Lietuvos verslas

Pajamų deklaracijas už 2025 metus jau pateikė 1,2 mln. gyventojų, o beveik 400 tūkst. žmonių pervesta apie 200 mln. eurų permokų, skaičiuoja Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). „Dauguma gyventojų pateikė deklaracijas“, – antradienį LRT radijui sakė VMI vadovės pavaduotojas Martynas Endrijaitis. Pajamų deklaravimas eina į pabaigą Pasak jo, deklaravimo procesas vyksta gana sklandžiai.

Seime vėl gaivinama idėja į depozito sistemą įtraukti daugiau pakuočių – parlamentarai antradienį spręs, ar pradėti svarstyti pataisas, leisiančias taromatuose surinkti iki trijų litrų talpos visų alkoholinių ir kitų gėrimų stiklo pakuotes.  Tokius Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pokyčius siūlo grupė demokratų, konservatorių ir „valstiečių“ frakcijoms priklausančių parlamentarų.

Europos Komisijai (EK) ateinančio laikotarpio Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) biudžete Lietuvos žemės ūkiui rezervavus 20 proc. mažiau lėšų nei anksčiau ir pakeitus finansavimo modelį, žemės ūkio ministras Andrius Palionis sako, kad negavus didesnio finansavimo, galinčio sumažinti atotrūkį nuo kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių, galėtų nukentėti visas sektorius.

Lietuvos bankas kviečia visuomenę siūlyti temą kolekcinei monetai – iniciatyva  „Sukurkime monetą Lietuvai“ suteiks galimybę kiekvienam pasiūlyti idėją, atspindinčią Lietuvai svarbius įvykius ar iškilias asmenybes.  „Monetos yra ne tik atsiskaitymo priemonė – jos pasakoja mūsų laikmečio istoriją, atspindi tai, kas mums svarbu šiandien ir ką norime perduoti ateities kartoms. Kiekviena moneta tampa savotišku kultūriniu ženklu, liudijančiu mūsų vertybes, pasiekimus ir tapatybę.

Viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai dėl galimo Valstybinės miškų urėdijos (VMU) vadovo Valdo Kaubrės nepotizmo darbe bei piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, jis atsakė į Aplinkos ministerijos kreipimąsi. Gautą informaciją šiuo metu tiria ministerijos Korupcijos prevencijos ir rizikų valdymo skyrius. „Aplinkos ministerija yra gavusi informaciją, šiuo metu ji yra vertinama ministerijos Korupcijos prevencijos ir rizikų valdymo skyriuje.

Praėjusią savaitę paaiškėjus, kad per tris mėnesius antros pakopos pensijų fonduose sukauptas lėšas atsiėmė apie 40 proc. sistemos dalyvių ir reikšminga dalis jų savo pinigus išleido pirkiniams, premjerė Inga Ruginienė tuo džiaugiasi ir pabrėžia, kad reformų tikslas buvo leisti žmonėms patiems nuspręsti, kaip panaudoti savo pinigus.

Zapyškyje, Kauno rajone, pradėjus statyti naują prieplauką premjerė Inga Ruginienė sako, kad Lietuvoje reikia vystyti vandens turizmą, o Vyriausybė tai skatina kurdama lengvesnes licencijavimo sąlygas. „Vandens transportas nepagrįstai kažkurį laiką buvo užkastas, buvo problemų su licencijavimu. Mes turime nuostabių kelių ir Birštone, ir Kaune, ir matome, kur galima tai išnaudoti tikrai ne tik turizmui, bet ir susisiekimui.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) šalies savivaldybių organizuojamoms veikloms šiemet skyrė 2 mln. eurų. Pasak ministerijos, lėšos savivaldybėms skiriamos pagal gyventojų skaičių, o nuo šių metų papildomai įtraukus savivaldybių skurdo rizikos rodiklį, finansavimas paskirstytas tolygiau.  Ministerija skyrė 2 mln. eurų savivaldybių bendruomenės veiklos projektams Lėšos skirtos visoms 60 šalies savivaldybių, o 52 savivaldybėms finansavimas padidėjo.

