Verslas

 Politikams susitarus dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos centralizuotam šildymui grąžinimo, gyventojai ja tikriausiai galės naudosis jau šį rudenį, sako finansų ministras Vilius Šapoka. V.Šapoka interviu BNS prognozavo, kad dėl lengvatos grąžinimo neteks koreguoti šių metų biudžeto, tačiau pripažino, kad norint nustatyti naują 15 proc. tarifą, gali tekti atsisakyti vieno iš dviejų dabartinių (5 ir 9 proc.) lengvatinių PVM tarifų.

Daugybė metų sunkių mokslų, o galiausiai uždirbama mažiau už asmenį, turintį vidurinį išsilavinimą. Tokį paradoksą iliustruojantys darbo skelbimai pradėjo plisti socialinėje erdvėje. Ekonomistas paaiškina, kad toks paradoksas susidaro dėl kelių priežasčių. Socialiniame tinkle „Facebook“ puslapyje „NeProtingi darbo pasiūlymai“ įdėta nuotrauka pradėjo sparčiai plisti. Joje užfiksuoti du darbo pasiūlymai Klaipėdoje. Vienas – gydytojo, kitas – žolės pjovėjo. Paradoksą sukėlė siūlomas atlygis.

 Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos centriniam šildymui grąžinimas, nustatant naują 15 proc. tarifą, neatneš didelės finansinės naudos gyventojams, bet šalies mokesčių sistemos administravimas taps sudėtingesnis, teigia Lietuvos verslo konfederacijos mokesčių komisijos pirmininkas.

Energetikos grupės „Lietuvos energija“ gamtinių dujų tiekimo ir prekybos įmonė „Lietuvos dujų tiekimas“ įsigis antrą suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovinį iš JAV. Bendrovė pranešė pasirašiusi sutartį su SGD prekybos kompanija „Natural Gas Fenosa“ - pagal ją 140-150 tūkst. kubų krovinys iš JAV „Sabine Pass“ skystinimo gamyklos Klaipėdą turėtų pasiekti rugsėjo viduryje. Tai bus antrasis Lietuvos įsigytas SGD krovinys iš JAV.

Nors nuo dugno niekaip neatsiplėšiančios naftos kainos apkarpė infliacijos lūkesčius visame pasaulyje, Lietuvoje kainų augimo tempas kol kas tik spartėja. Metinė vartotojų kainų infliacija birželį toliau didėjo ir pasiekė 3,6 proc. Augančio darbo užmokesčio ir spartėjančios infliacijos spiralė neleidžia vartotojams iki galo mėgautis aukštesniais atlyginimais – kylančios kainos suvalgo dalį perkamosios galios.

Vartojimo prekės ir paslaugos Lietuvoje per metus brango sparčiausiai Baltijos valstybėse. Nacionalinių statistikos žinybų duomenimis, metų (12-os mėnesių) infliacija Lietuvoje birželį siekė 3,6 proc., Latvijoje - 3,0 proc., Estijoje - 2,9 procento. Mėnesio infliacija Lietuvoje birželį sudarė 0,3 proc., Latvijoje - 0,2 procento. Estijoje užfiksuota 0,1 proc. defliacija.

Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) savo gamyklą pradėsianti statyti elektronikos komponentus automobilių pramonei gaminanti Vokietijos bendrovė „Hella“ ateityje iš viso gali įdarbinti apie 2 tūkst. darbuotojų, rašo „Verslo žinios“. Tai patvirtina dienraščio šaltiniai. Anot jų, gamyklos plėtra vyks keturiais etapais. Pirmąjį etapą ketinama pradėti dar šiemet ir užbaigti kitų metų viduryje. Pirmajame etape bus investuota 30 mln. eurų ir sukurta 250 darbo vietų.

Facebooke ar internete radote pigių papuošalų ar drabužių? Neskubėkite mokėti pinigų. Pastaruoju metu padaugėjo sukčių, kurie žmonėms prekes parduoda, bet gavę apmokėjimą, daiktų taip ir neatsiunčia. Pradėjus aiškintis, įmonių atstovai prisemia į burną vandens, arba klientus ima maitinti pažadais. Žavėtis nereikėtų ir už pernelyg mažas kainas siūlomomis pasaulyje garsių prekės ženklų prekėmis, nes veikiausiai nusipirksite katę maiše.

