Verslas

Kėdainių žemėtvarkos skyrius ragina gyventojus tvarkytis ir prižiūrėti savo sklypus bei primena, kad to nedarantiems teks susimokėti nemenkas baudas, kurios siekia nuo 70 iki 560 eurų. Verta atminti, jog baudas už neprižiūrėtus žemės sklypus gali gauti ne tik didelius žemės ūkio paskirties plotus valdantys asmenys, bet ir sodų bendrijų savininkai.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje gegužę buvo viena didžiausių tarp visų Europos Sąjungos (ES) šalių, skelbia Eurostatas. Lietuva atsidūrė ketvirtoje vietoje. Lietuvoje infliacija gegužę siekė 2,9 proc., rodo penktadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje kainos per metus vidutiniškai ūgtelėjo 2,4 proc., o Estijoje – 3,1 procento. Didžiausia suderinta metinė infliacija gegužę buvo Rumunijoje – 4,6 procento.

Liepos pradžioje Kaune prasidės 35 mln. eurų vertės S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukcija. Naują stadioną Kaunas turėtų turėti po 20 mėnesių, teigia miesto meras. „Manome, kad per 20 mėnesių Kaunas ir visa Lietuva turės stadioną“, – penktadienį per spaudos konferenciją sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis. Pasak savivaldybės atstovų, bus pastatytas iš esmės naujas stadionas – bus palikti tik senojo pamatai.

Valstybės valdomo Turto banko viešai paskelbtos Vilniaus kongresų centro operatoriaus konkurso sąlygos sukėlė potencialių dalyvių abejonių. Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) taip pat pripažįsta, jog jos gali riboti konkurenciją.

„Achemos“ darbuotojai tikina, kad vadovybė su jais nesiskaito ir prisidengdami blogais įmonės rezultatais blogina sąlygas darbuotojams. Dėl šių priežasčių, jie nusprendė piketuoti. „AB „Achema“ vadovybė, prognozuodama prastus finansinius metus, vienašališkai pablogino bendrovės darbuotojų situaciją, taip pažeisdama pasirašytą kolektyvinę sutartį.

Parlamentinis Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) nepritarė valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos parlamentarų siūlymui nuo kitų metų nustatyti 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą – 1 punktu mažesnį nei siūlo Vyriausybė. Už tai numatantį siūlymą penktadienį balsavo penki komiteto nariai, trys buvo prieš, taip pat trys susilaikė.

Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadioną rekonstruos mažiausią kainą konkurse pasiūliusi Turkijos kompanija „Kayi Construction“, rašoma išplatintame pranešime.  Šį ketvirtadienį Kauno miesto savivaldybė su konkursą laimėjusia įmone pasirašė statybos darbų sutartį. Tuo pačiu buvo pasirašytas sutarties priedas, kuris miestui leis griežtai kontroliuoti darbų kiekius ir apmokėjimus už juos. Realius stadiono rekonstrukcijos darbus ketinama pradėti šių metų liepos mėnesį.

Lietuviai geriau vertina šalies ekonominę padėtį, tačiau jų dalis išlieka mažesnė, nei galvojančiųjų priešingai, rodo naujausia Eurobarometro apklausa. Teigiamai Lietuvos ekonominę padėtį vertina 38 proc. apklaustųjų, arba 6 procentiniais punktais nei pernai rudenį. Tačiau nacionalinės ekonominės padėt5neigiamai vertina 60 proc. respondentų (5 punktais mažiau). Visoje ES savo nacionalinę ekonomiką teigiamai vertina vidutiniškai 49 proc. respondentų, neigiamai – 47 procentai.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) šią savaitę pateikė Prezidentūrai informaciją apie Konkurencijos tarybos vicepirmininką Eloną Šatą, minimą Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymoje. „Taip, ne per seniausiai. Šią savaitę“, – BNS ketvirtadienį sakė STT direktorius Žydrūnas Bartkus. VSD parlamentarams pateiktoje informacijoje buvo rašoma, kad E. Šatas siekė palankumo „MG Baltic“ koncernui ketinant įsigyti didžiausios šalyje alkoholio gamybos bendrovės „Alita“ akcijas.

  Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį pareiškė manąs, kad pagrindinės palūkanų normos dabartiniuose rekordiškai žemuose lygiuose išliks „bent iki 2019 metų vasaros pabaigos“.   Euro zonos centrinio banko taikoma pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma šiuo metu sudaro rekordinius 0 proc., o palūkanų norma, naudojantis ribinio skolinimosi galimybe, – 0,25 procento. Tuo tarpu palūkanų norma, naudojantis indėlių galimybe, sudaro minus 0,4 proc.

