Lietuvos verslas

Stokholmo arbitražas mažiau nei savaitei atidėjo sprendimą paskirti nepriklausomą Vilniaus šilumos ūkio techninės būklės ekspertą, kurio paprašė Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdoma šilumos gamintoja „Vilniaus energija“, nesutinkanti su Vilniaus savivaldybės valdomos bendrovės Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) parinktais vertintojais.

Šiemet baigiantis dujų kainos permokai vartotojams, kuri atsirado 2014 metais Rusijos dujų koncernui „Gazprom“ pritaikius dujų kainos nuolaidą Lietuvai, nuo liepos dujų kaina buitiniams vartotojams galėtų didėti 7-13 proc..Tačiau galutinį pokytį nulems tarptautinė situacija naftos ir dujų rinkoje. Ekonomistų teigimu, vien tik dujų brangimas žmonių išlaidų neturėtų labai paveikti, tačiau kartu brangstant degalams bei kitiems produktams, nepasitenkinimas visuomenėje turėtų augti.

Šiemet Lietuvoje galime pagrįstai tikėtis spartesnio infliacijos augimo. Augančios prekių ir paslaugų kainos mažina vartotojų perkamąją galią, o Lietuvos atveju tai dar ir paskatas dažniau vykti į apsipirkimo keliones į Lenkiją. Ilguoju laikotarpiu tai gali reikšti vidaus vartojimo lėtėjimą, tačiau trumpalaikėje perspektyvoje spartėjanti infliacija gali netgi paskatinti Lietuvos gyventojus pirkti daugiau prekių ir paslaugų, taip padidinant vartojimo apimtis.

Atėjus šaltoms dienoms, „Tele2“ Telefonų priežiūros centre padaugėja klientų, kurie skundžiasi telefonų baterijomis. Jos ne tik greičiau išsikrauna, bet ir neteisingai rodo energijos atsargą. Pasitaiko, kad lauke telefonas beveik išsikrauna, o grįžus į šiltą patalpą vėl rodo pakankamą energijos kiekį. „Tokia situacija nereiškia telefono gedimo. Tiesiog ličio jonų baterijos taip reaguoja į šaltį. Tačiau tiesa, kad šaltis baterijoms ilgainiui pakenkia, ir baterijos talpa mažėja.

90 mln. eurų vertės nacionalinio stadiono Vilniuje statybos ir valdymo koncesijos konkurso sąlygos kiek keičiamos, jas supaprastinant. Todėl konkursas dar kartą pratęstas - šį kartą iki kovo pradžios, pranešė Vilniaus savivaldybė. Savivaldybės administracijos direktorė Alma Vaitkunskienė BNS teigė, jog dabar išplėstas būsimo daugiafunkcinio komplekso renginių spektras ir sumažintas konkurso dalyvių patirties reikalavimas - jie privalo būti surengę bent 5 tūkst. žiūrovų renginių, o ne 10 tūkst.

Buvusių Vilniaus savivaldybės valdomos įmonės Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) valdybos narių ir jos vadovo Arūno Keserausko 3,7 mln. eurų vertės turtas lieka areštuotas. Lietuvos apeliacinis teismas sausio 5 dieną paliko galioti Vilniaus apygardos teismo pernai liepą priimtą nutartį, kuria turtas buvo areštuotas. Teismas areštavo 3,304 mln. eurų vertės buvusių valdybos narių - Jono Urbanavičiaus, Virginijaus Dastiko, Kęstučio Karoso bei A.Keserausko turto ar piniginių lėšų.

Siekiant išgryninti ir susitelkti į pagrindinę bendrovės „Maxima LT“ veiklą, mažmeninę prekybą, nuo įmonės atskiriama fizinės apsaugos paslauga. „Maximos LT“ Saugos departamentui priklausę fizinės apsaugos padaliniai pagal savo regioninį išsidėstymą perskirstyti į keturias atskiras uždarąsias akcines bendroves, kurios ir toliau teiks saugos paslaugas visiems bendrovės „Maxima LT“ padaliniams. „Mažmeninės prekybos rinka yra labai dinamiška ir konkurencinga.

