Transportas

Pirmadienio naktį į Vilnių iš Ukrainos sostinės turėję atskristi lietuviai įstrigo Kijevo Borispolio oro uoste. Ukrainos oro linijų „Aerosvit Airlines“ lėktuvas į Vilnių nepakilo. Delfi.lt teigia, kad manoma, jog oro linijos turi finansinių problemų, nors jų atstovai teigia, kad iškilo techninių kliūčių. Borispolio oro uosto internetiniame tinklalapyje kol kas pranešama, kad lėktuvas į Vilnių turėtų pakilti laiku 22.15 val.

Po šią savaitę pasirodžiusios informacijos apie Latvijos ketinimus parduoti pusę oro linijų bendrovės „airBaltic“ ir Estijos politikų siūlymo sujungti „airBaltic“ ir „Estonian air“ skrydžių bendroves susisiekimo ministras Eligijus Masiulis siūlo grįžti prie bendros Baltijos šalių oro skrydžių bendrovės idėjos.

Keliaujantys Rusijos teritorijoje galės pasirinkti, ar važiuoti mokamais keliais, ar šalia esančiais nemokamais. Tokią ateitį piešia Rusijos kelius tiesiančios įmonės „Avtodor“ atstovai. Jų teigimu nebus nei vieno kilometro mokamos atkarpos, kuri neturėtų nemokamos alternatyvos. Šie nemokami keliai bus šalia pagrindinių mokamų kelių. „Avtodor“ atstovai pripažįsta, kad keliaujant nemokamais keliais vairuotojai kelyje užtruks ilgiau, dėl prastesnės šių kelių infrastruktūros.

Ieškodama naujų taupymo galimybių Graikijos vyriausybė nusprendė atsisakyti dviejų vyriausybinių lėktuvų, praneša agentūra AP. Didesnysis orlaivis bus skirtas karinėms oro pajėgoms ir naudojamas treniruočių tikslams, pirmadienį Atėnuose paskelbė ministras pirmininkas Antonis Samaras (Antonis Samaras). Antrasis lėktuvas bus parduotas, o lėšos atiteks ginkluotosioms pajėgoms, kurių biudžetas dėl taupymo priemonių per praėjusius pustrečių metų smarkiai sumažėjo.

Latvijos vyriausybė parduoda pusę nacionalizuotos oro linijų bendrovės „airBaltic“. Tokie skelbimai pasirodė įtakingo ekonomikos dienraščio „Financial Times,“ skirto Europai ir Didžiajai Britanijai, puslapiuose, praneša lrytas.lt. Latvijos Transporto ministerija investuotojus kviečia iki lapkričio 1-osios teikti neįpareigojančius pasiūlymus įsigyti 50 proc. minus vieną akciją.

Vilniaus miesto savivaldybė informuoja, kad nuo rugsėjo 1 dienos viešasis transportas pradės dirbti pagal žiemos sezono eismo tvarkaraščius. Žiemos sezonui dėl padidėjusių keleivių srautų į gatves išriedės didesnis transporto priemonių skaičius nei vasaros sezonu. Troleibusų skaičius darbo dienomis bus 229 (buvo 177), autobusų – 278 (buvo 217), o poilsio dienomis troleibusų – 122, autobusų – 138. Bus pakeisti visų troleibusų bei autobusų maršrutų tvarkaraščiai.

Automobilio pirkimas, prieš tai jo neparodžius specialistui ar nepatikrinus specializuotose įstaigose, gali būti loterija – arba įsigysite gerą transporto priemonę, kuri vėliau neges ir nepareikalaus daug lėšų remontui, arba nuolat investuosite, ją tvarkydami. Vis dėlto dauguma vairuotojų nelinkę rizikuoti ir prieš pirkdami automobilį patikrina, kokia jo techninė būklė. Transporto skelbimų portalo Autogidas.

