Verslas

Griūvančiu daugiabučiu Kaune Biržiškų gatvėje pagaliau susidomėjo ir miesto vadovai, nors namas griūva jau ketverius metus. Miesto meras žeria priekaištus administruojančiai bendrovei ir siūlo gyventojams jos paslaugų atsisakyti, o ši atremia, kad kalti yra gyventojai, nes vis delsia priimti sprendimus. Kol ieškoma kaltų, ekspertai skambina pavojaus varpais, esą namas griūva kasdien.

Vyriausybei trečiadienį patvirtinus 2020-ųjų valstybės biudžeto projektą, premjeras Saulius Skvernelis sako, kad jis yra subalansuotas, o didžiausia jo išlaidų dalis tenka socialinėms reikmėms.  „Mes laikomės to paties principo, esame atsakinga Vyriausybė, laikomės fiskalinės drausmės, nesame populistų Vyriausybė.

Vyriausybė trečiadienį pristato 2020 metų biudžetą. Finansų ministerija didžiuojasi, kad biudžetas subalansuotas, tvarus ir augantis. Biudžete ypač daug dėmesio skiriama socialinėms reikmėms – pensijų ir vaiko pinigų didinimui. Tačiau ekonomistams ir ekspertams kyla daug klausimų dėl mūsų naujojo biudžeto. Štai Nerijus Mačiulis tvirtina, kad užuot mažinę mokesčius ir skolinęsi su neigiamomis palūkanomis, kaip dabar daro Vakarų valstybės, mes didinime mokesčius.

Kitų metų biudžeto projektas – kontroversiškas, nes daroma daug veiksmų, kurie smogs tai pačiai grupei žmonių, kuri reikalauja paramos, teigia Lietuvos verslo konfederacijos mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas. „Priekaištai, kad NPD didinimas yra lėtinamas, mainais į tai siūlomi vaiko pinigai.

Neformaliai ministrų kabinetas yra apsvarstęs ir pritaręs Seimo narių registruotiems naujiems mokesčiams, kurie būtų taikomi finansų įstaigoms ir prekybos tinklams. Tai po trečiadienį vykusio Vyriausybės posėdžio, kuriame pritarta kitų metų valstybės, „Sodros“ ir sveikatos draudimo biudžetams, patvirtino ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

Banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas kitų metų biudžete planuojamą kiek mažesnį išlaidų nei pajamų augimą vertina teigiamai – anot jo, net ir sumažėjus ekonomikos augimui, deficitas neturėtų išaugti. Tačiau jam nerimą kelia planuojamos pajamos iš naujų mokesčių, kurių valstybė gali ir negauti.  Anot jo, teigiama tai, kad biudžeto išlaidose pateikti kompromisiniai variantai, nebus perteklinių išlaidavimų.

Savarankiškai dirbantiems asmenims siūloma taikyti tokias pat įmokų lubas kaip ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį. Tokiai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisai trečiadienį pritarė Vyriausybė, tvirtinusi valstybės, savivaldybių ir „Sodros“ biudžetų projektus, rašoma pranešime žiniasklaidai. Remiantis teisės akto pataisa, 2020 m. savarankiškai dirbantiems asmenims įmokų lubas siūloma nustatyti ties 60 vidutinių mėnesio darbo užmokesčių riba.

Trečiadienį Vyriausybė vienbalsiai pritarė kitų metų valstybės, „Sodros“ ir kitiems biudžetams. Nuo jų priklausys, kiek didės įvairios išmokos ir kiek joms finansuoti turėsime sumokėti mokesčių. Finansų ministerija skaičiuoja, kad 2020 m. į valstybės, savivaldybių, „Sodros“ ir privalomojo sveikatos draudimo biudžetus bus surinkta daugiau kaip 22 mlrd. eurų. Planuojamos bendros jų išlaidos – 22,5 mlrd. eurų.

Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius žada, kad iki šios Vyriausybės kadencijos pabaigos 2020 metų rudenį bus įvykdytas pažadas per 4 metus išasfaltuoti 1654 kilometrus žvyrkelių.  Pasak jo, vien kitais metais šalyje asfaltu bus padengta apie 500 km žvyrkelių. Per trejus pastaruosius metus jų išasfaltuota apie 1100 km.   „Tai labai rimtas iššūkis (...). Iki kadencijos pabaigos pasitempsime“, – trečiadienį Seimo Ekonomikos komitete pareiškė ministras.