Visiškai baigti milijardinės vertės europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projektą prie tarptautinės linijos prijungiant ir Vilnių Lietuva planuoja iki 2033 metų pabaigos.  Ši galutinė data nurodoma Susisiekimo ministerijos parengtame maždaug 2,5 mlrd. eurų vertės ruožo tarp Kauno ir Vilniaus komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo, arba vadinamajame specialiajame plane, kurį dar turės patvirtinti Vyriausybė.

AB „Kelių priežiūra“ visuomenei atveria informaciją apie krašto keliuose planuojamus „dešiniojo rato“ dangos pažaidų tvarkymo darbus. Nuo šiol gyventojai gali vienoje vietoje matyti, kuriuose ruožuose šiemet bus vykdomi darbai – parengtas ir viešai pristatomas planuojamų darbų žemėlapis. Krašto kelių „dešiniojo rato“ provėžų tvarkymo programa orientuota į kritinių dangos pažaidų šalinimą intensyviausio eismo ruožuose, kur vyrauja didžiausi krovininio transporto srautai.

Vidutinės degalų kainos Lietuvoje pirmadienio rytą, palyginti su penktadieniu, sumažėjo 0,2–1,6 procento. Bet nors kainos mažėja, rizika nedingo. Ar gali būti, kad vėl sulauksime degalų kainų šuolio? Apie tai naujienų portalo aktualijų laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė ir „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Savivaldybių organizuojamiems bendruomeninės veiklos stiprinimo projektams šiemet Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) skyrė 2 milijonus eurų. Kaip pirmadienį pranešė ministerija, lėšos savivaldybėms skiriamos pagal gyventojų skaičių, o nuo šių metų papildomai įtraukus savivaldybių skurdo rizikos rodiklį, finansavimas paskirstytas tolygiau.

Praėjusią savaitę sumažėjus vėjo ir hidroelektrinių gamybai, vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje padidėjo 62 proc. iki 86 eurų už megavatvalandę (MWh). Taip pat šalyje buvo fiksuotas mažiausias elektros poreikis šiais metais, pranešė „Litgrid“. Bendrovės duomenimis, balandžio 13–19 d. elektros kaina Latvijoje ir Estijoje taip pat siekė 86 eurus už MWh.

Arūno Martinkevičiaus kontroliuojamos baldų gamybos, nekilnojamo turto (NT) ir tekstilės gamybos grupės „SBA grupė“ komunikacijos ir rinkodaros vadovo pareigas paliko Artūras Ketlerius. Apie tai A. Ketlerius pirmadienį pranešė savo socialinio tinklo „LinkedIn“ paskyroje. „Prasidėjo naujas etapas. Praėjusi savaitė buvo mano paskutinė SBA grupėje. Įdomus laikotarpis ir įdomi kelionė“, – rašė A. Ketlerius.

Daugiau nei trečdalis šalies gyventojų maistui per mėnesį išleidžia iki 400 eurų, rodo prekybos tinklo „Lidl“ užsakymu atliktas tyrimas. Tyrimo duomenimis, 35 proc. apklaustųjų maistui per mėnesį išleidžia 201–400 eurų, o 28 proc. – nuo 401 iki 600 eurų. Tuo metu mažesnės, iki 200 eurų maistui siekiančios išlaidos būdingos 13 proc. gyventojų, dar 9 proc. apklaustųjų nurodė maistui skiriantys 601–800 eurų per mėnesį.

Vilniuje galima rasti ir pastatų, stovinčių jau kelis šimtus metų bei atrodančių puikiai, ir vos prieš kelis dešimtmečius pastatytų daugiabučių, atrodančių, tarsi tuoj sugrius, rašoma pranešime žiniasklaidai. Kas lemia pastatų ilgaamžiškumą? Ir koks likimas laukia šiuo metu statomų namų?   Nekilnojamojo turto (NT) vystymo kompanijos „Realco“ Projektų valdymo departamento vadovė Rima Kerienė pabrėžia, kad bet kurio pastato ilgaamžiškumas prasideda dar projektavimo stadijoje.

Siekiant efektyviau kovoti su ūkio subjektais, skleidžiančiais nemalonius kvapus, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) tarnautojams siūloma suteikti teisę stabdyti tokių įmonių veiklą, tirti pažeidimus, nagrinėti bylas dėl ekonominių sankcijų skyrimo, tai pat skirti baudas juridiniams asmenims už teisės aktų, nustatančių kvapų prevencijos ir valdymo reikalavimus, pažeidimus.

