Verslas

Ketvirtoji pramonės revoliucija neabejotinai palies visas gyvenimo sritis, visas šalis, skelbia politikai, ekonomistai, verslininkai. Pasak pasaulyje žinomų ekonomistų, Lietuva turi neblogą startinę poziciją ir gali daug pasiekti, tačiau vieno mums trūksta.  Lietuvos pramonininkų konfederacija surengė Metų ekonomikos forumą, kurio metu diskutuota apie 4-ąją pramonės revoliuciją bei jos įtaką pasauliui.

Ketvirtadienį Vilniuje prasideda tradicinis, didžiausias Baltijos šalių inovacijų forumas „Innovation Drift“, skirtas ateities iššūkiams, visuomenei, technologijoms bei miestams. Šįkart į forumą atvyko JAV, Europos, Azijos šalių mokslininkai, verslininkai ir futurologai, dirbantys su pasaulį iš esmės galinčiomis pakeisti inovacijomis. „Innovation Drift“ forumą atidarė LR premjeras Saulius Skvernelis, dalyvius sveikino LR ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius.

Antros pagal turtą Šiaurės Europoje finansų grupės „Danske Bank“ Lietuvos filialui nuo spalio vadovaujantis Ramūnas Bičiulaitis teigia drastiškų permainų neplanuojantis, o pagrindiniu prioritetu įvardija jau pradėtą banko informacinių technologijų (IT) Baltijos šalyse sujungimo projektą. R. Bičiulaitis interviu BNS teigiamai vertino alternatyvių finansų rinkos žaidėjų plėtrą, kurie, anot jo, bankams galėtų būti ne konkurentais, o partneriais.

 Šiandien parodų rūmuose „Litexpo“ atidarytas Vilniaus inovacijų forumas „Innovation Drift“. Šiemet renginys sukvietė daugiau kaip 40 verslininkų, mokslininkų ir futurologų iš 15 pasaulio šalių. Vienas pirmųjų renginio lektorių – Mike‘as Otworthas, aiškinantis kodėl didžiosios technologijos šiandien atiduoda savo idėjas mažesniems startuoliams ir kaip išvengti situacijos, kai absoliuti dauguma inovatyvių technologijų miršta dar nepasiekusios rinkos.

Robotas administratorius, robotas vaikų auklė arba robotas... laidotuvių kunigas. Nors mokslinės fantastikos filmai pamažėle keliasi į realybę ir robotus sutikti galima dirbant net itin kasdienius darbus, verslininkai ramina – diena, kai robotai pakeis žmogų, neišauš. Trečius metus rengiamame inovacijų forume „Innovation Drift“ bendrovės „Hansab“ atstovas Marius Bankauskas pristatė humanoidinį robotą Pepperį.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) atliktas metinio pajamų deklaravimo vertinimas rodo, kad 157 tūkst. šalies gyventojų, pateikdami pajamų deklaraciją už 2016 m., vis dar gali susigrąžinti apie 17 mln. eurų.  VMI informuoja, jog pirmą kartą savo veiklos istorijoje pradeda gyventojams siųsti asmeninius pranešimus, skatinančius pasinaudoti teise susigrąžinti jiems priklausančią Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) permoką.

Naujienų ir pramogų portalas tv3.lt „Gemius Baltic“ rugsėjo mėnesio duomenimis smarkiai paaugo ir pakilo į trečią vietą pagal lankomumą Lietuvoje bei sulaukė daugiau nei milijono lankytojų. Portalo tv3.lt populiarumas nuolat auga tarp mobiliųjų įrenginių vartotojų, tačiau rugsėjo mėnesį kone dešimčia procentų padidėjo ir portalo lankymas asmeniniais kompiuteriais.

Ori senatvė – viltis, bet, deja, ne realybė. Beveik kas antras senjoras nurodo, kad išgyventi šiais laikais padeda vaikai. Tuo tarpu ateities pensininkai tikisi daug didesnių pensijų, tačiau nesiimant veiksmų patiems, to gali ir nepasiekti. „Swedbank“ užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad dirbantieji šalies gyventojai ateityje tikisi uždirbti bent 700 eurų. Ši suma beveik 2,5 karto pranoksta dabartinę vidutinę pensiją, kuri siekia apie 300 Eur.

