, skrydžius perkels į Kauną. Likusios trys bendrovės dar nepateikė savo atsakymų oro uostui, pranešė Vilniaus oro uostas.

Didžiausiai pasaulyje gaiviųjų gėrimų gamintojai „Coca-Cola“ nusprendus uždaryti gamyklą Alytuje, darbo neteks daugiau kaip 60 žmonių. Alytaus teritorinė darbo birža gavo pranešimą, kad „Coca–Cola HBC Lietuva“ nuo gruodžio 5-os iki vasario 6 dienos numato atleisti 64 žmones. Bendrovėje dabar dirba 207 darbuotojai, pranešė Lietuvos darbo birža. Nuo 1994 metų veikiančią gamyklą „Coca-Cola HBC Lietuva“ uždarys lapkričio pabaigoje, o gamybą perkels į Lenkiją.

Estijos užsienio reikalų ministras mano, kad Baltijos šalių atstovai netrukus galutinai pasirašys sutartį dėl „Rail Baltica“ viešųjų pirkimų tvarkos. Ant sutarties trūksta vienintelio „Lietuvos geležinkelių“ parašo. „Manau, mes įveiksime nesutarimus, mes turėtume pasirašyti sutartį, yra tam tikrų techninių dalykų ir aš negaliu paaiškinti, kodėl tai taip ilgai trunka“, - ketvirtadienį Vilniuje sakė Jurgenas Ligis. „Lietuvos geležinkeliai“ vieninteliai kol kas nepatvirtino sutarties.

NT ekspertai teigia, kad vis daugiau žmonių naują būstą renkasi atsižvelgdami į daugiabučio energetinį efektyvumą, o „kiauruose“ namuose gyvenantys žmonės neturėtų stebėtis didelėmis sąskaitomis už šildymą.

„Čestnoje slovo, ne vzorviotsa“ (liet. „Garbės žodis, nesprogs“) - tokiu plakatu 1988 metų rugsėjį buvo papuoštas įvažiavimas į Ignalinos atominę elektrinę. Tuomet vyko pirmasis Lietuvoje protestas prieš jos statybas - ką tik įkurto Persitvarkymo sąjūdžio iniciatyva žmonių žiedu apjuosus atominę elektrinę, siekta sustabdyti trečiojo jos bloko statybas. Trečiasis blokas taip ir nebuvo pastatytas, o 2009 metais, kaip rašė vaikų rašytojas Jeronimas Laucius, branduolinis Milžinas užmigo.

Didžiosios Britanijos finansinių paslaugų ir mokėjimų bendrovė „Revolut Limited“ ketina netrukus įkurti padalinį Lietuvoje, o ateityje turi ambicijų čia įkurti banką. „Mes su vystytojais potencialiai ketiname atidaryti biurą ir mes ketiname potencialiai prašyti banko licencijos Lietuvoje“, - žurnalistams ketvirtadienį Vilniuje sakė „Revolut“ prezidentas Nikolajus Storonskis. Jis negalėjo nurodyti, kada padalinys Lietuvoje bus atidarytas. Pradžioje jame dirbs iki 40 specialistų.

Paaiškėjus, kad Lietuva stabdo europinės geležinkelio vėžės projekto „Rail Baltica“ eigą, bus pakeisti pareigūnai, atsakingi už jo įgyvendinimą, sako premjeras Algirdas Butkevičius. Taip jis komentuoja informaciją, kad vieninteliai „Lietuvos geležinkeliai“ nepasirašė trijų Baltijos šalių sutarties dėl „Rail Baltica“ viešųjų pirkimų tvarkos - sutartį iki šiol pasirašė 8 trijų šalių institucijos.

Atsižvelgus į faktinę lauko temperatūrą ir orų prognozes nuo šiandienos – spalio 6-osios – Vilnius skelbia šildymo sezono pradžią ir daugiabučiuose namuose. Darželiuose ir sveikatos įstaigose jų vadovų sprendimu buvo įjungtas dar rugsėjo 29 dieną. Pagal grafiką šildymas pradedamas jungti gyvenamuosiuose, administraciniuose ir visuomeniniuose pastatuose, kurių šilumos vartotojai nusprendė pradėti šildymo sezoną nuo pat jo paskelbimo pradžios.

Dalyje savivaldybių darbuotojų sumažėjo, bet yra keliolika, kur darbuotojų skaičius sunkiai paaiškinamas – šalyje iš viso yra keliolika išsipūtusių merijų, rašo dienraštis „Lietuvos žinios“. 60-yje savivaldybių, kuriose pernai dirbo per 6,6 tūkst. valstybės tarnautojų, per vienus metus jų sumažėjo 47. Kauno ir Vilniaus miestų savivaldybių administracijos pernai traukėsi, o, pavyzdžiui, Lazdijų, Skuodo ir Telšių rajonų – pūtėsi, atskleidžia 2015 metų Viešojo sektoriaus ataskaita.

Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas mano, jog pasiektas rekordinis pasaulio ne finansų sektoriaus įsiskolinimas gali tapti papildomu rizikos veiksniu finansų stabilumui bei stabdyti ūkio augimą. „Po finansų krizės išaugusios valstybių, verslo įmonių ir namų ūkių skolos pasiekė aukščiausią per visą pasaulio istoriją lygį, o kai kurių šalių įsiskolinimo kreivės ir toliau kyla.