Lietuvos verslas

Kiekvienam Lietuvos piliečiui – po 200 eurų per mėnesį. Skamba kaip lėkšta politinė reklama? Ne, tokios šiuo metu yra Lietuvos galimybės sukurti „bazinių pajamų“ modelį, kuris pakeistų dabar egzistuojančią painią ir brangią socialinės apsaugos sistemą. Gal tai ir nedaug, bet daug geriau, nei turime dabar.

Per Lietuvą besiritant pasipiktinimo dėl maisto kainų ir prekybos centrų boikoto bangai, bandoma ieškoti už tai atsakingų. Klausimo, susijusio su žiniasklaidoje paviešinta informacija apie prekybos centrų tiekėjų susitarimus neišvengė ir premjeras Algirdas Butkevičius. Politikas pareiškė, kad jam ši informacija yra žinoma ir jau pradėtas tyrimas. „Konkurencijos tarybos vadovas kaip tik tokius faktus yra nustatęs.

Premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad nuo kitų metų planuojamas didinti neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) turėtų paskatinti gimstamumą ir pagerinti demografinę padėtį šalyje. „Turiu pasakyti, kad mes aiškiai esame priėmę sprendimą didinti žmonių realias pajamas ir ypač didinti pajamas žmonėms, kurių darbo užmokestis santykinai yra mažesnis. Keletą metų jau didinome NPD ir minimalią mėnesinę algą.

Pridėtinės vertės mokesčio lengvatos mėsai taikymą mes siūlome dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, tai padėtų sumažinti mėsos ir jos produktų kainą, mėsa taptų prieinama žmogui, „Žinių radijui“ sakė ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius.   „Antra, Lietuvos ūkininkams ir prekybininkams būtų sudarytos geresnės sąlygos konkuruoti su kaimyninių šalių ūkininkais. <...> Kiek mes prarastume [iš biudžeto], sunku tiksliai būtų atsakyti į šį klausimą.

Ar šiomis dienomis padaugėjo lietuvių, vykstančių apsipirkti į Lenkiją? TV3 žinių reporteriai šiandien apsilankė ir ten. Net ir šiandien, darbo dieną, Suvalkų prekybos centruose driekėsi mūsų tautiečių eilės - pilnas bagažines maisto produktų prisikrovę lietuviai sako, kad taip jie boikotuoja dideles kainas Lietuvoje, o nepatingėję nuvažiuoti iki Lenkijos sutaupo apie trisdešimt procentų savo pinigų.

3 dienų nepirkimo akcija gal ir patraukė dėmesį miestuose, bet ne kaimuose. Mat čia žmonės gyvena visai kitu ritmu. Daugelis neslepia užsiauginantys daržovių, tad po parduotuves mažai vaikšto, o ir prireikus būtiniausių prekių apsipirkti važiuoja į miestą. Ne kasdien eina ir į kaimo parduotuves, užsuka tik ko pritrūkę, nes čia dar brangiau nei mieste. Upytės kaimo gyventojas Antanas dar prieš vidurdienį atskuba į vieną iš trijų kaimo parduotuvių.

Ne pirmą mėnesį Europoje skamba tokie trumpiniai kaip „Brexit“, „Grexit“, kuriuos lydi pačios įvairiausios emocijos nuo pritarimo šūksnių iki nuogąstavimų dėl Europos ateities. Panašu, kad regionas patiria vieną rimčiausių politinių ir ekonominių krizių. Kuo toliau, tuo tampa aiškiau, kad sprendimo panašaus pobūdžio bruzdėjimams neutralizuoti, kaip jau darosi įprasta, tiesiog nėra. Verslas aktyviai draudžiasi nuo svaro kritimo Birželio 23 d. britai balsuos, ar likti ES sudėtyje.

Ekspertai nevienareikšmiškai vertina politikų susitarimą įvesti „Sodros“ įmokų lubas. Nors sutariama, kad jos yra būtinos, tačiau pabrėžiama, kad tai turėtų būti daroma kartu su kitomis reformomis, nes priešingu atveju socialinė sistema išliktų netvari. Be to, tikimasi, kad lubų įvedimas padės į šalį pritraukti daugiau investicijų.

