Verslas

Antradienio vakarą elektros tiekimas dėl gedimo tinkle buvo nutrūkęs apie 1400 vartotojų Vilniaus rajone, bet didžiajai daugumai jis jau atnaujintas, po 22 val. BNS sakė bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) atstovė ryšiams su visuomene Akvilė Adomaitytė. Pasak jos, elektros vis dar neturi apie 20 vartotojų Aukštuosiuose Rusokuose. Tiekimą jiems tikimasi atstatyti vėliau antradienį. Bendrovės atstovų teigimu, gedimas buvo užfiksuotas 19.44 val., jo priežastys dar tiriamos.

Teismas nepanaikino Misionierių vienuolyno statinių ansamblio specialiojo plano, atveriančio galimybes Vilniaus senamiestyje, greta buvusio Misionierių vienuolyno, statyti naujų būstų kompleksą „Misionierių sodai“. Tai antradienį nusprendė išplėstinė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi Generalinės prokuratūros prašymą panaikinti specialųjį planą.

 Vilniaus valdžia leido valstybės valdomai energetikos grupei „Lietuvos energija“ statyti 345 mln. eurų vertės Vilniaus kogeneracinę jėgainę. Savivaldybės atstovė spaudai Neringa Kolkaitė BNS informavo, kad Vilniaus savivaldybė antradienį išdavė leidimą jėgainės statybai. Tai paskutinis dokumentas, būtinas pradėti elektrinės statybą Vilniuje, šalia Gariūnų turgavietės. „Lietuvos energijos“ atstovas spaudai Paulius Stonis BNS pranešė, kad statybos darbus planuojama pradėti artimiausiu metu.

Minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) Lietuvoje nuo sausio pakilo kukliausiai - nuo 380 eurų iki 400 eurų - ir tapo mažiausias Baltijos valstybėse. Labiausiai minimalus mėnesio darbo užmokestis nuo šio mėnesio padidėjo Latvijoje - 50 eurų ik 430 eurų, Gerovės ministerijai aiškinant, jog MMA didinamas mažinant darbo jėgos apmokestinimą, todėl tai neblogina įmonių konkurencingumo bei jų finansinės padėties. Didžiausias MMA išlieka Estijoje, kur nuo 2018-ųjų ūgtelėjo nuo 470 eurų iki 500 eurų.

Alkoholio rinkos prievaizdai, prekybininkai ir gamintojai prognozuoja, kad šiemet alkoholio vartojimas Lietuvoje toliau mažės – rinka gali smukti maždaug dešimtadaliu. Tam įtakos turės nuo sausio pradžios įsigaliojusios alkoholio prieinamumą mažinančios priemonės ir pernai padidinti akcizai. „Akcizai yra paveikiausia priemonė, tas efektas buvo labai matomas, nes (pernai – BNS) yra maždaug 15 proc.

Nuo šiandien įsigaliojo naujovė, supaprastinanti ir paspartinanti migracijos procedūras, taikomas į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams. Juos įdarbinančios įmonės nuo šiol gali pretenduoti patekti į „baltąjį“, Patvirtintų įmonių sąrašą – joms bus taikoma mažiau formalumų įdarbinimo procese. „Palengvės dokumentų daugkartinėms nacionalinėms vizoms pateikimo procesas, sutrumpės prašymų išduoti šias vizas nagrinėjimo terminai.

Šiandien buvo pranešta, kad tėvai jau gali kreiptis dėl vadinamųjų vaiko pinigų, tačiau, deja, ne viskas yra taip paprasta. Naujausiomis žiniomis, sistema paprasčiausiai užlūžo. Šiuo metu sistema www. Spis.lt neveikia. „Laikinai gyventojams elektroninė paslauga „Išmokos vaikui skyrimas“ neteikiama“, - rašoma atsidarius nurodytą puslapį.

Didžiausia šalies dujų vartotoja Jonavos trąšų gamintoja „Achema“ ir dujų prekybos įmonė „Lietuvos dujų tiekimas“ (LDT), gruodžio pabaigoje pasirašė susitarimus su Rusijos dujų koncernu „Gazprom“ dėl dujų pirkimo šiais metais. „Achema“ iš „Gazprom“ ketina įsigyti apie du trečdalius viso per metus sunaudojamo kiekio, arba apie 9 mln. megavatvalandžių (MWh), o likusią dalį pirks iš Norvegijos koncerno „Statoil“ – jas įmonė atsigabens per Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą.