Siekiant išvengti eilių bilietų platinimo vietose rugsėjo pirmosiomis dienomis, nutarta senąsias elektroninio bilieto korteles, kuriose yra mėnesio bilietas rugpjūčiui, jau dabar keisti į naująsias Vilniečio korteles. Keleiviai, keičiantys kortelę su bilietu rugpjūčiui ir papildę naująją kortelę 30 dienų bilietu, gali bilieto neaktyvinti iki rugsėjo 1 dienos. „Dažniausiai keleiviai bilietą naujam mėnesiui perka paskutinėmis dienomis.

Rugsėjo pradžioje asociacijos „Lietuvos keliai“ taryba svarstys galimybę streikuoti dėl stringančių transporto infrastruktūros projektų. Finansų ministerijos skaičiavimais, vėluojant pasirašyti sutartis, Lietuva gali prarasti 0,9 mlrd. litų ES paramos, skirtų geležinkelių modernizavimo ir plėtros bei viešųjų logistikos centrų infrastruktūros projektams. Iki birželio pabaigos projektams buvo nepaskirstyta 1,4 mlrd. litų Susisiekimo ministerijos administruojamų ES lėšų.

Vokietija – viena iš Europos sąjungos šalių, su kurios rinka aktyviausiai siekia dirbti Baltijos šalių vežėjai. VŠĮ „Edukacijos ir tyrimų centro“ atliktas tyrimas atskleidė, kad Lietuvos vežėjai po Vokietijos labiausiai nori bendradarbiauti su Rusija, Belgija, Prancūzija ir Italija. Plačiau paanalizuosime visų šių šalių rinkas, krovinių pervežimų verslui aktualiais aspektais, tačiau pradėkime nuo Vokietijos.

Pasaulio ekonominė krizė negalėjo nepaveikti automobilių pramonės. Tačiau reikia pasakyti, kad skirtingų sektorių nuostoliai nevienodi. Jei per pastaruosius 5 metus lengvųjų automobilių pardavimai Europoje smuko 23 proc., tačiau komercinių automobilių sektoriuje pastebima visiškai kitokia situacija. ACEA (Europos automobilių gamintojų asociacijos) duomenimis, 2011 m. buvo parduota per 2 mln. krovininių automobilių ir autobusų. Tai 10,3 proc.

Nauja Vilniaus viešojo transporto sistema vis dar kelia nepatogumų keleiviams. Sudėtingai veikiančios informacinės sistemos rezultatas – iš „Vilniečio kortelės“ keleivio pinigai dingo nepasiekus kelionės tikslo. „Vilniečio kortelė“ buvo papildyta 15 litų suma – pagal naują sistemą – šešiais pusvalandiniais bilietais.

Tiek Kaune, tiek Vilniuje, didžiausio keleivių srauto vietose, yra iškabintos švieslentės su viešojo transporto atvykimo laikais. Laikinojoje sostinėje tokia sistema veikia be priekaištų. Tuo metu Vilniuje gyventojai sako nesuvokiantys, kokius laikus rodo švieslentės. Viešojo transporto atstovai pripažįsta, kad sutrikimų būta, ir užsimena, kad artimiausiu metu švieslenčių laukia renesansas. Švieslentė buvo nenaudinga Į LRT.

Vilniaus meras Artūras Zuokas galėjo išvengti nauja e. bilieto sistema pasipiktinusių vilniečių skundų lavinos, jeigu būtų pasekęs Talino kolegų pavyzdžiu. Taline šiuo metu naudojami mechaniniai komposteriai ir popieriniai bilietai, kainuojantys eurą, o nuo naujų metų juos pakeis e. bilieto sistema. Skirtumas tik toks, kad Talino gyventojai autobusais važinės nemokamai, rašo lrytas.lt. Talino valdžia tikisi, kad nemokami autobusai paskatins visuomeninį transportą rinktis ir vairuotojus.

