Verslas

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena, kad gyventojai, kurie deklaravo pajamas už 2016 metus, tačiau iki šiandien dar nesumokėjo gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įmokos, turėtų tai padaryti kuo skubiau, nes VMI bus priversta taikyti išieškojimo priemones. Pranešime spaudai rašoma, kad prieš imdamasi griežčiausių veiksmų, VMI visada kviečia savanoriškai sumokėti skolas, todėl minėtiems gyventojams išsiųsti priminimai.

Turtingiausi namų ūkiai, kurių grynojo turto vertė viršija 40 mln. JAV dolerių – o tokie namų ūkiai, ekonomistų skaičiavimais, sudaro maždaug 0,01 proc. visų pasaulio gyventojų, – mokesčių sumoka vidutiniškai 30 proc. mažiau negu turėtų mokėti, parodė mokslininkų atliktas tyrimas, kuriame remtasi „Panamos popierių“ duomenimis ir nutekėjusia informacija apie HSBC klientus Šveicarijoje.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad Europos Sąjungos (ES) ir Kanados prekybos susitarimas, kuriam Seimas šią savaitę pritarė ir turėtų ratifikuoti liepą, sustiprins ekonominius Lietuvos ryšius su Kanada, mažins prekybos ir investicijų kliūtis. Tačiau kai kurie parlamentarai baiminasi, kad į šalį gali patekti genetiškai modifikuotų organizmų.

Atlyginimų spartus augimas pasiekė tik trečdalį Lietuvos. Tolimesni valdžios sprendimai nutaikyti į žemiausias pajamas gaunančiuosius, o kas laukia tų, kurie uždirba daugiau nei minimalus mėnesio atlyginimais, bet mažiau nei 1 tūkst. eurų? TV3 studijoje svečiavęsis SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas papasakojo, kam atlyginimai augo ir, ar patvirtinus naują mokesčių reformą lietuviai gyventų geriau.

Pamačius, turbūt sunku patikėti – konkurencingumo reitinge Lietuva aukščiausią vietą pelnė pagal kainų kategoriją. Tai reiškia, kad Lietuva priskiriama prie pigių šalių. Pasaulio šalių konkurencingumo tyrime IMD World Competitiveness Ranking, kurį kasmet nuo 1989 m. atlieka Šveicarijos Tarptautinis vadybos institutas, Lietuva užima 33–čią poziciją tarp 63 šalių. Aukščiausią – 12 vietą – Lietuva užima pagal kainas. Pažvelgus į šią kategoriją labiau aiškėja, kaip buvo skirtas toks įvertinimas.

Vasara – tikras atostogų ir vestuvių įkarštis. Vestuvių ir renginių organizatoriai vos spėja suktis, kad išpildytų visas porų užgaidas ir norus. Žinoma, nelengvas iššūkis ir savo šventę rengiantiems jauniems žmonėms, priverstiems pasinerti į planavimo rūpesčius. Kol galvos užimtos šimtais reikalų, ne vienam pasimiršta ir poilsis po šventės – medaus mėnuo arba povestuvinė kelionė.

Lietuva šiuo metu vidutiniu atlyginimu atsilieka ir nuo Estijos, ir nuo Latvijos. Pastarosios valdžiai ruošiantis didinti minimalų mėnesio atlyginimą, greitai galime atsilikti ir juo. TV3 studijoje svečiavęsis SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas pasakoja, kad latviai šiuo metu svarsto daug rimtesnę mokestinę reformą nei pristatė mūsų Vyriausybė. Į Latviją reaguoti reiktų Vidutinis atlyginimas Lietuvoje – 29 proc. mažesnis nei Estijoje ir beveik 8 proc. kuklesnis nei Latvijoje.

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad pensijoms, vaikams ir skurdo mažinimui kitų metų biudžete siūloma papildomai beveik 0,5 mlrd. eurų, o bendra suma tam viršys 4 mlrd. eurų. Finansų ministras Vilius Šapoka sako, jog pagrindinis vyriausybės tikslas buvo pateikti subalansuotą pasiūlymą.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pareiškė, kad naujausius Vyriausybės pasiūlymus nuo 2018 metų pertvarkyti kai kuriuos mokesčius Seimas galėtų priimti dar šioje sesijoje - iki liepos. Tuo metu Vyriausybė teigia, kad mokesčių įstatymų pataisos bus teikiamos rudenį kartu su 2018 metų biudžetu. Pasak V.Pranckiečio, tai reikia padaryti, kad pakeitimai galėtų įsigalioti nuo kitų metų sausio 1 dienos.

