Verslas

Leidę gyventojams nutraukti kaupimą antros pakopos pensijų fonduose arba atsiimti dalį lėšų, valdantieji nieko nepasiūlė, kaip toliau rūpintis būsima pensija, sako demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos seniūnas Seime Lukas Savickas.

LTG grupės krovinių vežimo geležinkeliais bendrovė „LTG Cargo“ gavo specialų NATO komercinės ir valstybinės įmonės kodą (NCAGE). Šis statusas suteikia įmonei teisę kaip tiekėjui dalyvauti Aljanso pirkimuose. Pasak „LTG Cargo“ vadovės Eglės Šimės, iki šiol įmonė beveik dešimtmetį NATO krovinius gabeno bendradarbiaudama su kitais Europos vežėjais, tačiau dabar tą bus galima daryti tiesiogiai. „Nuo šiol užtikrinant karinį mobilumą turime galimybę dirbti tiesiogiai.

Finansų ministerijos siūlymas įvesti lošėjo kortelė sukurtų centralizuotą sistemą, kuri padėtų efektyviau kontroliuoti asmenų nustatytus lošimų limitus, sako ministras Kristupas Vaitiekūnas. Visgi verslo atstovai abejoja, ar siūlymas turėtų didelį efektą, ir įspėja apie augančią nelegalių lošimų riziką.

Ieškodama būdų šiek tiek amortizuoti degalų kainų augimą, Vyriausybė pritarė laikinai sumažinti akcizą dyzelinui. Ministrų kabinetas penktadienį neeiliniame posėdyje priėmė projektą, kuriuo iki birželio 15 d. pritarta sumažinti akcizo tarifo pastoviąją dalį įprastam dyzeliniam kurui bei žemės ūkyje naudojamam žymėtam dyzelinui.

Energetikos ministerija skelbia viešąją konsultaciją dėl rengiamo Energetikos įstatymo pakeitimo, skirto konkurencijai degalų rinkoje didinti.  Plačiau – pranešime spaudai. Siūlomi pakeitimai stabilesnei degalų kainai užtikrinti Šiuo metu teisės aktuose nėra nustatyto specialaus reikalavimo, reglamentuojančio degalų kainų keitimo dažnį degalinėse.

Vyriausybinei komisijai nusprendus, kad su „Fegdos grupe“ siejama bendrovė „Eksplosita“ atitinka nacionalinio saugumo interesus, Vyriausybei siūloma jos užtaisų ir prieštankinių minų gamybos projektą pripažinti užtikrinančiu neatidėliotinus valstybės saugumo ir gynybos poreikius.

Finansų ministerija ir valstybės valdomas Turto bankas iki birželio turi parengti ir pateikti Vyriausybei atnaujintą vadinamojo ministerijų miestelio sostinės A. Goštauto kvartale koncepciją.  Anksčiau svarstyta išvysčius pirmąjį etapą likusį projektą parduoti rinkoje, tačiau kaip BNS teigė Turto banko atstovas Paulius Vaitekėnas, šiuo metu tarp svarstomų variantų yra ir tolesnė kvartalo plėtra, jį pritaikant valstybinių institucijų bei įstaigų darbuotojams.

Energetikos ministerija penktadienį skelbia 14,2 mln. eurų paramos kvietimą, skirtą neefektyvių šilumos gamybos įrenginių keitimui nedidelėse šilumos tiekimo sistemose. Ministerijos teigimu, šia priemone siekiama mažinti gyventojų šildymo sąskaitas ir oro taršą savivaldybėse.  „Įgyvendinus šią paramos priemonę ir savivaldybėms įrengus atsinaujinančiais energijos ištekliais kūrenamus katilus, šildymo sąskaitos šiose savivaldybėse gyventojams galėtų sumažėti iki 20 proc.

Per Velykas daugelis gyventojų laiką leidžia su artimaisiais, tačiau neretai tenka pagalvoti ir apie praktiškus dalykus – kur ir kada dar galima apsipirkti. Nors šventės dažniausiai reiškia lėtesnį tempą, netikėtai pritrūkus produktų ar pamiršus svarbų ingredientą, apsipirkimas tampa neišvengiamas. Dėl to prekybos tinklai ir prekybos centrai iš anksto paskelbė, kaip dirba šventinėmis dienomis.