Šiandien vienbalsiai perrinktas dar vienai kadencijai Lietuvos pramonės konfederacijos prezidentas Robertas Dargis juokavo, kad daug geriau būtų, jei rinkimai būtų vykę demokratiškai su daugiau kandidatų. Tai paskutinė jo kadencija. tv3.lt portalui jis pasakoja, kad svarbiausia bus susikalbėjimas ir verslo bendruomenės ugdymas.  „Tikiuosi, kad kitais rinkimais bus bent kelios pavardės ir išrinktas žmogus bus labiausiai pramonininkų interesus atitinkantis.

Vidutinis atlyginimas sieks 1450 Eur, minimali mėnesinė alga (MMA) – 450 Eur, Seimo narių skaičius – 101, valdininkai premijas gauna tik tada, jei kyla šalies ekonomika – tokią Lietuvą žada Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) pirmininkas, buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas. 2012 m. prieš Seimo rinkimus A. Zuokas rinkėjus viliojo pažadais, kad sostinės gyventojas 2020 m. vidutiniškai 6,4 tūkst.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybės narės nusprendė pakviesti Latviją tapti 35-ąja šios organizacijos nare, trečiadienį pranešė Latvijos užsienio reikalų ministerija. Trečiadienį susitikusi EBPO Taryba šį sprendimą priėmė vienbalsiai, o tai patvirtina, kad Latvija atitinka visas narystės sąlygas, pažymėjo ministerija. „Latvija pakviesta į EBPO!“, – savo „Twitter“ paskyroje parašė šalies užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius.

Vyriausybės ir Seimo atstovai trečiadienį susitarė įvesti „Sodros“ įmokų lubas, patvirtino socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė. „Apsispręsta dėl („Sodros“ - BNS) lubų, kad pradėtume (jas taikyti - BNS) nuo 10 vidutinių darbo užmokesčių. Siekiamybė yra, kad pasiektume penkis“, - žurnalistams Vyriausybėje po premjero susitikimo su Seimo frakcijų vadovais trečiadienį sakė ministrė.

Lietuvos sostinė buvo vienas Rusijos turistų lankomiausių užsienio miestų per praėjusį gegužės švenčių laikotarpį, tvirtina Rusijos internetinė kelionių agentūra „Travel.ru“. Vilnius šiame reitinge – ketvirtas, viena pozicija nusileidęs Rygai. Į pirmąjį dešimtuką pateko ir Talinas, užėmęs šeštąją sąrašo eilutę. Baltijos valstybių sostinėse viešėta vidutiniškai po tris dienas, už nakvynę viešojo apgyvendinimo įstaigoje mokėta beveik po 50 eurų. Populiariausias buvo Minskas, po kurio sekė Praha.

Po pirmos dienos boikoto pirkėjai nežada sudėti ginklų, o prekybos tinklai teigia, kad nukraujavo nedaug. Nors vakar nuo ankstyvo ryto socialiniuose tinkluose mirgėjo nuotraukos, kuriose užfiksuotos tuščios parduotuvės arba vos vienas kitas pirkėjas, prekybos tinklai to nesureikšmina. Prekybos tinklo „Rimi“ atstovė spaudai Giedrė Bielskytė teigia, kad realų vaizdą galima bus matyti tik savaitės pabaigoje, tačiau, lyginant su praėjusiu antradieniu, lankytojų buvo mažiau.

Lietuvoje du vaikus auginantis ir dirbantis gyventojas yra apmokestinamas beveik du kartus daugiau nei išsivysčiusių valstybių vidurkis. O Airijoje, Naujojoje Zelandijoje, Kanadoje ir Australijoje tokiems darbuotojams mokesčių tarifas yra neigiamas, t.y. jiems yra primokama, kad jie dirbtų augindami vaikus, savo socialinio tinklo paskyroje rašo „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Kauniečiams boikoto tarsi nebūta. Parduotuvės dirba įprastu tempu. O štai patys pirkėjai sako, kad trys dienos mažai ką pakeis. Taupyti reikia nuolat. Naujienų portalo tv3.lt redakciją pasiekė pasipiktinusio skaitytojo laiškas, kuriame teigia, kad situacija kitų miestų prekybos centruose yra kiek kitokia. Anot jo, daugelyje Lietuvos miestų gyventojai palaiko boikotą ir neina į prekybos centrus.