Vyriausybė ketina Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą (FNTT) prijungti prie Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI), sako vidaus reikalų ministra Eimutis Misiūnas. Pasak E.Misūno, FNTT jungimo su VMI terminai bus numatyti specialioje programoje, kurią ketinama parengti šių metų pirmąjį pusmetį. „Dabar rengiama Viešąjį saugumą užtikrinančių institucijų gerovė programa, kuri apims ne tik policiją, bet ir visas kitas statutines organizacijas Vidaus reikalų ministerijos žinioje.

Didžioji Britanija išstodama iš Europos Sąjungos (ES), atsisako mokėti ir socialines pašalpas imigrantams iš ES. Lietuvos ekonomistai tuo stebisi, mat net didesnę dirbančiųjų dalį šalyje sudaro ne patys britai, o būtent atvykėliai. Teigiama, kad tokio žingsnio imtasi norint atbaidyti nekvalifikuotus, už mažus atlyginimus pasiruošusius dirbti žmones. Iš daugiau nei 2 mln. ten esančių ES piliečių, šiuo metu socialinę paramą gauna apie 300 tūkst. eurų.

Nekilnojamojo turto plėtros įmonė „Eika“  pristatė naują verslo centrą „135“. Šalia jo bus statomi daugiabučiai, o bendra projekto vertė sieks 16,8 mln. eurų.  Bendras projekto plotas virš 8 tūkst. kv. metrų. Verslo centre galės dirbti apie 750-900 žmonių. Verslo centro ir gyvenamųjų namų kompleksą projektavo architekto Sauliaus Pamerneckio vadovaujama UAB „SP architektų grupė“. Jų tikslas  – suderinti dvi pagrindines verslo centro ir gyvenamąją funkcijas.

Valdžios atstovams svajojant apie tai, jog Lietuvoje kažkada galėtų būti pastatyta JAV elektromobilių gamintojos „Tesla“ elektros elementų gamykla, Vyriausybės atstovai dar nėra komunikavę su pačia bendrove apie tokią idėją. Šios idėjos įgyvendinimas į Lietuvą atneštų apie 6 tūkst. naujų darbo vietų.  „Mes kaip valstybė turime ambiciją pritraukti milžinišką kompaniją, kuri galėtų pakeisti iš principo šalies ekonominę raidą ir kryptį.

Naujosios „Lietuvos geležinkelių“ vadovybės sprendimas pakeisti visų antrinių bendrovių valdybas, paskiriant į jas žmones be konkurso, kai kuriems korporatyvinio valdymo ekspertams sukėlė abejonių. Tačiau susisiekimo ministras Rokas Masiulis pabrėžia, kad valdybos yra laikinos ir vėliau bus formuojamos pagal geriausią korporatyvinio valdymo praktiką.

Valstybės valdomos bendrovės „Lietuvos geležinkelių“ naujojo generalinio direktoriaus pavaduotojas Gerimantas Bakanas, anksčiau daug metų dirbęs Specialiųjų tyrimų tarnyboje, turi nemažai patirties, kaip taupyti valstybės įmonių pinigus ir skaidrinti jų viešuosius pirkimus. Dirbdamas „Klaipėdos naftoje“, jis turėjo progos susitvarkyti ir su grobstytojais - tiek smulkiais, tiek ir labai stambiais.

Finansinių technologijų sprendimus verslo įmonėms Europos ekonominėje erdvėje teikianti Jungtinės Karalystės bendrovė „Contis Group“ kuria savo padalinį Vilniuje. Padalinys bus atsakingas už verslo plėtrą ir ryšius Baltijos bei Šiaurės Europos regione bei visų „Contis Group“ klientų tarpbankinius atsiskaitymus euro valiuta. Per artimiausius dvejus metus į naują padalinį bendrovė planuoja investuoti apie 1 mln. eurų ir įdarbinti apie 20 specialistų.