Vyriausybė penktadienį neeiliniame posėdyje ketina apsispręsti dėl siūlymo laikinai mažinti akcizą dyzelinui. Pritarus Vyriausybėje, Finansų ministerijos projektas kitą savaitę bus teikiamas Seimui, ketinama prašyti jį svarstyti skubos tvarka. Numatoma, kad priėmus projektą galutinė kuro kaina vartotojams galėtų sumažėti maždaug šešiais centais už litrą.

Senstant visuomenei vis dažniau keliamas klausimas, ar Lietuvai teks ilginti pensinį amžių. Nors šiuo metu dar ramiau, nes tik dabar įsigaliojo naujas 65 metų pensinis amžius, ekspertai įspėja, kad ateityje gali tekti rinktis – arba lėtinti pensijų didinimą, arba visiems dirbti ilgiau.

Laidoje „Gazas dugnas. Šou“ Kšyštofui Lavrinovičiui teko netikėtas iššūkis – atpažinti su automobiliais susijusius daiktus. Tai, kas prasidėjo kaip paprastas žaidimas dėl taškų, greitai virto komišku bandymu paaiškinti, kaip veikia variklis. TV studijoje buvo vos tvardomas juokas. Izidorius Paukštys K. Lavrinovičiui paruošė užduotį – trys automobilio detalės, trys galimi taškai. Taisyklės paprastos – arba įvardini pavadinimą, arba paaiškini, ką daiktas daro. Skamba lengvai? Ne visada.

Lietuvoje greičiau kaip per mėnesį mėnesį dyzelino litras pabrango beveik puse euro. Pasak degalinių atstovų, lietuviai pradėjo taupyti degalus, per 2 savaites jų suvartojimas krito 10 procentų. Taupyti pradėjo ir verslai, dėl to degalinės siūlo valdžiai grąžinti verslams dalį sumokėto akcizo, tai esą paskatintų vežėjus piltis degalus Lietuvoje, o ne Lenkijoje.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Šiandien dauguma gyventojų naudojasi įrenginiais, kuriems būtini mobiliojo ryšio planai. Net mažiausi jų kainų pokyčiai per ilgesnį laiką gali nemenkai paploninti piniginę. Ypač, didesnius mokesčius mokant kiekvieną mėnesį. Su tv3.lt naujienų portalo redakcija susisiekė Tomas (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomas). Jis pasidalijo iš operatoriaus gauta žinute. Joje nurodoma, kad netrukus keičiasi „Tele2“ „Pildyk“ pigiausio 300 min.

Dėl besitęsiančio karinio konflikto Artimuosiuose Rytuose augančios degalų kainos veikia ir Lietuvos kelionių sektorių, teigia Lietuvos turizmo asociacijos vadovė Milda Plepytė-Rainienė. Pasak jos, šalies kelionių organizatoriai tokiam kainų šuoliui nebuvo pasirengę, dėl to keliautojams neišvengiamai tenka taikyti laikiną aviacinio kuro mokestį. „Natūralu, kad keliautojams tai nėra džiuginančios naujienos, kai juos pasiekia kelionių organizatorių laiškai, jog teks prisimokėti keliaujant.

Jau kitą savaitę po Vyriausybės langais protestuos ūkininkai – jie žada praeiviams išdalinti apie 50 tūkst. litrų šviežio pieno. Taip ūkininkai siekia parodyti, kad, nukritus pieno supirkimo kainoms, jį geriau išdalinti praeiviams, o ne parduoti perdirbėjams. Ūkininkai protestais grasina Ingos Ruginienės Vyriausybei ir skundžiasi menka parama bei esą gresiančiais bankrotais. Vilniuje ir kituose šalies miestuose prieš trejus metus pieną dalinę ūkininkai ir vėl neviltyje.