Ar lietuviai solidarūs ir boikotuoja didžiuosius prekybos centrus? Socialiniuose tinkluose tris dienas neiti į parduotuves pažadėjo jau daugiau kaip 100 tūkstančių žmonių. Tačiau kol kas prekybininkai tvirtina didelio akibrokšto nejaučiantys – esą kur ne kur pirkėjų srautai skiriasi, bet ne drastiškai. Tuo tarpu boikoto organizatorius atšauna – aktyviausi mažesnių miestelių gyventojai, kurie prekybos centrus iškeičia į turgus ar nedideles krautuvėles.

Lietuvoje pakanka instrumentų kovoti su mokesčių vengimu per ofšorines įmones, sako Lietuvos banko valdovas. Tačiau Vitas Vasiliauskas pasigenda išradingumo ir kompetencijos tais instrumentais naudotis. „Jeigu kalbėti apie mokesčių vengimą pasinaudojant tikslinėmis teritorijomis, mano galva, Lietuvoje teisinėje sistemoje, mokesčių sistemoje pakanka instrumentų tam, kad kovoti su tikslinių teritorijų įmonėmis arba su mokesčių vengimu per tikslines teritorijas.

Prekybos centrus „Akropolis“ Lietuvoje valdančios Maltos kompanijos „Relvit“ akcininkai gegužės 16 dieną ketina spręsti dėl centrų pardavimo vieną didžiausių verslo grupių Lietuvoje valdančiai bendrovei „Vilniaus prekyba“. Pasiūlymą įsigyti „Akropolius“ praėjusią savaitę pateikė ir smulkusis vadinamosios VP grupės akcininkas Mindaugas Marcinkevičius, tačiau jis į „Relvit“ akcininkų susirinkimo darbotvarkę nėra įtrauktas.

Vokietijos kovos su karteliais biuras keliems šalies mažmeninės prekybos tinklams skyrė bendrą 90,5 mln. eurų baudą už neteisėtus susitarimus dėl kai kurių rūšių alaus, saldumynų ir kavos kainų nustatymo. Baudos skirtos po šešerius metus trukusio tyrimo. Jis buvo pradėtas 2010 metų sausį, kuomet buvo atliktos kelios kratos siekiant surinkti informacijos apie neteisėtus mažmenininkų ir gamintojų susitarimus.

Norėdami atkreipti visuomenės dėmesį į itin žemas pieno supirkimo kainas, gamintojai antradienį Vilniuje nemokamai dalija šviežią pieną. Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas sako, jog pieno dalybos nėra protestas, o tik noras atkreipti dėmesį į sunkioje padėtyje esančius pieno gamintojus. Akciją surengusios Žemės ūkio kooperatyvų asociacijos vadovė Jūratė Dovydėnienė sako, kad taip norima pranešti visuomenei, kokią galutiniam vartotojui parduodamo pieno kainos dalį gauna gamintojas.

Nors Europos plėtros ir bendradarbiavimo organizacijos (EPBO) šalyse pastaraisiais metais nuosekliai didėja PVM tarifas, Lietuvoje diskusijos pasisuko priešinga kryptimi ir valdantieji jį panoro mažinti. Kodėl turėtų didėti ar mažėti vienas ar kitas mokestis, argumentuoti galima įvairiai, ir niekada nebus vieno teisingo požiūrio.

Pernai mokėjimo kortelėmis už pirkinius dažniau atsiskaitė gyventojai visose Baltijos šalyse. SEB banko duomenys rodo, kad dažniausiai korteles naudoja 25-34 metų gyventojai.

  Naujos atominės elektrinės projektas Lietuvoje neturėtų reikšmingos įtakos šalies energetiniam saugumui, teigia vienas naujos nacionalinės energetikos strategijos autorių Juozas Augutis. „Tai nėra būtinas projektas Lietuvai, iš energetinio saugumo perspektyvos, branduolinė elektrinė nėra būtina“, - antradienį Energetikos forume kalbėjo Vytauto Didžiojo universiteto rektorius J.Augutis, pristatydamas nacionalinės energetikos strategiją.