Už viešųjų pirkimų pažeidimus atleisti trys valstybės įmonės „Utenos regiono keliai“ darbuotojai. Įtariama, kad pirkdami brangesnes paslaugas, jie siekė asmeninės naudos. Susisiekimo ministerija pranešė, kad atlikus veiklos auditą, atleistas įmonės Kelių priežiūros ir saugaus eismo skyriaus viršininkas Jonas Kuliešius, sutarčių inžinierė Danguolė Rukšėnienė ir vyriausioji buhalterė Lina Balsevičienė.

Parlamentarai antradienį grąžino anksčiau galiojusią tvarką, kad meno kūrėjai, sportininkai, atlikėjai socialinio draudimo mokestį turės mokėti nebe nuo visų, o nuo pusės pajamų. Už tai antradienį balsavo 70 Seimo narių, prieš buvo vienas, susilaikė devyni.

Vykstant Vilniaus oro uosto rekonstrukcijos darbams, „Lietuvos geležinkeliai“ kviečia į pagrindiniu šalies oro uostu tapsiantį Kauno oro uostą keliauti traukiniu. Bendrovė nukėlė liepos mėnesį planuotus geležinkelio remonto darbus, todėl į Kauną iš Vilniaus traukinys važiuos daugiau nei 20 kartų per parą, o nuo liepos 14 d. maršrutu Vilnius–Kaunas–Vilnius važiuos ir papildomi naktiniai traukiniai.

Seimas linksta nustatyti mažmeninės ir didmeninės prekybos mediena tvarką, kuri bus taikoma įgyvendinant urėdijų reformą. Seimas, balsuodamas už atskirus pasiūlymus, antradienį pritarė „valstiečių“ iš Aplinkos apsaugos komiteto Kęstučio Mažeikos ir Virginijos Vingrienės pataisoms, numatančioms naują mažmeninės ir didmeninės prekybos mediena tvarką. Už balsavo 83 Seimo nariai, prieš - 9, o 24 parlamentarai susilaikė. Galutinis balsavimas vyks antradienį vėliau.

Išlikusi pridėtinio vertės mokesčio (PVM) lengvata centralizuotam šildymui gali sustabdyti Vyriausybės planuojamą mokesčių pertvarką, mano ekonomistas Nerijus Mačiulis. „Valstiečiams“ ir konservatoriams sutartus, kad mainais į balsus už urėdijų reformą bus grąžintas lengvatinis PVM tarifas centralizuotam šildymui, N. Mačiulis teigia, kad visos lengvatos turi savo kainą. Šiuo atveju, pasak jo, kyla grėsmė, kad gali įstrigti Vyriausybės planuojama mokesčių reforma.

Oro linijų bendrovei „Ryanair“ paskelbus apie atšaukiamas kryptis iš Ukrainos, kita skrydžių bendrovė netruko užimti šios vietos. „Wizz Air” paskelbė specialias sumažintas kainas visiems keleiviams, nukentėjusiems dėl „Ryanair“ sprendimo – aviakompanija atšaukia visus savo planuotus skrydžius iš Ukrainos. Nukentėję „Ryanair“ keleiviai gali rezervuoti „Wizz Air“ bilietus Kijevo ir Lvovo maršrutais specialiomis kainomis nuo 15 eurų.

2017 m. birželio mėn., palyginti su gegužės mėn., vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,3 proc., praneša Lietuvos statistikos departamentas. Bendram vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčiui daugiausia įtakos turėjo šilumos energijos, keleivių vežimo oro transportu paslaugų, atostogų išvykų, azartinių lošimų kainų padidėjimas bei degalų ir tepalų, daržovių, vyno, drabužių kainų sumažėjimas. Per šį laikotarpį vartojimo prekių kainos sumažėjo 0,2 proc., o paslaugų – padidėjo 1,6 proc.

Nekilnojamojo turto skelbimai šiemet sulaukia daug dėmesio. Iš NT portalo Aruodas.lt statistikos matyti, kad kai kuriais pirmojo pusmečio mėnesiais būsto skelbimų puslapių portale peržiūrėta keliolika procentų daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Jaučiamas ne tik susidomėjimo padidėjimas – palyginti su pernai metais ar metų pradžia, pakito ir vidutinės siūlomos parduodamų butų kainos. Nuo metų pradžios butų pasiūlos kainos Vilniuje ir Kaune išaugo apie 1 proc.

Tris kartus didesnis nedarbas, pašalpų gavėjų daugiau 23 kartais, o vidutinis atlyginimas mažesnis šimtais eurų – atskirtis tarp savivaldybių išlieka didelė, o socialiniai rodikliai gerėja netolygiai. Lietuvos laisvosios rinkos instituto analizė parodė, kad sunkiausiai besiverčiantys regionai turi bendrą bruožą – itin mažas, kai kuriose savivaldybėse vos kelis eurus žmogui siekiančias investicijas.

