Lietuvos verslas

Artėjant Naujiesiems metams žmonės sau duoda įvairių pažadų, vienas jų gali būti susijęs ir su karjeros pokyčiais. Galbūt dėl to įdarbinimo specialistai pastebi, kad sausį pastebima aktyvesnė darbuotojų kaita: padaugėja ir ieškančių naujų darbuotojų, ir norinčių pakeisti darbą.

Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) ketvirtadienį patvirtinus naujas – vidutiniškai 14,6 proc. didesnes 2020 metų elektros kainas buitiniams vartotojams, tarybos pirmininko pavaduotojas Renatas Pocius sako, kad tam įtakos turėjo elektros brangimas biržoje ir didėję infrastruktūros kaštai.

Valdančiųjų siūlomi stambiųjų prekybos tinklų apyvartos bei bankų turto mokesčiai gali įsigalioti ne anksčiau kaip nuo kitų metų vidurio, sako Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė. „Įsigaliojimo data, tikėtina, bus nuo kitų metų liepos“, – ketvirtadienį Seime, pristatydama kitos savaitės plenarinių posėdžių darbotvarkę sakė R. Baškienė. Jis BNS taip pat informavo, kad nuo liepos gali įsigalioti ir taršių automobilių mokestis.

Lietuva nusivylusi JAV technologijų milžinės „Apple“ sprendimu Krymą priskirti Rusijai, kai įrenginiai atidaromi Rusijoje, sako užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. „Mes prisidedame prie Ukrainos išreiškiant nusivylimą dėl „Apple“ sprendimo Krymą priskirti Rusijai“, – savo „Twitter“ paskyroje ketvirtadienį paskelbė ministras.

Valdantieji dėlioja paskutinius štrichus kitų metų biudžeto projekte. Tiesa, mokestiniai pakeitimai, iš kurių tikėtasi nemažo indėlio biudžete, vis dar koreguojami. Sulaukus itin didelio visuomenės pasipriešinimo palengvintos automobilių taršos mokesčio sąlygos, taip pat bandoma sušvelninti ir nekilnojamojo turto mokesčio pakeitimus. Paskutinis svarstymui pateiktas NT mokesčio siūlymas numato mažiausią mokesčio tarifą 0,5 proc.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienį patvirtino naujas – vidutiniškai 15 proc. didesnes elektros kainas buitiniams vartotojams 2020 metams. Tiek pat elektra brango ir šių metų pradžioje.  Populiariausias „standartinis“ vienos laiko zonos tarifas didės 14,6 proc., arba 1,9 cento iki 14,9 cento už kilovatvalandę (su PVM), o dviejų laiko zonų – 17,5 proc., arba 2,5 cento iki 16,8 cento (dienos) ir 7 proc.

Lietuvių įkurtas drabužių mainų ir prekybos startuolis „Vinted“ pritraukė 128 mln. eurų investiciją ir tapo pirmuoju lietuvių „vienaragiu“ – startuolio vertė perkopė 1 mlrd. eurų.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako gavęs Ukrainos vadovo Volodymyro Zelenskio patikinimą, kad Ukraina pavasarį baigs trąšų rinkos tyrimus, kurie kelia nerimą Lietuvos trąšų gamintojams.  Bendroje prezidentų spaudos konferencijoje po susitikimo Vilniuje G. Nausėda sakė tikįs, kad Lietuvos bendrovės galės laisvai patekti į Ukrainos trąšų rinką.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui didinti socialinių išmokų bazinius dydžius. Dėl šio sprendimo didės tikslinės kompensacijos neįgaliesiems su specialiaisiais poreikiais, piniginė socialinė parama nepasiturintiems žmonėms, daugelis socialinių išmokų bei šalpos pensijos, mokamos neįgaliesiems, našlaičiams ar minimalaus socialinio draudimo stažo nesukaupusiems senjorams.

