Verslas

Dar vieni netikėtumų kupini metai. Iš pradžių referendumo dėl narystės ES rezultatai Jungtinėje Karalystėje, dabar Donaldo Trumpo pergalė JAV rinkimuose. Turbūt reikia pradėti pratintis, kad netikėti ir kartais neįtikėtini įvykiai tampa vis labiau tikėtinais. Taigi, ko laukti dabar? Kaip ir paaiškėjus Brexit šalininkų pergalės faktui, taip ir šiandien finansų rinkų reakcija nervinga – doleris, nafta ir akcijos pinga, kenčia JAV prekybos partnerių valiutos ir visi rizikingesni aktyvai.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento rinkimus laimint už protekcionizmą pasisakančiam Donaldui Trumpui, tai rodo visuomenės nepasitenkinimą tarptautinės prekybos ir globalizmo plėtra. Lietuvos ekonomistų vertinimu, ši tendencija nėra nauja - tai buvo galima pastebėti jau po „Brexit“. Tačiau jų nuomonės išsiskiria dėl to, kaip D.Trumpo pergalė paveiks Lietuvos ekonomiką.

Buvęs ekonomistas Vytautas Mileris 6 metus kovoja su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) teigdamas, kad mokesčiai už „gyvatuką“ yra apskaičiuojami neteisingai. Nors teismas skundą patenkino iš dalies, istorija dar nesibaigia. Senolis įsitikinęs, ši problema liečia daugybę Lietuvos gyventojų, todėl kovos ir toliau.

Aktyvi nekilnojamojo turto (NT) rinka, augantys būsto paskolų portfeliai lemia pokyčius ne tik būsto įsigijimo kainose, bet ir nuomos. Įprastai šią rinką veikdavo tik sezoniškumo veiksniai, tačiau dabar aišku – auganti pasiūla bandantiems savo būstą išnuomoti tikrai nepadės. „Ober-Haus“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada pasakoja, kad visuomet nuomos rinkoje didžioji duobė yra sausio mėnuo.

Dėl vangių investicijų ir neigiamo įmonių atsargų pokyčio Lietuvos ekonomikai per pirmuosius tris šių metų ketvirčius augus lėčiau nei buvo galima tikėtis, „Danske Bank“ mažina visų metų ūkio plėtros prognozę iki 2,1 proc. Banko ekspertų teigimu, šalies ekonomikos augimas kitąmet jau bus spartesnis, o pagrindinis veiksnys, leisiantis ekonomikai augti greičiau, bus atsigaunančios investicijos.

Baigiantys kadenciją parlamentarai sugriežtino privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu nedraustų transporto priemonių savininkų atsakomybę. Seimas antradienį nustatė, kad nuo kitų metų atsakomybė už neapdraustos transporto priemonės teks ne tik vairuotojui, bet ir tos transporto priemonės savininkui. Seimas antradienį priėmė tai numatančias Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisas.

Zolitudės tragedijos metu žuvusiųjų šeimų atstovai ir bendrovė „Maxima Latvija“ bei sugriuvusios parduotuvės pastato savininkė „Tineo“ pasiekė bendrą susitarimą, pagal kurį žuvusiųjų šeimoms numatoma išmokėti po 100 000 eurų paramą. Šis sprendimas buvo priimtas siekiant parodyti gerą valią ir suteikti paramą žuvusiųjų artimiesiems.

Vienos didžiausių pasaulyje alaus gamybos grupių „Carlsberg“ valdomos Lietuvos alaus rinkos lyderės bendrovės „Švyturys -Utenos alus“ vadovas sako, kad šalies alaus rinkos kritimą lėmė prasti vasaros orai bei rudenį prasidėjusios kitų gėrimų - stipriųjų gėrimų, vynų bei šampanų - akcijos. „Šiemet alaus rinka per 9 mėnesius, palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu, krenta 5,1 procento. Viena iš priežasčių yra prasta vasara, išskyrus vasaros pradžią.

