Lietuvos verslas

Nacionalinio stadiono komplekso Vilniuje koncesijos konkursas stringa, mat iš dviejų dalyvių, lieka tik vienas – koncerno „Icor“ valdomos inžinerinių produktų ir sprendimų bendrovė „Axis Industries“ su partneriais. Teigiama, kad antrasis dalyvis „Vilniaus nacionalinis stadionas“ ne taip pateikė pasiūlymą, tačiau toks komisijos sprendimas bus skundžiamas.

Lietuva tarp trijų Baltijos valstybių pernai pritraukė daugiausiai turistų, tačiau sparčiausias jų augimas fiksuotas Latvijoje, skelbia Eurostatas. Vietos ir užsienio turistai, preliminariais duomenimis, Lietuvos viešbučiuose per 2017 metus praleido 7,2 mln. naktų – 3,3 proc. daugiau nei 2016 metais, rodo trečiadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Vien užsienio svečių nakvynių skaičius per metus padidėjo 3,9 proc. iki 3,4 mln., vietos turistų – 2,8 proc. iki 3,8 milijono.

 Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nustatytos motinystės (tėvystės) išmokų „lubos“ neprieštarauja Konstitucijai, trečiadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT). Išmokų skyrimo tvarką Konstitucinis Teismas nagrinėjo gavęs teismo prašymą įvertinti tvarką, kad pašalpai apskaičiuoti naudojamas darbuotojo atlyginimo maksimalus dydis negali viršyti 3,2 einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžio sumos (šiuo metu – 1523,2 euro). KT pažymi, kad Lietuvoje pasirinktas toks socialinio dra...

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad Lietuva yra pasirengusi užsienio investuotojams siūlyti individualius pagalbos paketus. Tai jis pareiškė Vokietijos leidiniui „Bild“, komentuodamas Vokietijos automobilių komponentų pramonės milžinės „Continental“ atėjimą į Lietuvą. „Mums labai svarbu turėti daugiau tiesioginių užsienio investicijų. Ne tik dėl to, kad norime užsitikrinti ekonomikos augimą, bet ir dėl to, kad norime pažaboti emigraciją iš savo šalies.

Naujausias Lietuvos įvertinimas Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) sudarytame reitinge galėjo maloniai nustebinti. Lietuva atsidūrė aukščiau už kaimynes Latviją, Lenkiją ar net gigantę Kiniją. „Čia mums patiems gali atverti akis, kad mes kartais per daug skundžiamės“, – taip naujausią Lietuvos įvertinimą komentuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

 Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Seimo priimtą įstatymą, kuris atveria kelią valstybės institucijoms tikrinti trijų privačių bendrovių „Orlen Lietuva“, „Achema“ ir „Telia Lietuva“ stambius sandorius ir juos uždrausti, konstatavus grėsmę nacionaliniam saugumui. „Prezidentė įstatymą pasirašė“, – BNS trečiadienį sakė D. Grybauskaitės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė. Pagal įstatymą, galės būti tikrinami tie sandoriai, kurių vertė viršys 10 proc. bendrovės metinių pajamų.

Šiemet įvestų „Sodros“ įmokų „grindų“ konservatorė Gintarė Skaistė siūlo netaikyti pelno nesiekiančioms organizacijoms ir neįgalius vaikus auginantiems tėvams. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete dirbančios parlamentarės teigimu, tai numatančias įstatymo išimtis ji užregistravo neiįgalius vaikus auginančių šeimų forumo ir pelno nesiekiančių organizacijų, pavyzdžiui, „Maisto banko“ arba vaikų dienos centrų, prašymu.

Šiais metais tiek Lietuvai, tiek Lietuvos gyventojams prognozuojami geri metai. Emigracija mažės, ekonomika vis dar augs, žmonės įpirks daugiau, tačiau tvyro nežinia dėl to, kas gali nutikti pasaulyje apverčiant aukštyn kojomis visų šalių ekonomiką. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad šiuo metu pasaulio ekonomika ant bangos, tuo pačiu šį teiginį lydi ir geros prognozės Lietuvai. Visgi, apklausos rodo, kad nerimauti šiais metais yra dėl ko.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai, vykdydami importuojamų ir rinkoje esančių maisto produktų valstybinę kontrolę, praėjusiais metais uždraudė tiekti rinkai daugiau kaip 1 900 t produktų dėl jų neatitikimo saugos ir kokybės reikalavimams (2016 m. – 1 675 t, 2015 m. – 1 735 t). Per praėjusius metus didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonėse uždrausta realizuoti daugiau kaip 1 100 t Europos Sąjungos ir trečiosiose šalyse pagamintų maisto produktų.