Ekspremjero Gintauto Palucko iš dalies valdoma ir postą jam kainavusi bendrovė „Garnis“ išsikraustė iš patalpų, atleido visus darbuotojus ir sukaupė apie 20 tūkst. eurų skolą „Sodrai“ bei Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), rodo naujausias tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ tyrimas. Skelbiama, jog visa tai įvyko per kelis mėnesius po to, kai nacionalinis plėtros bankas ILTE sustabdė įmonei suteiktos lengvatinės paskolos mokėjimus.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) sprendimas atmesti įmonės „Regina ir Co“ pasiūlymą sostinės Maskvos namų griovimo konkurse buvo teisėtas, nusprendė Kauno apygardos teismas. Teismas atmetė bendrovės skundą dėl viešojo pirkimo, susijusio Maskvos namų, esančių sostinės A. Juozapavičiaus ir Rinktinės gatvių sankirtoje, griovimo darbais.

Pasibaigus pirmajam etapui pasitraukti iš antros pensijų pakopos, fondų valdytojai optimizmu netrykšta. Panašu, kad lietuviai gerokai viršijo ankstesnes Lietuvos banko ir valdžios prognozes, kad pirmajame etape pasitrauks apie penktadalis kaupiančiųjų. Dabar fondų valdytojai tikslių skaičių nepateikia, bet užsimena, kad kaupime lieka vos daugiau nei pusė.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Ministrų kabinetas penktadienį rinksis į posėdį, kuriame svarstys Finansų ministerijos siūlymą laikinai sumažinti akcizą dyzeliniam kurui, taip siekiant suvaldyti šio kuro kainas, išaugusias dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose.

Ketvirtadienį naftos kainos ir toliau kopia į viršų po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pakartojo, kad JAV pajėgos dar dvi ar tris savaites smogs Iranui, tačiau nepasiūlė jokio sprendimo dėl Hormuzo sąsiaurio uždarymo, kuris yra paralyžiavęs pasaulines rinkas. Investuotojai neliko sužavėti ilgai lauktu JAV prezidento kreipimusi į tautą, kuriame jis vėl paragino šalis, kurių energijos tiekimas priklauso nuo laivybos Hormuzo sąsiauryje, pačioms jį atidaryti.

Dėl karo Artimuosiuose Rytuose pakilus energijos išteklių ir trąšų kainoms didžiausios dujų vartotojos šalyje – Jonavos azoto trąšų gamyklos „Achema“ vadovė sako, kad pabrangusios trąšos didesnę įtaką ūkininkams padarys kitą sezoną. Anot Audronės Kuskytės, didžioji dalis ūkininkų jau yra pasirūpinę trąšomis šiam sezonui. „Dabar yra sezonas ir didžioji dalis ūkininkų yra pasiruošę ir jau išvažiavę į laukus, ir jau pirmas tręšimas netgi prasidėjęs.

Seime oficialiai įregistruotos įstatymo pataisos, kuriomis siūloma didinti motinystės išmoką nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu bei tėvystės išmoką. Įstatymo projekto rengėjai siūlo nuo 78,58 iki 100 proc. padidinti kompensuojamąjį uždarbį. Taip pat nuo 78 iki 100 proc. didėtų išmoka neperleidžiamų dviejų mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogų metu.

Dėl karo Artimuosiuose Rytuose smarkiai pakilus degalų kainoms bei rinkos dalyviams raginant valdžią grąžinti dalį degalų akcizo verslui, finansų ministras sako, kad ministerija svarstys galimą tokio siūlymo naudą, tačiau pabrėžia, kad tai nepakeistų degalų kainų visiems vartotojams. „Mes paskaičiuosime ir įvertinsime. Tai tikrai galima svarstyti, bet norėčiau atkreipti dėmesį, kad verslas siūlo tokį pasiūlymą, kur nauda būtų verslui, ne gyventojams.

Lietuvos bankas primena, kad momentiniai mokėjimai per Velykas bus atliekami įprastai – 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę, rašoma pranešime žiniasklaidai. Šventinį savaitgalį pervesti pinigų į sąskaitą eurais kitame banke, kredito unijoje, elektroninių pinigų ar mokėjimo įstaigoje bus galima per kelias sekundes.