Vilnius šiandien, priešingai nei likusi šalies dalis, išgyvena ne tik ekonominį, bet ir demografinį pakilimą. Nekilnojamojo turto (NT) objektų pasiūla jau viršijo 2008 m. pasiūlą, tačiau paklausa kol kas išlieka didelė, todėl dabartinė rinka natūraliai patenkina gyventojų poreikius. Vis dėlto juntamas rinkos augimo tempo ir NT atsiperkamumo mažėjimas, tad investicijoms į NT Vilniaus mieste artėja ne tokios pelningos dienos.

Stipraus alkoholio pakuočių įtraukimas į užstato sistemą gėrimų gamintojams ir importuotojams gali kainuoti maždaug 3 mln. eurų, teigia viešosios įstaigos „Užstato sistemos administratorius“ vadovas. Pasak Gintaro Varno, užstato sistemos plėtra galėtų trukti vienerius metus. „Jeigu bus svarstymas praplėstis užstato sistemą, tai tikiuosi, jog bus atsižvelgiama į technines galimybes, ar sistemą galima praplėsti, kiek plėtra kainuotų ir kiek tai užimtų laiko.

Pranešti, kad 2017-ieji veikiausiai bus intriguojantys, dinamiški ir atnešiantys begalę iššūkių, yra pernelyg banalu, nes akivaizdu, kad jie tokie ir bus. Apskritai kiekvieni nauji metai tokie ir būna, todėl tik nuo to, kaip esame pasirengę priimti naujus iššūkius, priklauso, kokią įtaką jie daro šalies ir mūsų pačių gyvenimui.

Apie pusė namų ūkių sutaupo dalį pajamų, paskelbė Lietuvos bankas. Naujausios Lietuvos banko užsakymu atliktos namų ūkių apklausos rezultatai atskleidė, lietuvių taupymo ypatumus.  Dažniausiai per mėnesį buvo atidedama nuo 31 iki 150 Eur – tokią sumą įvardijo apie pusė namų ūkių, kuriems 2016 m. pirmąjį pusmetį pavyko bent šiek tiek sutaupyti. Padaugėjo tai sugebančių padaryti 18–29 m. amžiaus gyventojų. Ketvirtadalis tokio amžiaus gyventojų savo finansinę padėtį vertino kaip gerą.

Vilniuje išdygo dar vienas prekybos centras. Į naujo prekybos centro statybas ir įrangą investuota maždaug 4,5 mln. eurų. Šiandien Kalvarijų g. 151, atidaromas naujas „Norfa“ prekybos centras. Hyper formato parduotuvėje dirbs 45 darbuotojai. Naujos „Norfos“ prekybos salės plotas siekia apie 3,3 tūkst., o viso komplekso bendras plotas sudaro apie 9 tūkst. kv. metrų. Šalia prekybos centro veiks stovėjimo aikštelė, talpinanti 150 automobilių.

Naujuosius metus populiaru pradėti su pažadų sau sąrašu: daugiau laiko skirti artimiesiems, gaminti ir gyventi sveikiau, išmokti naujų dalykų... Prekybos tinklas „Lidl“ nuo pirmųjų 2017 metų dienų informuoja skubantis į pagalbą visiems, kurie į savo prioritetų sąrašą yra įtraukę geriausią kokybės, šviežumo ir kainos santykį apsiperkant, maistingą bei sveikatai palankią mitybą ir rūpestingą savo bei šeimos valgiaraščio planavimą.