 Ekonomistas, Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka palieka socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio patarėjo pareigas. Ministerija pranešė, kad R. Lazutka pareigas palieka nuo ketvirtadienio. Jis ministrui valstybinio socialinio draudimo ir pensijų, neįgaliųjų socialinės integracijos politikos klausimais patarinėjo kiek daugiau nei metus. Misterijos pranešime R. Lazutka teigia pasitraukiantis, nes nori stebėti socialinę politiką iš šalies.

Pagausėjus neteisėto įmonių užvaldymo atvejų, Registrų centras žada kruopščiau tikrinti teikiamus dokumentus, kad vietoj tikrųjų akcininkų ir vadovų registruose nebūtų įrašyti apsišaukėliai.

 Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį skelbs, ar nustatyta maksimali motinystės (tėvystės) išmokų riba neprieštarauja Konstitucijai. Motinystės (tėvystės) išmokų skyrimo tvarką Konstitucinis Teismas nagrinėjo gavęs Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT) prašymą įvertinti Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatą, kad darbuotojo atlyginimo, naudojamo motinystės (tėvystės) pašalpai apskaičiuoti, maksimalus dydis negali viršyti 3,2 einamųjų metų draudžiamųjų pajamų ...

Lietuva, pasirodo, - Europos Sąjungos čempionė pagal pernai augusias kainas. Tiek pat, kiek ir Lietuvoje, infliacija pernai šoko ir Estijoje. Kaimynėse Latvijoje, Lenkijoje prekės ir paslaugos pernai brango mažiau nei mums tėvynėje. Dalis ekonomistų aiškina, kad didžiausio Europos Sąjungoje brangimo nuopelnus turi prisiimti lengviausio kelio ieškantys mūsų verslininkai ir dėl akcizo stipriai brangęs alkoholis.

Lenkijos mažmeninės prekybos tinklą „Stokrotka“ valdanti bendrovė „Emperia Holding“ teigia, kad smulkiojo akcininko inicijuotas ginčas teisme nesutrukdys baigti bendrovės pardavimo Lietuvos „Maxima grupei“ sandorio. Pastaroji nekomentuoja ginčo, tačiau šie nesutarimai grupės vadovams kelia susirūpinimą. „Teismo sprendimas nedaro jokios įtakos „Maxima grupės“ siūlymui įsigyti 100 proc. „Emperia Holding“ akcijų“, – komentare BNS sakė „Emperia Holding“ vadovas Dariuszas Kalinowskis.

Gamtinių dujų vartojimas Lietuvoje pernai kiek išaugo, o Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ atsiriekė beveik 60 proc. rinkos. Pastarojo dalis 2016 metais siekė beveik 40 proc., o 2017 metų pradžioje prognozuota, kad per metus ji išaugs iki 55 proc. Dujų perdavimo bendrovės „Amber Grid“ duomenimis, į Lietuvą per Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą ir vamzdžiu iš Rusijos per Baltarusiją per metus importuota 52,43 teravatvalandės (TWh) dujų.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, gyventojus pasiekusios gruodžio mėnesio sąskaitos už centralizuotai tiekiamą šilumą buvo panašios kaip 2016-ųjų gruodį. 2017-ųjų gruodį vidutinė lauko oro temperatūra šildymo laikotarpiu siekė apie +0,5 0C šilumos, 2016-ųjų gruodį buvo apie –0,6 0C šilumos. Tipiniuose senos statybos neapšiltintuose daugiabučiuose, kuriuose gyvena dauguma gyventojų, 60 kv. metrų ploto buto šildymas 2017-ųjų gruodį vidutiniškai kainavo 62,7 euro.

Vežėjams piktinantis ilgomis eilėmis Medininkų pasienio kontrolės punkte, valstybės institucijos žada per penkerius metus jį atnaujinti. Tačiau vežėjai ragina padėtį taisyti greitai, o muitinės pareigūnai perspėja, jog atnaujintas postas dėl darbuotojų trūkumo liks apytuštis. Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas teigia, kad situacija daro žalos ir verslui, ir valstybei, todėl turėtų susirūpinti visos atsakingos įstaigos.