  Vyriausybė už konservatorių balsus dėl urėdijų pertvarkos, svarstys galimybę grąžinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą šildymui, pareiškė premjeras Saulius Skvernelis.   „Sutarta, kad bus Vyriausybės teikimui pritarta dėl lengvatos šildymui įvedimui“, - antradienį Seime žurnalistams pareiškė premjeras. „Iki spalio 1 dienos mes esame įsipareigoję pateikti ir priimti reikalingus įstatymus, nuo kada ji (lengvata - BNS) įsigalios spręs įstatymas“, - pridūrė premjeras.

Nors bendrovė „Šeduvos kepykla“ darbų stygiumi nesiskundžia, dirbant mažesniame mieste visuomet praverčia papildomi investicijų šaltiniai. Įmonės vadovė Vida Dauneckienė atidžiai seka kvietimus pasinaudoti Europos Sąjungos (ES) investicijų priemonėmis: verslininkė džiaugiasi pagal priemonę „Dalinis palūkanų kompensavimas“ susigrąžinusi net 15 tūkst. eurų sumokėtų palūkanų.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija norėtų, kad trumpalaikės nuomos veikla būtų reguliuojama nacionaliniu lygiu. Asociacijos teigimu, viešbučiai ir butų savininkai veikia nelygiavertėmis sąlygomis: pirmiesiems tenka mokėti gerokai daugiau mokesčių ir vykdyti daugiau reikalavimų, rašo „Verslo žinios“. „Asociacija kartu su Ūkio ministerija ir Statistikos departamentu jau buvo beveik suradę sprendimą. Tačiau procesas dėl kažkokių priežasčių vis gaišinamas, atidedamas.

Airijos aviakompanija „Ryanair“ – didžiausia Europoje pigių skrydžių bendrovė, šių metų spalį planavusi pradėti keleivius skraidinti iš Europos miestų į Kijevą ir Lvovą, sustabdė bilietų pardavimą skrydžiams į šiuos miestus. Įsigyti bilietų oro linijų bendrovės bilietų įsigijimo puslapyje neįmanoma. Tačiau kokių nors oficialių „Ryanair“ pareiškimų šiuo klausimu nebuvo.

Gyvenamosios vietos nedeklaravę lietuviai praras pašalpas, vaiko pinigus, vietas darželiuose, nemokamą maitinimą ir kitas lengvatas. Oficialių namų neturintiems piliečiams taip pat kils problemų išsiimant vairuotojo pažymėjimą ar registruojant automobilį. Nuo kitų metų visi turės registruoti savo gyvenamąją vietą, tačiau tai padaryti galės toli gražu ne visi. Gali nukentėti jaunos šeimos, kurios dažnai nuomojasi būstą nelegaliai, todėl negali deklaruoti savo gyvenamosios vietos.

Tarptautinėje erdvėje kyla diskusija ne tik dėl bendrovės „Lidl“ gaunamos milijoninės paramos, bet ir produktų ženklinimo bei daromos įtakos vietiniams gamintojams. Visgi pats „Lidl“ tokius kaltinimus atremia.

Nuo 2013 m. Birštono rajono savivaldybėje pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą įgyvendintas 21 renovacijos projektas. Šis kurortinis miestas nebe pirmus metus svečiuojasi renovacijoje labiausiai pažengusių savivaldybių dešimtuke. Neseniai ilgametis įdirbis daugiabučių modernizavime padėjo Birštonui pradėti visiškai naują etapą miesto istorijoje ir įsijungti į pilotinį kvartalinės renovacijos projektą.

Po dvi savaites trukusių Premjero, finansų ministro ir kitų ministerijų diskusijų dėl lėšų paskirstymo, vadinamojo „pokyčių krepšelio“, pasiektas susitarimas, praneša Finansų ministerija.  Pasak pranešimo spaudai, finansų ministras derybas vertina kaip konstruktyvias, o jų rezultatą – rodantį Vyriausybės vieningumą, bendrą šalies poreikių ir Vyriausybės tikslų matymą. Drauge ministerijos žada sutaupyti 259 mln. eurų ir papildomai iš planuojamo pajamų augimo numatoma surinkti dar 234,6 mln.