Kažkur dingo beveik pusę milijardo litų. Būtent tiek lietuviai vis dar neiškeitė į eurus, nors kasdieną į Lietuvos banką atkeliauja krūvos centų ir popierinių litų banknotų. Netrukus pamatysite ir išties neįtikėtiną sumą – vienas žmogus į banką tik šiandien iškeisti atnešė net 30 tūkst. litų. Kailiniai, sena odinė rankinė, o joje centai. Ne eurocentai, o tie kiti centai, kuriuos naudojome prieš daugiau nei dvejus metus.

Ekonomistai prognozuoja: lietuvių kišenės šiemet patuštės dar labiau, nes infliacija bus net tris kartus didesnė nei pernai. Tai reiškia, kad kils maisto produktų, degalų kainos, o ypač pabrangs paslaugos. Tiesa, atlyginimai, žadama, kils sparčiau nei infliacija. Tačiau jis didės ne visiems ir žmonės dejuoja, kad bus neįmanoma gyventi. Savo ruožtu premjeras Saulius Skvernelis prognozių nesureikšmina. Kiekvienais metais sėstis į kirpėjo kėdę tampa vis brangiau.

Kiek pinigų šiemet lietuviai išleido Kalėdiniam stalui, dovanoms ir Naujiems metams? Pasirodo, gyventojai ne taupė, o leido sau atsipalaiduoti – pirko įvairesnius gurmaniškus maisto produktus ir egzotiškus vaisius. Nors žmonės tikina šventėms atseikėję daugiau nei pernai. Prieš didžiąsias metų šventes lietuviai šluote šlavė parduotuvių lentynas ir ruošėsi švenčių stalą nukloti gurmaniškais patiekalais: kepta antimi, įdarytu karpiu ir įvairiausiais skanėstais.

Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ kol kas nekomentuoja, ar sumokės jam priteistą 36 mln. eurų baudą už tai, kad koncernas pažeidė 2004 metų susitarimą ir nesutiko pasirašyti dujų mainų sandorį su bendrove „Lietuvos energijos gamyba“ (LEG, anksčiau - „Lietuvos energija“). „Gazprom“ teismuose atstovaujančios advokatų kontoros „Motieka ir Audzevičius“ atstovė Akvilė Adomaityte BNS teigė, kad įmonė kol kas nekomentuoja, ar ketina sumokėti baudą, ar imsis teisinių priemonių.

Valstybės valdomos bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ klientams nebebus taikomos išimtys ir privilegijos, teigia susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Anot jo, geležinkelių sprendimas panaikinti krovinių vežimo tarifų išimtis „Achemos grupės“ valdomai jūrų krovinių krovos bendrovei „Klasco“ niekaip nesusijusi su tuo, kad grupė įtraukė jį į bylinėjimąsi teismuose. „Aš teigiamai vertinu tokį „Lietuvos geležinkelių“ sprendimą, nes išimtys ir privilegijos yra praeitis“, - BNS sakė R.Masiulis.

Prieš pat Naujuosius naujoji valdžia gerokai prigąsdino Lietuvos gyventojus. Suklusę buvo kone visi trys milijonai. Ar apmokestins cukrų bijojo saldumynų mėgėjai, ar nurėš gyvybės draudimo lengvatą sunerimo 400 tūkstančių apsidraudusiųjų, kaip bus keliamas alkoholio akcizas, išsigando gamintojai, ar liks pensijų kaupimas, sunerimo milijonas turinčių kaupimo sutartis, kaip bus su PVM šildymui, suklusę laukė daugiabučių gyventojai.

TV3 televizija 13 metus iš eilės iškovojo žiūrimiausios televizijos titulą. Pernai net 14,8 televizijos žiūrovų rinkosi TV3, o finansiškai aktyvių žiūrovų auditorijoje (15–49 m) TV3 prie ekranų subūrė 19,5 proc. žiūrovų. „Būti žiūrimiausia televizija net ne keletą metų, o daugiau nei dešimtmetį yra labai didelis žiūrovų įvertinimas.