 Seime – naujas siūlymas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą taikyti ir tiems gyventojams, kurie būstus šildo elektra, malkomis ar kitais būdais, bet nesinaudoja centralizuota šilumos tiekimo sistema. Konservatorius Antanas Matulas siūlo 9 proc. PVM taikyti ir akmens anglims, durpėms, malkoms ir medienos atliekoms, gamtinėms dujoms, elektros energijai. Išplėsti lengvatinio PVM taikymą šilumai pernai siūlė visų partijų atstovai, bet Seimas visus siūlymus atmetė.

Valstybės valdoma bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ Europos Komisijai pateikė Rengės ruožo atstatymo projektą. Ruožą iš Mažeikių, kur veikia „Orlen Lietuvos“ naftos perdirbimo gamykla, į Rengę Latvijoje ketinama atstatyti iki 2019 metų pabaigos. „Praėjusios savaitės pabaigoje pateikėme planą derinti Europos Komisijai. Geležinkelio ruožą numatoma atstatyti iki 2019 metų pabaigos“, – BNS sakė „Lietuvos geležinkelių“ atstovas Mantas Dubauskas.

Turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos, negaudamas oficialių duomenų, reikalingų patikrinti, ar įmonės draudimo suma yra pakankama, ir nutrūkus bendravimui su „Travelonline Baltics“ vadove Egle Lenkovičiene ir akcininku Pauliumi Jasaičiu, perduoda visą surinktą informaciją teisėsaugai.

 Savaitę neveikusi elektros jungtis tarp Švedijos ir Lietuvos „NordBalt“ vėl prieinama rinkai. Elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ atstovas Giedrius Karsokas pranešė, kad jungtis pradėjo veikti pirmadienį vakare apie 22.50 valandą. Jungtis neveikė nuo sausio 15 dienos.

 Nuo šių metų pradžios įsigaliojo visiškas alkoholio reklamos draudimas, o to padarinius jau pajuto ir su tuo nesusiję sektoriai. Vienas tokių pavyzdžių - pusryčių baras "Pienas ne vienas", rašo "Verslo žinios". Jo įkūrėja Gintarė Pečkytė pasakoja, kad nuo sausio socialiniame tinkle "Facebook" nebuvo patvirtinta beveik nė viena jų mokamos reklamos žinutė, nors čia keliamos nuotraukos, kuriose tiesiogiai rodomas pienas, sausi pusryčiai, kalbama apie akcijas.

Darbo skelbimus vartantys žmonės tikrai pastebėjo, kad dažniausiai konkretus atlyginimas yra nenurodomas. Vietoj to skelbiama, kad atlyginimas yra konkurencingas ar stabilus, ar iš vis nepasakoma nieko. Darbdaviai įvardijo kelias priežastis, kodėl taip elgiamasi.

Dėl tarptautinės ryšių sistemos gedimo sutriko automatinių „Circle K“ degalinių darbas Baltijos šalyse ir Lenkijoje. Kompanijos IT partneris šiuo metu šalina problemą ir degalinės turėtų atnaujinti darbą vėliau pirmadienį, pranešė bendrovė. Visas paslaugas teikiančios tinklo degalinės Baltijos šalyse veikiai normaliai.

Didžiausias Skandinavijos regione „Nordea“ bankas pirmadienį pranešė, kad nuo vasario 28 d. uždraus savo darbuotojams prekiauti bitkoinais ir kitomis virtualiomis valiutomis dėl šios rinkos nereguliuojamo pobūdžio. „Pagrindinė priežastis, kodėl darbuotojams yra draudžiama investuoti į kriptovaliutas, yra ta, kad rizika yra per didelė, o tiek darbuotojų, tiek ir banko apsauga yra nepakankama, – nurodoma banko pranešime.

Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) antrą kartą sudarytame Integruoto augimo ir plėtros reitinge Lietuva vėl pirmauja tarp besivystančių pasaulio valstybių. Ataskaitoje apžvelgiamos 29 pažengusios ekonomikos – joms iš artimiausių Lietuvos kaimynių priskiriamos Estija, Suomija bei Švedija, ir 74 besivystančios ekonomikos – be Lietuvos, čia yra Latvija, Lenkija ir Rusija.