Viena iš amžinų problemų butuose – švaraus oro trūkumas, kuri šildymo sezono metu pasireiškia dar labiau. Žiemą senus, nerenovuotų daugiabučių kambarius būtina vėdinti atidarius langus, taip prarandant dalį šilumos. Tuo tarpu gyventojai, dalyvaujantys Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje gali susidurti su kita problema – apšiltinus pastatą ir jų butui tapus sandariam, vėdinti patalpas reikia dar aktyviau. Šį galvosūkį išspręsti gali padėti rekuperatoriai.

Pasaulio ekonomikos augimas grėsmingai lėtėja – šiemet jis bus vangiausias nuo krizės laikų. Augimą palaikyti padeda centrinių bankų įgyvendinama skatinamoji pinigų politika, tačiau vien šių priemonių nebepakanka, todėl veiksmų augimui gaivinti privalo imtis ir šalių vyriausybės, teigia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, dalyvausiantis Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Pasaulio banko metiniuose susitikimuose Vašingtone.

Vienas iš mokestinių pakeitimų, kuriuos nuo kitų metų siūlo Finansų ministerija, yra susijęs su dienpinigių apmokestinimu. Ministerija siūlo juos apmokestinti labiau ir taip užtikrinti didesnes darbuotojų garantijas. Tačiau verslas įspėja, kad pakeitimus įgyvendinus pasipils bankrotai ir verslo perkėlimas į kitas šalis. „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje yra beveik 80 tūkst. sunkvežimių vairuotojų. Nemaža jų dalis krovinius vežioja užsienyje.

Vyriausybė, prezidentas ir Seimo nariai pateikė pluoštą pasiūlymų, kaip keisti mokesčius nuo kitų metų. Dalis jų paveiktų tik gyventojus, tačiau kai kurie turės ir nemažai įtakos skirtingiems verslams. Pavyzdžiui, nemažai diskutuota apie naują mokestį bankams arba prekybos tinklams. Tačiau ne ką mažiau įtakos didelei daliai verslo turės ir dienpinigių apmokestinimo pakeitimas.

Gedimino Žiemelio valdoma aviacijos grupė „Avia Solutions Group” įsigijo Didžiosios Britanijos užsakomųjų skrydžių bendrovę „Champan Freeborn”. Sandorio, kuris baigtas praėjusį penktadienį, vertės „Avia Solutions Group“ neskelbia. 100 proc. „Chapman Freeborn“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis pasirašyta birželio 14 dieną Londone.

Avarinės būklės name gyvenantys kauniečiai prašo savivaldybės pagalbos kuo greičiau sprendžiant situaciją. „Mes, Biržiškų gatvės 11 namo gyventojai, prašome Kauno miesto savivaldybės pagalbos sprendžiant ekstremalią situaciją, kai namo šiaurinė laiptinė yra atskilusi nuo likusio namo ir gresia namo griūtis“, – antradienį į tarybos narius kreipėsi vienas iš šio namo gyventojų Darius Petkauskas.

Vieną didžiausių vaistinių tinklų Lietuvoje valdančios „Vilniaus prekybos“ grupės įmonei „Eurovaistinė“ už klaidinančią reklamą skirta 6,5 tūkst. bauda, pranešė Konkurencijos taryba. „Eurovaistinė“ savo ruožtu tikina neklaidinanti vartotojų, o situaciją aiškina žmogiškąja klaida. Tarybos teigimu, „Eurovaistinės“ reklama apie mamos ir kūdikių prekėms taikomas nuolaidas klaidino vartotojus. Konkurencijos tarybos nutarimas gali būti skundžiamas teismui.

Į Lietuvą atvykstant vis daugiau imigrantų iš trečiųjų šalių, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas sako, kad šaliai reikia  aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų iš užsienio.  „Ateitis yra susijusi su pramonės revoliucija, aukštesnės kokybės darbo vietomis. Tai, be abejo, prioritetas turėtų būti aukštesnės kvalifikacijos imigracija.