Lietuvos verslo ir bankų asociacijoms raginat Seimo narius neskubėti su kitų metų biudžetu priimti bankų turto mokesčio, valdantieji aiškina, kad jis reikalingas – jo pajamos būtų naudojamos didinti pensijas.  Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus sako, kad dabar nėra priežasčių skubiai ir neįvertinus galimų pasekmių apmokestinti bankus.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis balsuodamas dėl Vyriausybės nutarimo, kuriuo perskirstytos lėšos kelių priežiūrai, nežinojo, kad dalis šių pinigų skiriama ir konkrečiai jo gyvenamajai gatvei, sako premjero atstovas.  Anot jo, Susisiekimo ministerija nurodo taip pat nežinojusi, kad papildomai Vilniaus rajono savivaldybei skirtos lėšos bus nukreiptos būtent premjero gatvei asfaltuoti.

Valstybinė mokesčių inspekcijos (VMI) atstovai teigia, kad valstiečių siūlomą stambiųjų prekybos tinklų apyvartos mokestį bus sunku administruoti. Tuo metu mažmeninės prekybos verslo atstovai teigia, kad dalis jų dėl naujo mokesčio gali bankrutuoti. „Įstatymas toks, koks yra dabar, apskritai yra sunkiai administruotinas“, – Seimo Biudžeto ir finansų komiteto klausymuose trečiadienį sakė VMI Netiesioginių mokesčių skyriaus vedėja Andra Černevičiūtė.

Vienas iš kalėdinio kaimelio prie šventinės eglės atributų – karštas vynas. Prekiauti juo prieš penkerius metus leido net Vilniaus katedros šeimininkai. Tačiau ši tradicija veikiausiai nutrūks su paskutiniais šių metų laiko dūžiais. Pagal šiuo metu galiojantį Alkoholio kontrolės įstatymą, savivaldybės gali išduoti vienkartines licencijas prekiauti alkoholiniais gėrimais, kurių stiprumas neviršija 7,5 proc., mugėse ir masiniuose renginiuose. Taigi, ir kalėdinėse mugėse.

Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) kviečia gyventojus teiki paraiškas mažajai renovacijai, kurios metu bus modernizuojamos daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemos. Šio kvietimo metu planuojantiems diegti energinio efektyvumo didinimo priemones valstybė numatė 30 proc. paramą.

Šiais metais Lietuva Pasaulinio Banko verslo sąlygų reitinge pakilo į 11-tą vietą iš 190-ies valstybių, pralenkdama tokias šalis, kaip Airija ar Vokietija.

Pirmadienį dėl elektros tiekimo sutriko avariniu būdu sustabdyta „Achemos“ veikla, į aplinką išmesti didesni nei įprastai teršalų kiekiai. Apie tai BNS trečiadienį pranešė Aplinkos ministerija. Pranešimas apie avariniu būdu gamykloje Jonavoje sustabdytus procesus iš įmonės gautas pirmadienį, 14.40 val. Anot ministerijos, sutrikus gamybiniams procesams, į aplinką išmetamos įrenginiuose reakcijų metu susidariusios medžiagos.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas siūlo nuo 2020 metų išplėsti gyventojų nekilnojamojo turtą (NT) apmokestinimą – mokestį mokėtų didesnės nei 150 tūkst. eurų vertės būsto savininkai. Dabar ši kartelė yra 220 tūkst. eurų.  Į valstybės biudžetą būtų papildomai surinkta 2,5 mln. eurų.  Tokiai Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisai komitetas trečiadienį pritarė balsų dauguma.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad chaotiški įvykiai Seime pagrindžia būtinybę transformuoti valstybės biudžeto sudarymo mechanizmą. „Chaotiški įvykiai Seime tik patvirtina, kad šiandien jau nepakanka keisti pavienių sistemos elementų – būtina transformuoti visą biudžeto sudarymo mechanizmą“, – sakė prezidentas, atidarydamas Valstybės kontrolės tarptautinę konferenciją.

Du buvę savivaldybės bendrovės „Kauno vandenys“ darbuotojai bus teisiami dėl nevalytų nuotekų leidimo į Nemuno upę. Kauno apygardos prokuratūra trečiadienį pranešė baigusi ikiteisminį tyrimą, byla bus nagrinėjama Kauno apylinkės teisme. Aplinkos apsaugos departamentas šioje byloje yra pateikęs daugiau nei 4,6 mln. eurų civilinį ieškinį.