Lietuvoje veikiantys bankai įmonėms skolina gausiau ir ilgesniam laikui. Būstui besiskolinantiems gyventojams sąlygų bankai iš esmės nekeitė ir nenumato to daryti artimiausiu metu, o norintiems gauti vartojimo kreditą, sąlygos turėtų šiek tiek griežtėti, rodo Lietuvos banko atlikta bankų apklausa. „Bankai šiek tiek sušvelnino reikalavimus smulkiam ir vidutiniam verslui, todėl 2016 m. pirmąjį ketvirtį įmonės galėjo gauti didesnes ir ilgesnio termino paskolas.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2016 metų balandžio mėnesio reikšmė išaugo 0,6%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių ūgtelėjo 3,4% (2016 metų kovą metinis augimas siekė 3,2%). Teigiami butų kainų pokyčiai 2016 metų balandžio mėnesį buvo užfiksuoti visuose šalies didmiesčiuose.

Dėl didelio maisto kainų augimo gyventojai šiandien pradeda trijų dienų boikotą - neiti į prekybos tinklus. Vyriausia prezidentės patarėja ekonominiais ir socialiniais klausimais Lina Antanavičienė teigia, kad palaiko tokį žmonių aktyvumą, tačiau abejoja akcijos rezultatais. „Džiugina faktas, kad mūsų visuomenė tampa aktyvi ir reaguoja į tai kas vyksta, nesėdi namuose, o daro kažką.

Maisto prekių skandalui įsibėgėjant, specialistai vardija skirtingas priežastis, kas ir kodėl nulėmė tokius kainų svyravimus, kurie jau ne pirmą dieną erzina pirkėjus. Visa tai bandė paaiškinti ir premjeras Algirdas Butkevičius, tačiau visa tai suprasti buvo ganėtinai sudėtinga net ir patiems ekonomistams. LRT laidoje „Teisė žinoti“ ekonomistas Gitanas Nausėda juokavo, kad klausantis premjero paaiškinimų jau trečią kartą, viskas tampa daug suprantamiau.

Finansų ministras Rimantas Šadžius sako, jog pirmadienį vykusiame Euro grupės posėdyje Briuselyje pirmą kartą buvo aptartos galimybės palengvinti Graikijos skolų sąlygas, tačiau konkretūs sprendimai gali paaiškėti mėnesio pabaigoje. „Konstatuota (Euro grupės posėdyje - BNS), kad yra pažanga priimant politinius sprendimus dėl konkrečių priemonių Graikijoje, bet darbo, kurį dar reikia atlikti lieka.

Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrai perdirbėjams leidus birželį iki 14 proc. mažinti pieno supirkimo kainas, tuo nepatenkinti pieno rinkos krizę išgyvenantys gamintojai sako, tai reiškia jų padėties tolesnį blogėjimą. Tuo metu perdirbėjai sako, jog nuo birželio pieno supirkimo kainos gali kiek stabilizuotis, nors rinkos atsigavimo ženklų kol kas nėra.

Lietuvos bankas vienos didžiausių šalyje žiniasklaidos grupių „Lietuvos rytas“ prašys paneigti melagingą informaciją apie Priežiūros tarnybos viršininką Vytautą Valvonį, kuris neva galėjo dalyvauti nusikaltime, reikalaujant kyšio iš kredito unijos.

Elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ valdybą paliko bendrovės informacinių technologijų, telekomunikacijų ir administravimo departamento direktorius Rolandas Masilevičius. Bendrovė per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė pirmadienį gavusi R.Masilevičiaus pranešimą apie atsistatydinimą iš valdybos nario pareigų nuo gegužės 9 dienos. „Litgrid“ stebėtojų taryba sutiko su R.Masilevičiaus atsistatydinimu. Bendrovės valdyboje jis dirbo nuo 2013 metų gruodžio.

Vis didesnė dalis lietuvių pirkdami internetu renkasi gerai žinomas elektronines parduotuves, tokias kaip: „ebay“, „Amazom“ ar „Aliexpress“. Tačiau ar globalūs gigantai gali nurungti lokalius rinkos žaidėjus? Inovacijų ir technologijų konferencijoje „Login 2016” Pigu.lt rinkodaros vadovė Giedrė Vilkė teigė, kad globalūs žaidėjai negali išstumti iš rinkos vietinių elektroninių parduotuvių. „Statistika rodo, kad 53 proc.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą pagal 25 pareiškėjų skundą Lietuvos valstybei, atstovaujamai LR Vyriausybės ir LR ūkio ministerijos, iš dalies jį patenkino ir priteisė pareiškėjams atlyginti turtinę žalą, patirtą dėl kelionių organizatorės bendrovės „Freshtravel“ nemokumo.