Būsto pirkimo ir pardavimo sandorių augimas Vilniuje jau pasiekė ribas, todėl nekilnojamojo turto ekspertai 2017 metams nebeprognozuoja jo didėjimo, tačiau aktyvesnė rinka turėtų būti kituose didžiuosiuose šalies miestuose. Analitikai neturi vienos nuomonės dėl būstų kainų tendencijų, tačiau sutaria, kad dėl didelės pasiūlos turėtų pigti jų nuoma.

Po Konstitucinio Teismo sprendimo naikinamos vadinamosios „lubos“ motinystės išmokai. Tiesa, „lubos“, taikomos per vaiko priežiūros atostogas, liks ir toliau. Išplėstas ir vaiko išmokas gaunančių šeimų ratas. Tokios šeimos turėtų suskubti kreiptis į socialinės paramos skyrius. Bene labiausiai nuo Naujųjų metų pasisekė šeimoms, auginančioms tris ir daugiau vaikų. Gaus po 15 eurų Nuo sausio visos tokios šeimos, nesvarbu, kokios jų pajamos, už kiekvieną atžalą iš biudžeto gaus po 15 eurų.

Lietuvos gyventojai praėjusių metų pabaigoje į eurus nebuvo iškeitę 492 mln. litų. Daugiausia tai mažesnio nominalo banknotai ir monetos, kurių didžioji dalis, pasak Lietuvos banko, niekada nebegrįš į saugyklas. „Dauguma litų gyventojai išsikeitė, likus keliems mėnesiams iki euro įvedimo ir iškart po to. Tačiau dar ir dabar į Lietuvos banką kasdien kreipiasi po keliasdešimt gyventojų, norinčių išsikeisti litus.

Tarp penkių didžiųjų Lietuvos miestų gruodžio mėnesį už šilumą mažiausiai mokės sostinės gyventojai, tačiau labiausiai džiaugsis gyvenantieji Visagine. Visgi kitų miestų gyventojams naujienos nebus tokios džiugios. Nuo 2016 m. gruodžio 1 d. UAB „Vilniaus energijai" taikant naują bazinę šilumos kainą vilniečiams šildymas atpigo net 22,48 proc. Palyginti su visos Lietuvos miestų gruodžio mėnesio šilumos kaina, Vilnius užima antrą vietą ir už šilumą moka bene mažiausiai šalyje.

Vienam iš bankų pranešus apie ketinimą ir vėl mokėti palūkanas už laikomus indėlius, vieni tai įvertino kaip konkurencinės kovos elementą. Visgi kiti didieji bankai taip optimistiškai į ekonominę situaciją dar nežiūri.  DNB bankas nuo sausio 3 dienos visiems klientams, sudariusiems 12 mėnesių ir ilgesnio termino sutartis pradeda mokėti palūkanas už indėlius, laikomus eurais, JAV doleriais ir Norvegijos kronomis.

Praėjusių metų lapkritį kilus įmonių nepasitenkinimui stringančia naująja išmaniąja mokesčių sistema, Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) vertins, kaip vykdoma Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ir bendrovės „Atea“ 3,4 mln. eurų vertės sutartis. „Informacinių technologijų pirkimai yra vieni rizikingiausių – tiek dėl specifikos sudėtingumo, tiek dėl didelės jų vertės.

Klaipėdos SGD terminale užpildžius pirmąjį nedidelį suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovinį ir jam išplaukus į Švediją, „Lietuvos energijos“ vadovas Dalius Misiūnas sako, jog Klaipėdos terminalas dujų krovai į mažesnius tanklaivius pasirinktas, nes yra arčiausiai prie Skandinavijos esantis terminalas, teikiantis tokią paslaugą. „Mums visos kryptys yra geros, nes kuo daugiau krovinių, tuo didesnė nauda.