Neaudituotais duomenimis, šalies bankų pelnas pernai augo 42,9 mln. eurų arba 4,2 proc. iki 1,063 mlrd. eurų (2024 m. – 1,02 mlrd. eurų), skelbia Lietuvos bankas (LB). „2025 metais baigėsi ir laikotarpis, kai didžiausią įtaką bankų pelnui turėjo netipiniai palūkanų normų pokyčiai. Praėjusių metų pelną lėmė padidėjusi veiklos apimtis, ypač vieno banko ( „Revolut“ – ELTA) sparti plėtra“, – pranešime sako Lietuvos banko valdybos narė Julita Varanauskienė.

Vidutinės degalų kainos Lietuvoje pirmadienio rytą, palyginti su penktadieniu, sumažėjo 0,2–1,6 procento, rašoma Lietuvos energetikos agentūros (LEA) pranešime spaudai.

Jau po savaitės, balandžio 27-ąją, laikinoms permainoms duris užvers L. Asanavičiūtės g. 1H esanti „Lidl“ parduotuvė, rašoma pranešime žiniasklaidai. Reaguojant į nuolat augančius klientų srautus, viena populiariausių sostinės parduotuvių bus iš esmės atnaujinta, siekiant užtikrinti dar sklandesnį ir greitesnį kasdienį apsipirkimą. Šis atnaujinimas – išskirtinis, vienetinis projektas, tai kol kas vienintelis tokio tipo parduotuvės atnaujinimas „Lidl“ prekybos tinkle Lietuvoje.

Valstybės valdomos LTG grupės infrastruktūros bendrovė „LTG Infra“ už 0,9 mln. eurų toliau tvarkys pavojingus medinius geležinkelių pabėgius. „LTG Infra“ pasirašė trejų metų trukmės tokios vertės sutartis su bendrovėmis – „Žalvaris“ ir „Sanresa“. Pagal jas planuojama utilizuoti iki 5 tūkst.

Baigiantis valstybės valdomos energetikos grupės „Ignitis grupė“ elektros ir gamtinių dujų tiekėjos „Ignitis“ vadovo Artūro Bortkevičiaus pirmajai kadencijai, jis žada siekti įmonei vadovauti dar penkerius metus.  „Turbūt taip“, – BNS pirmadienį sakė A. Bortkevičius, paklaustas, ar planuoja dalyvauti naujo vadovo atrankoje.

Lietuvos bankas kviečia visuomenę siūlyti temą kolekcinei monetai – iniciatyva  „Sukurkime monetą Lietuvai“ suteiks galimybę kiekvienam pasiūlyti idėją, atspindinčią Lietuvai svarbius įvykius ar iškilias asmenybes.  „Monetos yra ne tik atsiskaitymo priemonė – jos pasakoja mūsų laikmečio istoriją, atspindi tai, kas mums svarbu šiandien ir ką norime perduoti ateities kartoms. Kiekviena moneta tampa savotišku kultūriniu ženklu, liudijančiu mūsų vertybes, pasiekimus ir tapatybę.

Pastarąją savaitę Lietuvoje mažėjo gamtinių dujų kaina, o, pranešus apie Hormuzo sąsiaurio atvėrimą Artimuosiuose Rytuose, benzinas ir dyzelinas šalies degalinėse atpigo atitinkamai 0,6 proc. ir 1,3 proc., pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Anot agentūros, vidutinė didmeninė dujų kaina Nyderlandų prekybos taške TTF balandžio 13–17 dienomis sumažėjo 4,67 proc.

Konflikto Irane trukmė taps pagrindiniu veiksniu, lemiančiu jo poveikį Lietuvos ir euro zonos ekonomikai. „Citadele“ banko ekonomisto Aleksandro Izgorodino teigimu, bazinis banko scenarijus šiuo metu numato, kad konfliktas truks apie 3 mėnesius ir turės ribotą poveikį ekonomikai, tačiau jam užsitęsus pasekmės būtų gerokai ryškesnės, rašoma banko pranešime žiniasklaidai.