Nuo 2017 metų sausio visiškai nekompensuojamiems brangiems receptiniams vaistams ir medicininėms priemonėms bus taikomas lengvatinis 5 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas. Už tokias Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas antradienį balsavo 86 Seimo nariai , o susilaikė 6 parlamentarai. Baigiantis kadenciją Seimas lengvatinį PVM tarifą taikyti leido tik tiems nekompensuojamiesiems receptiniams vaistams, kurių išorinės pakuotės apmokestinamoji vertė yra didesnė negu 300 eurų.

Nepaisant daugelyje miestų sumažėjusio šilumos kainų tarifo, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) prognozuoja, kad spalio mėnesio sąskaitos už centralizuotai tiekiamą šilumą bus vidutiniškai 15 proc. didesnės už pernykščius spalio mokėjimus. Sąskaitas užaugins anksti atvėsę orai – šiemet šildymo sezonas Lietuvos miestuose buvo pradėtas ankščiausiai per pastaruosius 3 metus.

  Savivaldybės galės teikti viešąsias paslaugas, tik patikrinus, ar jų jau nesiūlo verslas. Seimas leido savivaldybėms taikyti naują šių paslaugų pirkimo modelį. Tikimasi, kad ateityje savivaldybės atsisakys nebūdingos joms veiklos ir nebesteigs naujų įmonių.   Seimas antradienį priėmė atitinkamą Vietos savivaldos įstatymo pataisą: už balsavo 81 Seimo nariai, prieš - „tvarkietis“ Petras Gražulis, susilaikė 13 parlamentarų.

Praslinkus beveik ketvirčiui amžiaus nuo to, kai Kauno centre įšalo miesto sąstingio simboliu tapusio „Respublikos“ viešbučio-vaiduoklio statybos, startavo realūs jo griovimo darbai. Juos pradėjo statinį su sklypu prieš metus įsigijusi „Vičiūnų grupė“, miesto širdyje statysianti modernų 20 000 m2 ploto A+ klasės verslo centrą „Magnum“. Visas griovimo procesas truks 3–4 mėnesius, jį sudarys keli pagrindiniai etapai.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas jau šeštą kartą sudarė Lietuvos savivaldybių indeksą. Lyderio pozicijas šiemet išlaikė Vilniaus miestas, po jo rikiuojasi Klaipėda, Šiauliai ir viena vieta pakilęs Kaunas. 54 mažųjų savivaldybių reitinge pirmauja Kauno rajonas. „Karūna antrus metus iš eilės – Vilniaus rankose. Sostinė pritraukia daugiausia investicijų, čia aktyviausias verslas, dėl to mažiau bedarbių, socialinės pašalpos gavėjų. Tiesa, Vilniui grėsmę  vis dar kelia milžiniška skola.

Šiandien Marks & Spencer pranešė, kad informavo darbuotojus dėl ketinimo uždaryti vienintelę parduotuvę Lietuvoje, veikiančią Vilniuje.  Atliekant parduotuvių peržiūrą buvo tikrinta kiekvienos Marks & Spencer parduotuvės veikla ir galimybės tarptautinėse rinkose. Atlikus peržiūrą paaiškėjo, kad Marks & Spencer tarptautinis verslas yra padalytas į dvi dalis: nuosavą verslą, kuris yra nuostolingas daugelyje rinkų, ir pelningą franšizės verslą, pernai atnešusį 87 mln. GBP pelno.

Abiejų kandidatų į Jungtinių Valstijų prezidentus ekonominiai planai labai greitai neteko amerikiečių dėmesio, nes vienos skandalingiausių prezidento rinkimų kampanijų šalies istorijoje metu buvo naudojami visai kiti argumentai, ir apie ekonomiką buvo kalbama tik bendromis frazėmis.

Prezidentės patarėjas sako, kad naują valdančiąją koaliciją formuojančių partijų susitarimas pusmečiui atidėti naujojo Darbo kodekso įsigaliojimą padės dar geriau jį sustyguoti.