„Regitra“ papildė planuojamų gaminti numerio ženklų sąrašą naujais deriniais. Automobilių savininkai galės rinktis net iš 45 tūkst. galimų skaičių ir raidžių kombinacijų. Antradienį nuo 17 val. rezervuoti patinkančius numerio ženklus pirmiausia galės užsisakantys internetu, o, atvykę į „Regitros“ padalinį, – kitą darbo dieną, t. y. trečiadienį, rašoma pranešime žiniasklaidai. Registruojant automobilį, numerio ženklai įprastai yra priskiriami tiesiog automatiškai eilės tvarka.

Padangos yra viena iš svarbiausių automobilio sudedamųjų dalių – jos vienintelės turi sąlytį su kelio danga. Tačiau, kadangi laikui bėgant padangos susidėvi (nusidėvi protektorius, aplinkos sąlygos turi įtakos gumos tvirtumui, atsiranda įvairių mechaninių pažeidimų), jas laikas nuo laiko reikia keisti. Perkant padangas reikia atsižvelgti į keletą svarbių aspektų, kuriuos netrukus pristatysime šiame straipsnyje.

Lietuvos savivaldybių indekse šiemet į pirmąją vietą sugrįžo Vilnius, nedideliu skirtumu aplenkęs Klaipėdą. Toliau rikiuojasi Šiauliai ir Kaunas. Mažųjų savivaldybių indekse šiemet lyderis nesikeičia: pirmauja Klaipėdos rajono, antroje pozicijoje yra Kauno rajono, trečią ir ketvirtą vietas dalinasi Druskininkų ir Mažeikių rajono savivaldybės, pranešė indeksą skaičiavęs Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI).  „2018 metais į priekį išsiveržęs Vilnius yra investicijų traukos centras, ...

Dabar galiojanti tvarka leidžia gyventojams atgaline data pakeisti savo pajamas ir sumokėjus palyginti nedidelę sumą bent porai metų užsitikrinti tūkstantines pajamas. „Sodra“ pripažįsta, kad dalis gyventojų akivaizdžiai naudojasi tokia sistema. Jeigu jūsų šeima planuoja turėti vaiką, pats metas būtų pagalvoti apie individualią veiklą. Ypač jeigu neturite pastovaus darbo ar pajamų.

Nuo kitų metų Lietuvoje ruošiama ne viena mokestinė naujovė: prezidento Gitano Nausėdos siūlymai jau tampa konkrečiais skaičiais. Seimui ruošiantis svarstyti 2020 m. Lietuvos biudžetą, darosi aiškiau, kaip kitąmet siūloma didinti pensijas, kiek lėčiau augs uždirbančių mažiausiai atlyginimai ir kokie Lietuvoje galimi akcizų pakeitimai.

Ne tik Vyriausybės, atskiri Seimo nariai, bet ir prezidentas pateikė pluoštą pasiūlymų, kaip kitais metais keisti mokesčius. Šalies vadovas labiau nei ministrų kabinetas siūlo didinti akcizą žymėtam dyzelinui, taip pat labiau apmokestinti kai kurias pajamas ir papildomai kelti mažiausias pensijas. Šiuo metu 1 tūkst. litrų žymėto dyzelino taikomas 56 eurų akcizas už 1 tūkst. litrų. Tai reiškia, kad įsipildamas vieną litrą šių degalų, žmogus sumoka 5,6 cento akcizo.

Kai kuriems SEB banko klientams dėl techninės klaidos nurašyti pinigai grąžinti tą pačią dieną SEB banko klientams, kuriems spalio 13 d. (sekmadienį) dėl techninės klaidos bankas dar kartą nurašė lėšas už liepos mėnesį atliktas finansines operacijas, pinigai grąžinti tą pačią dieną, pranešė SEB bankas. „Dėl techninės klaidos sekmadienį dalis finansinių operacijų, kurias kai kurie klientai atliko liepos 8 dieną, buvo sudubliuotos ir lėšos nurašytos dar kartą.

Lietuvos informacinių ir ryšių technologijų įmonių asociacijos „Infobalt“ vadovu tapo Mindaugas Ubartas, iki šių metų pavasario vadovavęs bendrovės „Telia Lietuva“ Verslo klientų padaliniui. Jis pakeitė liepą pasitraukusį Paulių Vertelką, asociacijai vadovavusį ketverius metus, pranešė „Infobalt“. Nuo tol jai laikinai vadovavo skaitmeninės politikos vadovė Rūta Šatrovaitė.