Regionų administracinis teismas paliko galioti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) nutarimą skirti 289 eurų baudą bendrovei „Kiveris“ už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus.  Teismas atmetė bendrovės teiktą skundą dėl nuobaudos kaip nepagrįstą ir paliko galioti NTAKD 2025 m. birželio 19 d. nutarimą.

Pasikeitus ilgalaikei orų prognozei, Vilniaus miesto savivaldybė planuoja šildymo sezoną šią savaitę dar tęsti. „Pagal ilgalaikę orų ir temperatūros prognozę, šią savaitę dar galimos šalnos, o 10 laipsnių paros vidurkio, tikėtina, nebus, tad šildymo sezono šią savaitę baigti neplanuojama“, – Eltai teigė savivaldybės atstovas Irmantas Kuzas.

Daugiau nei 0,5 mln., arba beveik 40 proc. antros pakopos pensijų fondų dalyvių pasitraukus ir atsiėmus visas lėšas sistema nesugrius, kadangi prie jos prisijungia naujų dalyvių, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė. Jos teigimu, į fondus ateina ir naujų dalyvių, o pokyčiai turėtų didinti sistemos patrauklumą. „Skaičiai rodo, kad balandį naujai pasirašiusių antrosios pakopos (sutartis – BNS) yra 3822 žmonės.

Nuo 2026 m. gegužės 1 d. didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir kurortuose įsigalios draudimas deginti kietąjį iškastinį kurą, rašoma pranešime žiniasklaidai. Nors šis šildymo sezonas eina į pabaigą, Aplinkos ministerija atkreipia gyventojų dėmesį, kad jau dabar svarbu įsivertinti šiuos pokyčius ir iš anksto susiplanuoti kuro alternatyvas kitam sezonui tiems, kurie šildymui naudoja akmens anglį, durpes ar lignitą.

„Didi ir nuostabi diena pasauliui“ penktadienį pranešė JAV prezidentas, pasidžiaugęs laisvai laivybai atsidariusiu Hormuzo sąsiauriu. Deja, nuostabus buvo tik pusdienis, o šeštadienį po Irano apšaudymų dauguma laivų šio sąsiaurio taip ir nepasiekę apsisuko ir grįžo laukti geresnių laikų. Penktadienį geras naujienas rinkos pasitiko su euforija – naftos kaina sumažėjo daugiau nei dešimtadaliu, o JAV akcijų indeksai pakilo į rekordines aukštumas.

Vilniaus valdžiai ir nekilnojamojo turto (NT) plėtros grupės „Darnu Group“ antrinei įmonei „DG Horeca“ nutraukus 2024-aisiais pasirašytą sutartį dėl žmonių laikino apgyvendinimo viešbutyje, „Darnu Group“ teigia nusprendusi susilaikyti nuo viešųjų konkursų, skelbia portalas „Verslo žinios“. Kaip portalui teigė „Darnu Group“ generalinė direktorė Sigita Survilaitė, „Darnu Group“ ar jos įmonės nuo „MG grupės“ pripažinimo kalta politinės korupcijos byloje daugiau viešųjų pirkimų sutarčių nėra sudari...

Praėjusiais metais sulaukęs 13 gyventojų skundų dėl sklindančio chemikalų kvapo iš Kėdainių fosforo trąšų gamyklos „Lifosa“, kontrolę atlikęs Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) užfiksavo kvapų taršos pažeidimų ir gamyklai pavedė juos pašalinti. Anot „15min“, 2025 metų rugsėjį kėdainiečių skundų sulaukęs NVSC šių metų kovo 9, 12 ir 23 dienomis atliko visuomenės sveikatos saugos kontrolę, kurios metu vertino, ar „Lifosa“ laikosi nustatytų kvapų valdymo sąlygų.

Tauragės verslininko Arūno Pukelio, praeityje sieto su nusikalstamu pasauliu ir vadinto Šviniumi, pernai įsteigta Marijampolės įmonė „Dairy nova“ praėjusią savaitę įsigijo anksčiau Marijampolės pieno konservų (MPK) valdytą restruktūrizuojamą Lukšių pieninę.  Ją pardavė pernai rugsėjį pieninę įsigijusi Vilniaus kompiuterių priežiūros bendrovė „We in Tomorrow“. Sandoris baigtas balandžio 13 dieną, o Registrų centre įregistruotas balandžio 16-ąją, rodo centro duomenys.