Rytoj prasidėsiantis ir tris dienas truksiantis boikotas gali visiškai neatsipirkti. Mat iš karto po jo „Maxima“ nusprendė taikyti didžiules nuolaidas beveik visiems savo siūlomiems produktams. „Tik š. m. gegužės 14 d. visose MAXIMA parduotuvėse Jūsų laukia TOKIOS NUOLAIDOS!“, - būtent tokį užrašą buvo galima išvysti „Maxima“ tinklalapyje.

Artėjant parduotuvių boikotui Lietuvos statistikos departamentas skelbia naujausias vartojimo prekių ir paslaugų kainas. Šios per balandžio mėnesį padidėjo 0,5 proc.. Tam daugiausia įtakos turėjo daržovių, drabužių, degalų ir tepalų, avalynės kainų padidėjimas ir keleivių vežimo oro transportu paslaugų, šilumos energijos, atostogų išvykų, dujų kainų sumažėjimas. Per šį laikotarpį vartojimo prekių kainos padidėjo 0,9 proc., o paslaugų kainos sumažėjo 0,5 proc.

Kiekvieną mėnesį neteisingai suvedę PIN kodą, savo mokėjimo kortelę užblokuoja beveik 4,5 tūkst. klientų, rodo „Swedbank“ statistika. Banko specialistai primena, kad mokėjimo kortelės PIN kodas yra žinomas tik pačiam klientui, ir bankas tokių duomenų nesaugo. Tačiau netyčia užblokavus savo kortelę, su ja dar nebūtina atsisveikinti – atsiminus PIN kodą kortelę galima atblokuoti bankomate arba interneto banke.

Bendrovės „SEB gyvybės draudimas“ duomenimis, praėjusiais metais lietuviai savo vaikų ateičiai per mėnesį skyrė vidutiniškai po 38 eurus. Būtent tokio dydžio yra vidutinė mėnesio įmoka, kurią mokėjo bendrovės klientai, kaip taupymo vaikų ateičiai priemonę pasirinkę investicinį gyvybės draudimą. „Patenkinti šiandienos poreikius ir kartu taupyti ateičiai – gana didelis iššūkis.

Pastarieji metai – neišvengiamas pasaulio bankų pokyčių laikas, kai vis daugiau paslaugų keliama į elektroninę erdvę ir kaskart ieškoma klientams patogesnių sprendimų. Ne išimtis – šiuo metu jau daug dėmesio sulaukę bekontakčiai mokėjimai, kurie dar prieš keletą metų Lietuvoje galėjo atrodyti nerealūs, tačiau dabar visi trukdžiai ar apribojimai įdiegti tokią naujovę įveikti.

Sraigių supirkimo punktus apgulė šliužų rinkėjai. Per dieną žmonės jų surenka dešimtis ar net šimtus kilogramų. Ir prie algos dažnas sako mėnesį turintis neblogą priedą. Dūkštų kaimo gyventoja Jadvyga sraigių išsiruošia anksti – dar prieš šešias ryto. Moteris pirmiausia apžiūri gerai žinomas vietas. Kol dar yra rasa, rasti sraigių lengviau. Jadvyga žino, kad sraigių bus tik ten kur drėgniau, ir aukštesnė žolė.

Po „kalafiorų skandalo“ dalis lietuvių nusprendė boikotuoti prekybos tinklus ir keliauti į turgavietes. Anot jų, turgavietėse galima rasti pigesnių prekių, tačiau susiduriama su kita problema – pardavėjai neduoda čekių. Naujausiais Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) duomenimis, šešėlyje vis dar yra daugiau kaip ketvirtadalis šalies ekonomikos, o tai reiškia, kad nelegalioje rinkoje sukuriama 26 proc. visos pridėtinės vertės.