Pasaulyje įsisuka ekonominė krizė, bet lietuviai jos nejaučia. Ne tik nejaučia, bet ir nereaguoja į pranešimus apie artėjantį sunkmetį. Tai, pasak specialistų, neturėtų stebinti, nes vartotojai informaciją apie artėjantį sunkmetį susirenka ne tik iš žiniasklaidos ir ekspertų, bet ir iš kaimynų, šeimos narių, nuogirdų. Žinių, pasak ekonomistų ir viešųjų ryšių specialistų, tikrai daug, bet ji žmonių lūkesčių neveikia taip, kaip galėtų.

Vienas didžiausių šalyje bankų „Swedbank“ pradeda  momentinius mokėjimus klientams, atliekantiems pinigų pervedimus interneto banke. Pasak „Swedbank“, pinigų pervedimai iki 15 tūkst. eurų į kitus vietos bankus, prisijungusius prie momentinių mokėjimų sistemos – SEB, Šiaulių bankas ir „Paysera“, – bus įvykdyti per kelias sekundes. „Momentinius mokėjimus savo klientams pirmą kartą pasiūlėme su bandomąja „Swedbank“ išmaniosios programėlės versija praėjusių metų rudenį.

Nuo šiol gyventojai, kurie turi seną automobilį, gali juo atsikratyti ir gauti 1 tūkst. eurų išmoką tuo atveju, jeigu perka 2013 m. ar vėliau pagamintą automobilį, kuris varomas bet kuriais degalais (išskyrus dyzeliną). Tai numato šeštadienį įsigaliojęs aplinkos ministro įsakymas „Dėl Klimato kaitos programos kompensacinių išmokų fiziniams asmenims mažiau taršių judumo priemonių įsigijimui skatinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Tam, kad gautų kompensaciją, žmogus turėtų bent vienerius metus b...

Nepaslaptis, kad daugiabučiai daugiausia šilumos netenka per stogą, sienas, langus, duris ir kitas nesandariausias pastato vietas. Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje dalyvaujantys gyventojai turėtų itin daug dėmesio skirti šiltinimo priemonių pasirinkimui ir nebijoti į jas investuoti, nes daugiausiai potencialo padidinti energinį efektyvumą slypi būtent čia.

Lietuvoje daug diskusijų sukėlęs transporto priemonių taršos mokestis nėra jokia naujiena ES šalyse. Daugeliui europiečių tenka mokėti ir vienkartinį registracijos, ir kasmetinį valdytojo mokestį. Jo dydis gali priklausyti ne tik nuo išmetamų dujų kiekio, bet ir nuo kainos, amžiaus, svorio ar net ilgio. Kaip jau skelbta, Lietuvoje nuo kitų metų planuojama įvesti Transporto priemonių taršos mokestį, kurį reikėtų mokėti už naujai registruojamus automobilius.

Sekmadienį SEB bankas keliems šimtams klientų per klaidą nuskaitė pinigus, tačiau juos žada grąžinti tą pačią dieną. Pasak SEB banko komunikacijos Komunikacijos skyriaus vadovės Ievos Kulvinskaitės, iš dalies klientų, kurie liepos mėnesio tam tikrą dieną banke atliko operacijas, sekmadienį pakartotinai nuskaitytos lėšos.

Valdžiai ketinant išplėsti nekomercinio nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimo bazę, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) direktorius Mindaugas Statulevičius sako, kad situacija po poros metų neišvengiamai keisis ir turinčių mokėti mokestį savininkų daugės.  „Žmonėms, kurių turto vertė dabar 90-95 tūkst.

Artėjantys Naujieji metai atneš ne tik naujų mokesčių, bet ir daugybę naujovių keliuose. Nebeliks lentelių su žaliomis rodyklėmis sukti į dešinę. O sostinės gatvėse bus pastatyta dešimtys naujų greičio matuoklių, kurie pažeidėjus „šaudys“ ir iš nugaros. Sankryža važiuojančių Kalvarijų, Ozo ir Kareivių gatvėmis Vilniuje – viena intensyviausių. Ją kasdien kerta tūkstančiai mašinų.