Siekiant išvengti eilių bilietų platinimo vietose rugsėjo pirmosiomis dienomis, nutarta senąsias elektroninio bilieto korteles, kuriose yra mėnesio bilietas rugpjūčiui, jau dabar keisti į naująsias Vilniečio korteles. Keleiviai, keičiantys kortelę su bilietu rugpjūčiui ir papildę naująją kortelę 30 dienų bilietu, bilieto gali neaktyvinti iki rugsėjo 1 dienos. „Dažniausiai keleiviai bilietą naujam mėnesiui perka paskutinėmis dienomis.

„Lietuva – patraukli šalis Švedijos verslui“, – teigia Švedijos ambasadorė Cecilia Ruthström-Ruin. Iš Švedijos ambasados atlikto tyrimo matyti, kad švediško kapitalo įmonės Lietuvoje labiausiai giria kvalifikuotus darbuotojus, puikią mobiliojo ryšio ir telekomunikacijų infrastruktūrą, sąlyginai mažas veiklos sąnaudas ir patogią geografinę padėtį. Tarp Lietuvos trūkumų tyrimo respondentai įvardijo uždelstus mokėjimus, susisiekimą oro keliais ir nepasitikėjimą vietos žiniasklaida.

Britė Suzy McLeod atostogų kelionei į Ispaniją pasirinkusi Airijos pigių skrydžių avialinijas „Ryanair“ karčiai nusivylė. Kaip ji pasakojo „telegraph.co.uk“, atvykusi į oro uostą ir pamiršusi atsispausdinti skrydžio bilietus, ji buvo priversta vien už „popieriaus lapą“ sumokėti 300 svarų sterlingų.

Pasaulio ekonominė krizė negalėjo neįtakoti automobilių pramonės. Tačiau reikia pasakyti, kad skirtingų sektorių nuostoliai nevienodi. Jei per pastarąsias 5 metus lengvųjų automobilių pardavimai Europoje smuko 23 proc., tačiau komercinių automobilių sektoriuje pastebima visiškai kitokia situacija. ACEA (Europos automobilių gamintojų asociacijos) duomenimis, 2011 m. buvo parduota virš 2 mln. krovininių automobilių ir autobusų. Tai 10,3 proc. daugiau nei 2010 m. ir atitinka 1998 m. pardavimų lygį.

Baltijos šalių oro bendrovė „airBaltic“ liepos mėnesį uždirbo beveik 7 mln. litų (1,4 mln. latų) grynojo pelno. Šį rezultatą pavyko pasiekti dėl sėkmingai vykdomos „airBaltic ReShape“ pertvarkymo programos ir vasarą augusio keleivių srauto. „airBaltic“ generalinis direktorius Martinas Gaussas patvirtino, jog „airBaltic ReShape“ programa kas mėnesį rodo vis geresnius rezultatus. Bendrovei pavyko uždirbti pelno, nors liepą ji atliko 19 proc.

Tarptautiniame Vilniaus oro uoste, kuriame jau du mėnesius iš eilės fiksuojami rekordiniai keleivių srautai, bręsta konfliktas. Svarbiausioje oro uosto grandyje – Aviacijos saugumo departamento Oro uosto saugumo skyriuje dirbantys žmonės skundžiasi nepakeliamu darbo krūviu ir žeminančiu vadovybės požiūriu į juos.  Darbuotojams, kurie pasiaukojančiai dirba dažnai nesaugodami savo sveikatos bei reikalaujantiems socialinio teisingumo, – parodoma į duris.

Degalų kainos artėja prie naujų aukštumų. Prognozės, kad naftos kaina sustos ties 100 JAV dolerių už barelį riba, nepasitvirtino. Lietuvoje litras populiariausio 95 markės benzino jau kainuoja daugiau nei 5 litus, nors reikšmingų priežasčių naftai brangti nėra, rašo „Lietuvos rytas“. Praėjusią savaitę „Orlen Lietuvos“ didmeninė benzino kaina siekė 4,77 lito už litrą - buvo 14 centų didesnė nei prieš dvi savaites. Nuo liepos pradžios didmeninė kaina šoktelėjo 43 centais.

