Verslas

Spaudos konferencijoje, vykusioje po ECB sprendimo nekeisti pinigų politikos parametrų, Mario Draghi teigė, jog krizės tikimybė euro zonoje sumažėjo. Tokia ECB prezidento retorika paskatino palūkanų šoktelėjimą ir euro brangimą. Vis dėlto, Draghi taip pat pasakė, jog dėl pabrangusios energijos išaugusi infliacija nėra pakankama priežastis svarstyti apie dabartinio pinigų politikos skatinimo mažinimą.

 Ženevos automobilių paroda yra įdomi ne tik didžiausiems pasaulio koncernams, bet ir išskirtinių, retų bei labai brangių mašinų kūrėjams. Vienas iš jų - „Scuderia Cameron Glickenhaus“ arba tiesiog - „SCG“. „SCG“ vardas automanų pasaulyje yra žinomas.

Lietuvos namų ūkiai pagrindinėms prekėms vis dar išleidžia mažiausiai Baltijos šalyse, tačiau labai nedaug atsilieka nuo latvių, rodo tyrimų bendrovės „Baltic Market Insights“ („Baltmi“) skelbiamas namų ūkių išlaidų indeksas. „Baltmi“ duomenimis, vasarį vidutinės namų ūkio išlaidos maistui, gėrimams, ne maisto produktams, tabakui, medicinos prekės, pramogoms ir kurui Lietuvoje buvo 332,86 euro (2,8 proc. mažiau nei sausį), Latvijoje - 335,3 euro (7,5 proc.

Kai kurie automobilių gamintojai savo priešistorę vertina žymiai labiau. Galbūt todėl tie gamintojai, kurie vertina markės vertybes ir atsižvelgia į kompanijos nuopelnus praeityje, dabar gali pasigirti, jog yra vienu laipteliu aukščiau už konkurentus.  Automobilių gamintoja „Ford“ tikrai patenka į tų gamintojų būrelį, kuris vertina praeityje pasirodžiusius modelius ir jų pasiekimus.

Padidėjus alkoholio akcizams, traukiantis alaus rinkai ir augant gamybos kaštams, Lietuvos alaus gamintojai didina produkcijos kainas. Dėl jų dalis gamintojų jau susiderėjo su prekybos tinklais, kiti dar derasi, tačiau ne visiems pavyksta - pavyzdžiui, „Norfa“ nusprendė nebepirkti bendrovės „Švyturys-Utenos alus“ produkcijos. Vis dėlto šalys dar tikisi susitarti.

Gamintojams ir importuotojams, prekybos įmonėms, atliekų tvarkytojams ir atliekų perdirbėjams atstovaujančios asociacijos bei organizacijos abejoja valdžios planais išplėsti vienkartinių pakuočių privalomo užstato sistemą, į ją įtraukiant visų alkoholinių gėrimų pakuotes.

Nepaisant spartėjančio atlyginimų augimo didžiuosiuose Lietuvos miestuose, antroje šių metų pusėje gyventojų galimybės įpirkti butus juose sumažėjo. Būsto kainų augimas turėjo įtakos ir butų nuomos pajamingumui – jis taip pat mažėjo. „Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad būsto įsigijimas dėl žemų būsto paskolų palūkanų išliks patrauklus, tačiau ryškėja ir augimą galintys slopinti veiksniai. „Būsto rinkos aktyvumas, atmetus sezoninius svyravimus, šių metų pradžioje nenuslūgo.

Kūdikiams skirtas „Mamuko“ košes gaminančiai bendrovei „Biogami“ pareiškus, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba bando su ja susidoroti, tarnyba atmeta priekaištus ir sako, jog košių gamintojos produkcija nėra kokybiška. Pasak tarnybos Vilniaus padalinio vadovės Vaidos Barkovskienės, įmonėje trūksta savikontrolės, ji nesugeba greitai pateikti prašomų duomenų. „Labai apgailestauju, kad įmonė ginasi puolimu, ieško klaidų institucijų darbe, bet neįžvelgia klaidų savo darbe.

 Vienam didžiausių automobilių „Renault-Nissan“ aljansui priklausanti „Infiniti“, tarptautinėse automobilių parodose sulaukia žymiai mažesnio dėmesio negu bet kuris kitas gamintojas. Kodėl? Ar europiečių nedomina šios markės produkcija? Iš dalies.