 Socialdemokratai teigia nepritariantys Vyriausybės siūlymams įvesti „Sodros“ įmokų lubas, papildomo neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) atsisakymui, lengvatoms stambiam kapitalui. Kritikos Vyriausybės penktadienį pristatytai mokesčių pertvarkai turėjo ir partijos lyderis Gintautas Paluckas, ir frakcijos Seime seniūnas Andrius Palionis.

Kalbama, kad egzistuoja dvi Lietuvos: Vilnius ir visa kita. Būtent ir atlyginimai didžiausi - Vilniuje, tačiau Lietuvos statistikos departamenats įvardija, kur dar labiausiai kilo atlyginimai.  2016 m. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, įskaitant individualiąsias įmones, sudarė 774 EUR ir, palyginti su 2015 m., padidėjo 8,4 proc. (60 EUR), praneša Lietuvos statistikos departamentas. Bruto darbo užmokestis privačiajame sektoriuje augo sparčiau – padidėjo 9,4 proc.

Vyriausybės siūlomi mokesčių pakeitimai nuo 2018 metų pirmiausia skirti pagerinti smulkiojo verslo ir mažai uždirbančių žmonių padėtį, tačiau jų negalima vadinti esmine mokesčių reforma, teigia BNS kalbinti analitikai. „Esminių pokyčių nėra, šiek tiek galbūt geriau bus tiems mažiau uždirbantiems, bet tai nėra ilgalaikė, ar Lietuvos problemas sprendžianti reforma. Kita vertus, galima pasveikinti už santūrumą.

Vyriausybei svarstant panaikinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą viešbučiams, viešbučių asociacijos vadovė teigia, kad tai gali stabdyti tarptautinių tinklų investicijas, o viešbučiai gali tapti nekonkurencingi. Analitikas prognozuoja, kad dėl lengvatos panaikinimo dar bus daug ginčų.

Kaip vertinti vyriausybės pasiūlytą mokesčių sistemos reformą? Nepatenkintų bus, tačiau patobulintina mokesčių sistema, tikėtina, bus paprastesnė, skaidresnė, efektyvesnė ir teisingesnė. Didžiausias dėmesys mokesčių reformoje skiriamas įsisenėjusiai problemai spręsti – reikšmingai mažinama mažas pajamas gaunančiųjų mokestinė našta.

Premjero Sauliaus Skvernelio ir finansų ministro Viliaus Šapokos laikyta paslaptyje mokesčių reforma jau prieš kelias dienas išvydo dienos šviesą. Tačiau šiandien ji pristatyta išsamiai ir oficialiai. Naujoji valdžia siekia supaprastinti mokesčių sistemą ir suteikti galimybių daugiau uždirbti mažiausiai gaunantiems.  „LR Vyriausybė nuosekliai laikosi savo programos. Minėjome, kad vasaros pradžioje pranešime, kas susiję su mokestiniais pakeitimais.

Norintiems pradėti ūkininkauti vien žinių nepakanka. Ekspertai atskleidžia, kas dar svarbu pasiryžusiems pradėti nuosavą ūkį. Po žinių – finansai Tiek Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) Verslo ekonomikos skyriaus vadovė Vaida Gomoliauskienė, tiek Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmontas įvardija, kad pirmiausia prireiks žinių.

Iš Lietuvos pasitraukianti Suomijos kapitalo bendrovė „Prisma LT“ pranešė atleidžianti beveik 300 darbuotojų. Lietuvos darbo birža (LDB) BNS pranešė, kad Vilniaus ir Kauno darbo biržos gavo „Prismos LT“ pranešimus apie atleidžiamus darbuotojus: Vilniuje - 162, Kaune - 126. Suomijos „Suomen Osuuskauppojen Keskuskunta“ (SOK) gegužės pradžioje pranešė nuo liepos ketinanti uždaryti „Prismos“ parduotuves Lietuvoje ir Latvijoje, nes rinka čia yra per maža, kad būtų galima dirbti pelningai.