Valstybės valdomam Lietuvos paštui vadovaus konkursą laimėjusi Asta Sungailienė. Susisiekimo ministerija BNS pranešė, kad Lietuvos pašto valdyba A. Sungailienę į Lietuvos pašto generalinės direktorės pareigas išrinko praėjusį penktadienį, ji pradės dirbti, gavus Lietuvos banko leidimą. Tikimasi, kad procedūros užtruks apie mėnesį. 20 metų vadovaujančio darbo patirtį turinti A. Sungailienė pastaruoju metu dirbo privataus kapitalo ir investicijų valdymo bendrovės „Ad ventum“ valdyboje.

Antradienį prasideda Pasaulio ekonomikos forumas. Agentūra AFP pateikia pagrindinius faktus apie šį kasmetinį pasaulinės reikšmės renginį. Kas yra Davosas? Davoso forumu vadinamas Pasaulio ekonomikos forumas, kurį dar 1971 metais pradėjo rengti vokietis verslo profesorius Klausas Schwabas, kaip galimybę Europos įmonių vadovams mokytis iš jų amerikiečių kolegų.

Manoma, kad šešėlinė ekonomika Lietuvoje sudaro apie 25 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), arba 9,6 mlrd. eurų. Duomenys neoficialūs, jų patikslinti neįmanoma, tačiau net jeigu šešėlyje liktų 20 proc. BVP (7,7 mlrd. eurų), sakytume, kad tai didoka suma. Ne vienas finansų ar ūkio ministras ir politikas šešėlinei ekonomikai Lietuvoje skelbė kovą, žadėjo papildyti biudžetą šimtais milijonų, tačiau tiek pastangos, tiek rezultatai būdavo kukloki.

Ar regionai yra mirę ir jų gyvybę palaiko reanimacija? Ar regionai yra gyvybingi, o jų šuolį į ekonomikos olimpą stabdo iki šiol vykdyta netinkama politika? Nuo įsitikinimų, turbūt, ir priklauso siūlomi receptai. Neseniai pristatytoje vadinamojoje Baltojoje knygoje, kurioje formuojamos regioninės politikos gairės, susipina abu požiūriai. Ir tai nenuostabu. Regionai – tai didžiausios lietuvio vertybės: laukas, pieva, kelias, upė.

Įsivaizduokite: darbo diena jums trunka nebe aštuonias, o septynias ar vos šešias valandas. Daugeliui lietuvių tai gal skamba kaip svajonė, tačiau kaimynai skandinavai taip nepersidirba jau senokai. Ekspertai sako, kad trumpinti darbo valandas reikėtų ir Lietuvai, esą vis tiek daug laiko žmonės iššvaisto kavai, pokalbiams ar feisbukui. Tačiau aiškėja nemaloni tiesa - lietuviai tokiems pokyčiams dar nepasiruošę. Kodėl? Atsakymai reportaže.

Šveicarų kompanija „Nestle“ neseniai rinkai pristatė šokoladinį batonėlį „Kit-Kat“, kurio gamybai buvo panaudotas praėjusiais metais bendrovės „Barry Callebaut“ sukurtas rožinis šokoladas. „Nestle“ įsigijo išskirtines teises į šį produktą. Pirmieji naujųjų šokoladinių batonėlių anksčiau šią savaitę galėjo paragauti Pietų Korėjos ir Japonijos gyventojai.

Pakeistas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas neabejotinai turėjo įtakos ir vaistų kainoms. Skaičiuojama, kad dabar vaistai tikrai pigesni, nors skirtumai tarp vaistinių išlieka.  Atliekant kainų tyrimą gruodžio ir sausio mėnesiais kainų palyginimo portalas www.pricer.lt siekė patikrinti ar realiai pasikeitė kainos ir kiek jos sumažėjo įsigaliojus naujam PVM tarifui receptiniams vaistams. Todėl pirmą kartą buvo užfiksuotos ir receptinių vaistų kainos dviejose e-vaistinėse.