 Premjeras tikina, kad į infliaciją Lietuvoje žiūrima pernelyg jautriai. Kainų augimas, anot Sauliaus Skvernelio, nėra toks didelis, kad pralenktų darbo užmokesčio augimą. „Tikrai 5 proc. (metinės infliacijos - BNS) nebus, pagal tai, kas yra numatyta, realiai šiemet privačiame sektoriuje numatytas 10 proc. darbo užmokesčio augimas, viešajame daugiau nei 6 proc.

Lenkijos dienraščio „Rzeczpospolita“ apžvalgininkas sako, kad Lietuva turėtų siekti susitarimo su Lenkija dėl išardytų bėgių, nes taikus ginčo išsprendimas paskatintų koncerno „PKN Orlen“ investicijas į gamyklą Mažeikiuose ir palengvintų energetikos bei transporto projektų įgyvendinimą. Tomaszas Furmanas (Tomašas Furmanas) BNS sakė manantis, kad bylinėtis nusprendę „Lietuvos geležinkeliai“ tik atitolintų neišvengiamas sankcijas.

 Premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad gynybos finansavimas turi būti tolygus, tačiau kylant diskusijoms, kad jį būtina didinti iki 2,5 procentų bendrojo vidaus produkto, siūlo nepamiršti kitų sričių, kurioms taip pat reikalingas didesnis finansavimas. „Jeigu būtų teisingas požiūris buvęs į krašto apsaugos sistemą nuoseklus, mes neturėtume šiandien tokių iššūkių ir galėtume kalbėti apie mūsų kariuomenės eilinį tolygų finansavimą.

 Lietuvoje dėl kainų augimo mažėjant vidaus vartojimui, premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad šalies ekonomikos augimas pirmiausiai turi būti siejamas su eksporto, o ne vartojimo augimu.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) įvardijo devynis stambius pasaulinius bankus, kuriems per artimiausius metus taps sunku išlaikyti pakankamą rentabilumą.

Į didžiausios pasaulinės finansų organizacijos – Tarptautinio valiutos fondo (TVF) metinius susitikimus Vašingtone atvykęs Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas diskusijose su TVF, kitų šalių centrinių bankų vadovais ir finansų ministrais aptars TVF paskelbtas naujausias pasaulio ekonomikos raidos prognozes.

Jei iki šiol manėte, kad Lietuvoje prekių ir paslaugų kainos jau pasiekė piką, teks nemaloniai nusivilti. Praėjusį mėnesį rekordiškai išaugusi ir prieškrizinį lygį pasiekusi infliacija gerokai smogs Lietuvai ir dar labiau susilpnins žmonių perkamąją galią. Vieni ekonomistai ramina ir sako, kad tai laikina, kiti – ragina ruoštis finansiškai sunkesniam metui ir diržų veržimuisi.

Anykštėnai pasitelkę naujausias technologijas pasiryžo įrodyti, kad prisirpusias lietuviškas braškes Marijos žemėje galima auginti iki pat žiemos. Jau kelios savaitės, kaip skinamos pirmosios rudeninės braškės. Ūkininkai viliasi, vasara kvepiančių uogų sezoną Lietuvoje pratęsti iki pat Kalėdų. Įsibėgėjus rudeniui, kai obelų ir kriaušių šakos svyra nuo prinokusių vaisių, anykštėnų šiltnamiuose sirpsta rudeninės braškės. Pasirodo, lietuviškos uogos čia raškomos jau kelios savaitės.

Jau anksčiau buvo skelbta, kad tiesioginiu skrydžiu iš Vilniaus oro uosto bus galima pasiekti Atėnus. Pasirodo, tokį maršrutą siūlys ne viena, o dvi oro linijos. tv3.lt jau rašė, kad nuo 2018 m. birželio pradžios skrydžius maršrutu Vilnius–Atėnai–Vilnius du kartus per savaitę vykdys Graikijos oro bendrovė „Aegean Airlines“. Šiandien „Ryanair“ pranešė, kad ši bendrovė taip pat 2018 m. vasarą lietuvius skraidins tiesiogiai maršrutu Vilnius-Atėnai-Vilnius.