Iki kol prekė pasiekia mūsų namų stalus, laukia ilgas kelias. Ties kiekviena stotele – gamyba, sandėliavimu, pateikimu – auga ir kaina. Tačiau tiesa ar mitas, kad didžiausia dalis atitenka prekybininkams? Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas (LAEI) sudaro įvairiausių produktų kainų grandinę, kurioje pavaizduoja, kokia galutinės kainos dalis atitenka prekybininkams, gamintojams, žemdirbiams ir kiek tenka mokesčiams.

JAV elektromobilių gamintojos „Tesla“ steigėjas ir vadovas Elonas Muskas savo „Twitter“ paskyroje paskelbė pirmąsias „Model 3“ – pirmojo plačiajai masei vartotojų skirto elektromobilio, kuris ką tik nuriedėjo nuo konvejerio – nuotraukas. Šio automobilio savininku taps pats E. Muskas. Iš pradžių buvo manyta, kad pirmasis „Model 3“ egzempliorius atiteks rizikos kapitalo investuotojui Irai Ehrenpreisui, tačiau šis jį užleido E. Muskui kaip dovaną 46-ojo gimtadienio proga.

Lietuvos ekonomika auga, nedarbas mąžta, atlyginimai didėja. Tačiau jau ne pirmus metus ekonomistai atkreipia dėmesį į tai, kad darbo našumo rodikliai atrodo itin prastai. Tikinama, kad tokia situacija pažabos atlyginimų augimą arba – kas labiau tikėtina – privers kilstelėti paslaugų ir prekių kainas. Paslaugų kainos kyla greičiau nei tikėtasi Lietuvos banko pateikiamais duomenimis, 2012–2016 m. darbo užmokestis kilo 19 proc., tuo metu darbo našumas – tik 2,9 proc.

Skatinti verslumą, pritraukti daugiau investicijų ir sukurti darbo vietų – tokius tikslus įvardijo Vyriausybė, pristatydama planus mokesčių ir socialinėje srityje. Verslumą siūloma skatinti suteikiant 1 metų pelno mokesčio „atostogas“ – nustatyti nulinį pelno mokesčio tarifą smulkioms įmonėms – toms, kurių darbuotojų skaičius neviršija 10, o apyvarta – 300 000 eurų. Tokios įmonės jau dabar moka sumažintą – 5 proc.

Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdoma bendrovė „Orlen Lietuva“ (buvusi „Mažeikių nafta“) išradėjams turi sumokėti dar 3,065 mln. eurų už jų išrastą ir gamyboje naudojamą įrenginį, nutarė teismas. Ankstesniu teismo sprendimu jie jau atgavo beveik 6 mln. eurų. Lietuvos apeliacinis teismas liepos 4 dieną patenkino 7 išradėjų ieškinius ir priteisė jiems 1,255 mln. eurų autorinio atlyginimo ir 1,81 mln. eurų palūkanų. Teismas panaikino Šiaulių apygardos teismo 2015 metų rugpjūtį priimtą nutartį.

Lietuvos banko paskelbti 2017 m. pirmojo ketvirčio finansinių sąskaitų duomenys rodo, kad nors namų ūkių finansinis turtas (35,5 mlrd. Eur) per metus sumažėjo 0,6 proc., jis daugiau nei tris kartus didesnis už įsipareigojimus, kurie 2017 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje sudarė 10,7 mlrd. Eur. Įsipareigojimai per metus sumažėjo 4,3 proc. Vienam šalies gyventojui kovo pabaigoje teko 10,8 tūkst. eurų finansinio turto ir 3,3 tūkst. eurų įsipareigojimų.

Maisto produktai Estijoje nuo valstybingumo atkūrimo pabrango vidutiniškai 5,2 karto, pasiekdami aukščiausią kainų lygį per pastaruosius 25 metus. Estijos konjunktūros instituto (EKI) skaičiuojama pagrindinių maisto produktų krepšelio kaina praėjusį mėnesį buvo 71,9 euro keturių asmenų šeimai per savaitę.

Kadaise dažnas juokavęs, kad euras su litu bus santykiu vienas prie vieno, šiandien ne retas tvirtina, kad juokas virto realybe. Vis dėlto kalbant apie kainas, ekonomistas Gitanas Nausėda ragina pažvelgti ir į kitą pusę. SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda socialiniame tinkle „Facebooke“ šmaikštaudamas dedikavo diagramą dionizams baubliams, tvirtinantiems, kad euras sugriovė Lietuvos ekonomiką.