Energetikos ministerija teigia, kad neinvestuojant į elektros gamybą, po dešimtmečio Lietuvoje ims trūkti elektros pajėgumų. Skaičiuojama, kad, pavyzdžiui, sugedus elektros jungtims su Lenkija ar Švedija, maždaug nuos 2023 metų Lietuva pati nepajėgtų apsirūpinti elektra. Kadenciją baigiantis energetikos ministras teigia, kad realiausia alternatyva - statyti dujines elektrines, kurios garantuotų rezervinius pajėgumus, o dėl jų statybos reikėtų apsispręsti jau per dvejus artimiausius metus.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) bei Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) susitarimas naujojo Darbo kodekso galiojimą atidėti pusmečiui sukels dar daugiau sumaišties, mano užsienio investuotojus Lietuvoje vienijančios asociacijos „Investors‘ Forum“ vadovė Rūta Skyrienė. „Vėl mes pasirodome valstybe, kuri negali padaryti struktūrinės reformos.

Nuo kitų metų sausio Vokietijoje didėjantis minimalus atlyginimas neturės įtakos ten dirbantiems Lietuvos vežėjams, sako vežėjų asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas. „Tai (minimalios algos didinimas - BNS) daroma kiekvienais metais, bet vežėjų tai nepalies, nes mes ir taip mokame didesnį nei minimalų atlyginimą. (...) Mes ir toliau protestuojame su kitomis šalimis dėl papildomų biurokratinių darbų.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius prašo Generalinės prokuratūros įvertinti, ar vietoj komercinių pastatų statomi daugiabučiai nepažeidžia viešojo intereso. Savivaldybė teigia nustačiusi 12 objektų, kuriems per pastaruosius trejus metus išduoti komercinės ar rekreacinės paskirties statybos leidimai, tačiau patalpos šiuo metu vis dar parduodamos kaip butai.

Nepritarus Prezidentės veto, naujasis Darbo kodeksas  2016 m. rugsėjo 14 d. buvo priimtas be pakeitimų. Kodeksas pakeitė nelankstų darbo santykių reguliavimą, tačiau jame numatyti esminiai pakeitimai sukėlė griežtą visuomenės kritiką, todėl praėjus savaitei po Kodekso priėmimo Seime pradėti registruoti pirmieji įstatymo pakeitimo projektai.

Dienos trumpėja, oras darosi vis šaltesnis ir palengva pradedame jausti Kalėdų dvasią. Drauge su Kalėdų nuotaikomis artinasi ir galybė pasirengimo didžiausiai metų šventei darbų: organizavimas, apsipirkimas, dekoravimas, dovanų pakavimas, eglutės puošimas ir šventinių patiekalų gaminimas. Tiek daug darbų turi būti nuveikta prieš tai, kol bus galima įsijausti į šventinę Kalėdų dvasią ir drauge su savo artimaisiais pasidžiaugti jaukumu.

Lietuvos lapkričio 1-ąją buvo 130,1 tūkst. bedarbių, arba 7,2 proc. visų darbingo amžiaus gyventojų. Nedarbas Lietuvoje spalio pradžioje irgi buvo 7,2 proc. Tačiau spalį darbdaviai įregistravo mažiau laisvų darbo vietų, pranešė Darbo birža. Jos duomenimis, prasidedant šildymo sezonui, kelis kartus išaugo garo variklių ir katilų operatorių poreikis, dideles įsidarbinimo galimybes turėjo ir pardavimų vadybininkai, mūrininkai bei dažytojai.

Lietuvoje apsilankęs vienos pigiausių oro linijų kompanijos „Ryanair“ rinkodaros direktorius Matthias Wenkas pokalbio metu atskleidė, ką šiuo metu patiria verslininkai Didžiojoje Britanijoje, kaip vyksta konkurencinė kova su „Wizzair“ ir kokia problema slypi Lietuvoje. Tik tv3.lt skaitytojams – išskirtinis interviu su didžiausią rinkos dalį Lietuvoje užimančios skrydžių bendrovės atstovu.

Ponia Vaida kailių salono direktorė rodo naujienas ir karščiausias kailinių madas. Moteris sako, kad tiek ji, tiek jos kolegės vos spėja suktis, mat jų parduotuves jau užplūdo pirkėjai. Taip nutiko, nes ėmė keistis požiūris į jų dėvėjimą: jei anksčiau kailiniai asocijuodavosi su speiguota žiema, dabar į juos žiūrima plačiau - kaip į madingą apdarą. „Jau galima ir dabar pradėt nešioti, ypatingai jei yra kirpto kailio. Ir išploninti ir palengvinti, nusegamos rankovės, nusegama apačia.