Penki iš dešimties gyventojų mano, kad šeimas susilaukti daugiau vaikų paskatintų mažesni mokesčiai tėvams, auginantiems vaikus, rodo LRT užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ gyventojų apklausa. Kaip pirmadienį skelbia nacionalinis transliuotojas, po 17 proc. apklaustųjų nurodo, jog gimstamumą pagerintų didesnės tėvystės ir motinystės išmokos bei dosnesni vaiko pinigai.

Pirmadienį įsigalioja draudimas žvejoti karšius Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose, pranešė Aplinkos ministerija. Institucija pažymi, kad šis draudimas nebus taikomas žvejybai polderiuose. Apribojimas žvejoti Nemuno deltoje galios visą mėnesį – iki gegužės 20 dienos. Draudimai žvejybai Nuo pirmadienio įsigalioja ir dar vienas draudimas. Šiuo laikotarpiu vykstant įvairių žuvų nerštui, draudžiama žvejoti 400 metrų zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose.

Dirbi per kelis darbus, bet socialinės garantijos vis tiek minimalios – tokia situacija šiandien Lietuvoje nėra reta. Nors pajamos iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti didesnės, dėl dabartinės sistemos jos išskaidomos taip, kad žmogus nesukaupia net minimalių socialinio draudimo įmokų. Tai netrukus gali keistis.

Kauno valdžia už beveik 3,4 mln. eurų nori lankymui pritaikyti pietrytinėje miesto dalyje esančio Vaišvydavos karjero pakrantę, įkurti parką. Kauno miesto savivaldybė paskelbė rinkos konsultaciją dėl teritorijos sutvarkymo bei pėsčiųjų takų, aikštelių ir kitos poilsio infrastruktūros statybų. Vaišvydavos parke norima įrengti pėsčiųjų takus, laiptus ir pandusus, kurie būtų pritaikyti žmonėms su negalia, įrengti privažiavimą su automobilių stovėjimo aikštele, apžvalgos vietas.

3 milijardus eurų iš antrosios pakopos pasiėmę lietuviai tuština ne tik buitinės technikos, baldų ir elektronikos parduotuves. Lietuviai milijonus leidžia ir investiciniam auksui, sidabrui. Aktvyiai dairosi ir nekilnojamojo turto, svarsto pinigus pervesti ir į trečiąją pakopą. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Panevėžietė Daiva dairėsi naujų baldų. Moteris atvirauja, kad ruošiasi išleisti vyro atsiimtas santaupas iš antrosios pensijų pakopos ir atsinaujinti namus.

Nors apie sukčiavimą kalbama vis dažniau, o žmonės nuolat perspėjami saugotis, realybė nesikeičia – gyventojai ir toliau praranda pinigus. Ekspertai pabrėžia, kad problema slypi ne tik sukčių išradingume, bet ir mūsų pačių elgesyje internete. Laidoje „Verta žinoti“ kalbėjusi SEB banko prevencijos departamento direktorė Daiva Uosytė atskleidė, kokias klaidas dažniausiai darome ir kodėl net žinodami apie pavojus vis tiek pakliūname į sukčių pinkles.

Aplinkos ministerija prašo Europos Komisiją (EK) sudaryti galimybes didinti valstybės paramą biometanu varomų transporto priemonių įsigijimui. Institucija kreipėsi į Konkurencijos tarybą, kad ši prašytų EK patikslinti Bendrojo bendrosios išimties reglamentą (GBER), įtraukiant biometaną į finansuojamų kuro rūšių sąrašą. Šiuo metu į jį įtrauktos tik elektra ir vandeniliu varomos transporto priemonės.

Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) šiemet iš ūkininkų gavo 4 284 prašymus įsigyti teisėtai naudojamą ar su jų valdoma žemės ūkio paskirties žeme besiribojančią valstybinę žemę. Didžiausias susidomėjimas fiksuojamas Šiaulių, Šilutės, Vilkaviškio, Šakių ir Kėdainių rajonuose. Šiuo metu, pasak tarnybos, vertinamas 2 651 prašymas įsigyti beveik 2,5 tūkst. hektarų valstybinės žemės. Prašymai yra vertinami pagal nustatytus žemės pardavimo kriterijus.