Vienkartiniai popieriniai bilietai po 2 litus Vilniaus viešajame transporte galios iki metų pabaigos, jų bus galima nusipirkti įprastinėse jų pardavimo vietose, naikinamas bagažo mokestis. Tai pirmadienį po pasitarimo savivaldybėje sakė Vilniaus meras Artūras Zuokas, pažymėjęs, kad trukdžiai elektroninio bilieto platinimo sistemoje išspręsti, tačiau pačios sistemos įdiegimas reikalauja pataisymų ir papildymų.

Vilniaus savivaldybė praneša, kad nuo rytdienos, rugpjūčio 21 d.,  nuo 15 val. atnaujinamas eismas Pilaitės prospektu. Tęsiant transeuropinio tinklo jungties – Vilniaus miesto vakarinio aplinkkelio II etapo statybos darbus,  nuo 2012 m. rugpjūčio 21 d. (~ 15 val.)  iki 2013 m. spalio 31 d. transporto eismas bus nukreiptas naujais įrengtais jungiamaisiais keliais Pilaitės prospekto dalyje tarp Senojo Pilaitės kelio ir Sietyno gatvės.

Po incidento Valencijoje, kai trys „Ryanair“ lėktuvai, skridę į Madridą ir pritrūkę degalų buvo priversti leistis Valencijoje, Ispanijos valdžia rimtai svarsto daugiau į savo šalį  Airijos pigių skrydžių bendrovės neįsileisti. Kaip praneša „Costa News“, nors „Ryanir“ atstovai neigia savo kaltę ir tikina, kad priverstinis nusileidimas Valencijoje įvykdytas ne dėl per mažo degalų kiekio, Ispanijos vyriausybės tai neįtikina.

Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas sako, kad pirmadienį trikdžiai Vilniaus elektroninių bilietų platinimo sistemoje jau buvo pašalinti ir pagrindiniai platinimo tinklai dirba be problemų. „Galiu pasakyti, kiek šiuo metu turiu informacijos, kad trikdžiai arba trūkumai, kurie buvo platinimo sistemoje, yra pašalinti ir pagrindiniai platinimo tinklai - „Lietuvos spauda“ ir kita įmonė – šiandien praktiškai dirba be problemų“, - žurnalistams sakė A. Zuokas.

Sostinės savivaldybė informuoja, kad per trečiadienį ir ketvirtadienį išplatinta apie 3,5 tūkstančio Vilniečio kortelių. Naujosios kortelės neturintys keleiviai ir toliau be trukdžių naudojasi viešuoju transportu – iki mėnesio pabaigos galioja rugpjūčiui papildyta senoji e. bilieto kortelė, anksčiau įsigyti popieriniai bilietai galioja iki metų pabaigos, be to, prekybos vietose, kur laikinai nėra galimybės papildyti kortelės, vis dar parduodami vienkartiniai bilietai.

Tai štai pagaliau sulaukėme kai kas nors ėmė ir atpigo. Straipsnis iš Skirmanto Tumelio tinklaraščio „Vieno Tėvo įspūdžiai“. Aš čia jau gyriausi, kaip vaikštau į darbą pėsčiomis ir kaip tai yra naudinga tiek sveikatai tiek mintims. Į darbą eiti patogu – nuo kalniuko, bet va užtai atgal, po darbo dienos ne visada drįstu ir važiuoju autobusu 3–4 stoteles. Dabar, kai vyresnysis eina į darželį, planuoju autobusu važiuoti į darželį bei darbą ir grįžti taip pat.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) duomenimis 2006 metais mūsų šalyje buvo daugiau kaip pustrečio šimto vietų, kurios pažymėtos trikampiu su juodu tašku – kelio ženklu „Daug eismo įvykių“, t.y. „juodųjų dėmių“. Šiemet tokių „dėmių“ beliko 58, bet jose iki rugpjūčio vidurio žuvo 2 ir buvo sužeistas 21 žmogus. „Visose „juodosiose dėmėse“ diegiamos inžinerinės priemonės, todėl daugelis iš jų laikui bėgant išnyks iš Lietuvos žemėlapio.