Vilniaus savivaldybė, remdama Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) koncertus, skyrė 30 tūkst. eurų paramą ir LNOBT vadovo Gintauto Kėvišo sūnaus įmonės rengtam koncertui, dėl kurio organizavimo skaidrumo teatras sulaukė ir valstybės institucijų, ir politikų kritikos.

Tiesiogiai iš parodos

Smulkieji ir stambieji ūkininkai neturėtų būti traktuojami vienodai - jiems galėtų būti taikomi skirtingi mokesčiai, teigia valdančiųjų „valstiečių“ deleguotas premjeras Saulius Skvernelis. „Žemės ūkio sektorius visoje Europos Sąjungoje yra subsidijuojamas, tačiau vėl klausimas turi būti, koks sektorius, kokie ūkiai, kas yra ūkininkas, kas yra smulkus ūkis, kas jau yra stambaus verslo mastu veikiantis ūkis. Čia mes turime pažiūrėti.

Išplatintame pranešime spaudai prekybos tinklas „Norfa“ paskelbė, kad nebeveža į savo parduotuves UAB „Švyturys-Utenos alus“ produkcijos. Pagrindinė priežastis - nesutariama su gamintojais dėl alaus kainos. Pasak prekybos tinklo atstovo, aludariai nori kelti alaus kainas vos ne dvigubai daugiau, nei alų brangina padidėję akcizai. „Mes norime, kad „Norfos“ pirkėjai galėtų alaus įsigyti pigiau.

Birštonietis Virgaudas Bakšys vadina savo daugiabučio renovaciją išskirtiniu atveju. Prieš kelerius metus renovuotas nedidukas daugiabutis – vienas iš kelių namų Birštone, kurie buvo atnaujinti namo bendrijos, o ne savivaldybės iniciatyva. Jonavos „Liepų 100“ daugiabučio bendrija neslepia – jų daugiabutis – vienas inovatyviausių iš atnaujintų daugiabučių namų mieste.

Vienas sėkmingiausiai renovaciją įgyvendinančių Lietuvos miestų – Birštonas – 2017-uosius pasitiko darbingai: skubėjo pasiruošti naujam daugiabučių modernizacijos etapui, pagal kurį mieste planuojama atnaujinti 13 daugiabučių. Apie tai, kokie namai siekia modernizacijos, bei kaip gyventojai reaguoja į šiek tiek sumažėjusią valstybės paramą modernizacijai, – pokalbis su didžiausios renovaciją Birštone administruojančios įmonės vadove Vilma Savukyniene.

Darbo kodekso klausimas vis dar neišspręstas, nors laiko iki Seimo pavasario praktiškai nebeliko. Visgi jau aiškėja kelias, kuriuo link bus pasukta. Tačiau prabilta ir apie tai, kas bus jei Trišalės tarybos nariai nesusitars. Tai skaudžiai smogtų Lietuvos gyventojams.

Kilus ažiotažui dėl ūkininkų sumokamų nedidelių mokesčių, pasirodo, kad tokiomis lengvatomis naudojasi ir didžiules pajamas gavę Seimo nariai. Kai kurie deklaruoja gavę šimtus tūkstančių ar net milijonus eurų pajamų, o mokesčiams atidavė vos kelis procentus. Tiesa, mokesčių ekspertas paaiškina, kaip iš tikro reikėtų traktuoti šią statistiką.  Finansų ministerija užsimojo peržiūrėti visas taikomas lengvatas, o tarp jų ir ūkininkams. O pastarųjų daugiau nei dvidešimt.

Iš Vilniaus šilumos ūkio netrukus pasitrauksiant Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdomai „Vilniaus energijai“, šiluma mieste pabrangs penktadaliu ir kainuos maždaug tiek pat, kiek pernai lapkritį.

Vartojimo prekės ir paslaugos Baltijos valstybėse per metus kukliausiai pabrango Lietuvoje, o labiausiai vartojimo kainos išaugo Estijoje. Nacionalinių statistikos žinybų duomenimis, Lietuvos vartotojų kainų indeksas praėjusį mėnesį, palyginti su praėjusių metų vasariu, pakilo 3,0 proc., Latvijos - 3,3 proc., Estijos - 3,4 procento. Mėnesio infliacija praėjusį mėnesį Lietuvoje siekė 0,3 proc., Latvijoje - 0,4 proc., Estijoje - 1,3 procento.