Sekmadienį į Klaipėdą atplaukė naujas Norvegijos naftos ir dujų koncerno „Statoil“ suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovinys. Tai pirmasis SGD krovinys šiais dujiniais metais, kurie prasidėjo spalio 1-ąją. Klaipėdos SGD terminalo operatorės bendrovės „Klaipėdos nafta“ atstovė Indrė Milinienė BNS informavo, kad apie 140 tūkst. kubų dujų gabenantis dujovežis „Arctic Princess“ jau įplaukė į uostą. „Galiu patvirtinti, kad dujovežis jau yra įplaukęs į uosto kanalą“, – sakė ji.

Baltijos šalys vadinamos broliukais ir sesutėmis, tačiau pažvelgus į atlyginimų skirtumą galima pamanyti, kad Lietuva ir Estija – itin tolimos giminaitės. Remiantis cvonline.lt renkamais duomenimis apie vidutinius atlyginimus į rankas Baltijos šalyse sudaryta lentelė. Iš jos matyti, kad Estija yra pirmaujanti pagal atlyginimų dydį. Antrąją vietą užima Lietuva, kurioje atlyginimai vidutiniškai 200 eurų mažesni nei Estijoje. Tuo tarpu Latvijoje, situacija dar prastesnė.

Eilės bankų filialuose jau greitai tapti praeitimi. Finansines technologijas kuriantys lietuviai pristatė dar vieną naujovę – bankų filialus pakeičiantį terminalą, kurio ekrane nuotoliniu būdu su klientais bendrauja operatorius. Šis terminalas „VTM.IQ“ ir su juo įrengiamas seifas oficialiai pasirodė tik vasarą, o prieš mėnesį tokį terminalą įsigijo Azerbaidžiano bankas. Kita rinka – Kazachstane. O prieš mėnesį Rygoje pristačius naujovę, ja susidomėjo ir pora bankų veikiančių Lietuvoje.

Lietuvai vis didesniais žingsniais einant į tarptautinę rinką, o Pasaulio ekonomikos forumui nuolat kalbant apie 4–ąją pramonės revoliuciją Lietuvos verslams ir darbuotojams tenka permąstyti ateities strategiją. Su didžiausiais iššūkiais susidurs švietimo institucijos formuojančios naująsias kartas.

 Milijardinių skolų turinčiai „Sodrai“ Vyriausybė ketina paskolinti dar 89,782 mln. eurų, kurie bus panaudoti grąžinti anksčiau gautas paskolas. Vyriausybė kitą trečiadienį turėtų pritarti Finansų ministerijos siūlymui suteikti už nulines palūkanas „Sodrai“ paskolą skoliniams įsipareigojimams dengti. Fondas ją turėtų grąžinti iki 2018 metų lapkričio 30 dienos. Gavusi lėšas, „Sodra“ grąžins „Swedbank“ ir DNB suteiktas paskolas - atitinkamai 17,377 mln. eurų ir 72,405 mln. eurų.

Futbolo sirgaliai reikalauja Vilniaus valdžios atsispirti investuotojų interesams ir įpareigoti juos atstatyti „Žalgirio“ stadioną Vilniuje. Meras Remigijus Šimašius sako suprantantis sirgalių susirūpinimą, bet vietą stadionui mato kitur, o čia norėtų parko ar kitos viešos erdvės.

Nacionalinio stadiono konkursui artimi šaltiniai teigia, kad kol kas rimtų kandidatų įgyvendinti projektą nėra. Investuotojų ir ekspertų teigimu, sostinės savivaldybė nepakankamai pasiruošė konkursui, todėl vietinės rinkos dalyviams jame dalyvauti sudėtinga, o užsienio operatoriai įžvelgia per daug rizikų. „Šiuo metu sunku spręsti, kurie ten rimti dalyviai, kurie ne. Ekspertų teigimu, rimtų kandidatų iš jų nėra: potencialių, kurie galėtų užsiimti tiek statyba, tiek (veiklos – BNS) vystymu.