Kompanijos „Google“ kūrėjai išleido atnaujintą kartografinės tarnybos „Google Maps“ versiją, kuri skirta mobiliajai operacinei sistemai „Android“. Aplikacija atnešė eilę naudingų funkcijų, o taip pat patobulinimų, kurie skirti darbo su žemėlapiais stabilumui ir produktyvumui didinti. Nuo šiol mobilioji „Google Maps“ versija gali pasigirti 500 didžiausių pasaulio miestų viešojo transporto maršrutais.

Pilėnų gatvės gale statomas 17 milijonų litų vertės naujas objektas – europinius reikalavimus atitinkantis vairuotojų profesinio rengimo autodromas. Jis labai pasitarnaus miesto įvaizdžiui gerinti ir turės įtaką ekonominei plėtrai. Tuo įsitikinęs miesto vicemeras Petras Narkevičius giria Panevėžio darbo rinkos mokymo centrą, kartu su Panevėžio profesinio rengimo centru sugebėjusį šiam projektui gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansavimą.

Visagino atominės elektrinės statyboms reikalingiems Itin dideliems kroviniams iškrauti Klaipėdos uoste gali prireikti naujos, vadinamosios nulinės krantinės. Elektrinės vadovai sako, kad ji būtų patogiausia, o uosto vadovai tokius planus vadina Damoklo kardu. Sprendžiant itin didelių ir sunkių, Visagino atominės elektrinės statyboms reikalingų krovinių atvežimo klausimus, buvo svarstomos bent trys vietos uoste, kur tokie kroviniai galėtų būti iškrauti.

Vartotojų teisių apsaugos tarnybos specialistų teigimu, keleivių patirta žala dėl turėjusios startuoti, bet sklandžiai neveikusios viešojo transporto e. bilietų sistemos turi būti kompensuota. Vilniaus miesto savivaldybei pakeitus viešojo transporto bilietų rūšis, keleiviai nuo trečiadienio iki savaitgalio tik kai galėjo įsigyti „Vilniečio korteles“ ar e. bilietais pasipildyti senojo tipo e. korteles.

Šian­dien jau ne­be­ga­li bū­ti ga­ran­tuo­tas, kad Šiau­liuo­se iš­si­kvie­tęs tak­si tik­rai nu­va­žiuo­si, kur rei­kia. Ar­ši kon­ku­ren­ci­nė ko­va tak­si vers­le ke­lei­viams ne­nau­din­ga. Mo­no­po­liais virs­tan­čių tak­si įmo­nių vai­ruo­to­jai at­si­sa­ko va­žiuo­ti į ato­kes­nius mies­to ra­jo­nus, nes už ke­lią iki klien­to jiems nie­kas ne­su­mo­ka. Kuo ma­žiau tak­si įmo­nių – tuo ke­lei­viui pa­slau­ga bran­ges­nė ir, ti­kė­ti­na, – dar brangs.

Skirtingose valstybėse egzistuoja milžiniškas degalų kainų skirtumas, rašo „Bloomberg“. Venesueloje pripildyti pilną „Chevrolet Suburban“ degalų baką kainuos vos 9,79 lito, o Norvegijoje tas pats apsilankymas degalinėje bus kiek brangesnis ir sieks 1101,15 lito. „Bloomberg“ išvedė 60 valstybių degalų kainų vidurkius ir sudarė šalių reitingą, kuriame vertino degalų kainos bei gyventojų uždarbio santykį.

Po trejų metų derybų su Rusijos institucijomis mūsų šalies vežėjai į Rusiją galės įvažiuoti laisviau. Lietuvos muitinei atsiųstas Rusijos federalinės muitų tarnybos raštas, kuriame patvirtinama, jog „Rusijos muitinės pareigūnams nurodyta netaikyti papildomos patikros priemonių Lietuvos vežėjų gabenamiems kroviniams ir jų transporto priemonėms“. Pasak Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidento Algimanto Kondrusevičiaus, dabar Rusijos muitinė panaikino papildomas patikras ...