Artėjant Vėlinėms – naujas siūlymas Seime. Konservatorius Mykolas Majauskas kviečia panaikinti lapkričio 2-ąją ir gegužės 1-ąją kaip šventes, bet už tai dviem dienomis pailginti atostogas. Darbdaviams tokie mainai patinka. Tačiau profsąjungoms švenčių ir atostogų dar per maža. Jos reikalauja palikti įteisintas šventes, ir ilginti atostogas. Bendrovės „Telia” skyriuje pasikeisdami žmonės dirba ištisą parą.

Nors vasarinės padangos į žiemines privalo būti pakeistos iki lapkričio 10-osios ir iki termino liko dar visas mėnuo, vis dėlto, kai kurie vairuotojai, atsižvelgę į netikėtai iškritusį sniegą, keičia padangas anksčiau. Pagal Kelių eismo taisykles, vasarines padangas į žiemines reikia pasikeisti iki lapkričio 10 d., o nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 9 d. leidžiama eksploatuoti transporto priemones ir su dygliuotomis padangomis.

Per dvidešimt metų Lietuvai taip ir nepavyko išsikapanoti iš skurdo duobės. Jei prieš du dešimtmečius skaičiuota, kad skurdo kas šeštas šalies gyventojas, dabar – beveik kas ketvirtas. Ekonomistų manymu, dabartinių politikų veiksmų kovoti su skurdu neužtenka. 1999 metais Lietuvoje skurdo šeštadalis šalies gyventojų, rodė statistika. Tai daugiausiai kaimo žmonės, jaunos daugiavaikės šeimos, pensininkai.

Seime skinasi kelią pataisos, kurios leis šimtams besimokančių ar studijuojančių tėvų dukart ilgiau – dvejus, o ne vienerius metus – gauti vaiko priežiūros išmoką. Seimas šią savaitę po svarstymo pritarė tokiai Išmokų vaikams įstatymo pataisai. Paskutinis balsavimas dėl jos numatomas dar šį mėnesį.    Socialdarbietis Antanas Vinkus tikino, kad pataisa leis dar studijuojantiems jauniems žmonėms auginti vaikus.

Vyriausybė skelbia saulės energijos revoliucijos Lietuvoje startą. Jei norite elektros iš saulės energijos, jau nebūtina modulius vilkti ant stogo ar ieškoti vietos šalia namo. Galite juos pasistatyti kad ir kitame Lietuvos gale, o elektrą į namus gauti per tuos pačius valstybei priklausančius elektros tinklus. Valstybinė energetikos milžinė „Ignitis“ jau ragina gyventojus ne tik vartoti, bet ir patiems prekiauti tokia elektra ir tam siūlo naudoti naują interneto parduotuvę.

Kol dalis lietuvių dar tik ruošiasi Visų šventųjų ir Vėlinių dienoms, perka parduotuvėse žvakes, kiti jau planuoja Kalėdas. Žaliaskarių žaisliukus išvydę dalis pirkėjų nustemba,  kiti gi noriai perka ne tik dovanas, bet ir pačias eglutes.  „Sako, kad roges reikia ruošti vasarą, tai gal mes dar truputį vėluojam. Ruduo – jau pats laikas“, – mano pirkėja. Spalį vilnietė Ramunė kartu su savo anūke į parduotuvės vežimėlį jau įsikrovė Kalėdų eglutę ir dar įsidėjo žaisliukų.

Valdančiųjų kalbos apmokestinti bankus, panašu, virsta darbais. Penktadienį Seime registruotas naujas Finansų rinkos dalyvių mokesčio įstatymo projektas. Jį registravo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narys Zbignev Jedinskij. Projekte numatoma, kad naują mokestį mokėtų ne tik šalies bankai, bet ir Lietuvoje veikiantys užsienio bankų filialai, kredito unijos, vartojimo kredito davėjai.

Prekybininkams, kurių apyvarta viršija 2 mln. eurų per mėnesį, jau nuo kitų metų būtų taikomas 1 proc. apyvartos mokestis. Tai numatantį visiškai naujo įstatymo projektą penktadienį registravo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijai priklausantys Seimo nariai Tomas Tomilinas, Virgilijus Poderys, ir Jonas Jarutis. Apie galimybę apmokestinti prekybos tinklus ne kartą viešai yra kalbėjęs ir partijos lyderis Ramūnas Karbauskis.