 Minimali mėnesinė alga (MMA) nuo kitų metų didės 20 eurų iki 400 eurų. Tokiam siūlymui trečiadienį pritarė Vyriausybė. „Kaip ir žadėjome, tiesiame pagalbos ranką mažiausiai uždirbantiems. Kažkam 20 eurų yra jokie pinigai, o kažkas už juos savaitei nuperka šeimai maisto. Nors ir nedidelis, šis pasikeitimas bus realiai juntamas labiausiai pažeidžiamuose visuomenės sluoksniuose.

Vyriausybei baigus pasitarimą oficialiai pristatytas kitų metų biudžetas. Jame daugiausia dėmesio skiriama skurdo mažinimui. O be to, numatyta kovoti su žalingu įpročiu - rūkymu.  Pabrėžiama, kad pirmą kartą per Nepriklausomybės istoriją planuojamas perteklinis biudžetas. Nurodoma, kad pagrindinis dėmesys bus skiriamas skurdo mažinimui, šalies saugumo užtikrinimui, verslumo ir produktyvių investicijų skatinimui bei savivaldybių ir finansinio savarankiškumo augimui.

 Opozicinės Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų lyderis Gabrielius Landsbergis siūlo politikų atlyginimus atsieti nuo valstybės tarnautojų. Konservatorių vadovas registravo naujo Valstybės politikų darbo apmokėjimo įstatymo projektą. Pagal jį, bazinis dydis politikų algoms skaičiuoti būtų nustatomas dabartinis 130,5 euro. Jis galiotų Seimo pareigūnams ir nariams, premjerui, ministrams, merams bei vicemerams.

2018-aisiais bendras švietimo srities finansavimas turėtų augti 33 mln. eurų, tačiau pagerėjimą pajus ne visi: valstybinėms aukštosioms mokykloms numatyti mažesni asignavimai nei šiemet. Ministerija sako, kad skaičiai – negalutiniai. Vyriausybei teikiamame kitų metų biudžete numatoma, kad bendras švietimo srities finansavimas turėtų didėti beveik 33,7 mln. eurų iki 1,07 mlrd. eurų.

Pastaruoju metu Vilniaus būsto rinka išgyvena antrąjį savo renesansą, kuomet fiksuojami augantys būsto pasiūlos, paklausos ir, žinoma, pardavimo kainų rodikliai. Tačiau vienas iš įdomiausių būsto segmentų, kuris dažnai audrina rinkos dalyvių ir žmonių vaizduotę, yra pats mažiausias ir prabangiausias turto segmentas – brangiausi butai didžiausiame šalies mieste.

Kitų metų biudžeto projektas atrodo gražiai, tačiau jam trūksta ambicijų ir vizijos, kaip turėtų būti įgyvendinamos reformos ir sprendžiamos aktualios šalies problemos, teigia ekonomistai. 2018 metais ekonomikos augimas ir biudžeto pajamos gali būti didesnės „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pabrėžė, kad pirmą kartą šalies istorijoje planuojamas perteklinis biudžetas.

Pagal pesimistiškiausią „Brexit“ scenarijų, 2019 metų kovo 29 dieną Didžiajai Britanijai pasitraukus iš Europos Sąjungos (ES), kitą dieną galėtų nutrūkti visas oro susisiekimas tarp Jungtinės Karalystės ir ES, pareiškė Didžiosios Britanijos iždo kancleris. Philipas Hammondas tai pareiškė, atsakydamas į parlamentarų klausimus apie tai, ką vyriausybė planuoja daryti tuo atveju, jeigu derybos dėl išstojimo iš Europos bloko baigtųsi nepasiekus susitarimo dėl prekybos, saugumo ir kitų santykių.

 Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad nepaisant bendro valdžios sektoriaus biudžeto pertekliaus, valstybės biudžetas yra deficitinis, ir tai rodo, kad valstybė kol kas negyvena pagal išgales. „Nors kalbame apie pozityvų viso sektoriaus biudžetą, noriu akcentuoti, kad valstybės biudžetas lieka deficitinis, bet kartu su „Sodros“ ir savivaldybių biudžetais bendras valdžios sektoriaus biudžetas yra pozityvus.

 Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Gediminas Almantas skiriamas priklausomu įmonės valdybos nariu ir palieka vadovo pareigas. Naujojo vadovo atranką vykdys Lietuvos oro uostų savininkė Susisiekimo ministerija. Paskutinė G. Almanto, kaip oro vartų generalinio direktoriaus, darbo diena numatyta kitų metų kovo 1-oji. „Lietuvos oro uostų vadovu dirbau nuo pat šios įmonės atsiradimo pradžios prieš trejus su puse metų.