Lietuvos lazerių gamintojos „Ekspla“ ir „Šviesos konversija“, pagaminusios pirmąją Lietuvoje ir vieną galingiausių pasaulyje 4 mln. eurų vertės lazerių sistemą „Sylos“, tikisi pritaikyti žinias kituose projektuose. Anot „Eksplos“ komercijos direktoriaus Zenono Kuprionio, ypač galingų lazerių rinka pasaulyje nėra didelė, tad sunku tikėtis gaminti daug tokių sistemų, tačiau įgytas žinias galima pritaikyti kituose projektuose. „Tai yra toks pirmas lazeris, grynai projektinis.

Vyriausybės, prokurorų ir įmonės „Hanner“ atstovams trečiadienį nepavykus susitarti dėl valstybinės žemės nuomos buvusio „Žalgirio“ stadiono teritorijoje Vilniuje, šalių derybos bus pratęstos penktadienį. Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas sako, kad tuomet tikimasi rasti sprendimą. Derybos vyko po to, kai prokurorų nurodymu Nacionalinė žemės tarnyba pareiškė ketinanti nutraukti 8 hektarų žemės, ant kurios jau vyksta statybos, nuomos sutartis.

  Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas sako, jog pertvarkant Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT), bus keičiama ir jos vadovybė, kurios veikla yra nepatenkinama. „Netenkina ne pačios tarnybos, bet vadovų veikla, ir mes artimiausiomis dienomis pradedame reorganizaciją. Praktiškai turbūt visų vadovų neliks toje tarnyboje, bet tokia tarnyba yra reikalinga, kalbant apie valstybinę žemę ir jos administravimą“, - trečiadienį spaudos konferencijoje sakė B.Markauskas.

500 daugiausiai mokesčių sumokančių įmonių pernai valstybei sumokėjo 4,121 mlrd. eurų - 8,4 proc. (318,383 mln. eurų) daugiau nei 2015 metais, kai sumokėta 3,803 mlrd. eurų mokesčių. Daugiausiai mokesčių į valstybės biudžetą pernai sumokėjo naftos koncernas „Orlen Lietuva“ - 249,038 mln. eurų, arba 19,6 proc. mažiau nei 2015-aisiais. Antroje vietoje buvo nekilnojamojo turto bendrovė „Okseta“ - jos sumokėtų mokesčių suma pernai padidėjo 4,7 proc. iki 190,288 mln.

Atsiskaitymo sprendimus prekybos taškuose vystanti Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) bendrovė „Harbortouch“ Vilniuje įkurdins produkto kūrimo ir vystymo padalinį. Pirmajame bendrovės padalinyje ne namų rinkoje planuojama įdarbinti apie 60 informacinių technologijų specialistų. „Lietuvą pasirinkome dėl čia esančių talentingų informacinių technologijų specialistų ir puikios infrastruktūros.

Kylant kainoms, žmonės ieško būdų, kaip išleisti mažiau ir sutaupyti. Nors ženkliai šoktelėjusi infliacija skatina vis įdėmiau sekti savo finansus, dėl informacijos ar laiko stokos mes dažnai permokame to nė nežinodami. Laimei, šiandien mums gali pagelbėti išmaniosios programėlės padedančios atidžiau ir paprasčiau stebėti situaciją parduotuvėse bei savo piniginėje. Kurios iš jų yra naudingos? Perkant maisto produktus – „visosakcijos.

Vienas Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) vadovų Daivis Zabulionis iš pareigų atleistas, gavus teisėsaugos informacijos apie galimus neskaidrius jo ryšius su koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu ir buvusiu infrastruktūros statybos bendrovės „Kauno tiltai“ valdybos pirmininku, dabar - stebėtojų tarybos nariu Nerijumi Eidukevčiumi.