Viešojoje erdvėje pasklido vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip putomis „perekupai“ (automobilių perpardavinėtojai – liet.) sutvarkė važiuoklę. Kaip tai atrodo, pasižiūrėkite patys vaizdo įraše. Gal kai kuriems, kurie mažiau supranta automobilių eksploataciją, įraše užfiksuotas vaizdas nieko nesako, bet tie, kurie nusimano, tikrai pasakys, kad tai – visai nejuokinga ir gali kainuoti ne vieną gyvybę.

Vėl nemaloni staigmena iš valdžios lūpų. Finansų ministerija paskelbė teikianti siūlymą jau nuo kitų metų didinti ne tik tabako, alkoholio, degalų kainas. Ruošiamasi apmokestinti ir dar daugiau šalies gyventojų, turinčių nekilnojamojo turto. Siūloma, kad nustatytą mokestį nuo naujų metų mokėtų visi turintys nekilnojamojo turto daugiau nei už šimtą tūkstančių eurų. Papildomas nekilnojamo turto mokestis ištuštintų pinigines tūkstančiams šalies gyventojų.

Kelias Vilnius–Kaunas pradėtas pertvarkyti į automagistralę, penktadienį pranešė Automobilių kelių direkcija.  Po rekonstrukcijos kelio A1 atkarpa nuo 10-ojo iki 95-ojo kilometro bus galima važiuoti 130 kilometrų per valandą greičiu vasarą ir 110 kilometrų per valandą greičiu žiemą. „Transporto srautas tarp Vilniaus ir Kauno magistralėje A1 yra didžiausias ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse.

Nepaisant to, kad yra labai išsilavinusios ir dirba, Lietuvos moterys vis tiek uždirba mažiau nei vyrai, daugelis jų renkasi profesijas pagal lytį, pastebimas moterų trūkumas vadovaujančiose pozicijose, rodo Lietuvoje atlikta studija.

Vairuotojų pinigines kitąmet dar labiau patuštins ne tik naujasis taršos mokestis, bet ir brangstanti automobilių techninė apžiūra. Susisiekimo ministerija šiuo metu skaičiuoja, kiek turėtų pabrangti 5-is metu nekeista paslaugos kaina. Anot patikrą vykdančių įmonių, kainas kelti verčia darbuotojų atlyginimai, kuriuos esą reikia nuolat didinti. Vilnietis Gintas viename iš sostinės techninės apžiūros centrų tikrina savo automobilį.

Rugsėjo mėnuo kaip niekad sėkmingas buvo vaizdo transliacijų platformai TVPlay ir naujienų portalui tv3.lt. Abi interneto platformas šį mėnesį rinkosi rekordinis skaičius Lietuvos gyventojų, kurie ne tik žiūrėjo krepšinį, bet ir skaitė bei žiūrėjo svarbiausias šalies naujienas.  „Gemius Baltic“ duomenimis rugsėjo mėnesį vaizdo transliacijų internetu platforma TVPlay pagal praleidžiamą laiką žiūrint video (angl. streaming time share) buvo Nr.

Per tris šių metų ketvirčius antras pakopos pensijų fondai vidutiniškai uždirbo 14 proc. grąžą, o trečios pakopos fondų vidutinė grąža siekė beveik 11 proc., skelbia Lietuvos bankas. Anot jo, daugiausia uždirbo tie fondai, kurių didžiąją investicinio krepšelio dalį sudaro akcijos. „Pradėjus taikyti gyvenimo ciklo investavimo strategiją, antros pakopos pensijų fondų valdytojai didesnę pensijų fondų turto dalį galėjo nukreipti į rizikingesnius aktyvus – akcijas.

Daugiabučio renovacija neabejotinai ne tik pakelia namo vertę, bet ir suteikia dar daug kitų naudų visiems daugiabučio gyventojams. Visgi viena pagrindinių naudų – ženkliai sumažėjusios šildymo sąskaitos. Priklausomai nuo investicijų į namo modernizavimą, daugiabučio atnaujinimas gali padėti sutaupyti apie 50 proc. pastato šildymui naudojamos energijos.