Nuo šių metų liepos Europos Sąjungoje (ES) įsigaliojant muitui mažos vertės siuntoms iš Kinijos, Lietuvos siuntų bendrovės teigia, kad šis pokytis gali sumažinti siuntų srautus ir paveikti lietuvių pirkimo įpročius e. parduotuvėse. Pernai gruodį buvo nuspręsta, kad nuo šių metų liepos 1 dienos visoms į ES importuojamoms 150 eurų vertės neviršijančioms siuntoms iš platformų, tokių kaip „Temu“, „Aliexpress“ ar „Shein“, bus taikomas 3 eurų mokestis.

„Benu“ vaistinių tinklui Lietuvoje nuo penktadienio pradeda vadovauti Mindaugas Urbas, iki šiol ėjęs „Tamro Lietuva“ komercijos direktoriaus pareigas. Jis keičia daugiau nei 14 metų įmonei vadovavusią Indrę Brazauskaitę. Vadovavimą perimantis M. Urbas teigia užtikrinsiantis veiklos tęstinumą ir komandos svarbą.  „Per daugelį metų turėjau progą augti kartu su įmone, todėl naują etapą priimu kaip atsakomybę tęsti pradėtus darbus ir stiprinti BENU pozicijas rinkoje.

Dėl karo Artimuosiuose Rytuose pakilus energijos išteklių ir trąšų kainoms didžiausios dujų vartotojos šalyje – Jonavos azoto trąšų gamyklos „Achema“ vadovė sako, kad pabrangusios trąšos didesnę įtaką ūkininkams padarys kitą sezoną. Anot Audronės Kuskytės, didžioji dalis ūkininkų jau yra pasirūpinę trąšomis šiam sezonui. „Dabar yra sezonas ir didžioji dalis ūkininkų yra pasiruošę ir jau išvažiavę į laukus, ir jau pirmas tręšimas netgi prasidėjęs.

Jeigu dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose padidėjusios degalų kainos laikysis iki metų pabaigos, vidaus reikalų sistemos įstaigoms finansuoti papildomai reikės iki 1,5 mln. eurų, sako vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius. „Šiandien mes ieškome vidinių rezervų ir kalbėsime Vyriausybėje, nes mūsų vertinimu, su dabartinėmis kainomis, jeigu jos išsilaikytų iki metų pabaigos, mes pritrūksime (...) apie 1–1,5 mln. eurų“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė V. Kondratovičius.

Pirmąsyk per daugiau kaip dešimtmetį Finansų ministerija dėl nepriimtinų skolinimosi sąlygų nusprendė nesiskolinti Vyriausybės vertybinių popierių aukcione ir paskelbė jį neįvyksiu. Aiškinama, kad kovo 9 dieną toks sprendimas priimtas dėl padidėjusio rinkų kintamumo. „2026 m. kovo 9 d. Vyriausybės vertybinių popierių aukcionas vyko padidėjusio rinkų kintamumo aplinkoje.

Siekiant didinti probleminio lošimo prevenciją, Finansų ministerija siūlo įvesti privalomą lošėjo kortelę. Ministerija parengė Azartinių lošimų įstatymo pakeitimo projektą, kuriame numatoma, kad visi asmenys, norintys dalyvauti lošimuose tiek fizinėse lošimų organizavimo vietose, tiek nuotoliniu būdu, privalės turėti lošėjo kortelę.

Lietuvoje pristatytas naujas skaitmeninis projektas, bandantis kitaip pažvelgti į politiką – per žaidimo ir finansų pasaulio prizmę. Platforma „Seimo birža“ (seimobirza.lt) pristatoma kaip edukacinis žaidimas, kuriame vartotojai gali „investuoti“ į Lietuvos Respublikos Seimo narius ir stebėti jų „akcijų“ vertės pokyčius. Platformoje naudojami tik virtualūs pinigai, o pats projektas skirtas ne pelnui, bet visuomenės įtraukimui ir domėjimuisi parlamentine veikla skatinti.

 Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Vaidotas Rūkas sako, kad nuo sausio įsigaliojus antros pakopos pensijų sistemos reformai dalį ar visas sukauptas lėšas atsiėmė apie 62,5 tūkst. šią teisę turėjusių gyventojų. „Per 60 tūkst. žmonių jau atgavo lėšas – jų prašymai jau yra įgyvendinti, lėšos yra įkritusios į žmonių sąskaitas, (…) visa tai įvyko sklandžiai“, – ketvirtadienį pensijų fondų rezultatų apžvalgoje kalbėjo V. Rūkas.

