Lietuvos verslas

Šiuo metu Lietuvoje – mokinių atostogos, todėl daug šeimų keliauja į užsienį poilsiauti ir pažinti kitas šalis. Vieni leidžiasi į kalnų žygius, kiti lankosi istoriniuose objektuose, turgeliuose ar net vietiniuose ūkiuose. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) ragina keliautojus elgtis atsakingai – tiek svečiuojantis užsienyje, tiek grįžus į Lietuvą. Europoje šiuo metu cirkuliuoja itin pavojinga snukio ir nagų liga (SNL), kelianti grėsmę visam gyvulininkystės sektoriui.

Klaipėdos uostas šiemet sausį–kovą pakrovė 9,7 mln. tonų krovinių – 15 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu, penktadienį pranešė uosto direkcija. „Fiksuojame svarų krovos augimą bei dar labiau stipriname savo pozicijas regione. Rekordiniai rezultatai ir auganti rinkos dalis rodo, kad mūsų strateginiai sprendimai veikia, o partneriai renkasi Klaipėdos uostą kaip patikimą ir modernų“, – pranešime teigė uosto vadovas Algis Latakas. Krovinių konteineriuose krova šiemet augo 33 proc. iki 2,9 mln.

Gegužės 5 d. viena pirmųjų vaizdo skambučių ir susirašinėjimo programėlių – „Skype“ bus išjungta visiems laikams. „Microsoft“ oficialiai nutraukia programos veikimą ir ragina žmones pereiti prie kitų nemokamų sprendimų, rašoma pranešime žiniasklaidai. Nors daugeliui žmonių „Skype“ vis dar asocijuojasi su pirmaisiais vaizdo skambučiais, mūsų bendravimo įpročiai pasikeitė neatpažįstamai.

Nepaisant šiltos žiemos, Lietuvos dujų poreikis išlieka stabilus, skelbia Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorius „Amber Grid“. „Pirmąjį 2025 metų ketvirtį Lietuvoje buvo suvartota 5,7 teravatvalandės (TWh) dujų, beveik tiek pat, kaip ir 2024 metų žiemą, kai šalies dujų poreikis siekė 5,5 TWh. Šiemet dujų buvo vartojama daugiau elektros gamyboje, kai pernai didesnis dujų poreikis buvo fiksuojamas šilumos gamybos sektoriuje“, – rašoma pranešime.

Pastaruoju metu ne vienas politikas ar ekonomistas sakė, esą lietuviai dar niekada taip gerai negyveno, kaip dabar. Tačiau toli gražu ne visiems gyvenimas Lietuvoje yra geras. Skurdo riziką patiriančių žmonių dalis mūsų šalyje pernai išaugo, rodo oficiali statistika. Tad ką darys valdžia, kad jų pajamos didėtų? Žemiau skurdo ribos – net vidutinė pensija Skurdo rizikos lygis 2024 m. šalyje sudarė 21,5 proc. ir, palyginti su ankstesniais metais, didėjo 0,9 procentinio punkto.

Lietuvos energetikos agentūra (LEA) skelbia, kad dyzelino kaina šiemet jau nukrito tiek, kad šiuo metu yra tokia, kokia buvo praėjusių metų pabaigoje, prieš akcizų degalams padidinimą. Skaičiuojama, kad degalų vidutinė kaina Lietuvoje mažėja antrą savaitę iš eilės: benzinas per praėjusią savaitę atpigo 1,2 proc., o dyzelinas – 2,1 proc. Minėtu laikotarpiu mažėjo ir Europos Sąjungos (ES) šalių vidutinės svertinės degalų kainos: benzino – 0,4 proc., dyzelino – 1 proc.

„Maxima grupės“ prekybos tinklams centralizuotas tiekimo, pirkimo ir derybų paslaugas teikianti bendrovė „Maxima International Sourcing“ pernai grynąjį pelną augino 17 proc. iki 9,03 mln. eurų (2023 metais – 7,7 mln. eurų).  Bendrovės pajamos didėjo 26 proc. iki 223,8 mln. eurų (177,04 mln. eurų), daugiausia – iš didmeninės prekybos – 27 proc. iki 207 mln. eurų, nurodoma Registrų centrui pateiktoje 2024 metų ataskaitoje. Bendrovė 2024 metais išmokėjo 10,4 mln.

Beveik du trečdaliai – 61,6 proc. – 15–34 metų šalies gyventojų pernai turėjo darbą, 32,5 proc. buvo ekonomiškai neaktyvūs, o likę 5,9 proc. – bedarbiai, rodo jaunimo darbo rinkoje ir jo išsilavinimo tyrimas. Valstybės duomenų agentūra penktadienį pranešė, kad tarp jaunimo dažniau dirba vyrai – darbą turi 64,8 proc. 15–34 metų vyrų, o moterų – 58,1 proc.. Bedarbių buvo atitinkamai 6 proc. ir 5,7 proc., ekonomiškai neaktyvių – 29,1 ir 36,2 proc. Tyrimo duomenimis, 83,7 proc.

 Ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas siūlo atsisakyti Finansų ministerijos siūlomo 36 proc.  gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifo didžiausių pajamų gavėjams.  Be to, jis žada siūlyti mažiau apmokestinti nereguliarias gyventojų pajamas bei pritrauktų ar susigrąžintų iš užsienio specialistų atlyginimus.  „Šis aspektas ženkliai paveiktų mūsų konkurencingumą darbo mokesčių prasme ir siūlytume netaikyti šio ketvirtojo GPM laiptelio (36 proc.