Vis garsėjančios diskusijos ir perspėjimai apie kaistančią nekilnojamojo turto (NT) rinką Lietuvoje padidino gyventojų abejones dėl tolesnio būsto brangimo galimybių. SEB banko užsakymu rugsėjį atlikta apklausa parodė, kad per ketvirtį nuo 58 iki 54 proc. sumažėjo apklaustųjų, galvojančių, kad būsto kaina per artimiausius 12 mėnesių Lietuvoje didės. Manančiųjų, kad būsto kaina mažės, padaugėjo ne itin – nuo 8 iki 9 procentų. Labiausiai išaugo neapsisprendusių žmonių dalis – 18 proc.

Dėl spalį pasikeitusios bazinės pensijos, „Sodra“ šiomis dienomis senjorams išmoka didesnes pensijas. Skaičiuojama, kad turintiems didesnį negu 30 metų stažą žmonėms senatvės pensija vidutiniškai didėja apie 4,7 proc. arba apie 13,5 euro. Didėja ne tik senatvės, bet ir kitų rūšių socialinio draudimo pensijos – netekto darbingumo (invalidumo), našlaičių ir kitos, kurių dydis priklauso nuo bazinės pensijos. Nepadidėjo tik našlių pensijos.

Į Vilniaus koncerto ir sporto rūmų rekonstrukciją Vyriausybė kitąmet ketina investuoti beveik 1,4 mln. eurų, tačiau Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukcijai lėšų nenumatyta. Valstybės investicijų 2018-2020 metų programos projekte nurodoma, kad Sporto rūmams iš valstybės biudžeto kitąmet ketinama skirti 1,388 mln. eurų. Tačiau Kauno stadionui, kuriam savivaldybė tikėjosi gauti lėšų iš Vyriausybės, pinigų nenumatyta.

Lietuva Europos Sąjungoje (ES) išsiskiria ne tik sparčių kainų augimu, bet ir sparčių darbo užmokesčio augimu. Pastarasis auga beveik 5 kartus sparčiau nei ES. Ekonomistas sako, kad seniai nebesame pigios darbo jėgos šalis, o tokiais ir turėtume nenorėti būti. Eurostato duomenimis, šių metų antrąjį ketvirtį darbo jėgos kaina daugiau nei 10 proc. per metus augo penkiose šalyse – Rumunijoje (18,6 proc.), Vengrijoje (13 proc.), Čekijoje (11,1 proc.), Bulgarijoje (11 proc.) ir Lietuvoje (10,4 proc.

Naujasis šildymo sezonas Lietuvoje pasitinkamas su 9 proc. PVM lengvata šildymui ir 8 proc. mažesne nei pernai vidutine šildymo kaina. Tačiau netyla dvejonės, ar mažesnė šildymo kaina reikš ir mažesnes galutines sąskaitas. Juolab kad pernai, „Vienos Sąskaitos“ duomenimis, vidutinės sąskaitos už komunalines paslaugas šaltuoju metų laikotarpiu buvo net 66 proc. didesnės nei 2015 metais.

Kaip teisingai sakoma: nauja - tai gerai užmiršta sena. Tuo mums leido įsitikinti Lietuvos bankas, praėjusią savaitę „iš naujo“ atradęs, kad skiriasi Lietuvos žmonių pajamos. Skiriasi atskiruose regionuose, skiriasi atskiruose ekonominės veiklos sektoriuose, skiriasi didelėse ir mažose įmonėse, skiriasi tarp eksportuojančių ir vidaus rinkoje veikiančių įmonių.

Dirbtinis intelektas ne atkeliauja – jis jau čia. Ir nors iki mokslinėje fantastikoje matomo superproto liko dar mažiausiai keli dešimtmečiai, kasdien susiduriame su elementaresnėmis jo formomis. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius ir Baltijos pažangių technologijų instituto vyr.