Berlynas remia pragmatinį ir realistinį Lietuvos valdžios požiūrį, siekiant užtikrinti Baltarusijoje baigiamos statyti Astravo atominės elektrinės saugumą, sako naujasis Vokietijos ambasadorius Vilniuje. „Vokietija šiltai sveikina Lietuvos vyriausybės pragmatišką ir realistinį požiūrį. Kanclerė Merkel viešai patvirtino šią poziciją prezidento Nausėdos vizito Berlyne rugpjūčio mėnesį metu“, – teigė Matthias Sonnas, raštu atsakydamas į BNS klausimus.

SEB bankas Baltijos šalyse ir Švedijoje turi problemų dėl pinigų plovimo prevencijos. Informaciją, patvirtinančią milžiniškas abejotinos kilmės pinigų operacijas per banko padalinius Baltijos šalyse, bankas paskelbė prieš pasirodant tarptautiniam žurnalistiniam tyrimui apie nutylėtas probleminių SEB klientų operacijas. Kaip ir „Danske“ skandalo atveju, daugiausiai problemų SEB grupė turi dėl padalinio Estijoje.

Seimas svarsto Vyriausybės parengtą kitų metų valstybės biudžetą ir naujus mokesčių įstatymus. Valdantieji tikina, kad pensijos, algos ir kitos išmokos sparčiai augs. Opozicija projektą kritikuoja kaip nerealų, esą jį priėmus bus nuskriausti kai kurie gyventojai, be to, nesilaikoma pažadų viešajam sektoriui.

Valstybinė mokesčių inspekcija paskelbė 10 šių metų mėnesių alkoholio pardavimo duomenis, pagal kuriuos dauguma alkoholio rūšių pardavimai augo. Didžiausią pardavimų augimą demonstruoja vynai ir fermentuoti gėrimai, kurių pardavimai analizuojamu laikotarpiu augo 7,5 proc. Nedaug atsiliko ir stiprusis alkoholis, kurio buvo parduota 6,5 proc. daugiau, o alaus pardavimai per 10 šių metų mėnesių, lyginant su analogišku laikotarpiu pernai, krito 1,6 proc.

Prasidėjus žemdirbių protestams ir jų traktoriams pasiekus miestų gatves, parlamentarai neišdrįso pritarti Vyriausybės pasiūlymui mažinti jiems taikomą žemės mokesčio lengvatą. Šiuo metu žemės mokestis taikomas fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausanti privati žemė, išskyrus miško žemę ir žemės ūkio paskirties žemę, kurioje įveistas miškas. Savivaldybės pačios nustatyto mokesčio tarifą, kuris gali svyruoti nuo 0,01 proc. iki 4 proc. žemės mokestinės vertės.

Antradienį Seime po svarstymo buvo pritarta Akcizų įstatymo pataisoms. Joms įsigaliojus, pastebimai pabrangs kaitinamieji tabako produktai. Už įstatymo projektą balsavo 61 parlamentaras, 15 buvo prieš, o 21 susilaikė. Posėdyje konservatorius Mykolas Majauskas sutiko, kad akcizą kaitinamojo tabako gaminiams reikia didinti, tačiau ne tiek, kiek siūloma naujame projekte. Anot jo, racionalu būtų 10–20 proc. didėjimas, tačiau ne 65 proc., kaip numatyta projekte.

2019 m. lapkričio 26 d., Panevėžys. Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos (toliau – VMI) gyventojams primena apie pareigą iki šių metų gruodžio 16 d. pateikti nekilnojamojo turto, kurio vertė viršija 220 tūkst. eurų, mokesčio (toliau – NTM) deklaracijas ir sumokėti mokestį už 2019 metus. NTM deklaracija teikiama e. būdu per VMI elektroninio deklaravimo sistemą (deklaravimas.vmi.lt), pasirinkus formą KIT715. Preliminariai skaičiuojama, kad šiemet daugiau kaip 4,8 tūkst.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė valdančiųjų siūlymui didžiausią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą nuo kitų metų kelti iki 32 proc., o neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) 2020–2021 metais didinti po 100 eurų. 69 Seimo nariai balsavo už, 18 – prieš, 6 susilaikė. Kaip keisis mokesčiai Kaip siūlo valdantieji, didžiausias GPM tarifas kitąmet kiltų nuo 27 iki 32 proc.