Dėl sausros ūkininkams patiriant nuostolių, žemės ūkio ministras toliau žada suteikti paramą, tačiau pripažįsta, kad pagalbos variantai yra riboti. Giedrius Surplys kartoja, kad valdžia gali paankstinti tiesiogines išmokas, netaikyti sankcijų už nepasiektus produktyvumo rodiklius, įkurti rizikų valdymo fondą. „Žiūrėsime, kaip šiais metais galėtume anksčiau išmokėti avansą, kad galėtų padengti savo nuostolius tais pinigėliais.

Pieno supirkimo kainos po balandžio augimo, nutraukusio penkis mėnesius trukusį kainų smukimą, gegužę vėl krito. Pieno perdirbėjų asociacijos „Pieno centras“ direktorius Egidijus Simonis tvirtina, jog kainas mažino sausra. „Neįprastai sausi orai šį pavasarį baltymų ir riebalų kiekį piene dar labiau sumažino. Jų kiekis piene yra vienas svarbiausių rodiklių žaliavos kainodaroje“, – pranešime spaudai cituojamas E. Simonis. Anot jo, kainoms įtakos turėjo ir išaugusi smulkiųjų ūkininkų pieno gamyba.

Pietų Korėjos technologijų milžinas „Samsung Electronics“ ketvirtadienį prižadėjo naudoti daugiau saulės ir kitų atsinaujinančių energetikos šaltinių bei didinti savo indėlį kovoje su globaliniu atšilimu. „Samsung“ yra pirma Azijos elektronikos įmonė, prisijungusi prie judėjimo, kurio priešakyje yra „Apple“ ir kitos Silicio slėnio įmonės. Tarp kitų bendrovių, prisijungusių prie vadinamojo RE 100 judėjimo, yra tokie automobilių gamintojai kaip „General Motors“ ar BMW.

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu.

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio.

Staigus europinių tiesioginių išmokų suvienodinimas paveiktų visos Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą, sako aukštas Europos Komisijos (EK) pareigūnas.

Nežinia, ar valdančiųjų norui patvirtinti mokesčių ir pensijų reformas iki liepos 1 d. lemta išsipildyti – atskiros reformų dalys tapo aršių ginčų objektu Seimo komitetuose. Ir nors premjeras teigia, kad reformos nestringa, su tuo pasiginčyti gali jų svarstymą stebėję ekonomikos ir finansų ekspertai. Seimo komitetai ėmėsi svarstyti valdančiųjų inicijuotas mokesčių ir pensijų reformas.

Britų inžinerijos įmonė „Rolls-Royce“ ketvirtadienį paskelbė iki 2020 metų panaikinsianti 4,6 tūkst. darbo vietų, iš kurių didžioji dalis bus panaikinta Jungtinėje Karalystėje. „Rolls-Royce“ skelbia naują stadiją siekiant greitinti ir paprastinti veiklą. Siūloma restruktūrizacija suteiks didesnę grąžą, aukštesnius maržos rodiklius bei išaugusius pinigų srautus“, – paskelbė bendrovė.

  Telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ atsisako ketinimų iš valstybės valdomos energetikos grupės „Lietuvos energija“ įsigyti duomenų perdavimo ir duomenų centrų nuomos įmonę Duomenų logistikos centras (DLC). „Lietuvos energija“ teigia, kad centras toliau bus parduodamas.

Europos Komisija nurodė, kad Lietuva turi padidinti savo įnašą finansuojant Ignalinos atominės elektrinės uždarymo darbus. Komisijos trečiadienį patvirtintame reglamento projekte rašoma, kad Europos Sąjunga (ES) 2021-2027 metų biudžete finansuos ne daugiau kaip 80 proc. išlaidų, o Lietuva ir kiti tarptautiniai donorai – 20 proc. Dabartiniame biudžete Lietuvos finansavimo dalis siekė 14 proc.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį diskutuos, ar vėliau šiais metais užbaigti masinę obligacijų supirkimo programą. Naujienų agentūra AFP pateikia penkis dalykus, kuriuos reikia žinoti apie vadinamąjį kiekybinį skatinimą ir tai, kodėl šis sprendimas yra svarbus euro zonai. Kada programa buvo pradėta? ECB prezidentas Mario Draghi 2015 metų sausį paskelbė, kad euro zonos ekonomiką prižiūrintis bankas imsis intervencijos į finansų rinkas pradėdamas masinį obligacijų supirkimą.