Retas gyventojas susimąsto, kad už gerus darbus dar gali ir pasididnti pensiją. Pavyzdžiui, jei reguliariai aukosite kraują, tokiu atveju jūsų pensija gali ir padidėti. Nacionalinio kraujo centro puslapyje primenama, kad donorus, neatlygintinai davusius kraujo „jubiliejinį” 40 kartą, NKC direktorius apdovanoja garbės donoro pažymėjimais.

Dėl karo Artimuosiuose Rytuose smarkiai šoktelėjus degalų kainoms ir Finansų ministerijai siūlant sumažinti dyzelino akcizą rinkos dalyviai ragina valdžią grąžinti dalį degalų akcizo verslui. Anot jų, tai leistų papildomai į biudžetą surinkti apie 100 mln. eurų, nes šiuo metu visi vežėjai degalus pilasi kaimyninėse šalyse. „Dalinio akcizo grąžinimo sistemą siūlėme dar pernai, deja, tuomet ši idėja nesulaukė valdžios dėmesio.

EURIBOR jau pradėjo kilti – ir tai vyksta dar prieš ECB priimant sprendimus dėl bazinių palūkanų. Finansų rinkos šiuo metu tikisi net kelių palūkanų didinimų šiemet, o tai reikštų ir augančias būsto paskolų įmokas. Vis dėlto kyla abejonių, ar tokie lūkesčiai yra pagrįsti ir atitinka dabartinę ekonominę situaciją. Per pastarąsias savaites 6 mėn. EURIBOR pakilo nuo maždaug 2,2 proc. iki 2,5 proc. Rinkos šiuo metu vertina apie 65 proc.

Augant degalų kainoms, gyventojai ieško būdų, kaip valdyti savo išlaidas. Tai ypač aktualu jautriausioms visuomenės grupėms, pavyzdžiui, gaunantiems socialinę paramą, šalpos senatvės pensiją, šalpos kompensaciją, arba asmenims su negalia, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Visuomeninį tiekimą užtikrinanti bendrovė „Ignitis“ primena, kad pažeidžiami vartotojai turi galimybę už elektrą mokėti mažiau.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad iš antros pakopos pensijų kaupimo sistemos pirmąjį šių metų ketvirtį pasitraukė daugiau žmonių nei prognozuoti.  Tikslius skaičius centrinis bankas žada pateikti maždaug po dviejų savaičių. „Darėme prielaidą, kad pasitrauks pirmais metais 20 proc., bet poveikio prasme tą viską sudėjome tarsi tai įvyktų pirmą ketvirtį.

Valstybės valdomos bendrovės Lietuvos oro uostai (LTOU) valdybą nutarta keisti nusprendus, kad ateityje ji turėtų daugiausia dėmesio skirti inovacijoms, tvarumui ir saugumui, sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.  Pasak jo, įmonei reikia naujų kompetencijų, naujo požiūrio ir darbo metodų. „Vadovas daugiausia dėmesio turėtų skirti inovacijoms, tvarumui ir saugumui – šitiems aspektams.

Lietuvos antros pakopos pensijų fondų uždirbta investicinė grąža pirmąjį ketvirtį krito 1–3 proc., tačiau geopolitiniai įvykiai rezultatus veikia tik laikinai ir ilgalaikėje perspektyvoje sistema išlieka stabili, sako Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas.

Kaip ir kiekvieną ketvirtį, „Sodra“ praneša, kaip pasikeitė išmokų minimalios ir maksimalios ribos. Anot „Sodros“, šį kartą pokyčiai aktualiausi gavėjams, kurių pajamos yra mažos arba žymiai didesnės už vidutines. „Sodra“ pabrėžia, kad antrojo ketvirčio išmokos skaičiuojamos atsižvelgiant į 2 514,10 euro vidutinį darbo užmokestį (VDU), kuris buvo taikomas paskutinį 2025 metų ketvirtį.