Tūkstančiai protestuojančių ūkininkų visoje Lietuvoje antradienį pradėjo įspėjamąjį protestą prieš valdžios planuojamus mokesčių pakeitimus. Traktoriai kolonomis važiuoja ne tik rajonuose, bet ir Vilniuje – jų kolona sostinėje jau pravažiavo Baltupių mikrorajoną ir juda Kalvarijų gatvės link. Sostinės policijos atstovė Julija Samorokovskaja BNS sakė, kad protesto akcija su teisėsauga buvo suderinta, pareigūnai lydi traktorių koloną.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė prezidento Gitano Nausėdos pasiūlymams dėl bazinių pensijų didinimo. Įstatymo pataisos užtikrintų, kad kitąmet bazinė pensija per mėnesį augtų papildomai apie 3 eurus, o iš viso bazinės pensijos kitąmet didėtų apie 33 eurus. 97 Seimo nariai balsavo už, 2 susilaikė. Kad pasiūlymai įsigaliotų, Seimas balsuos dar kartą.

Vidutinis paskaičiuotas (bruto) darbo užmokestis Lietuvoje, išskyrus individualias įmones, šių metų trečiąjį ketvirtį buvo 1317,6 eurp. Pašalinus nuo 2019 metų darbo užmokesčio indeksavimo dėl įsigaliojusių mokesčių pasikeitimo įtaką, jis per metus padidėjo 9,2 procento. Vidutinis išmokėtas (neto) atlyginimas šalyje palyginamuoju laikotarpiu išaugo 14,6 proc. iki 834,3 euro, pranešė Statistikos departamentas.

Lietuvoje siūlomiems prekybos, bankų mokesčiams alternatyva galėtų tapti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) didinimas, šio mokesčio bazės išplėtimas, ekspertę cituoja „Verslo žinios“.  „Derėtų apsvarstyti mokestinę bazę didinančius sprendimus, pavyzdžiui, peržiūrėti galutinio vartojimo prekių apmokestinimą pridėtinės vertės mokesčiu“, – teigia Tarptautinio mokesčių politikos centro analitikė Elke Asen.  Ji siūlo atsisakyti PVM lengvatų, sumažinti 45 tūkst.

Europos Sąjungos institucijos antradienio paryčiais be susitarimo baigė derybas dėl griežtesnių taisyklių vilkikų vairuotojams, kurios, Lietuvos vežėjų teigimu, galėtų išstumti juos iš rinkos. Strasbūre dėl vadinamojo Mobilumo paketo, suskaldžiusio Rytų ir Vakarų Europą, tarėsi valstybėms narėms atstovaujančios Suomijos, Europos Komisijos ir Europos Parlamento atstovai.  „Šiąnakt ilgai derėjomės su Europos Parlamentu dėl visų trijų Mobilumo paketo I dalių.

Artėjančios šventės kelia ne tik džiugesį, bet ir galvos skausmą. Kalėdų senelių vizitai darželiuose, dovanėlės vaikams ir dovanos pedagogams, tėvams reiškia neišvengiamas išlaidas, kurios verčia dar labiau susiveržti diržus prieš artėjantį didįjį išlaidavimą gruodžio mėnesį. Šventė darželyje gali atsieiti nuo 15 iki 50 eurų, o jei vaikas lanko vieną ar kelis būrelius – dar daugiau.

Europos Sąjungos institucijos pirmadienio vakarą pradėjo svarbias derybas dėl griežtesnių taisyklių vilkikų vairuotojams, kurios, Lietuvos vežėjų teigimu, padėtų Vakarų europiečiams išstumti juos iš rinkos. Strasbūre dėl vadinamojo Mobilumo paketo tartis susirinko valstybėms narėms atstovaujančios Suomijos, Europos Komisijos ir Europos Parlamento atstovai.