Valdančiųjų inicijuojama mokesčių ir pensijų reforma opozicijai vis dar kelia aibę klausimų, pagrindiniai jų susiję su viešųjų paslaugų finansavimu ir kokybe. Tuo metu profsąjungos baisisi, kaip valdantieji stumia reformas, neatsakydami į visus kylančius klausimus ir neužtikrindami, kad darbuotojas iš tikrųjų laimės.

Praėjus kelioms dienoms po to, kai Pietų Korėjos virtualių valiutų birža „Coinrail“ pranešė, jog programišiai pavogė daugiau kaip 37 mln. JAV dolerių, arba beveik trečdalį joje saugotų skaitmeninių valiutų, bitkoino kursas smuko iki 6,37 tūkst. JAV dolerių, nusileidęs į žemiausią per keturis mėnesius lygį. „Coinrail“ paskelbus apie vagystę, bitkoino kaina vos per valandą krito 500 JAV dolerių ir toliau smuko.

Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdoma buvusi šilumos gamintoja „Vilniaus energija“ kol kas išvengė 19 mln. eurų baudos, o su ja susijusi Estijoje registruota biokuro tiekėja „First Opportunity“ (buvusi „Bionovus“) – 3,529 mln. eurų baudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) trečiadienį panaikino Konkurencijos tarybos 2015 metų gruodžio 2 dienos sprendimą skirti įmonėms baudas ir nurodė tarybai atlikti papildomą tyrimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė AB „Kauno grūdai“ skundą ir patvirtino, kad 2017 m. birželio 9 d. Konkurencijos taryba pagrįstai skyrė 947 700 Eur baudą už tai, kad „Kauno grūdai“, įsigijusi apie 51 proc. Vievio paukštyno akcijų ir įgijusi pastarosios bendrovės kontrolę, įgyvendino koncentraciją, apie kurią nepranešė Konkurencijos tarybai bei negavo jos leidimo.

Keičiami viešojo transporto tvarkaraščiai – pradedamas vasaros sezonas Savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“ informuoja, kad nuo birželio 16 d. keičiami sostinės viešojo transporto darbo ir poilsio dienų eismo tvarkaraščiai. Jie koreguojami atsižvelgiant į prasidėjusį vasaros sezoną ir dėl to kintančius viešojo transporto keleivių srautus. Sudarant vasaros tvarkaraščius atsižvelgta ir į keleivių nuomonę, kurie gegužės mėnesį pirmąkart pakviesti teikti pasiūlymus tvarkaraščių korekcijoms.

Nuo šių metų lapkričio Lietuvos degalinėse parduodamas kuras bus žymimas kitaip. Vieningas degalų žymėjimas įvedamas ES mastu, vartotojai bus tinkamai informuoti apie perkamą produktą, jo rūšį bei benzine ar dyzeline esantį biodegalų kiekį. Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas patvirtino Prekybos naftos produktais taisyklių pakeitimus, kuriais nustatyta nauja degalų ženklinimo degalinėse tvarka, pranešė ministerija.

Europos Komisija (EK) Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymui 2021–2027 metų Europos Sąjungos biudžete siūlo skirti 552 mln. eurų – 230 mln. eurų mažiau nei norėtų Lietuva. EK atstovybė Lietuvoje atstovė Agnė Kazlauskaitė BNS paaiškino, kad tai yra galutinis Komisijos pasiūlymas, o vėliau dėl to valstybės narės dar derėsis Europos Sąjungos Taryboje ir Europos Parlamente. Energetikos ministerija anksčiau skelbė, kad naujajame ES biudžete IAE uždarymui reikėtų apie 780 mln. eurų.

Verslininkės Lydos Lubienės ir jos dukters kontroliuojamas vienas didžiausių Lietuvoje koncernų „Achemos grupė“ ketina bendradarbiauti su Kinijos inžinerinių konsultacijų bendrove „North China Power Engineering“ įgyvendinant energetikos projektus Vidurio ir Rytų Europoje. Bendrovės antradienį pasirašė memorandumą, siekdamos kartu kurti ir plėtoti vėjo, fotoelektros ir biomasės energijos projektus.

Iš Lietuvos į kitas Europos šalis emigravę lietuviai, sumanę apsidrausti sveikatą dviejose šalyse, patys sau gali paspęsti spąstus. Nekreipdami dėmesio į tai, kad mokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas reikia tik vienoje šalyje (paprastai ten, kur dirbama ir mokami mokesčiai), kai kurie tautiečiai nedeklaruoja išvykimo iš Lietuvos, savarankiškai moka joje PSD įmokas tam, kad galėtų nemokamai gydytis mūsų šalyje.