Estija dažnai minima kaip Baltijos šalių pirmūnė. Latviją ir Lietuvą ji lenkia ir atlyginimų atžvilgiu. Nors Lietuvos ekonomistai nurodo, kad prie to labai prisidėjo Estijos IT sektorius, sociologas Romas Lazutka ginčija, kad priežastys slypi visai kitur. Lietuvos sociologas, ekonomistas Romas Lazutka remdamasis Eurostat skelbiamais duomenimis įrodo, kad Lietuva ne taip jau skiriasi nuo Estijos. 2015 m. duomenimis, pastarojoje buvo tik 2 proc. daugiau IT specialistų.

Nekilnojamojo turto (NT) plėtotojams, išsinuomojusiems valstybinius žemės sklypus, ketinama griežtinti veiklos sąlygas. Seime užregistruotos Žemės įstatymo pataisos, kuriomis siūloma naujiems tokios žemės nuomininkams ją išsipirkti, o jau turintiems sutartis – sumokėti 20 proc. sklypo vertės mokestį. Nekilnojamojo turto ekspertų teigimu, tokia tvarka suteiktų aiškumo, tačiau ji būtų skausminga kai kuriems projektams, o išaugusias plėtros sąnaudas statytojai tikriausiai perkels vartotojams.

Lietuvos mėsos ir pieno produktų gamybos bendrovės po truputį pradeda eksportuoti į naujas šalis, neseniai atvėrusias Lietuvai savo rinką - JAV, Japoniją ir Kiniją. Tačiau kol kas lietuviams nepavyksta gauti didelių užsakymų. Įmonių atstovai sako, kad tam reikia ilgesnio laiko, be to, Lietuvai reikia įveikti afrikinį kiaulių marą. Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) dar 2015 metų pabaigoje leido importuoti jautienos produkciją iš kai kurių Lietuvos įmonių.

Nedarbas Lietuvoje šių metų liepos pradžioje buvo 7,3 proc. - per mėnesį jis nepakito. Lietuvos darbo biržos duomenimis, birželio pabaigoje šalyje buvo 128,8 tūkst. bedarbių - 415 (0,3 proc.) mažiau nei gegužės pabaigoje ir 4 tūkst. (3 proc.) mažiau nei pernai birželio pabaigoje. Darbdaviai per birželio mėnesį užregistravo beveik 31,9 tūkst. laisvų darbo vietų - 4,4 proc. mažiau nei gegužę, ir 4,6 mažiau nei 2016-ųjų birželį. Praėjusį mėnesį į teritorines darbo biržas kreipėsi 18,8 tūkst.

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius iš pareigų atleido už investicijas atsakingos savivaldybės įmonės „Go Vilnius“ vadovą Darių Udrį. Kaip BNS informavo mero patarėjas Aleksandras Zubriakovas, sprendimą atleisti „Go Vilnius“ vadovą meras priėmė penktadienį po pokalbio su D.Udriu dėl netenkinančių įmonės rezultatų. Pats D.Udrys mano, kad buvo atleistas dėl pasisakymų apie partizanus. A.Zubriakovas sakė, jog atleistas „Go Vilnius“ vadovas neišnaudojo savo komandos potencialo.

Valstybės valdoma energetikos įmonių grupė „Lietuvos energija“, penktadienį vidaus ir užsienio rinkose pradėjo platinti iki 300 mln. eurų vertės 10 metų trukmės obligacijų emisiją, BNS patvirtino „Lietuvos energija“. „Bendrovės sprendimas padidinti obligacijų emisijos dydį nuo 200 mln. eurų iki 300 mln.

  Tarptautinės „Sports Direct“ grupės sporto ir laisvalaikio prekių tinklą „Sportland“ valdanti bendrovė „Sportland LT“ ketina įsigyti komercines patalpas sostinės Gedimino prospekte - jose iki šių metų gegužės veikė Didžiosios Britanijos mažmeninės prekybos tinklo „Marks & Spencer” parduotuvė.

Lietuvos valstybinių universitetų turto įsigijimo ir išlaikymo išlaidos kasmet didėja ir yra vienos didžiausių Europoje, konstatuoja Valstybės kontrolė. Atlikus auditą nustatyta, kad universitetai pernai valdė 1768 nekilnojamojo turto objektus, jų vertė – 503,4 mln. eurų, nurodoma Valstybės kontrolės pranešime. Pasak Valstybės kontrolės, 2013–2015 metais universitetų ilgalaikio turto įsigijimo išlaidos padidėjo 77 proc.