Lietuvos avalynės pramonę atstovaujančios vos trys įmonės (Kauno bendrovė „Lituanica“, Šiaulių „Sabalin“ ir Vilniaus „Paliūtis“) dirba itin siaurame segmente, tačiau išlikusioms neblogai sekasi, o jų prekių ženklai įsitvirtinę ir Vakaruose, ne Lietuvoje, penktadienį rašo „Lietuvos žinios“. „Paliūtis“ Lietuvoje parduoda 11-12 proc. savo guminių batų, o eksportuoja į Jungtinę Karalystę ir Vokietiją, kiek mažiau - į Prancūziją, Graikiją, Italiją, Lenkiją ir Latviją bei Estiją.

Prieš metus Lietuvoje atsidarė pirmoji „Lidl“ parduotuvė sukėlusi ne vieną savaitę trukusį ažiotažą: žmonės į eilę stodavosi nuo pat ryto, bananai būdavo išperkami per kelias valandas. Tačiau kaip visa tai paveikė rinką ir kitų prekybos tinklų reakcijas? Patys prekybos tinklai neslepia – konkurencija šiais metais buvo aršesnė. Tai pastebi ir mažmeninės prekybos ekspertai suintensyvėjusioje reklamoje.

Tradiciniams Europos varikliams, tokiems kaip Vokietija, pasiekus ekonominio augimo potencialo ribą, vis labiau patrauklus tampa dinamiškas Rytų Europos regionas. Toks požiūris išsakytas ketvirtadienį Vilniuje vykusiame Baltijos regiono šalių investuotojų forume (BIF 2017). Vienoje didžiausių ekonomikos konferencijų Baltijos valstybėse kalbėjęs pasaulinį pripažinimą pelnęs tarptautinių santykių ekspertas dr.

Sostinėje, ant gyvenvietės „Lighthouse“ daugiabučių stogų, baigtos įrengti dvi aukščiausios Lietuvoje žaliuojančios terasos. Architektūros ekspertai sutaria, kad žaliuojančių stogų tendencija tiek ant horizontalių, tiek ant šlaitinių stogų Skandinavijoje yra kokybės ženklas, kuris po truputį atkeliauja ir į Lietuvą. Terasos, kurias suprojektavo architektų bendrovė „AKG“, bus padalintos į tris laisvalaikio zonas.

Valdžia jau turi mokesčių reformos planą. Kalbama apie keliasdešimt eurų mažesnius mokesčius uždirbantiems minimalią algą, tačiau kritikai aiškina, kad gaunantys vidutinį atlygį vėl lieka nuskriausti, nes sutaupys tik po kelis eurus.

 Premjero Sauliaus Skvernelio Vyriausybė atsisako ketinimų darbuotojo pusėje konsoliduoti su darbo pajamomis susijusius mokesčius, įskaitant šiuo metu darbdavių mokamas „Sodros“ įmokas. Vyriausybė pagrindinį dėmesį siūlo skirti mokesčių naštos mažiausiai uždirbantiems mažinimui, taip pat skirtingų mokestinių režimų suvienodinimui.

 Seimui ketvirtadienį sugriežtinus alkoholio prekybą, vartojimą ir reklamą, gamintojai perspėja, kad nusivylę tokiais valdžios sprendimais gyventojai emigruos ir šalis neteks vartotojų. Sumažėjus vartojimui, gamintojai bus priversti stabdyti investicijas ir atleisti darbuotojus. Anot prekybininkų, jiems bus keblumų nuspėti pirkėjų amžių, be to, dalis parduotuvių gali trumpinti darbo laiką, didės nelegalios alkoholio prekybos apimtys.

Patarimų, kokį vyną prie vakarienės rinktis ir kuris iš gėrimų skanesnis, restorane greitai galite ir nebesulaukti. Palaimins alkoholio reklamos draudimus, visi pasakojimai apie vyną restoranuose privalės būti cenzūruojami. Taip sako vyno ekspertai. Jie skundžiasi, kad negalės pasakoti nei išsamių istorijų apie vyną, nei apie jo derinimą prie maisto, nes tai gali būti palaikyta draudžiama reklama. Valdžia aiškina, kad nerimauti nėra ko - esą objektyvią informaciją skelbti galės visi.