Valstybės valdoma energetikos grupė „Lietuvos energija“ teigia negalinti sumažinti atliekų deginimo įrenginių pajėgumų statomoje Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje, tačiau sieks mažinti joje deginamų atliekų kiekį. Taip pat grupė žada mažinti ir jėgainės sostinėje oro taršą.

„Sodros“ įmokų lubų idėją trečiadienį atmetė ir Seimo Socialinių reikalų ir darbo, ir Biudžeto ir finansų komitetai. Vyriausybė siūlo įvesti „Sodros“ įmokų lubas: 2019 metais jos siektų 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU), 2020 metais – 84 VDU, o 2021 metais – 60 VDU. „Sodros“ lubas viršijančioms pajamoms būtų taikomas 25 proc. GPM tarifas.

Vilniaus universiteto mokslininkai antrus metus iš eilės tiria alkoholio vartojimą Lietuvoje. Nors suvartojamo alkoholio kiekis mažėja, vis dar egzistuoja tam tikra grupelė žmonių, kurie išgeria net daugiau nei ketvirtadalį visų alkoholinių gėrimų. Be to, pastebimai dauguma gyventojų švenčių metu vartojama rizikingą alkoholio kiekį. Tyrimas parodė, kad įvertinus ir nelegalaus alkoholio suvartotą kiekį, 2017 m. vienam vyresniam nei 15 metų Lietuvos gyventojui teko 13,97 litro grynojo alkoholio.

Vyriausybė siekia papildomai apmokestinti antrą ir tolimesnį būstą, tačiau konservatoriai pasigenda socialinio teisingumo, mat regionuose žmonės gali likti daug labiau nuskriausti. Vyriausybės pasiūlymą 0,3 proc. tarifu apmokestinti antrąjį, trečiąjį ir tolesnius vieno žmogaus būstus sulaukė pritarimo. Papildomai iš mokesčio buvo planuojama surinkti 11 mln. eurų. Tuo metu pagrindinis būstas bus apmokestinamas kaip iki šiol – nuo bendros 220 tūkst. eurų vertės, išlaikant progresyvumą.

112 tūkst. gyventojų šiuo metu vykdo individualią veiklą pagal pažymą. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) kartu su „Sodra“ pristato naujovę - individualios veiklos mokesčių skaičiuoklę, rašoma VMI išplatintame pranešime spaudai. Pranešime spaudai rašoma, kad skaičiuoklė gyventojams padės lengvai apskaičiuoti pajamų mokesčio, Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) bei Valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokų sumas už 2018 m. vykdytą individualią veiklą.

Siūlymas branginti rūkymą sulaukia vis daugiau parlamentarų palaikymo ir gana lengvai kelią skinasi link galutinio svarstymo Seime.  Finansų ministras Vilius Šapoka pristatė, kad siūloma nustatyti trejų metų akcizų didinimo planą tabako gaminiams, taip pat taikyti akcizą elektroninių cigarečių skysčiui. Akcizų įstatymo pataisos numato akcizais (68,6 euro už kilogramą) apmokestinti kaitinamojo tabako produktus ir elektroninių cigarečių skystį.

Seimo Antikorupcijos komisija ėmėsi tirti taikos susitarimo tarp Energetikos ministerijos ir Vokietijos energijos gamybos bendrovės „Danpower“ sudarymo aplinkybes. Pirmojo posėdžio metu dėl istorijos detalių susiginčijo energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas ir komisijos narys Algirdas Butkevičius.

Lietuvos plaukikai raško olimpinių aukštumų vaisius. Po auksinių Rūtos Meilutytės grybšnių Londono olimpinėse žaidynėse Lietuvoje kilęs baseinų planavimo, rekonstrukcijų ir statybos vajus pilnu grožiu išsiskleis uostamiestyje. Čia duris birželio 26-ą dieną atvers didžiausias ir moderniausias ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse plaukimo baseinas. 50 metrų ilgio, 10 takelių baseine galima rengti įvairaus rango varžybas, Klaipėda turi galimybę grožėtis ir tarptautinėmis varžybomis.

Vadinamasis Nidos aerodromas neveikia jau daugiau kaip metus, kai galimybę čia tūpti ir kilti lengviesiems orlaiviams užblokavo kariškiai dėl pasienio zonos reikalavimų. Kaip rašo dienraštis „Lietuvos žinios“, Lietuvos aeroklubas ir Neringos miesto savivaldybė nusprendė ieškoti būdų skrydžiams į Kuršių neriją atnaujinti. Bulvikio rage esantis vadinamasis Nidos oro uostas neveikė nuo 1999 metų.