Iki žiemos švenčių likus maždaug mėnesiui, prekybos centrai jau skelbia, kaip dirbs švenčių metu arba akylai stebi konkurentus ir sprendžia, kieno klientus dar yra proga persivilioti. Aišku viena – jau antrus metus bent pirmąją Kalėdų dieną visi didieji prekybos centrai nedirbs. Tiesa, profsąjungos sako, kad to neužtenka, esą įprastai žmonės per šventes ilsisi daugiau. Jau antrus metus iš eilės lietuviai gruodžio 25-ąją turės išgyventi be didžiųjų parduotuvių.

Alkoholio akcizų pajamos per 10 šių metų mėnesių, palyginti su tuo pačiu metu pernai, augo 7,6 proc. iki 279,514 mln. eurų. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, deklaruoti alkoholio akcizai vien spalį siekė 28,376 mln. eurų – 1,8 proc. mažiau nei prieš metus. Spiritinių gėrimų akcizai šiemet išaugo 11,7 proc. iki 170,969 mln. eurų, vyno – 10,3 proc. iki 31,016 mln. eurų, tarpinių produktų – 2,5 proc. iki 6,22 mln.

Pirmadienį neeiliniame Seimo posėdyje svarstomas kitų metų valstybės biudžeto projektas. Nuo jo priklausys, kiek sumokėsime mokesčių, kaip keisis išmokos, viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai. Vyriausybės patvirtintą biudžeto projektą apsvarstė visi komitetai. Šiame posėdyje pristatomos jų priimtos išvados. Pirminiame valstybės biudžeto projekte buvo numatyta daugiau kaip 11,5 mlrd. eurų pajamų (iš jų 1,9 mlrd. eurų ES ir kitų institucijų parama) ir 12,6 mlrd. eurų išlaidų.

Pusantro milijardo eurų – tokia suma Seimo nariai siūlo papildyti kitų metų biudžetą. Tiek idėjų Seimo nariai sugeneravo vos per mėnesį. Suma – įspūdinga. Atsižvelgiant į tai, kad visos planuojamos 2020 m. valstybės biudžeto išlaidos siekia apie 12,7 mlrd. eurų, galima daryti išvadą, kad Seimo nariai norėtų biudžeto išlaidas padidinti daugiau nei dešimtadaliu, rašoma Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyr. ekspertės Ievos Valeškaitės pranešime.

Praėjusį mėnesį kai kuriems Lietuvos darbuotojams mokėti didžiuliai atlyginimai. Dviejose įmonėse atlyginimų vidurkis viršijo 30 tūkst. eurų – tai kur kas daugiau nei kitais šių metų mėnesiais. „Sodros“ duomenimis, spalį didžiausias algas išmokėjo Didžiosios Britanijos banko paslaugų padalinys „Barclays Group Operations Limited“. Atlyginimų vidurkis čia siekė 34,6 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių.

Lietuvos apeliacinis teismas patvirtino, kad Kauno miesto savivaldybės bendrovė „Kauno vandenys“ turi atlyginti 133,7 tūkst. eurų siekiančią žalą gamtai už išleistas nevalytas nuotekas. Šį Kauno apygardos teismo prieš metus priimtą sprendimą buvo apskundę ir Aplinkos apsaugos departamentas, ir „Kauno vandenys“. Departamentas siekė, kad iš bendrovės būtų priteista visa jo suskaičiuota žala – 250 tūkst. eurų.

Dauguma Lietuvos gyventojų nepritaria partijų susitarimui nuosekliai didinti krašto apsaugos finansavimą, kad gynybos biudžetas 2030 metais pasiektų ne mažiau kaip 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto, rodo naujienų agentūros BNS užsakymu bendrovės „Vilmorus“ šį mėnesį atlikta apklausa.  Susitarime numatytam gynybos biudžeto didinimui sakė pritariantys arba greičiau pritariantys 30,3 proc. respondentų, 55,2 proc.

Ukrainos bendrovė „Investment Initiative“ į daugiabutį „Lucky homes“ sostinės Naujamiestyje investuoja virš 10 mln. eurų. Bendrovės bendraturtis ir vadovas Dmitrijus Savočka BNS pasakojo, jog teritoriją plėtrai Gerosios Vilties gatvėje, netoli Vingio parko, pasirinko dėl gerai išvystytos infrastruktūros, taip pat šalia numatytų plėtoti projektų, pavyzdžiui, prekybos centro „Akropolis“. „Kai pirmą kartą atskridau iš Kijevo į Vilnių, jis mane pakerėjo - miestas labai šiltas ir jaukus.