Šventes leidžiantys namie veikiausiai išnaudoja daugiau elektros, vandens, šilumos, o ir sąskaitos tuomet gali ateiti kiek didesnės. Kaip bus naujausiais metais? Ekspertai sako, kad komunaliniai mokesčiai neturėtų žymiai ūgtelėti. Bet didžiuosiuose miestuose kiek pabrangs šildymas, kai kur daugiau teks pakloti ir už šiukšles. Apie mokesčius ir sąskaitas nuo Naujųjų – reportaže. Tam, kad per šventes namie būtų jauku, svarbu, kad namuose būtų tiesiog... šilta.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde paragino Prancūziją ir kitas šalis vykdyti reformas „kol dar saulė šviečia“ virš pasaulio ekonomikos. Interviu Prancūzijos leidiniui „Le Journal du Dimanche“ Ch. Lagarde pareiškė, kad pasaulio ekonomikos atsigavimo tvirtumas nustebino TVF. „2017 metais pirmą kartą per ilgą laiką mes padidinime prieaugio prognozes, kai anksčiau jas mažindavome“, – sakė ji. Pernai 3,6 proc.

Trumpų šeimos valdomai vienai didžiausių pieno perdirbimo bendrovių Lietuvoje „Rokiškio sūris“ nuo sausio 1 dienos vadovauja buvęs įmonės direktoriaus pavaduotojas Dalius Trumpa – jis pakeitė nuo tiesioginio įmonės valdymo atsitraukiantį tėvą Antaną Trumpą, jai vadovausį 46-erius metus. 49-erių D. Trumpa anksčiau BNS sakė neketinantis keisti įmonės krypties ar strategijos ir sieks išlaikyti lyderiaujančios bendrovės pozicijas regione.

BNS pateikia svarbiausias Lietuvos verslo, energetikos ir finansų sritis, kurios šiais metais bus agentūros dėmesio centre. Alkoholio rinkos pokyčiai. Nuo sausio įsigalioja Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos – bus gerokai apribota alkoholio prekyba, vartojimas ir reklama, todėl gamintojai ieškos galimybių vartotojams kitaip pristatyti savo produkciją.

Tėvai jau gali kreiptis dėl vadinamųjų vaiko pinigų, kurie nuo sausio priklauso visiems, auginantiems vaikus. Pateikti prašymą išmokai gauti galima elektroniniu būdu per socialinės paramos informacinę sistemą www.spis.lt arba raštu savivaldybėse ar jų padaliniuose. Internetu kreipiantis dėl universalios 30 eurų išmokos vaikui papildomų dokumentų teikti nereikia. Prašymus teikiant savivaldybių skyriuose reikės pateikti savo asmens dokumentą.

Vyriausybė priversta griežtinti socialinių įmonių finansavimą, nes pritrūko pinigų. Radikalios reformos šalininkai aiškina, kad dalis socialinių įmonių savininkų išmoko iš sistemos pelnytis, todėl reikia siekti, kad kuo daugiau žmonių su negalia gautų galimybę įsidarbinti atviroje rinkoje. Socialinių įmonių savininkai save pateikia kaip darbuotojų interesų gynėjus ir aiškina, jog nėra garantijų, kad sugriovus veikiančią sistemą naujoji veiks efektyviai.

Netradicinės Naujųjų metų sutiktuvės Lietuvoje. Vaikinai ir merginos visą naktį piktinosi, kad dalis jų jaunesnių draugų nuo 12 valandos negalėjo legaliai nusipirkti alkoholinių gėrimų. Negana to, problemų sukėlė ir petardos, mažiausiai 10 žmonių Lietuvoje nukentėjo nuo pirotechnikos, vienam iš nelaimėlių Santaros klinikų chirurgai visą naktį gelbėjo plaštakos pirštus. Sostinė, Naujųjų naktis šalia Trijų kryžių kalno. Fejerverkų šou čia stebi šimtai vilniečių.

Turtingiausių pasaulio gyventojų turto vertė pernai padidėjo beveik 1 trln. JAV dolerių, rodo agentūros „Bloomberg“ skaičiuojamas milijardierių indeksas. Bendra į sąrašą įtrauktų asmenų turto vertė išaugo 23 proc. – nuo 4,4 trln. JAV dolerių 2016 metų pabaigoje iki 5,3 trln. JAV dolerių. Šis prieaugis iš esmės atitinka akcijų indeksų „MSCI World“ ir S&P 500 pakilimą – abu šie indeksai per metus pakilo po maždaug 20 procentų.