Finansų ministerija pritaria siūlymui didinti loterijų ir lošimų mokesčius, tačiau mano, kad pakeitimai turėtų įsigalioti nuo 2021 metų. Loterijų asociacija laikosi pozicijos, jog mokesčiai neturėtų būti didinami. Tokią ministerijos poziciją Seime įregistruotiems Loterijų ir lošimų įstatymo pakeitimams trečiadienį svarstys Vyriausybė.

Naujais dujų metais, kurie prasidės šių metų spalį, Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalu toliau naudosis valstybės netiesiogiai valdomos dujų prekybos bendrovės „Litgas“ ir „Lietuvos dujų tiekimas“ (LDT). SGD terminalo operatorė „Klaipėdos nafta“ per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė apie užbaigtą SGD terminalo pajėgumų skirstymo procedūrą.

Tarp didžiausias pajamas vienam darbuotojui generavusių įmonių – energetikai, didmenininkai, o taip pat tik kelis asmenis samdančios kompanijos. Skaičiuojama, kad viena įmonė galėjo pasigirti itin įspūdingomis pajamomis – 112,7 mln. eurų vienam darbuotojui. „Apyvarta, tenkanti vienam darbuotojui, parodo, kiek produktyvi yra įmonė ir kaip efektyviai ji panaudoja turimus išteklius.

Lietuviams susilaukiant vis mažiau vaikų, parlamentarai ieško būdų, kaip šalyje paskatinti gimstamumą. Štai vienas jų – gerokai mažinti PVM kūdikių maistui. Tačiau tokie pasiūlymai sulaukė visuomenės pašaipos – esą pritaikius šią lengvatą, kūdikiams skirtu maistu ims misti visa Lietuva. Viename sostinės parke ramiai bevaikštinėjantys Indrė ir Mindaugas jau keturis mėnesius sūpuoja savo dvynukus – Elzę ir Jurgį.

Malaizijos karalius, palaikydamas naujos vyriausybės bandymą mažinti didžiules skolas, paveldėtas iš korupcija susitepusio senojo režimo, 10 proc. susimažino savo algą, pranešė rūmų pareigūnai. Pasak jų, sultonas Muhammadas V sumažinti jo algą, kurią jam skiria vyriausybė, pasiūlė sujaudintas visuomenės narių, savo lėšomis prisidedančių prie vyriausybės fondo skoloms mažinti.

Trišalei tarybai pradėjus derybas dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo, kai kurie darbdaviai pareiškė nenorintys didinti MMA, tačiau profsąjungos siūlo ją didinti iki 450 eurų. Galiausiai Trišalė taryba taip ir nesutarė dėl minimalios algos didinimo. Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas posėdyje kalbėjo, kad MMA didinimas turėtų būti susietas su skirtingu vidutiniu užmokesčiu regionuose.

Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijai priklausantys parlamentarai siūlo nuo kitų metų vienu procentiniu punktu sumažinti tiek „Sodros“ įmokas, tiek gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą, sujungiant darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas.

Ne visi į Seimą pakviesti specialistai pakalbėti apie mokesčių reformą suskubo liaupsinti Vyriausybės paruoštas reformas. Pabrėžta, kad kentės socialinė sritis – ateityje gali būti keblu finansuoti pensijas bei išmokas. O taip pat tvyro ir nežinia, kuo siūlomos reformos bus finansuotos. R. Lazutka: kyla grėsmė pensijoms Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka itin negailėjo kritikos Vyriausybės parengtai mokesčių reformai.

Seime po metinės LR prezidentės Dalios Grybauskaitės toliau turėjo vykti diskusija dėl mokesčių ir pensijų sistemų. Tačiau opozicija tarp pranešėjų pasigedo Lietuvos banko bent vieno atstovo, kuris pateiktų skirtingą nuomonę nei nori valdantieji. Nematę prasmės klausytis vien palankios reformai nuomonės, opozicija paliko salę.

Bankų atstovai tikina, kad Lietuvoje atlyginimams augant būsto įperkamumas vis didėja. Tačiau vilniečiai šiais metais gali įpirkti jau mažesnį būstą nei prieš metus, o palūkanoms pasiekus 5 proc. būstas vilniečiams būtų neįperkamas. Nuosavuose naujos statybos butuose gyvenančių šalies gyventojų dalis nuo 2016 metų išaugo du kartus, tačiau tai vis dar itin maža dalis – 6 proc. Senos statybos butuose gyvenančių žmonių dalis palyginamuoju laikotarpiu sumažėjo 2 proc. ir siekia 33 proc.