Finansų ministras Vilius Šapoka šios savaitės pradžioje Briuselyje dalyvaus Euro grupės ir Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos (ECOFIN) posėdžiuose. Ministras taip pat susitiks su Austrijos finansų ministru ir aptars aktualius ES darbotvarkės klausimus. Euro grupėje bus aptariama esama situacija dėl Graikijos finansinės paramos programos trečiosios peržiūros. Tai galėtų atverti kelią tolesnėms paskoloms iš 2015 metais patvirtintos 86 mlrd.

Nors paskutinio 2017 metų mėnesio rezultatai džiuginantys – žmonių iš šalies išvyko mažiau nei atvyko, apskritai žiūrint Lietuva atsiduria tarp šalių, labiausiai kenčiančių nuo gyventojų mažėjimo. Remiantis paskutinėmis tendencijomis apskaičiuota, kaip Lietuva ir likusi Europa atrodys po 32 metų. Labiausiai „nukraujavusi“ šalis 2050 metais – Moldova, netekusi kiek mažiau nei pusė savo gyventojų, o iš karto po jos – Lietuva.

Atlyginimai priklauso ne tik nuo to, kokias pareigas užimi darbovietėje, bet ir neretai nuo paties miesto, kuriame dirbama. Tai parodo ir surinkti duomenys: daugiausiai ir mažiausiai uždirbančios profesijos kinta priklausomai nuo apskrities. Bendra tendencija: pusė gyventojų neuždirba vidutinės algos Portalas manoalga.lt paskaičiavo, kokia dalis atitinkamos apskrities gyventojų uždirba tai apskričiai būdingą vidutinę mėnesio algą. Šį kartą rezultatai gana panašūs.

Tris dešimtmečius Trakų ligoninėje pradirbusi slaugytoja (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) pernai buvo priversta palikti savo darbą sumažėjus darbo krūviui. Moteris su tuo sutiko, matydama situaciją. Kadangi ji buvo atleista darbdavio iniciatyva, be jokios darbuotojo kaltės ir turinti nepertraukiamą daugiau nei dvidešimties metų darbo stažą, remiantis Darbo kodeksu, moteriai priklausė šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Tačiau sistema, regis, suveikė kitaip.

Maitinimo paslaugų nuteistiesiems skaidrumu suabejojęs Kalėjimų departamentas ieško naujų tiekėjų – centralizuoti pirkimai kol kas vykdomi keturioms įkalinimo įstaigoms. Nuteistųjų maitinimo paslaugos perkamos Kauno tardymo izoliatoriuje, Marijampolės, Alytaus, Vilniaus pataisos namuose, savarankiškai šias paslaugas perka ir Lukiškių tardymo izoliatorius. Pasak Kalėjimų departamento, pirkimai vykdomi, nes baigiasi buvusios įstaigų sutartys.

Vestuvių planuotojai Lietuvoje – jokia naujiena, tačiau ar girdėjote, kad šalyje tokios paslaugos jau teikiamos ir per laidotuves? Siūlomi šermenys parkuose, muziejuose ir net restoranuose. Ir nenustebkite, jei per paskutinį atsisveikinimą su velioniu skambės ne gedulinga, o džiazo ar roko muzika. Tiesa, tautiečiai į tokias naujoves dar žiūri nedrąsiai. Dažniausiai modernias artimųjų laidotuves renkasi emigrantai.

Lietuvoje fiksuojamas vienas didžiausių būsto kainų augimas visoje ES. Nėra ko stebėtis, mat dabar būstas kainuoja beveik 4 kartus brangiau nei 2000 metais. Naujienų portalas tv3.lt pateikia, kaip keitėsi kainos per 18 metų trijose didžiausiuose Lietuvos miestuose ir kas tam darė įtaką. Štai, pavyzdžiui, 1997 metais maždaug 50 kv. metrų butą Gedimino prospekte buvo galima įsigyti už 33 tūkst. dolerių, o Karoliniškėse tais pačiais metais 4 kambarių 70 kv. metrų butą įsigyti už 16 tūkst. dolerių.

Atlikta įmonių apklausa trijose Baltijos šalyse atskleidė ne tik, kur labiausiai planuoja didinti atlyginimą, bet ir dėl kokių priežasčių atleidžiama iš darbo.  CV-Online 2017 metų pabaigoje trijose Baltijos šalyse vykdytos apklausos metu darbdavių teiravosi apie personalo planus 2018-iems metams. Jos metu paaiškėjo, kad 2018 metais Lietuvoje 43 proc. darbdavių planuoja priimti naujų darbuotojų, Estijoje – 53 proc., Latvijoje – 46 proc.