Nepaisant šiemet apie 30 eurų didėsiančių senatvės pensijų, nuogąstaujama, kad mažiausias pensijas gaunančių žmonių finansinė padėtis išliks sunki, o socialinė atskirtis toliau didės. Anot rinkos dalyvių, nuo šių metų startuosianti nauja pensijų apskaičiavimo tvarka, taikant apskaitos vienetų (taškų) metodą, didelės įtakos pensijų dydžiui tikriausiai neturės.

Nuo sausio įsigaliojantys sugriežtinimai padės sutramdyti naktines parduotuves, save vadinančias kavinėmis ar barais, iš kurių galima išsinešti įsigyto alkoholio, prognozuoja Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovai.

Lietuvai pastaraisiais metais jaučiant padidėjusį užsienio investuotojų susidomėjimą, analitikai ir valdžios atstovai tikisi, kad jų entuziazmas neišblės ir šiemet, o investicijų tempas nesustos. Ūkio ministras viliasi, kad be naujų investicijų, 2018 metais kai kurie jau Lietuvoje dirbantys verslininkai plėsis. „Investuotojų forumo“ vadovė mano, kad per pastaruosius metus į Lietuvą įžengę garsūs pasauliniai žaidėjai pritrauks dar daugiau naujų investuotojų.

Praėjus trejiems metams po euro įvedimo Lietuvoje, gyventojai mūsų šalyje ir užsienyje tebeturi daugiau kaip 469 mln. litų, arba apie 8 proc. apyvartoje 2015 metų sausio 1 dieną buvusių litų, praneša Lietuvos bankas. Tai sudaro apie 11 tonų banknotų ir apie 1 593 tonas monetų, kurios nėra grįžusios į jas išleidusį Lietuvos banką. Lietuvos banko duomenimis, gyventojai tebeturi daugiau kaip 336,3 mln. litų banknotų (6 proc. buvusių apyvartoje iki 2015 metų sausio) ir apie 114,5 mln.

Jau nuo 2018-ųjų sausio pirmos Lietuvoje įvyks ne vienas pokytis. Primename svarbiausius: brangsta dyzelinas, bet pinga elektra ir dujos, didėja minimali alga. Brangsta dyzelinas Nuo sausio didėjant dyzelino akcizui, šis kuras brangs. Jo kaina kils ir ūkininkams, nes Seimas pakėlė akcizą žemdirbių naudojamam dyzelinui. Finansų ministerija planuoja, kad litras įprasto dyzelino pabrangs apie 2 centus, o žemdirbių – apie 4 centus.

Pagrindinės tendencijos, kokių profesijų atstovų labiausiai trūksta, išlieka visose Lietuvos apskrityse. Tačiau yra ir skirtumų, kuriuos lemia darbo krūvį neatitinkantis atlyginimas. Nors metinės ataskaitos dar nėra, tačiau panašių profesijų darbuotojų trūkumas turėtų atsispindėti ir antrajame pusmetyje bei kitų metų prognozėse. Lietuvos darbo biržos duomenimis, per 2017 metų I pusmetį darbdaviai įregistravo 118,6 tūkst. laisvų darbo vietų.

70-metė pensininkė iš Vilniaus Birutė jau kelerius metus gauna 300 eurų pensiją, tačiau dėl išaugusių kainų sako esanti priversta vis mažiau valgyti. „Kainų augimas baisus. Kiek gyvenu šitame pasaulyje, tokio augimo, kaip šiemet nebuvo. Aišku, kad keitė (apsipirkimo įpročius – BNS) – mažiau valgai, mažiau geri, pienas baisiai pabrangęs, varškė – taip pat, grietinė brango du ar tris kartus. Grietinės beveik neperku“, – pasakoja senolė.

Šiemet kiek sugriežtinusi alkoholio vartojimą ir prekybą, valdžia nuo 2018-ųjų įveda dar griežtesnius rinkos ribojimus. Nuo sausio 1-osios su nedidelėmis išimtimis bus draudžiama bet kokia alkoholio reklama. Be to, alkoholį nuo sausio galima įsigyti ir vartoti tik nuo 20 metų. Tai reiškia, kad kilus abejonių, ar pirkėjui yra 25 metai (būtent taip parašyta įstatyme), pardavėjas reikalaus parodyti asmens tapatybės dokumentą.