  Susisiekimo ministerija prašo ištirti Lietuvos radijo ir televizijos centro (Telecentro) vadovo Remigijaus Šerio sprendimus, priimtus tuo metu, kai jis nebuvo deklaravęs viešųjų ir privačių interesų. Susisiekimo ministras Rokas Masiulis dėl galimo R.Šerio interesų konflikto kreipėsi į Telecentro valdybą, pranešė ministerija.

Šiomis dienomis Vidaus reikalų ministerija Seimui turi pateikti įstatymo projektą siekiant perkelti 2015 m. gegužės 20 d. Direktyvą (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui prevencijos. Direktyva reikalauja finansinių paslaugų teikėjams žinoti savo klientus ir nustatyti jų tapatybę.

Sostinės savivaldybės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija kreipėsi į Vilniaus miesto merą Remigijų Šimašių, prašydama įvertinti savivaldybės valdomos įstaigos „Go Vilnius“ vadovo Dariaus Udrio elgesį. Pastarasis socialiniame tinkle „Facebook“ Lietuvos partizanų ginkluotą pasipriešinimą okupacinei sovietų valdžiai prilygino terorizmui.

Statyti regioninį suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą Estijoje būtų ekonomiškai nenaudingai, nes mažėjant dujų suvartojimui, Klaipėdos terminalas gali aptarnauti visas tris Baltijos šalis, interviu estų dienraščiui „Postimees“ pareiškė Lietuvos prezidentė. Dalia Grybauskaitė sako, Klaipėdos terminalas galėtų patenkinti 90 proc. Estijos ir Latvijos dujų poreikio, tačiau Lietuva kaimynams to neprimeta.

Vyriausybei nuo 2018 metų ketinant sulyginti neapmokestinamų pajamų dydį (NPD) - 310 eurų - su 380 eurų siekiančia minimalia mėnesio alga (MMA), nebeliks NPD didinimo poveikio, sako Seimo Audito komiteto pirmininkė konservatorė Ingrida Šimonytė. Ji taip pat abejoja idėja naikinti verslo liudijimus statybos ir automobilių remonto paslaugoms.

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis pareiškė, kad bus siūloma griežtinti prekybą alkoholiu plastiko taroje - vadinamuosiuose „bambaliuose“. „Jie atsiras“, - ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė parlamentaras, paklaustas, kodėl dabar nėra tokių ribojimų. Pasak R.Karbauskio, „jie atsiras savo laiku“. „Galvojame, kaip tai padaryti - ar pakuotės iš tikrųjų išspręs tą problemą, ar tai yra apmokestinimo klausimai tokio stiprumo, tokio alkoholio tipo gėrimams. Dabar tai sprendžiama“, - sakė jis.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP), patikslintais duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką padidėjo 4,1 proc. ir to meto kainomis siekė 9,2 mlrd. eurų. Pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su praėjusių metų spalio-gruodžio mėnesiais, BVP, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 1,4 proc., antrąjį BVP įvertį paskelbė Statistikos departamentas, įvertinęs BVP komponentus gamybos, išlaidų ir pajamų metodais.

Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad Vyriausybei siūlant pertvarkyti mokesčių sistemą, mokesčiai smulkiesiems ūkininkams nedidės. Be to, anot jo, mokesčiai neturėtų didėti ir individualia veikla užsiimantiems asmenims. „Vyriausybė pasiūlė tam tikrus sprendimus ir mes juos nagrinėsime. Jeigu tuose sprendimuose bus kažkoks mokesčių kėlimas ūkininkams, ypatingai stambiems, tai, aišku, tam bus pritarta.

Kaip šalies vaistinės laikosi reikalavimo leisti pirkėjams pasirinkti vaistus su ta pačia veikliąja medžiaga, galės tikrinti ir vadinamieji slapti pirkėjai, ketvirtadienį nusprendė Seimas. Už atitinkamų įstatymų pataisų priėmimą balsavo 75 parlamentarai, prieš buvo 13, susilaikė 30. Įstatymai papildyti kontrolinio pirkimo sąvoka ir numatyta, kaip jis turėtų būti atliekamas.