Šiemet skolintis planuojantys lietuviai iš išorinių finansinių šaltinių planuoja paprašyti vidutiniškai 830 eurų, atskleidžia „Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa. Papildomų pinigų paprastai prireikia iškilus netikėtai didelio pirkinio būtinybei. Ketinantieji 2017 m. skolintis teigia, kad iš išorinių finansinių šaltinių šiemet jiems prireiks palyginti nedidelių sumų. 12 proc. ketina pasiskolinti ne daugiau 150 eurų, penktadalis (21 proc.) nuo 150 iki 500 eurų. 15 proc.

Lietuvoje vis daugėja tunelinių automobilių plovyklų, tačiau ne visi lieka patenkinti. Tai parodo tiek komentarai socialiniame tinkle, tiek ir pačią redakciją pasiekę skaitytojų laiškai. Anot jų, įvažiavus į tunelį, iš jo išvažiuoti gali ir be buferio ar be registracijos numerių. Štai Gediminas naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kad po plovimo, grįžus namo pamatė,jog buvo pažeistas automobilio lakas keliose vietose.

Blindės, karklo ar kitokių kačiukų puokščių kainos bent jau sostinėje Moters dienos išvakarėse pranoksta rekordus ir kainuoja brangiau nei duona ar vynas. Gatvėje jomis prekiaujančios močiutės prašo nuo euro iki pustrečio už nedidelę puokštelę. Vieni pirkėjai piktinasi, esą sumos už vadinamuosius kačiukus astronominės, kiti pardavėjus gina: ir kačiukų dar ne visur yra, ir parduoti pliaupiant lietui ne taip ir paprasta. Išrikiavusi gėles čia pat, prie gatvės, vilnietė Milda laukia pirkėjų.

Šiauliuose Darbo birža nusprendė uždaryti 120 neįgalių žmonių įdarbinusią įmonę. Tokio verdikto įmonė sulaukė už tai, kad laiku nespėjo deklaruoti plėtros. Tai darbo birža nieko gudriau nesugalvojo, kaip tik į gatvę išmesti 120 neįgalių žmonių, o verslininkus užtampyti po teimus. Išgirdę, kad po 10-ties ar 16kos metų darbo paieškų biurokratų vėl bus išmesti į gatvę verkė net suaugę vyrai, mat žmonės vėl turės skursti iš kelių dešimčių eurų pašalpos.

Iš Europos Komisijos – siūlymai, kurie niekam nepatiks. Komisija daro išvadą, kad Lietuvoje turėtų atsirasti naujų mokesčių, antraip problemos Lietuvoje neišnyks. Vėl linksniuojami taršos ir nekilnojamojo turto mokesčiai. Jie dabar esą neišnaudojami mažinti atskirčiai, o pajamų nelygybė Lietuvoje – viena didžiausių Europos Sąjungoje. Finansų ministras ramina, kad kol kas naujų mokesčių šalyje nebus.

Trišalė taryba šauks dar vieną papildomą posėdį, kuriame tikimasi galutinai išspręsti daugiausiai ginčų sukėlusius naujojo Darbo kodekso klausimus. „Šiandien suformulavome darbo laiko, atostogų laiko ir profesinių sąjungų bei darbo tarybų kompetencijų klausimų paketus. Užfiksavome visų pusių argumentus ir pozicijas.

 Tarptautinėje Ženevos automobilių parodoje įvyko labai svarbi premjera. Milžiniškuose parodų rūmuose buvo pristatytas pirmasis reorganizuoto „Audi Sport“ padalinio modelis - naujos kartos „Audi RS5“ kupė. Pristatydamas naująjį modelį, „Audi Sport“ padalinio generalinis direktorius, Stephanas Winkelmannas akcentavo, jog „Audi RS5“ kupė yra ne tik galingas, bet ir puikiai subalansuotas „Gran Turismo“ klasės atstovas, puikiai tinkantis ilgo nuotolio kelionėms.

 Aukščiausios klasės automobilių gamintojas „Volvo Cars“ šiandien Ženevos automobilių parodoje pristatė ilgai lauktą prestižinį SUV „Volvo XC60“. Naujasis modelis pakeis itin sėkmingą ankstesnės kartos „XC60“ automobilį, kuris per devynerius gamybos metus visame pasaulyje pardavus beveik milijoną mašinų tapo perkamiausiu „Premium“ segmento vidutinio dydžio SUV automobiliu Europoje. Šiandien „XC60“ pardavimai sudaro apie 30 proc. visų visame pasaulyje parduodamų „Volvo“ automobilių.