Lietuvių darbo užmokestis per penkerius metus vidutiniškai išaugo net 300 eurų, tačiau pasitenkinimas gyvenimu per tą patį laikotarpį netgi smuktelėjo. Tokius paradoksus atskleidžia „Eurostat“ apklausa, o lietuviai joje – vėl sąrašo gale, tautiečių pasitenkinimas gyvenimu smuko labiausiai iš visų Europos Sąjungos šalių. Ekonomistai nesunkiai įvardija lietuvių nepasitenkinimo kaltininką – tai ryški turtinė nelygybė.

Reklamuodami mokėjimo korteles, bankai vienu iš jų privalumų įvardija saugumą. Esą grynuosius pinigus gali pamesti, ar juos kas gali pavogti, o kortelė visada saugi ir ją galima užblokuoti. Tačiau gali būti ir atvirkščiai. Tuo savo kailiu įsitikino vienas vilnietis (vardas ir pavardė redakcijai žinoma), apsilankęs Didžiosios Britanijos sostinėje Londone.

Lietuvių algos per metus ūgtelėjo beveik dešimtadaliu, o geriausiai šalyje apmokami keturiasdešimtmečiai specialistai. Taip skelbia „Sodra“, tiesa, vis dar yra savivaldybių, kuriose vidutinė alga nedaug viršija minimalią. O ekonomistai perspėja, kad amžinai atlyginimai į viršų nesistiebs, jau kitąmet ekonomikos lėtėjimą jaučiantis verslas nebebus toks dosnus. Beje, staigmenų analitikams žeria ir vis smunkantis euro kursas.

Klaipėdos turgavietėje prekeiviai jau siūlo įsigyti pirmųjų stintų. Tiesa, agurku kvepiančios žuvies dar nedaug, tad prekybininkai už kilogramą prašo tiek, kad daliai pirkėjų apetitas kaip mat sumažėja. Kiti perka, kad užtektų nors paskanauti. Žvejai atviri – kvapniosios žuvies kaina kris tik po Kalėdų. Naujojo Klaipėdos turgaus prekeivė Liuda rodo pirmąsias šį sezoną sugautas stintas.

Jei orams atšalus dar norite pasimėgauti lietuviškais vaisiais – suskubkite. Lietuvoje užaugintų obuolių ant prekystalių nelikti gali jau netrukus. Laukų ir pievų šiemet negailėjusi gamta suniokojo didžiąją dalį lietuviškų obuolių. Tuo metu kitų daržovių derlius toks gausus, kad į mūsiškius ūkininkus jau pradėjo kreiptis kaimynai. Lietuvos ūkininkų ir jų pasėlių šiųmetiniai orai neglostė. Pavasarį vos užderėjusius augalus kando šalnos, o atėjus vasarai plieskė kaitri saulė.

Prasidėjus Kalėdinių dovanų karštinei internete masiškai padaugėja įvairaus plauko sukčių sukurtų netikrų el. parduotuvių. Imituodamos realią prekybą jos vilioja pirkėjus 80% ir didesnėmis nuolaidomis arba tik siuntimo išlaidomis ir iš nieko neįtariančių pirkėjų išvilioja kredito kortelių duomenis bei pinigus. „Dovanų pirkimo periodas – tai darbymetis ne tik sąžiningam verslui, o ir apgavikams. Sukurti įtikinamą prekybos internetu platformą yra paprasta ir nereikalauja ypatingų žinių.

Erika Šnaraitė, Lietuvos edukologijos universitete įgijusi psichologijos bakalauro diplomą, nusprendė studijas tęsti – pasirinko verslo psichologijos magistro studijas Mykolo Romerio universitete. Baigusi norėtų mokytis toliau – jauną moterį labai traukia sveikatos psichologija, kada nors norėtų dirbti su negalią turinčiais žmonėmis.  E. Šnaraitė studijas derina su darbu – ji yra knygų Brailio raštu redaktorė.