Kitais metais dviem didžiausiems šalies miestams tenkanti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis turėtų didėti. Tuo metu uostamiesčiui tenkanti GPM dalis sumažės. Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė BNS teigė, kad savivaldybėms tenkanti GPM dalis priklauso nuo nuo savivaldai tenkančių funkcijų. Pasak jos, kai kuriais pokyčiais asociacija nėra patenkinta ir tikisi, kad Vyriausybė ją išgirs.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) paskelbė šių metų 8 mėnesių duomenis apie alkoholio didmeninius pardavimus, tačiau tik paskutiniųjų dviejų mėnesių rezultatai gali atspindėti tikslesnes tendencijas, sako Legalaus verslo aljanso prezidentas Romas Apulskis. „Prieš šių metų kovo mėnesį, kai kilo akcizų tarifai, buvo kaupiamos alkoholinių gėrimų atsargos.

  2018 metų valstybės biudžeto pajamos, įskaitant Europos Sąjungos (ES) ir kitos tarptautinės paramos lėšas, ir išlaidos turėtų augti, o planuojamas biudžeto deficitas bus mažesnis nei numatyta šiemet. Vyriausybė trečiadienį pasitarime pradės svarstyti Finansų ministerijos parengtą 2018 metų valstybės biudžeto projektą. Pagal jį biudžeto pajamos kitąmet, palyginti su šių metų planu, didės 6,9 proc. (584,747 mln. eurų) iki 9,072 mlrd. eurų, tuo metu išlaidos augs 5,5 proc. (494,887 mln.

Lietuvoje metinei infliacijai pasiekus 4,8 proc., valdančiųjų Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis dėl kainų kilimo kaltina eurą ir verslą. Anot jo, būtent dėl euro įvedimo kainos Lietuvoje kyla, o verslininkai naudojasi tuo, toliau didindami kainas. „Iš principo mes įspėjome prieš porą metų, kad euro įvedimas sukels labai stipriai kainas ir prekybininkai tuo labai aiškiai naudosis.

Trečiąjį metų ketvirtį būsto rinkos apyvarta viršijo tiek praėjusio ketvirčio, tiek to paties praėjusių metų laikotarpio rezultatus, o prie to labiausiai prisidėjo naujo būsto pirkėjai. Didžiausias kainų augimas fiksuotas Vilniuje, kur naujų butų kainos pasiekė 2008 m. lygį. Negalutiniais Registrų centro būsto pirkimo sandoriuose fiksuotų kainų duomenimis, per pastaruosius tris mėnesius lietuviai būstui išleido 442,3 mln. Eur. Tai 4,6 proc. daugiau nei per praėjusį ketvirtį ir 4,9 proc.

 Kitų metų biudžetą palaikys 85 – 90 parlamentarų, prognozuoja valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis. „Biudžeto priėmimas, kuris mūsų laukia, pats svarbiausias metų įstatymas, jo metu ir pasirodys, kokia yra valdančioji dauguma. Aš prognozuočiau 85 – 90 balsų“, – trečiadienį Žinių radijui tvirtino politikas. Anot jo, tai bus analogų per pastarąjį dešimtmetį neturintis biudžetas, jis bus perteklinis.

Skęstantys ūkininkai skaičiuoja ne tik milžiniškus derliaus nuostolius, bet ir keliskart labiau nei kainos parduotuvėje kylančius žemės mokesčius. Tiesa, ūkininkus labiau pykdo ne jų dydis, bet panaudojimas. Esą kasmet savivaldybės surenka dešimtis milijonų eurų žemės mokesčio, o šuos pinigus iššvaisto kitoms, visiškai su žeme nesusijusioms reikmėms.

Vyriausybė nusprendė palikti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio tarifą centriniam šildymui ir atsisakyti planų įvesti naują 15 proc. tarifą. Tokie planai numatyti Vyriausybės parengtame biudžeto projekte, BNS antradienį patvirtino Seimo Ekonomikos komiteto vadovas Virginijus Sinkevičius. „PVM lengvatinis tarifas bus toks, kokį patemps biudžetas. Šiuokart buvo paskaičiuotas biudžetas, kad jis išveš tuos 9 procentukus, ir paliekami 9 proc. ir 5 proc.