Alkoholio prekybos kontrolieriai kartu su policija šių metų pradžioje aktyviau tikrina alkoholio prekybininkus ir pirkėjus, kaip jie laikosi sugriežtintos tvarkos. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) Tabako ir alkoholio kontrolės skyriaus vedėjas Jurgis Kazlauskas BNS teigė, kad šiemet jau atlikti 6 reidai įvairiuose Lietuvos regionuose. „Tai nėra nauja departamento praktika ir mes tai naudojame seniai.

Trylika su puse milijardo eurų - tiek santaupų bankuose ir kojinėse turi prikaupę gyvenimu besiskundžiantys lietuviai. Padalinus šią sumą visiems, ir jaunam, ir senam išeitų beveik po 5000-ius eurų. Tačiau tai tik skaičiai, realybė liūdnesnė.  Nors sukaupti milijardai eurų,  tik kas penktas lietuvis turi susitaupęs pakankamai. Bankininkai skaičiuoja, kad pusė lietuvių iš viso neturi iš ko taupyti.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude‘as Junckeris (Žanas-Klodas Junkeris) pažadėjo, kad europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ projektas bus Europos Sąjungos finansuojamas ir po 2020 metų, interviu leidiniui „Politico“ pranešė Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid. Jos teigimu 5,8 mlrd.

  Valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos praėjusiais metais siekė 8,027 mlrd. eurų – 1,5 proc. (119 mln. eurų) daugiau nei nei planuota ir 455,3 mln. eurų daugiau nei 2016 metais.   Vien valstybės biudžeto pajamos 2017 metais siekė 6,373 mlrd. eurų – 0,2 proc. (13,1 mln. eurų) mažiau nei planuota, tačiau 325,4 mln. eurų daugia nei užpernai, pranešė Finansų ministerija. Mokesčių pajamos pernai siekė 5,863 mlrd. eurų – 0,4 proc. (23 mln. eurų) mažiau nei planuota, tačiau 7,8 proc.

Grynieji pinigai, atsiskaitomoji banko sąskaita ir indėliai išlieka populiariausios santaupų kaupimo priemonės Lietuvoje. Oficialiosios statistikos duomenimis, pernai metų antrą pusmetį šalies gyventojai bankų atsiskaitomosiose ir indėlių sąskaitose buvo sukaupę daugiau negu 12 mlrd. eurų ir dar bent 1,3 mlrd. eurų laikė grynaisiais pinigais.

Prancūzija ir Vokietija kovo mėnesį įvyksiančiame Didžiojo dvidešimtuko (G20) šalių finansų ministrų susitikime planuoja pateikti bendrą pasiūlymą dėl bitkoino reglamentavimo. „Mums rūpi tokie pat klausimai ir mes siekiame bendro tikslo – reglamentuoti bitkoiną“, – pareiškė Prancūzijos finansų ministras Bruno Le Maire spaudos konferencijoje, kurioje dalyvavo jo Vokietijos kolega Peteris Altmaieris.

Kontrolieriams nustačius alkoholio reklamos pažeidimų, alkoholiu prekiaujančios įmonės kol kas yra įspėjamos, o baudos bus skiriamos vėliau, sako Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD). Šiemet taip pat nustatyta atvejų, kai alkoholiniai gėrimai buvo parduodami jaunesniems nei 20 metų jaunuoliams ar išsinešami iš prekybos vietų, pasibaigus prekybos laikui. Už šiuos pažeidimus jau yra skirtos baudos.

Nuolatinis mokymasis bei tobulėjimas yra neatsiejami nuo daugelio žmonių gyvenimų. Baigę mokyklą studijuojame, įgyjame aukštąjį išsilavinimą, kuris tampa svarbus ieškant gerai apmokamo darbo, siekiant kilti karjeros laiptais ir būnant patenkintiems gautų žinių pritaikymu kasdieniame gyvenime. Už daugumą studijų programų reikia mokėti, nes jos nėra finansuojamos valstybės, o mokantis 3 – 4 metus tenka plačiai atverti piniginę.