Estijos ministrų kabinetas nusprendė nuo 2027 metų pensinį amžių susieti su tikėtina gyvenimo trukme ir kiekvienam šalies gyventojui leisti pačiam rinktis, kada išeiti į pensiją. „Apskaičiuojant pensijos dydį, be kita ko, bus atsižvelgiama į tokius veiksnius kaip darbingo amžiaus žmonių skaičius ir jų sumokėtas socialinis mokestis. Dabartinė sistema, žvelgiant į nacionalines tendencijas, nėra gyvybinga.

Didžiausius investuotojus į Lietuvos ekonomiką vienijanti asociacija „Investors‘ Forum“ ragina Seimą leisti naujajam Darbo kodeksui pradėti veikti nuo kitų metų sausio pirmosios. Pasak asociacijos vadovų, vieši rinkimus laimėjusių politikų pareiškimai dėl galimybės pusmečiui atidėti naujojo įstatymo įsigaliojimą neišvengiamai turės neigiamos įtakos tiek verslui, tiek tarptautiniam Lietuvos įvaizdžiui.

„Nordea“ klientams Baltijos šalyse pristatė bekontaktes mokėjimo korteles „Nordea Debit“. Rugpjūčio mėnesį pirmieji šią paslaugą Lietuvoje pradėjo teikti „Swedbank“. Jeigu jums neaktualus kelionių draudimas, ši debeto kortelė kuo puikiausiai atstos jūsų kreditinę. Atliekant smulkius mokėjimus pirkėjams nereikės dėti kortelės į skaitytuvą ir suvedinėti PIN kodo. Tai taupys ir vartotojų, ir prekybininkų laiką. Lietuvoje nevedant PIN kodo bus galima įsigyti pirkinių, kurių vertė neviršys 10 eurų.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertai apsilankę Lietuvoje negailėjo perspėjimų – ekonomika auga lėčiau nei galėtų, nedarbas yra didžiulis, o spartus atlyginimų augimas pakenktų. Visgi Lietuvos ekonomistai problemas įžvelgia kitur. Viena pagrindinių problemų, kurią nurodė TVF – realaus ir potencialaus BVP skirtumas (1,5–3 proc.). Tai reiškia, kad mūsų ekonomika galėtų augti daug sparčiau, o pasak TVF tam įtaką turi ir didžiulis nedarbas Lietuvoje.

Sėkmingos renovacijos šalyje pavyzdys – Utena. Remiantis Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) statistika, šioje savivaldybėje renovuojama 20 daugiabučių, o dar 16 – jau pabaigti modernizuoti per pastaruosius trejus metus. Renovuojamus namus administruojančios įmonės Utenoje direktoriaus pavaduotojas Bronius Šaukeckas pastebi, kad nors iš pradžių gyventojai apie renovaciją kalbėjo skeptiškai, tačiau, pamatę rezultatus, liko maloniai nustebinti.

Šiemet tikrai negalime skųstis nuoboduliu rinkose ir geopolitikoje. Pirmąjį metų pusmetį ekonominis pasaulis gyveno Didžiosios Britanijos referendumo laukimu, antrąjį pusmetį gyvename JAV prezidento rinkimų nuotaikomis. Ir jei visai neseniai atrodė, kad netikėtumų dėl šių rinkimų neturėtų būti, kad D. Trumpas jau prisikalbėjo tiek, jog jau niekas jam nepadės, pastarųjų dienų pokyčiai rodo, kad įtampa iki pat rinkimų rezultatų paskelbimo tik didės.

Noras uždirbti daugiau neretai skatina darbuotojus žvalgytis kito darbo pasiūlymų. Šiuo metu darbuotojai jaustųsi tinkamai įvertinti, jei uždirbtų vidutiniškai 200-300 Eur daugiau. Ypač skirtumai išryškėja įvertinus, kiek darbuotojai troško uždirbti prieš porą metų.  Tačiau finansinės sąlygos – ne vienintelės, dėl kurių darbuotojai ima ieškoti kitų darbų. Darbo portalo CVbankas.

Seimo rinkimus laimėjusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininko Ramūno Karbauskio svarstymai vieneriems metams atidėti naujojo socialinio modelio įsigaliojimą gali turėti neigiamos įtakos šiai svarbiai struktūrinei reformai ateityje, teigia ekonomistai. „Per tą laiką socialinis modelis gali būti pakeistas taip, kad Europos Komisija jo nepripažins struktūrine reforma.