Prieš metus iš Lietuvos rinkos gamtinių dujų rinkos beveik išstumtas Rusijos dujų milžinas „Gazprom“ šiemet vėl atsirieks didesnę jos dalį. Rinkos dalyviai ir energetikos ekspertai nesureikšmina fakto, kad Lietuvoje didės rusiškų dujų dalis, ir teigia, kad tai - konkurencijos pasekmė. Buitinius ir pramonės vartotojus dujomis aprūpinanti „Lietuvos energija“ apie 34 proc. jai reikalingų dujų - apie 2,9 mln.

Buvęs naftos krovos bendrovės „Klaipėdos nafta“ administravimo direktorius Gerimantas Bakanas, šiuo metu dirbęs „Lietuvos geležinkelių“ vadovo Manto Bartuškos patarėju, tapo jo pavaduotoju. „Lietuvos geležinkelių“ atstovas Mantas Dubauskas BNS informavo, kad G.Bakanas bendrovės generalinio direktoriaus pavaduotoju pradėjo dirbti antradienį. Jis pakeitė nuo antradienio atleistą Albertą Šimėną.

JAV Federalinė rezervų sistema (FED) jau kurį laiką kelia bazinę palūkanų normą. Tuo tarpu Europos centrinis bankas (ECB) laikosi kiekybinio skatinimo programos ir palaiko palūkanas rekordinėse žemumose. Naujienų portalas tv3.lt domisi, ar palūkanų didinimas JAV užbaigs ir europiečių pigaus skolinimosi laimę? Jungtinių Valstijų centrinio banko funkcijas atliekanti Federalinio rezervo paskutinį kartą padidino bazinę palūkanų normą iki 0,5–0,75 proc.

Telefoniniai sukčiai nesnaudžia ir toliau bando apgauti Lietuvos gyventojus. Mobiliųjų ryšių operatoriai praneša praeitais metais blokavę šimtus asmenų. Mobiliojo ryšio lyderė „Tele2“ 2016-aisiais blokavo 344 telefoninių sukčių SIM korteles, naudotas įkalinimo įstaigose. Sukčių ryšio priemones bendrovė blokuoja bendradarbiaudama su Lietuvos policijos departamentu. Bendrovės analizė atskleidė, kad 92 proc. tokių kortelių buvo aktyvuotos ne seniau kaip prieš tris mėnesius.

Šiandienos Lietuvos darbo rinkoje problema tampa ne bedarbystė, bet tinkamų darbuotojų trūkumas. Tam įtakos turi tai, kad kasmet mokyklas baigia mažiau abiturientų, dalis jų pasirenka studijas užsienyje, kurias baigę negrįžta į Lietuvą. Personalo atrankų kompanijos „HR factory Lietuva“ vadovė Henrika Bivainienė įsitikinusi, kad kaip darbdaviui seksis ieškoti darbuotojų, priklauso nuo jo veiksmų.

Didieji maisto prekybos tinklai, skatinami Vokietijos tinklo „Lidl“ atėjimo į Lietuvos mažmeninės prekybos rinką ir gyventojų perkamosios galios augimo, pernai į parduotuvių plėtrą bei atnaujinimą investavo ne mažiau kaip 66,5 mln. eurų. „Pagrindinės tinklų plėtros priežastys buvo mažmeninės prekybos apimčių augimas, kuriam daugiausiai įtakos turėjo perkamosios galios didėjimas.

Penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose šilumos kaina per metus gerokai atpigo, nes pernai pradėjo veikti nemažai naujų biokuro katilų, sako Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas. Labiausiai šiluma atpigo Vilniuje - 33 proc., tačiau tai labiausiai lėmė administracinis Kainų komisijos sprendimas. „Pagrindinė priežastis yra tai, jog per praėjusius metus buvo paleisti papildomi biokuro įrengimai.

Stokholmo arbitražas daugiau nei savaitei atidėjo sprendimą paskirti nepriklausomą Vilniaus šilumos ūkio techninės būklės ekspertą, kurio paprašė Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdoma šilumos gamintoja „Vilniaus energija“, nesutinkanti su Vilniaus savivaldybės valdomos bendrovės Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) parinktais vertintojais.