Vilniuje didžioji dalis besinaudojančių viešuoju transportu vis dar negali pasikeisti senojo pavyzdžio e. bilietų į naująsias Vilniečio korteles bei pasipildyti mėnesiniu bilietu senųjų, jei to nepadarė iki rugpjūčio 15 dienos. Taigi vienintelė išeitis – pirkti vienkartinius bilietus. Kioskuose jie parduodami senąja kaina – bilietas be nuolaidos kainuoja 2 litus, su nuolaida – 1 litą.

Vokietijos lakūnų profsąjunga „Vereinigung Cockpit“ įtaria didžiausios Europoje pigių skrydžių bendrovės „Ryanair“ darbuotojus, jog jie taupymo sumetimais reikalauja, kad lėktuvai prieš skrydį būtų nepilnai pripilami degalų. Apie tai remdamasi profsąjungos atstovu spaudai Jorgu Handvergu (Jorg Handverg) praneša AFP. Spaudos atstovas priminė, kad degalai yra pagrindinis bet kurios aviacijos kompanijos išlaidų straipsnis.

Nors, kaip skelbė Vilniaus miesto savivaldybė, nuo trečiadienio turėjo pradėti veikti  nauja elektroninio bilieto sistema, „Lietuvos spaudos“ atstovas Nerijus Orvidas  patvirtino, kad ketvirtadienio rytą buvo prarastas ryšys su „Susisiekimo paslaugų“ serveriu ir šiuo metu yra atkurtas tik iš dalies. Tai reiškia, kad dauguma klientų negali pasikeisti senųjų e. bilietų į naująsias Vilniečio korteles  ir jas papildyti.

Tarptautiniame Kauno oro uoste (TKOU) pastarąjį mėnesį pokyčių nestinga: prieš tris savaites atsistatydino TKOU vadovas Arijandas Šliūpas, o kiek vėliau „Ryanair“ paskelbė apie dar 5 krypčių perkėlimą į Vilnių. Prabilta, kad dėl sumažėjusio keleivių srauto gali tekti atleisti ir dalį darbuotojų.

Vis daugiau Lietuvos keliautojų į šiltuosius kraštus nusprendžia skristi ne iš Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos, bet iš užsienio. Daugiausia iš Lenkijos sostinės. „2006–2008 metais keliauti iš Varšuvos buvo lyg ir negarbinga, tačiau krizės metu ir po jos klientai tapo pragmatiškesni, vis daugiau jų pirmenybę teikia kainai, o ne įvaizdžiui. Būtent sunkmečiu kelionių iš Lenkijos sostinės skaičius pradėjo sparčiai augti.

Nuo trečiadienio sostinėje pradėjo veikti nauja elektroninių bilietų sistema – senąjį elektroninį bilietą pakeitė „Vilniečio kortelė“. Tačiau pirmąją dieną ne visuose spaudos kioskuose buvo galima ją įsigyti. Programinę įrangą atnaujino ir jau nuo ryto naujuosius elektroninius bilietus platino daugiau kaip pusė spaudos kioskų. Likusiems, kuriuose kol kas nėra galimybės įsigyti naujųjų bilietų rūšių, leista platinti popierinius bilietus.

Naujienų portalas Balsas.lt gavo skaitytojo informaciją apie parkavimosi ypatumus Kauno mieste. „Atvykome su žmona ir dviem mažyliais papietauti į kavinę Šv.Gertrūdos gatvėje. Sustojome prie pat įėjimo, kur stovėjimas yra mokamas. Kol ėmėme vaikus iš automobilio, mačiau netoliese stovintį kontrolierių, jis mus irgi matė. Įėjęs į vidų atsisėdau ir žinute apmokėjau parkavimą. Išėjęs iš kavinės pastebėjau priklijuotą lipduką su pranešimu dėl pažeidimo.