Jauniausios ministerijos Lietuvoje jau greitai gali nebelikti. Apie tokius planus prakalbo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

Investicijų į nekilnojamąjį turtą bendrovė „Hanner“ „Žalgirio“ stadiono teritorijoje ketina investuoti daugiau kaip 200 mln. eurų. Remiantis prieš dvejus metus LR Vyriausybės ir Vilniaus miesto savivaldybės priimtais sprendimais, čia turėtų iškilti viešbutis, gyvenamieji namai ir verslo centrai, tačiau Vilniaus bendrajame plane išliekant reikalavimui, kad buvusio sostinės „Žalgirio“ stadiono teritorijoje turi būti pastatyta futbolo arena, gali įstrigti dalis bendrovės „Hanner“ 200 mln.

Didžiausia internetinė parduotuvė Lietuvoje „Pigu.lt“ sujungė tradicinę ir internetinę prekybą ir atidarė naujos 3.0 kartos parduotuvę. Omni-channel formato parduotuvėje, įsikūrusioje Vilniuje Žvėryne, klientai gali apžiūrėti ir paliesti prekes bei įsigyti jas greitai, nestovėdami eilėse, rašoma pranešime spaudai. „Pigu.lt“ prognozuoja, kad per pirmuosius metus parduotuvė ir joje veikiantis prekių atsiėmimo centras sugeneruos 1 mln. Eur. apyvartą, o per dieną aptarnaus iki 5 tūkst.

  2013 metų Europos Komisijos (EK) sprendimu remti Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą nepatenkinta didžiausia Lietuvos dujų vartotoja, Jonavos trąšų gamintoja „Achema“ inicijavo bylą prieš EK - Europos Sąjungos (ES) Bendrajam Teismui ji apskundė Komisijos sprendimą suderinti valstybės pagalbą terminalui.

Savaitės pradžioje minėtą Pasaulinę taupymo dieną, spalio 31-ąją, kasmet nustelbia Helovino šurmulys ir Vėlinių rimtis. Tačiau ši diena yra gera proga pagalvoti, kaip mūsų taupymo įpročiai gali padėti siekti kokybiškesnio gyvenimo.

Prestižinis Šiaurės šalių restoranų gidas „White Guide“ puikiai įvertino restoranus Lietuvoje. Tarp pirmą kartą reitinguotų Baltijos šalių restoranų, pelniusių aukščiausius reitingus, – net 6 restoranai iš Lietuvos. Viso Lietuvoje „White Guide“ restoranų vertintojai reitingavo 10 restoranų.

Vokietijos mažmeninės prekybos tinklas, „Lidl“ rugsėjį turėjo 8,4 proc. mažmeninės prekybos rinkos ir pranoko išankstines tyrimo bendrovių prognozes, kuriose šiam tinklui buvo numatyta ne didesnė nei 6 proc. dalis. Birželį, kai „Lidl“ startavo, jo rinkos dalis buvo šoktelėjusi iki 11 proc. Reikšmingiausia prekybininkė išlieka „Maxima“, kuriai rugsėjį priklausė 45,5 proc. rinkos, rodo tyrimų bendroves „Baltmi“ duomenys.

Nuo lapkričio gėrimų gamintojams ir importuotojams pabrango užstato sistemoje naudojamos taros tvarkymas. Įmonės neabejoja, kad tai atsilieps galutiniams pirkėjams, - gėrimai PET taroje artimiausiais mėnesiais gali pabrangti bent keliais centais, rašo „Verslo žinios“. „Kadangi prisideda 2,5 cento už plastikinės taros tvarkymą, atitinkamai šiek tiek brangs ir į šią tarą supilstyti gėrimai.

Vieno interviu metu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis teigė, kad viena prioritetinių sričių, dėl ko šiuo metu ieškoma bendro susitarimo su socialdemokratais – mokesčių politika. Pažvelgus į partijos programą suprantama, kad kalbų objektu taps gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir „Sodros“ reforma. Automobilio ir nekilnojamojo turto mokesčiai nors ir nustumti į šalį, ateityje  gali būti svarstytini.