Skirtumus darbo užmokestyje galima pastebėti ne tik tarp Lietuvos regionų, tačiau ir vyrų bei moterų algalapiuose. Ekspertai sako, kad tai lemia ne nusistatymas prieš moteris, tačiau susiklostę struktūriniai dalykai. Lietuvos statistikos departamentas nurodo, kad moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis šalies ūkyje, neįskaitant žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės įmonių, 2016 m. sudarė 13,4 proc. ir, palyginti su 2015 m., padidėjo 0,4 procentinio punkto.

 Gerokai pabrangus pieno produktams ir grūdams, maisto kainos pasaulyje birželį toliau didėjo, pranešė JT Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO). FAO skaičiuojamas maisto kainų indeksas birželį sudarė vidutiniškai 175,2 punkto ir buvo 2,5 punkto, arba 1,4 proc., didesnis negu gegužę bei 11 punktų, arba 7 proc., didesnis negu pernai birželį. Grūdų kainų indeksas birželį, palyginti su geguže, pakilo 4,2 proc. ir pasiekė aukščiausią per pastaruosius metus lygį.

Švenčiant Valstybės dieną į tv3.lt redakciją kreipėsi skaitytoja, kuri parodė, kad jos apsipirkimas tikrai negali būti pavadintas švente. Moteris pateikė įrodymus, kuriuose matyti, jog tarp populiaraus prekybos centro išparduodamų prekių yra visiškai sugedusių. Skaitytoja atsiuntė nuotrauką, kurioje matyti "IKI" prekybos centre išparduodami mėsos gaminiai. Rankoje laikomoje pakuotėje aiškiai matyti, kad viduje esantis produktas yra apsitraukęs pelėsiu.

Teisėsaugos akiratyje atsidūręs valstybės valdomos įmonės „Automagistralė“ generalinis direktorius Vladislavas Molis atleistas iš pareigų. Taip pat atleista vyriausioji įmonės buhalterė Birutė Rankauskienė, o generalinio direktoriaus pavaduotojas Kazimieras Eirošius pats parašė pareiškimą išeiti. Daugiau nei 20 metų įmonei vadovavęs V.Molis atleistas už šiurkščius pažeidimus bei įmonei padarytą žalą, dėl jo veiklos Susisiekimo ministerija kreipsis į Generalinę prokuratūrą.

Vienam mažiausių Lietuvoje Medicinos bankui skirta 235,35 tūkst. eurų bauda, be to, laikinai draudžiama skolinti banką kontroliuojančiam asmeniui ir jo įmonėms  Lietuvos banko valdyba, įvertinusi UAB Medicinos banko inspektavimo ataskaitoje fiksuotus teisės aktų pažeidimus ir jų pakartotinumą, skyrė bankui 235 350 eurų baudą, kuri sudaro 1,5 proc. UAB Medicinos banko 2016 m. bendrųjų metinių pajamų.

Vasarą nekilnojamojo turto (NT) pirkėjai pasitiko aktyviau nei įprasta, o pernykščius rinkos rodiklius aplenkė tiek šio birželio, tiek bendri pirmojo pusmečio rezultatai, teigia Registrų centras. Negalutiniais Registrų centro duomenimis, Lietuvoje birželį sandoriais perleisti 11,65 tūkst. nekilnojamųjų daiktų - tik 1 proc. mažiau nei nei gegužės mėnesį (11,76 tūkst.), tačiau 7 proc. daugiau nei pernai birželį (10,88 tūkst.). Per pirmąjį šių metų pusmetį šalyje sandoriais perleistą 60,46 tūkst.

Kadaise, praėjusios ekonominės krizės laikais veikė tokia Saulėlydžio komisija prie Vyriausybės. Jos tikslas buvo teikti pasiūlymus, kaip optimizuoti viešąjį administravimą, naikinti besidubliuojančias funkcijas ar nelabai ką veikiančias įstaigas. Šios komisijos, kaip tokios nebėra, bet ne dėl to, kad viešajame sektoriuje buvo įvesta galutinė ir tobula tvarka. Komisijos funkcijas dabar atlieka pati vyriausybė ir ministerijos.

Seimo liberalų ir konservatorių frakcijų nariai siūlo atidėti Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukciją, nes tam nėra tinkamai pasiruošta. Konservatorius Mykolas Majauskas sako, kad svarbiausia yra užtikrinti keleivių saugumą, tuo metu Kauno oro uostas, kur iš Vilniaus bus perkelta didžioji dalis skrydžių, nėra sutvarkytas ir pritaikytas aptarnauti kur kas didesnį keleivių srautą, jame trūksta saugumo priemonių.