Įtampa Persijos įlankoje vėl auga. Karas Irane jau dabar atsispindi kylančiose degalų kainose, ypač dyzelino. Ekspertai prognozuoja, kad naftos kainos dar gali kilti, tačiau staigaus šuolio virš kritinės ribos nesitikima. O kaip ir kada karas atsilieps maisto, trąšų ir energetikos kainoms? Ar Europos ekonomika dėl jo nukentės labiausiai? Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su banko „Citadele” ekonomistu Aleksandru Izgorodinu.

Šią savaitę paaiškėjus, kad per tris mėnesius antros pakopos pensijų fonduose sukauptas lėšas atsiėmė apie 40 proc. sistemos dalyvių, o prekybininkams fiksuojant išaugusią apyvartą, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė sako nesuprantanti kritikos dėl esą nepakankamos ministerijos komunikacijos, gyventojus siekiant įtikinti kaupti toliau.

Daugiau nei 500 tūkst. gyventojų šiemet pasitraukus iš antros pakopos pensijų fondų ir jiems atgavus apie 3 mlrd. eurų žmonės suskubo pirkti baldus, buitinę techniką ar elektronikos prekes, tačiau automobilių pardavimai kol kas nešoktelėjo – prekeiviai teigia pastebintys tik išaugusį žmonių susidomėjimą. Be to, padaugėjo žmonių, kurie perka automobilį ne išsimokėtinai, o, tikėtina, už atgautus pensijų pinigus.

Bendrovė „Kelių priežiūra“ šią savaitę paskelbė 2025–2026 metų žiemos sezono pabaigą. Pasak įmonės, ši žiema išsiskyrė sudėtingomis meteorologinėmis sąlygomis – ilgai trukusiais snygiais, pustymu ir vietomis iki 30 laipsnių šalčio siekusiu speigu. „Kelių priežiūros“ vadovas Audrius Vaitkus pažymi, kad, nepaisant ekstremalių oro sąlygų, šalies kelininkai užtikrino, kad keliai būtų pravažiuojami.

Ūkininkai skundžiasi, kad populistiniu vadinamas žaliasis kursas jiems yra per brangus ir žlugdantis. Žemdirbiai reikalauja, kad Seimas atsikvošėtų ir atšauktų dalį aplinkosaugos reikalavimų. Tačiau politikai teisinasi, jog to pasiekti Briuselyje nebus paprasta, ir svarsto, kaip šią naštą perkelti nuo ūkininkų jų produkcijos vartotojams. Lietuvos ūkininkai ragina stabdyti nuostolius nešantį žaliąjį kursą.

Atgautų milijardų iš II pensijų pakopos taikosi ir sukčiai. Nors jie veikiausiai nežino, kas pinigus atsiėmė, o kas ne, apgaulingomis nuorodomis ir skambučiais atakuoja visus, kuriuos tik pasiekia. Dainininkė Aušrinė Gerikė prarado kelis šimtus eurų – ji paspaudė trumpąja žinute atsiųstą nuorodą ir suvedė elektroninės bankininkystės duomenis. Policija perspėja: sukčiai vilioja investuoti į tariamai milžinišką pelną žadančias platformas, o žmonės praranda tūkstančius.

Pavasarį, tirpstant sniegui, padidėja rizika įvairios kilmės paviršiniams teršalams patekti į gruntinius vandenis ir šulinius. Todėl šiuo laikotarpiu svarbu įvertinti geriamojo vandens kokybę, ypač jei vanduo naudojamas iš individualių šulinių ar gręžinių. Šiemet žiema buvo snieginga, todėl pavasarį paviršinio vandens susidarė daugiau nei įprastai. Dėl ledo sangrūdų kai kuriose upėse buvo užlietos pakrančių teritorijos, pievos ir kiemai.

Panevėžio rajono Bliūdžių kaime atidarytas didžiausias šalyje privatus elektros kaupiklių parkas „Aruno BESS“. Projekto vertė viršija 40 mln. eurų. Parko galia siekia 93 megavatus (MW), talpa – 186 megavatvalandes (MWh), penktadienį pranešė Panevėžio savivaldybė. Pasak „Aruno BESS“ direktoriaus Edvardo Norkeliūno, tokie sprendimai tampa būtini keičiantis visai Europos energetikos sistemai.