Artėjant sostinės šilumos ūkio perėmimo terminui „AB Vilniaus šilumos tinklai“ (VŠT) praneša, kad apie 600 UAB „Vilniaus energija“ (VE) darbuotojų jau pasirašė darbo sutarčių pakeitimus ir pareigines instrukcijas. Tai yra apie 90 proc. visų darbuotojų, kurie dirba šilumos gamybos, tinklų eksploatavimo bei klientų aptarnavimo padaliniuose. Iki kovo 30 d. VŠT perims visus darbuotojus, kurie pageidauja tęsti savo darbą Vilniaus miesto šilumos ūkyje ir sieks užtikrinti darbuotojų motyvaciją.

Vyriausybės planas – ilgai lauktas ne vieno. Jis turėjo nupiešti paveikslą, kaip 2020 m. atrodys Lietuva. Iš pirmo žvilgsnio, viskas šviesu, gražu. Tačiau, kaip tiesioginėje transliacijoje atskleidė ekonomistas Rokas Grajauskas, Vyriausybės ambicijų plane nė nematyti, o rezultatai pasiektini ir be jų įsikišimo. TV3 studijoje apsilankęs „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas pakomentavo Vyriausybės programos įgyvendinimo projektą.

Vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas išlieka aktualia problema beveik visame pasaulyje. Tarptautinio tyrimo duomenimis, moterys Centrinės ir Rytų Europos šalyse uždirba nuo 2 iki 11 proc.  mažiau, nei tas pačias pareigas užimantys vyrai. Šie skirtumai galėtų būti įveikti, jei moterys dažniau ir aktyviau inicijuotų pokalbius ir derybas dėl jų atlyginimų. Tyrimą atlikę Paylab (Lietuvoje – www.manoalga.

Mobiliojo ryšio bendrovė „Bitė Lietuva“ kartu su didžiųjų miestų savivaldybėmis pristatė išmanųjį sprendimą patogesnėms, saugesnėms ir greitesnėms vairuotojų kelionėms. Tai sutelktinių duomenų (angl. crowdsourcing) principu veikianti išmanioji navigacija „Waze“, realiu laiku rodanti eismo sąlygas ir situaciją keliuose, todėl naudinga tiek vairuotojams, tiek eismą reguliuojančioms institucijoms.

Naujas jungtinis DNB ir „Nordea“ bankas Baltijos šalyse vadinsis „Luminor“. Naujo vardo paskelbimas yra dar vienas svarbus žingsnis kuriant jungtinį banką, teigiama DNB ir „Nordea“ pranešime spaudai. „Nordea“ ir DNB pernai rugpjūtį susitarė sujungti veiklą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Naujasis bankas bus užregistruotas Estijoje, o paslaugas Lietuvoje ir Latvijoje teiks per patronuojamąsias įmones.

Nepaisant praėjusiais metais matytų netikėtumų tarptautinės politikos scenoje, Lietuvos ekonomikos ir verslo plėtra vyko įprastu ritmu – fiksavome ekonomikos augimą ir pozityvius verslo rezultatus. Kokias verslo nuotaikas ir perspektyvas matome žvelgdami į šiuos metus? „Swedbank“ šįmet tikisi spartesnio šalies ekonomikos augimo – Lietuvos bendrasis vidaus produktas per 2017 m. turėtų padidėti 2,8 procento.

  Vilniuje keleivius dešimtadaliu maršrutų veš Latvijos keleivių mikroautobusais vežimo įmonė „Rigas mikroautobusų satiksme“ ir Lietuvoje tarpmiestinius reisus aptarnaujanti lietuviška bendrovė „Transrevis“ - bendrovių konsorciumas laimėjo vieną iš dviejų savivaldybės skelbto privataus vežėjo konkurso dalių. Privatus vežėjas dideliais autobusais paaiškės vėliau.   „Šis konkursas – tik dalis viešojo transporto atnaujinimo strategijos, kurią įgyvendinsime ir toliau.