Kainų augimas Lietuvoje lenkia kitas Europos šalis, o ypač visus stebina pieno produktų kainų augimas. Patys gamintojai pastebi, kad tai turėjo įtakos vartojimui, tačiau pienininkai jau užsimena apie mažėsiančias kainas, o ekonomistas dalinasi įžvalgomis, kas kitais metais infliacijos rodiklius kels į viršų. Lietuvos statistikos departamentas pranešė, kad 2017 m. rugsėjo mėn., palyginti su rugpjūčio mėn., iš maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų daugiausia padidėjo kai kurių daržovių kainos.

Dirbtiniu intelektu grįstą žmonių įpročių tyrimo technologiją vystanti Belgijos bendrovė „Sentiance“ kuriasi Lietuvoje. Per artimiausius trejus metus naujajame tyrimų ir vystymo padalinyje Vilniuje bendrovė planuoja įdarbinti apie 30 duomenų mokslininkų ir aukštos kvalifikacijos programų sistemų specialistų. „Sprendimą kurtis Lietuvoje priėmėme pamatę, kokių kompetencijų ir sugebėjimų turi Lietuvoje dirbantys profesionalai.

 Už konkurenciją atsakinga eurokomisarė Margrethe Vestager (Margaretė Vestager) sako, kad išardyto Rengės geležinkelio ruožo problemą išspręstų jo atstatymas, tačiau Europos Komisijos (EK) narė užsimena ir apie kitus galimus problemos sprendimus. „Įmonės turi pasiūlyti įsipareigojimus, kurie atitiktų mūsų susirūpinimą, o jei jos nėra linkusios to padaryti, tuomet neturime kito pasirinkimo tik skirti joms baudą.

Premjeras Saulius Skvernelis remia parlamentarų siekį išsiaiškinti, kodėl į Lietuvą patenka prastesnės kokybės maisto produktai. „Seimas turi reaguoti į visus mums rūpimus klausimus. Jeigu mes matome, kad yra galima diskriminacija pagal maisto produktų kokybę, ir valstybės (ES) narės skirstomos į tas, kurios gali vienokią kokybę turėti, o kitas, privalo į tai reaguoti. Manau, kad labai teisingai, kad domisi“, - Seime žurnalistams sakė S. Skvernelis.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) iškelia Mokesčių informacijos centrą iš senojo biuro Šermukšnių gatvėje į modernų verslo centrą „City“, Žalgirio g. 90. Nuomos sutartis su investicijų į nekilnojamąjį turtą bendrove „Hanner“ pasirašyta trejiems metams su galimybe ją pratęsti dar vieneriems metams. 90 VMI Mokesčių informacijos centro darbuotojų naujose patalpose įsikurs iki šių metų gruodžio 15 d. 955 kv. m. plote penktame pastato aukšte, kurių dauguma išdėstytos atviroje biuro erdvėje.

Lietuvoje registruota Švedijos piliečio įmonė galėjo būti naudojama didelėms sumoms JAV dolerių išplauti, antradienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). Baigto FNTT ikiteisminio tyrimo duomenimis, per Vilniuje registruotą bendrovę bandyta išplauti apie 1,5 mln. JAV dolerių (1,277 mln. eurų), o bendrovės atstovas, siekdamas tokią veiklą nuslėpti, klastojo krovinių gabenimo dokumentus, muitinės deklaracijas, sąskaitas-faktūras.

Net trečdalis iš visų namų ūkių Europoje 2016 m. susidėjo vos iš vieno žmogaus, rodo rugsėjo mėnesį paskelbti Eurostato duomenys. Pirmoje vietoje pagal pavieniui gyvenančių skaičių atsidūrė Švedija (52 proc.), o toliau penketuke rikiuojasi Lietuva, Danija, Suomija ir Vokietija. Ne tik jauni gyvena po vieną Kelis dešimtmečius tyrėjai Europoje stebi tendencijas, kad jauni žmonės po studijų skuba išsikelti iš tėvų namų ir kurti savo gyvenimus atskirai.

Su finansais dirbančios įmonės šiandien deda daug pastangų, kad visas vartotojams reikalingas paslaugas sutelktų į vieną vietą. Rinkos specialistai neabejoja, jog ši tendencija nesikeis ir greitai visus savo finansus valdysime išmaniuoju telefonu. Ir nors tai gerokai palengvins gyvenimą žmonėms, ekspertai perspėja, kad ne visos naujovės prigis, o nuo kibernetinių atakų visiškai apsaugotos sistemos taip pat veikiau yra utopija.