Rengiantis jau už pusantro mėnesio prasidėsiančiai orlaivių kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijai Vilniaus oro uostas įspėja apie laikinus pokyčius. Numatyta, kad dvi savaites, nuo birželio 30 iki liepos 13 dienos, oro uoste bus atjungta tikslaus artėjimo tūpti sistema (angl. ILS – instrumental landing system) ir bus dirbama su kita skrydžių valdymo sistema - VOR/DME.

Keliones organizuojančios bendrovės „Fresh Travel“ vadovas prieš pat įmonei paskelbiant bankrotą sau ir kitiems asmenims išmokėjo beveik 70 tūkst. eurų, o kelionių paketus veik pusmetį įmonė pardavinėjo už savikainą ir dar pigiau. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) surinkti duomenys rodo, kad įmonės bankrotas galėjo būti nusikalstamas.

Ar tikrai lietuviai išgeria daugiausiai pasaulyje? Šis klausimas per pastarąsias dvi savaites sukėlė daug ginčų. Įvairios nuomonės išsakomos tuo metu, kai Seime ketinama balsuoti dėl priemonių, kuriomis siekiama sumažinti vidutinį per metus lietuvių suvartojamo alkoholio kiekį ir susijusią sveikatos ir socialinę naštą, kuri, kaip bebūtų matuojama, yra labai didelė ir didžia dalimi išvengiama.

Lietuva pagal konkurencingumą per metus nukrito trimis pozicijomis žemyn ir yra 33-oje vietoje tarp 63 pasaulio valstybių, rodo naujausias Šveicarijos Tarptautinio vadybos instituto (International Institute for Management Development - IMD) reitingas. Aukščiausius įvertinimus Lietuva šiemet gavo kainų (12-ta vieta), valdymo praktikos (21) ir švietimo srityse (22), o blogiausiai įvertintos tarptautinių investicijų (56) ir vidaus ekonomikos bei institucinės struktūros (47-a vieta) kategorijos.

Nuo birželio nebelieka daugiau kaip 15-a metų galiojusio lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo centralizuotai teikiamam šildymui bei karštam vandeniui. Kartu nuo birželio daugėja kompensacijų už šildymą gavėjų. 2001 metų sausį įvestas lengvatinis 9 proc. PVM tarifas šildymui turėjo galioti iki 2003 metų pabaigos, tačiau buvo nuolat pratęsiamas. Vis dėlto šiemet lengvatos nuspręsta nepratęsti, todėl nuo birželio centralizuotam šildymui ir karštam vandeniui taikomas įprastas 21 proc.

 Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad siekiant spręsti socialinės atskirties ir pajamų nelygybės problemą, Vyriausybės parengta mokesčių sistemos pertvarka negali būti atidėliojama. „Kol kas nei viena (valdančiųjų - BNS) reforma nieko nenunešė, vyksta pakankamai karštos ir aštrios diskusijos, kaip ir turi būti. Juo labiau, kad palietėme tas temas, kurios buvo ilgą laiką neliestos, ir sprendžiame tuos klausimus, kuriuos būtina spręsti.

Po daug diskusijų visuomenėje ir Seime sukėlusių svarstymų Seimas gerokai sugriežtino alkoholio prekybą, vartojimą ir reklamą. Vieni draudimai įsigalios nuo 2018 metų, kiti - nuo 2020-ųjų. Už visus ribojimus Seimas ketvirtadienį balsavo po daugiau negu dvi valandas trukusių diskusijų: už balsavo 101 Seimo narys, prieš - 10, o susilaikė 10 parlamentarų. Paskutinius debatus Seime stebėjo ir vaikai - kai kurie Seimo nariai piktinosi, kad jie turi klausyti tokių diskusijų.

Nuo šiol ir „braliukai“ latviai lietuvius masina pigesniu alkoholiu. Štai Saločių pasienyje atidaryta pirmoji pigių gėrimų parduotuvė. Estų kapitalo įmonė, parduotuvę atidariusi prie pat sienos, iškart sulaukė būrio ištroškusių lietuvių su piniginėmis rankose. Užsukę kainų pasidairyti kaimiečiai čia jau pakuotėmis šluoja stiprų alų ir degtinę.