Dėl karo Artimuosiuose Rytuose smarkiai šoktelėjus degalų kainoms tinklo „Circle K“ vadovas sako, kad žmonės pastaruoju metu perka apie 10 proc. mažiau degalų, o smulkusis verslas – apie 3,4 proc. Anot Skirmanto Mačiuko, degalų vartojimas ir toliau mažės.   „Nuo kovo mėnesio, kai prasidėjo karas (vasario 28 dieną – BNS), matome per paskutines savaites, kad privačių vartotojų vartojimas krenta apie 10 proc. (...) Jis, kaip prognozuojama, tikrai kris toliau.

Lietuvos banko (LB) vadovas sako, kad dėl karo Artimuosiuose Rytuose smarkiai pabrangus naftai ir dujoms ryškaus elektros kainų šuolio dar nestebima, tačiau jos sąnaudos jau kurį laiką yra vienas veiksnių, ribojančių Lietuvos gamintojų konkurencingumą. „Apdirbamosios gamybos išlaidos elektrai vis dar išlieka didesnės negu buvo prieš prasidedant karui Ukrainoje.

Ketvirtadienį posėdžiavusi Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) šalies politinėms partijoms paskirstė 2026 m. pirmojo pusmečio valstybės dotacijas. Dešimčiai politinių jėgų skiriama daugiau nei 2,7 mln. eurų.  Kaip nurodoma sprendimo projekte, konkrečios kiekvienai partijai skiriamos sumos nustatytos pagal tai, kiek rinkėjų balsų jos gavo 2024 m. vykusių Seimo bei Europos Parlamento (EP) rinkimų metu, taip pat – 2023 m. kovą rengtuose savivaldybių tarybų rinkimuose.

Pirmieji 2026 metų mėnesiai atnešė reikšmingų pokyčių pensijų kaupimo sistemai ir joje kaupiantiems gyventojams – atsirado daugiau lankstumo ir sprendimo laisvės. Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenimis, nors dalis žmonių pasinaudojo naujomis galimybėmis, sistema išlieka stabili, o didžioji dalis gyventojų ir toliau renkasi kaupti. Plačiau – LIPFA pranešime.  Per visą pensijų kaupmo laikotarpį gyventojai iš investicijų jau uždirbo apie 4 mlrd.

2022 m. perdavimo sistemos operatorei „Litgrid“ pavedus didmeninėje rinkoje parduoti tokį elektros kiekį, kurio realiai negalėjo užtikrinti, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienio posėdyje nusprendė bendrovei skirti 21,5 tūkst. eurų baudą. Anot VERT, nustatyta, kad 2022 m. rugsėjį operatorė pateikė klaidingą pavedimą parduoti išskirtinai didelį kiekį elektros, kuris galėjo suklaidinti kitus rinkos dalyvius ir paveikti kainas.

Lietuvos banko (LB) vadovas sako, kad Vyriausybės planai sumažinti dyzelino akcizą ir taip sušvelninti degalų kainų augimą yra „geriau negu nieko“, bet didelio poveikio tai neturės.  „Lietuvoje apskritai mes turime dyzelino akcizą bene didžiausią visame šiame regione, galbūt net Europos Sąjungoje. Tai šešių centų nuleidimas, be jokios abejonės, yra geriau negu nieko.

Sparčiai kintant geopolitinei situacijai, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus ragina atsargiai prognozuoti balandį Europos Centrinio Banko (ECB) numatomą sprendimą dėl palūkanų normos dydžio. Visgi kartu G. Šimkus akcentuoja poreikį įvertinti karo Artimuosiuose Rytuose sukeltus infliacinius procesus.

Jauniausi pensijų kaupimo dalyviai šiandien elgiasi taip, lyg turėtų per daug laiko ir neįvertina, kad būtent laikas jų rankose yra didžiausias turtas. SEB duomenys rodo, kad pagal pateiktus II pensijų pakopos gyventojų prašymus labiausiai nutraukti II pakopos kaupimą buvo linkę jaunesni nei 35 metų dalyviai. Šioje amžiaus grupėje norinčių nutraukti kaupimą gyventojų dalis buvo daugiau nei dvigubai didesnė lyginant su vyresnių nei 55 metų dalyvių grupe. Plačiau – pranešime spaudai.