Trečiadienio rytas vilniečius pasitiks kitokia viešojo transporto važiavimo sistema. Iki šiol galiojusią e. bilieto kortelę keičia Vilniečio kortelė. Ją pasikeisti bus galima nemokamai spaudos kioskuose iki šių metų pabaigos. Neturintiems senosios kortelės naujoji kainuos 4 litus. Vilniečio kortelę bus galima papildyti keleto rūšių skirtingais bilietais. 30 dienų mėnesinis bilietas kainuos  100 litų, studentams – 20 litų, pensininkams 50 litų.

Sostinėje rugpjūčio 15 dieną pradės veikti naujoji elektroninių bilietų sistema, todėl senosios e. bilieto kortelės nemokamai bus keičiamos naujomis Vilniečio kortelėmis. Naująją kortelę bus galima papildyti norima pinigų suma arba pasirinktais elektroniniais bilietais. Kortelėje esančius pinigus bus galima panaudoti perkant 30 arba 60 minučių bilietą sostinės viešajame transporte. Tam reikės kortele paliesti geltonąjį komposterį ir pasirinkti norimą bilieto rūšį.

Likus vos vienai dienai iki naujosios vilniečio transporto kortelės įvedimo, dalis viešojo transporto naudotojų plūstelėjo į spaudos kioskus paskutinių popierinių bilietų. Dalyje kioskų jų pritrūkta, todėl Vilniaus miesto savivaldybė informavo, kad trūkstamas vienkartinių bilietų kiekis jau pasiekė dalį sostinės kioskų, likusius pasieks per 2 valandas. „Į sostinės spaudos kioskus, kuriuose mažėja vienkartinių bilietų atsargos, papildomi bilietai bus atvežti per artimiausias kelias valandas.

Nuo trečiadienio, rugpjūčio 15 d. Vilniaus viešojo transporto sistemoje įvyks perversmas, apie kurį kalbama jau gerus šešerius metus, – viešojo transporto bilietai bus galutinai perkelti į elektroninę erdvę, ir jau šią savaitę vienkartiniai popieriniai bilietai turėtų būti išimti iš apyvartos. Vietoje jų nuo šiol bus naudojami elektroniniai 30 ir 60 min. bilietai, todėl visi sostinės gyventojai bus priversti įsigyti Vilniečio korteles.

Sostinėje nuo ateinančio trečiadienio ketvirtadaliu brangstant vienkartiniams bilietams, pigesnių popierinių, kurie galios iki Naujųjų metų, keleiviai įsigyti didesnio kiekio neskuba. Nors iki termino, kada Vilniuje nebebus galima įsigyti vienkartinių popierinių bilietėlių liko vos kelios dienos, pardavėjai sako, kasdien jų parduoda žymiai daugiau nei anksčiau: vienam pirkėjui po 20–30 vienetų, tačiau žymiai mažiau nei prognozavo jų tiekėjai, praneša LRT Televizijos Naujienų tarnyba.

Praėjusį rudenį ant bakroto slenksčio atsidūrusios Latvijos oro bendrovės „airBaltic“ vadovas Martinas Gaussas tvirtina, kad kompaniją išgelbės restruktūrizacijos planas. Ir tikina, kad šiuo metu bendrovė susiduria su tokiomis pačiomis problemomis kaip ir kiti Europos konkurentai. 2011-ųjų rudenį Latvijos vyriausybė gelbėjo „airBaltic“ nuo bankroto suteikdama 57 mln. latų (apie 280 mln. litų) injekciją. Sulig „Snoru“ žlugęs latvių „Latvijas Krajbankas“ per antrinę įmonę valdė 47,2 proc.

Pastaraisiais metais kiekvieną  vasarą šalies gatves užtvindo liūtys. Taip pat padaugėja ir nuostolių, kurių dėl apsemtų automobilių patiria jų savininkai. Draudimo bendrovė „If“ skaičiuoja, kad nuostoliai dėl automobilio apsėmimo kasmet sudaro šimtus tūkstančių litų.