Valdančiųjų koalicijai priklausantiems socialdemokratams premjeras Saulius Skvernelis ir finansų ministras Vilius Šapoka pirmiesiems pristatė būsimą mokestinę pertvarką. Parlamentarai susitarė nieko nekomentuoti. BNS žiniomis, reformos plane numatyta keisti individuliai dirbančių šalies gyventojų ir žemdirbių apmokestinimą, vaiko pinigų skyrimo tvarką. Kalbėta apie prabangos apmokestinimo būtinybę, progresinius mokesčius, tam tikrų PVM lengvatų atsisakymą – tarp jų – viešbučiams.

Vidutinis atlyginimas Lietuvoje - 29 proc. mažesnis nei Estijoje ir beveik 8 proc. kuklesnis nei Latvijoje, rodo oficialioji statistika. Baltijos šalių nacionalinių statistikos žinybų duomenimis, vidutinis mėnesio darbo atlygis, neatskaičius mokesčių, pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje buvo 818 eurų, Latvijoje - 886 eurai, Estijoje - 1153 eurai. Per metus (palyginti su praėjusių metų pirmu ketvirčiu) vidutinis paskaičiuotas mėnesio darbo užmokestis labiausiai išaugo Lietuvoje - 9,3 procento.

Nedarbo lygis Lietuvoje šių metų balandį buvo 7,5 proc. ir buvo mažesnis už Europos Sąjungos (ES) vidurkį, skelbia Eurostatas. Per metus - balandį, palyginti su 2016-ųjų balandžiu - šis rodiklis Lietuvoje sumažėjo 0,8 punkto, o palyginti su šių metų kovu - sumenko 0,6 punkto, rodo trečiadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Balandžio pabaigoje Lietuvoje darbo neturėjo 110 tūkst. gyventojų.

Keičiantis tarptinklinio ryšio didmeninėms kainoms Europos Sąjungoje, naują kainodarą vienas po kito pristato ir Lietuvos mobiliojo ryšio operatoriai. Kiek anksčiau savąsias pristatė „Telia“ ir „Bitė“ tinklai. Šiandien ir „Tele2“. Pranešama, kad mobiliojo ryšio lyderės „Tele2“ klientai nuo birželio 15 d., keliaudami Europos Sąjungos (ES) ir Europos ekonominės erdvės (EEE) šalyse, su artimaisiais bendraus iki 20 kartų pigiau.

Estijos paltų gamintoja „Year“ planuoja netrukus plėsti prekybą Latvijos ir Lietuvos rinkose. „Iki šiol buvome aktyvūs tik didmeninėje prekyboje, tačiau dabar pradėjome plėtoti mažmeninę prekybą pagal „Enterprise Estonia“ paramos programą“, - BNS teigė bendrovės savininkas ir vadovas Raivo'as Holmas. Jo teigimu, balandį atidaryta pirma parduotuvė Estijoje, jų planuojama atidaryti ir Latvijoje bei Lietuvoje, o Rusijoje, kuri iki šiol buvo pagrindinė „Year“ rinka, rezultatai prasti.

Elektroniniai sukčiai vis ieško naujų būdų, kaip išvilioti pinigus. Šį kartą jie naudojasi Lietuvos banko vardu. Trečiadienį Lietuvos bankas savo „Facebook“ paskyroje pranešė, kad bandydami išvilioti pinigus, sukčiai Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko vardu platina melagingą, netaisyklinga kalba parašytą raštą gyventojams. „Raginame nepasimauti ant sukčių kabliuko ir įspėjame, kad tokių raštų nei V. Vasiliauskas, nei kiti Lietuvos banko darbuotojai neplatina.

Susisiekimo ministras tikina nesitikėjęs tokio neskaidrumo masto jo valdomame sektoriuje. Rokas Masiulis sako, jog ministerija yra „užpilta skundais“. „Kas liūdniausia, tas neskaidrumo mastas yra nemažas, ir aš nekalbu apie mažus dalykus, kad vadovo vairuotojas jo artimuosius vežioja ar pasinaudota įmonės poilsine. Čia už tokias smulkmenas pirštu pagrūmotų, nieks iš darbo neatleidinėtų, bet kai pamatai, kiek pinigų į ofšorines sąskaitas nuteka.