Nuo sausio pinga visi receptiniai nekompensuojami vaistai. Jie bus apmokestinti lengvatiniu 5 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifu – iki šiol jis buvo 21 proc. Finansų viceministrė Daiva Brasiūnaitė BNS pranešė, kad už šiuos vaistus žmonės dabar mokės apie 13,2 proc. mažesnę kainą. Pasak jos,skaičiuojama, kad dėl lengvatos biudžetas per metus negaus apie 11 mln. eurų pajamų. SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas sako, jog teoriškai šie vaistai turėtų pigti 13 proc.

Dėl didelio emigracijos masto ir mažo gyventojų prieaugio sparčiai tuštėjant Lietuvos regionams, valdžiai ramybės neduoda iššūkis išsaugoti mažesnes Lietuvos gyvenvietes. Kadangi su regionų tuštėjimu susiduria dauguma šalių, verta mokytis iš teigiamos jų patirties, į pagalbą pasitelkiant verslą. 2001 m. surašymo duomenimis, Lietuvoje buvo 3,4 tūkst. gyvenviečių, kur nesurašyta nuolatinių gyventojų. Per 2011 m. surašymą užfiksuota per 4,2 tūkst. tokių vietų.

Nauji metai – naujas šalies biudžetas, o jame ir pakeitimai, kurie vienų pajamas paveiks labiau nei kitų. Tačiau, ar ar geriau gyvenantys žmonės tai pajus? Prognozuojama, kad kitais metais atlyginimai vidutiniškai pakils 7 proc., tai lems ne tik minimalios mėnesio algos (MMA) didėjimas nuo 380 iki 400 eurų, tačiau ir toliau jaučiamas darbuotojų trūkumas privačiame sektoriuje. „Darbo jėgos paklausa lieka didesnė nei pasiūla.

Prekybos tinklų akcijos, skatinančios pirkti kai kurias prekes ir už jas gauti žaidimų kortelių, magnetukų ar žaislų, ne visada yra teisėtos, mano Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT), vien šiemet skyrusi kelių tūkstančių eurų baudas prekybos tinklams „Maxima“ ir „Iki“. Tarnybos atstovo teigimu, dažniausiai šios akcijos būna nukreiptos į vaikus, o agresyvios reklamos skatina pirkti prekes, nors žmonėms neretai jų net nereikia.

Net ir putojančio vyno Naujųjų sutiktuvėms lietuviai įsigudrino važiuoti pirkti šalia pasienio su Latvija. Čia ties Saločiais lietuviško putojančio vyno butelis visu euru pigesnis nei Lietuvos parduotuvėse. Pasvalietė Ingrida į Latvijos pasienį užsuko specialiai apsipirkti Naujiesiems. Ir dairosi ne bet ko, o putojančio vyno. Moteris juokiasi, kad į Latvijos pasienį apsirūpinti pigesniais gėrimais užsuka ne vienas pasvalietis.

„Nasdaq“ Vilniaus biržoje šiemet augo vertybinių popierių kainos, didėjo investuotojų aktyvumas ir sudarytų sandorių skaičius, tačiau rinkos analitikai teigia, kad kitais metais investuotojų entuziazmas gali prislopti, jei regione sulėtės ekonomikos augimas. Analitikai taip pat svarsto, kad Vilniaus biržai trūksta dydžio, o tai geriausiai išspręstų platesnis valstybės įmonių kotiravimas, tačiau tai 2018 metais turbūt neįvyks.

Pirmąjį 2018-ųjų savaitgalį, sausio 5-7 dienomis, „Lietuvos geležinkeliai“ išbandys naują traukinių maršrutą Klaipėda-Sovetskas-Klaipėda, kviečiantį turistus iš Lietuvos atrasti buvusią Mažosios Lietuvos sostinę – Tilžę. Tiesa, ar reisai taps reguliarūs, priklausys nuo keliautojų susidomėjimo.

Nepaisant to, kaip dažnai ir skambiai aptariamos didžiausios Lietuvą kamuojančios problemos – skurdas, nelygybė, emigracija – veiksmingo sprendimo dar nematyti. Tačiau visai kitaip vietinės bėdos ir jų sprendimo būdai atrodo ilgus metus užsienyje praleidusiems lietuviams. Trys užsienyje dirbantys ir verslus kuriantys lietuviai forume „Global Lithuanian Leaders“ pažvelgė į svarbiausias Lietuvos problemas iš šalies ir patarė, kur galima tobulėti, bei ko Lietuvai trūksta iki sėkmės.