„Diplomas jau kišenėje, daugiau jokių mokslų.“ Laimei, taip galvoja mažuma Lietuvos dirbančiųjų. Net 72 proc. jų pernai mokėsi papildomai: beveik 35 proc. lankė kursus, o apie 9 proc. siekė antrojo ar trečiojo išsilavinimo, teigia specialistų paieškos portalas cvmarket.lt.

Daugiau kaip 100 techninės įrangos (angl. hardware) kūrėjų savaitgalį rinkosi VGTU „LinkMenų fabrike”, kur pristatė savo idėjas, susibūrė į komandas ir per savaitgalį turėjo sukurti jau veikiančius produktų prototipus. Prizais apdovanotos 4 komandos, kurių sukurti darbai labiausiai atitiko iš anksto organizatorių paskelbtas prizų kategorijas.

Trimis savaitėmis anksčiau nei pernai prekybos centruose pasirodę šviežio derliaus lietuviški agurkai tuština pirkėjų pinigines labiau. Šiemet ši, po danga auginta daržovė, brangesnė nei pernai. Šalčiai pakoregavo ir salotų kainas. Net ir atvežtinės kainuoja brangiau. O štai pirkėjai piktinasi, kad kasmet viso šviežio derliaus daržovės brangyn ir brangyn, prekybininkai atkerta, kainos per daug nesiskiria, o viena kita daržovė brangesnė tik dėl išlaidų jai auginti.

Gyvenate nuosavame ar kelių butų name? Jo stogas dengtas asbesto danga? Tokiu atveju turėtumėte sunerimti – moksliškai įrodyta, kad ši medžiaga ne tik kenkia kvėpavimo takams, bet ir yra nereta mirties priežastis. Išeitis tėra viena – kaip įmanoma skubiau atsikratyti asbestinio stogo, jį pakeičiant kita, sveikatai palankesne danga.

Vasarį darbdaviai pateikė tiek pat laisvų darbo vietų kaip ir sausį – 23,7 tūkst. Labiausiai darbo paklausa augo informacinių technologijų technikų, reklamos ir rinkodaros specialistų, verslo paslaugų vadybininkų, administravimo sekretorių, grindų ir plytelių klojėjų bei mūrininkų. Didžiausias poreikis išlieka logistikos ir paslaugų sektoriuose – sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojai ir pardavėjai paklausiausi darbo rinkoje.

Trišalė taryba pradeda nagrinėti paskutinius naujojo Darbo kodekso punktus, keliančius ginčų tarp darbdavių, darbuotojų ir Vyriausybės atstovų. Antradienį vyksiančiame posėdyje daugiausia dėmesio bus skiriama kol kas nesuderintiems darbo ir atostogų laiko klausimams. Anksčiau jau sutarta dėl kai kurių darbo laiko reglamentavimo klausimų ir dėl lengvesnių sąlygų gauti nedarbo išmoką, tačiau nepavyko sutarti dėl atostogų trukmės bei darbo tarybų ir profesinių sąjungų kompetencijų paskirstymo.

„Sodrai“ paviešinus vidutines algas Lietuvos įmonėse, ne vienas gyventojas ėjo pas darbdavį ir klausė, kodėl jis uždirba mažiau nei rodoma viešai. Ir visgi nors vidurkis tiksliai neatspindi, kiek įmonėje galima uždirbti, ekonomistai įsitikinę, tai jau leidžia darbuotojams derėtis dėl didesnio uždarbio ir geresnių sąlygų. Tik yra vienas bet. Prieš derantis geriau pažiūrėti į vidutinius atlyginimus pagal profesiją, nes gali būti, kad šie du rodikliai visiškai prasilenkia.

Kol Vyriausybė gąsdina lietuvius naujais mokesčiais, politikai ragina susirūpinti senais. Dalis Seimo narių ėmė piktintis ūkininkų lengvatomis. Esą dabar turtingi ūkininkai uždirba šimtus tūkstančių ar net milijonus, o moka daug mažiau mokesčių nei kiti. Lietuvos ūkininkai iš viso gali naudotis 25-iomis mokesčių lengvatomis. Žemdirbiai ir gyvulių augintojai moka mažesnius pridėtinės vertės, gyventojų pajamų, pelno, nekilnojamojo turto, žemės mokesčius.