Naujasis valstybės valdomos bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ vadovas Mantas Bartuška neatmeta galimybės pavaduotojus rinktis konkurso būdu. Tačiau jo buvęs bendradarbis „Klaipėdos naftoje“ Gerimantas Bakanas, kuris jau dirba jo patarėju, turėtų tapti pavaduotoju be konkurso, nes įmonei reikia greitų sprendimų.

Europos parlamentas sudarė žemėlapį, kuriame pavaizdavo kiek proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) Europos Sąjungos (ES) šalys narės surenka mokesčių. Lietuvos rodiklis – mažiausias. Šiuo rodikliu dažnai pasinaudoja politikai teigdami, kad tai įrodo, jog mokesčiai Lietuvoje nėra dideli. Tačiau ar tai tiesa? Pažvelgus į 2012–2014m. surinktų duomenų žemėlapį matyti, kad daugiausia proc. mokesčių nuo BVP surenka Danija – 48,1 proc., o mažiausiai – Lietuva – 27,2 proc.

Tokia tvarka piktinasi knygas antram gyvenimui prikeliantys ir jas parduodantys prekybininkai. Jie sako, kad utilizuojami ir itin vertingi leidiniai, tad bibliotekos taip pinigus leidžia vėjais. Tačiau bibliotekos atkerta – verslininkai tesiekia naudos už valstybės pinigus. Štai taip pasenusios knygos utilizuojamos užsienyje. Ši literatūra jau surūšiuota ir į popieriaus smulkintuvus pakliūva tik tos knygos, kurių niekam nereikia.

Ar lietuvius vilioja galimybė pirkti skolon ir gauti trokštamą daiktą tuojau pat? Pasirodo, per šventes tautiečiai netgi dovanas masiškai perka į skolą – šluojama buitinė technika, telefonai, televizoriai ar net vaikiški žaislai. Tačiau ar tokius pirkinius sugebame ne tik įsigyti, bet ir laiku išsimokėti? Pasak specialistų, Lietuvos gyventojams skolos dar neapkarto, mat Lietuvoje vartojimo kredito ir lizingo rinka reguliuojama griežčiau nei kitose Europos Sąjungos šalyse.

Neįtikėtinas lietuvių uolumas – metus tautiečiai į taromatus krovė maišus vienkartinių gėrimų pakuočių. Tačiau ar toks sąžiningas rūšiavimas neatsisuks prieš pačius gyventojus? Mat brangstant taromatuose sukauptų pakuočių perdirbimui, ketinama didinti ir gėrimų kainas. Maža to, nors tarą grąžiname pavyzdingai, kitas atliekas mėtome kur papuola. Štai šis taromatas, įrengtas šalia didžiulio prekybos centro, nė minutei nelieka tuščias.

Panevėžio centriniame turguje vitrinos lūžta nuo prekių gausos – rūkyti, bei virti mėsos gaminiai, šviežia mėsa ir kiti gardumynai. Tačiau  paviljone pirkėjų ne tiek ir gausu, ir tie neskuba išlaidauti. Vis dėlto švęsti nusiteikę žmonės turguje dairosi  kiaulienos, šventėms skanesnės mėsos gabalo ieško ir senjorai. Prekybininkai tikina, kad paprastai žmonės gausiau apsiperka prieš Kalėdas.

BNS apžvelgia pagrindinius mokesčių pakeitimus 2017 metais. Gyventojų pajamų mokestis Neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) didėja nuo 200 iki 310 eurų. Maksimalus mėnesio NPD bus taikomas, jei gyventojo pajamos neviršys 380 eurų – minimalios algos (MMA). Jei pajamos viršys MMA, pagrindinis NPD bus atitinkamai mažinamas. Šeimoms, auginančioms vaikus, papildomas NPD didėja nuo 120 iki 200 eurų už kiekvieną vaiką.