Ilgą laiką gyvenant vienuose namuose tam tikru etapu gyvenamąjį būstą norisi atnaujinti: atlikti remontą, įsigyti naujus baldus, pakeisti esamą apšvietimą ar perdažyti kambarių sienas. Tiek kosmetinis, tiek kapitalinis namų remontas pareikalauja nemažų finansų, todėl ypač dažnai pavieniai asmenys bei šeimos pasirenka paskolą, padedančią apmokėti visas namų atnaujinimo išlaidas.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) praneša, kad 21,5 tūkst. gyventojų laukia džiugi metų pradžia. Informuojama, kad mokesčių administratorius 2018 m. pradžioje gyventojams grąžins žemės mokesčio permokas, kurios susidarė savivaldybių taryboms pritaikius papildomas lengvatas. Perskaičiavus žemės mokestį 10-tyje savivaldybių, gyventojų sąskaitas be jokių papildomų prašymų pasieks apie 400 tūkst. eurų.

O dabar klausimas tėvams – ar įsivaizduojate Naujųjų metų šventę be vaikų? Štai vienas vaikų priežiūros centras Vilniuje siūlo pasirūpinti vaikais ir užimti juos įvairiomis pramogomis, kad tėvai per Naujuosius galėtų pasiausti vieni, kaip seniai svajoję. Vaikų psichologai tokią paslaugą vertina dviprasmiškai ir netrukus sužinosite, kodėl. Vienas sostinės vaikų priežiūros centras siūlo Lietuvoje dar negirdėtą dalyką – Naujuosius metus vaikams sutikti be tėvų.

Kilus grėsmei, kad dėl kredito unijos „Taupkasė“ veiklos ir finansinės būklės gali būti padaryta žala indėlininkų, kitų kreditorių ir klientų interesams, Lietuvos bankas (LB) apribojo šios unijos veiklą ir paskyrė laikinąjį jos administratorių. LB pranešė, kad unijos veikla apribota iki kitų metų vasario 28 dienos – iki tol unija negali teikti finansinių paslaugų, įskaitant indėlių grąžinimą.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas paskelbė, kad po ilgo laiko Lietuvoje vėl plečiasi šešėlis. Maža to, lietuviai vis dažniau pradeda pirkti alkoholinius gėrimus Latvijoje ar Lenkijoje. Vis dėlto Finansų ministerija atkerta, kad jų duomenys rodo priešingą situaciją. Remiantis „Nielsen“ atliktu „Tuščių cigarečių pakelių tyrimo” duomenimis, Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) paskelbė, kad per metus šešėlis cigarečių rinkoje didėjo apie 2 procentinius punktus iki 20 proc.

Vokietijos konkurencijos tarnyba ketvirtadienį atmetė šalies aviakompanijos „Lufthansa“ paaiškinimus, kad dėl pastaruoju metu fiksuoto bilietų skrydžiams tam tikrais vidaus reisais kainų augimo kalta automatizuota rezervacijos sistema.

Saulės energetikos plėtotojai ragina ant daugiabučių namų statyti saulės modulius, o jų pagaminta elektra galėtų būti tiekiama šalia esančioms įmonėms. Idėjos iniciatoriai teigia, kad tam reikėtų pakeisti elektros gamybos reglamentavimą. Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso tarybos narys Kęstutis Kupšys tokią idėją vadina „saulės revoliucija“ – vartotojas gamintų elektrą sau ir sutaupytų nemažai pinigų. „Užuot mokėjęs už elektrą išorės tiekėjui, po eilės metų elektra tampa dovana.

Šiemet didieji prekybos tinklai į parduotuvių plėtrą bei atnaujinimą investavo mažiausiai 48 mln. eurų. Daugiausiai lėšų plėtrai skyrė „Vilniaus prekybos“ grupės įmonė „Maxima LT“ ir verslininko Dainiaus Dundulio valdoma „Norfos mažmena“. Daugiausiai naujų parduotuvių atidarė Vokietijos kapitalo „Lidl Lietuva“, tačiau ji plėtros tempus, palyginti su 2016 metais, mažino daugiau nei perpus. 48 mln.

Naujausi tyrimai parodė, kad nuosekliai mažėjęs šešėlis tiek alkoholinių gėrimų, tiek cigarečių rinkoje keičia tendenciją ir ima didėti. Dėl to kaltinama valdžios įvykdyta akcizų politika. Lietuvos laisvosios rinkos instituto tyrimo duomenis, remiantis ekonomisto Friedrich Schneiderio sudarytu metodu, bendras šešėlio lygis Lietuvoje mažėja. Tai lemia auganti ekonomika. Mat gerėjant žmonių gyvenimui, žmonės tampa paprasčiau legaliai įpirkti produktus.

Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį dėl senaties nutraukė buvusių Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdomos „Vilniaus energijos“ vadovų baudžiamąją bylą dėl kaltinimų sukčiavimu ir kitų galimų nusikaltimų manipuliuojant dujų įsigijimo kainomis. „Baudžiamąją bylą nutraukti suėjus senaties terminui, kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus panaikinti“, – posėdyje paskelbė teisėja Virginija Švedienė. Nutartis per per 20 dienų gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) kitų metų pavasarį spręs, ar Lietuva pasiruošusi tapti pilnateise organizacijos nare, rašo „Verslo žinios“. „EBPO komitetai, kurių iš viso yra 21, išnagrinėja Lietuvos pažangą ir kiekvienas savo srityje priima atitinkamus sprendimus, ar jau galima konstatuoti, kad valstybė verta būti pakviesta į organizaciją.

Ar jau sugalvojote, kur pasitiksite 2018-uosius? Turtingi lietuviai šventinį vakarą ir naktį suplanavo jau senokai – laisvų vietų prabangiuose sostinės viešbučiuose jau beveik nebėra. O pramogos ten laukia išskirtinės. TV3 Žinios šį vakarą kviečia pasmalsauti, kokių įmantrybių ragaus viešbučių svečiai, naujametei nakčiai nepagailėję ir pusketvirto šimto eurų. Beje, rankomis šiemet trina ir ne tokių prabangių viešbučių vadovai, kone visos vietos rezervuotos ir juose.

Alkoholio akcizų pajamos, kovą smukusios dėl pastebimai išaugusių tarifų, atsigavo ir liepos–lapkričio mėnesiais jų surinkta daugiau nei per atitinkamą 2016-ųjų laikotarpį. Vienuolikos mėnesių deklaruoti alkoholio akcizai taip pat yra didesni nei pernai. Pamažu atsigauna ir didmeninė prekyba alkoholiu (remiantis akcizų sandėlių duomenimis), tačiau visų jų per vienuolika mėnesių realizuota mažiau, rodo naujausi Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys.

Kibernetinių išpuolių ir netvarios nekilnojamojo turto (NT) rinkos raidos rizikas finansų įstaigos nurodo kaip svarbiausias šalies finansų sistemai. Be to, šių rizikų svarba pastaraisiais metais didėja, rodo naujausia Lietuvos banko (LB) apklausa. „Saugumo elektroninėje erdvėje užtikrinimas finansų įstaigoms šiemet tapo vienu svarbiausiu rūpesčių. Taip pat netvari NT rinkos raida Lietuvoje kelia vis didesnį susirūpinimą, nes jos svarba didėja pastaruosius pustrečių metų.

2018 metais šalies dujų rinkoje svarbios bus mažiausiai trys naujovės – pasibaigusi Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ nuolaida, suteikianti vienodas konkurencines sąlygas visiems dujų tiekėjams, į prekybos rinką besiveržianti didžiausia dujų vartotoja, Jonavos trąšų gamintoja „Achema“ bei tikimybė, jog „Gazprom“ daliai Lietuvos pirkėjų dujas tieks per tarpininkus.

  Naftos produktų ekspedijavimo bendrovės „Naftos grupė“, kuri 2005–2010 metais buvo gavusi išskirtines sąlygas perkrauti naftos produktus per valstybės valdomą „Klaipėdos naftą“, vadovui ir akcininkui broliams Urbučiams skirtos kelerių metų laisvės atėmimo bausmės. Bendrovei „Klaipėdos nafta“ jie turės atlyginti beveik 21 mln. eurų žalos.   Taip baigėsi 7-erius metus trukęs tyrimas ir bylos nagrinėjimas teisme.

Gyventojų skaičiaus mažėjimas yra tarsi peilis darbdaviams Lietuvoje. Tad nori ar nenori darbuotojų tenka dairytis į trečiąsias šalis. Jog tai vyksta matosi ir iš statistikos, tačiau kalbama, kad tikrasis skaičius, kiek šiuo metu imigrantų Lietuvoje – neaiškus. Migracijos departamento duomenimis iki šių metų lapkričio 13 d. buvo išduotos 21 822 daugkartinės nacionalinės vizos darbo pagrindu. Absoliuti dauguma – Ukrainos piliečiams.