Ekonomistas Gitanas Nausėda socialiniame tinkle „Facebook“ rašo, kad saldu klausytis mūsų politikų kalbų apie lėšas, kurias jie skirs Lietuvos žmonių gerovei, jei tik bus išrinkti. O viena iš maloniausių ausiai giesmių - neapmokestinamojo pajamų dydžio kėlimą. Deja, realybėje kaip nejuda niekas į priekį, taip nejuda. Maža to, pastaruoju metu pradėjo riedėti atgal. „Jeigu MMA liepos 1 d. bus padidinta iki 380 eurų, NPD ir MMA santykis smuktelės iki 53 proc.

Ilgo darbo Izraelio kalėjimo valgykloje įkvėpti du palestiniečiai, išėjęs į laisvę, ėmėsi pirmojo tokio okupuotuose teritorijose verslo ir atidarė restoranėlį ant ratų. Atitinkamai aštuonerius ir devynerius metus Izraelio kalėjime praleidę Khaldunas al-Barghuthis ir Abderrahmanas al-Bibis dabar maitina ne kalinius, o gatvėmis zujančius ir parkuose besiilsinčius praeivius.

Vis dažniau parduotuvės perkelia savo verslą ir į elektroninę prekybą. Lietuviai renkasi apsipirkinėti ne tik lietuviškose elektroninėse parduotuvėse, bet ir tokiuose žinomuose pasauliniuose puslapiuose kaip „Amazon“ ir „AliExpress“. Vis dėlto apsipirkinėjimas per šiuos prekybininkus nėra nemokamas. „Alibaba“ – didžiausias pasaulio mažmenininkas. Per visus savo portalus parduoda prekių už maždaug 170 mlrd. dolerių. Taip pat per mėnesį turi apie milijardą vizualių transakcijų.

Lietuva biotechnologijų rinkoje – ne naujokė. Būtent šioje srityje mes ne tik lenkiame kaimynus latvius, bet ir estus, kuriuos esame įpratę vytis. Be to, šioje srityje nuolat uždirbamos milijoninės sumos. Mokslų daktaras Vladas Algirdas Bumelis pasakoja, kad būtent ši sritis turėtų būti Lietuvai prioritetinė, nes ji skatina Lietuvos ekonomikos augimą. Vis dėlto svarbiausia pastebėti kuomet yra tinkamas metas pradėti verslą ir kaip jį plėtoti.

Artėjant vasaros sezonui į Lietuvos kurortus plūsta ne tik poilsiautojai, bet ir laikino darbo ieškantys lietuviai.  Lietuvos darbo biržos duomenimis, kaip ir kiekvienais metais, daugiausia laisvų darbo vietų sezoniniams darbams yra užregistruojama Pajūryje – Klaipėdoje, Palangoje ir Neringoje. Laisvų darbo vietų ras ir ieškantys darbo Druskininkuose, Nidoje ar Birštone.

Lietuva lenkia daugelį pasaulio šalių dėl sąlygų verslui ir žiniasklaidos laisvės, bet turėtų pasitempti siekdama skaidresnio biudžeto, rodo naujas antikorupcinis tyrimas. Visuomenės sąžiningumo indekse (angl. Index of public integrity) iš daugiau nei šimto valstybių Lietuva užėmė 25-ą vietą.

Šilumininkai skelbia, kad šių metų balandis buvo 1 laipsniu šiltesnis nei pernai, be to, šildymo įmonės vis daugiau naudoja už dujas 3 kartus pigesnio biokuro, tad sąskaitos bus ketvirtadaliu mažesnės nei už pernykštį balandį. „Šių metų balandis nors prisimena mums kaip labai šaltas, buvo šiltesnis už 2015 balandį. Buvo 5 laipsniai vidutinė temperatūra, o šiemet 6,4 laipsnio“, - aiškina Šilumos tiekėjų asociacijos vadovas Vytautas Stasiūnas.

Vilkaviškio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) sprendimu, laikinai sustabdyta individualiai įmonei priklausančios maisto produktų parduotuvės (Lauko g. 3-1, Vilkaviškis) veikla. Sprendimas priimtas po pakartotinio inspektorių patikrinimo, kurio metu rasta daugiau kaip 140 kg šviežios kiaulienos ir 4,2 kg subproduktų su pasibaigusiais tinkamumo vartoti terminais.