Europos Centrinis Bankas (ECB) praėjusią savaitę skyrė 490 tūkst. eurų administracinę  baudą Lietuvos SEB bankui.   „SEB ėmėsi veiksmų ištaisyti trūkumus“, – savo svetainėje nurodo bankas.  „ECB teigimu, kai kurie SEB bankuose Baltijos šalyse naudojami vidaus reitingais grindžiami metodai, susiję su konservatyvumo maržos (angl. „Margin of Conservatism“ – MoC) skaičiavimu, neatitiko ECB reikalavimų, o trūkumai nebuvo laiku pašalinti“, – rašoma Lietuvos SEB pranešime.

Dabar siūlomas Finansų ministerijos nekilnojamojo turto (NT) mokestis yra monstras, teigia opozicinei Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijai atstovaujantis Laurynas Kasčiūnas. Jo teigimu, šiuo metu siūlomas mokesčio modelis priešina visuomenę ir nepakankamai prisidėtų prie gynybos finansavimo. „Suprantame, kad reikia sprendimų, kurie padėtų didinti mūsų gynybos fondą, nes vien skolinantis sukurti didesnių gynybinių pajėgumų nepavyks.

Diskusijai pristatyti  mokestinių pakeitimų projektai, kurių pagrindiniu  tikslu tapo būtinybė ženkliai didinti šalies gynybos biudžetą, taip pat siekiama subalansuoti fiskalinį tvarumą su socialiniu teisingumu. Finansų viceministras Kristupas Vaitiekūnas, sako, kad svarbiausias šių pakeitimų tikslas – stiprinti šalies gynybos finansavimą ir reaguoti į geopolitinę situaciją, taip pat iš mokesčių gautos pajamos atiteks ir kitoms sritims.

Ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas sako, kad dėl JAV muitų ir didesnių mokesčių įtakos 2026 metais Lietuvos ekonomikos augimas gali sulėtėti trečdaliu.  „Jeigu kitiems metams prognozuojame šalies ekonomikos augimą 2,5 proc., tai apie trečdalį lėčiau ekonomika augtų, jeigu turėtume tiek JAV muitų, tiek mokesčių reformos įtaką. Tai jau reikšminga įtaka“, – LRT radijui penktadienį teigė Lukas Savickas.

Europos Komisija siekia įvesti privalomą kasmetinę techninę apžiūrą senesniems nei 10 metų amžiaus automobiliams. Prieš šiam pasiūlymui įsigaliojant, jam dar turės pritarti Europos Parlamentas ir ES šalys. Šis pasiūlymas yra priemonė, galinti sumažinti eismo įvykių ir aukų keliuose skaičių, nurodė Europos Komisija. Ji viliasi, kad įvedus kasmetinę lengvųjų automobilių ir mikroautobusų patikrą per autoįvykius žuvusių ir sužeistų žmonių skaičius sumažės 1 proc.

Tūkstančiai įmonių, praėjus penkeriems metams nuo COVID-19 pandemijos pradžios, tebemoka „Sodrai“ ir Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) skolas už 2020–2021 metais atidėtas įmokas – tai darys iki kitų metų liepos, penktadienį rašo „Verslo žinios“.   „Sodra“ skelbia, kad po karantino atidėtų skolų dar turi 2 388 draudėjai. Bendra jos suma – 18,16 mln. eurų. Tačiau daugiau kaip 100 mln. eurų po karantino atidėtų skolų draudėjai „Sodrai“ jau grąžino. Karantinui pasibaigus, 6 tūkst.

Nidoje stovėjusių žvejų gamybinės bazės pastatų vietoje iškils viešbučio „Marina Nida“ kompleksas, praneša naujienų portalas „Delfi“. Dokumentuose nurodo, jog šis objektas turi du statytojus – UAB „Marina Nida“ ir UAB „KNV 10“. Projektavimo darbams atlikti pasirinkta architektūros įmonė UAB Kančo studija. Planuojamo viešbučio bendrasis plotas sieks daugiau nei 8,8 tūkst. kv.

Grupė parlamentarų siūlo padvigubinti vėjo ir saulės parkų vystytojų mokamas kompensacijas šalia gyvenantiems žmonėms bei jas kiek sumažinti bendruomenėms.    Siūloma nuo 15 proc. iki 30 proc. padidinti vadinamosios gamybos įmokos dalį, skiriamą šalia, iki 2 kilometrų (vietoj 5 km dabar) nuo elektrinių gyvenantiems žmonėms.  Be to, bendruomenių organizacijoms siūloma skirti 70 proc. (vietoje 85 proc.

Pastaraisiais metais Lietuvoje vis dažniau fiksuojami gaisrai, įvairios avarijos ar net sprogimai daugiabučiuose. Ekspertai pastebi, kad ne visi gyventojai yra apdraudę savo turtą. Taigi nelaimės atveju visą jį gali prarasti. Vis dėlto ir draudimo polisas, priklausomai nuo jo sąlygų, gali padengti ne visus nuostolius, net jeigu nėra jokios nukentėjusiojo kaltės. Kokie yra pirmieji žingsniai? Advokatas dr.

 Vilniuje veikia bendrovė „I–Photonics“, kuri siejama su produkciją Rusijos karinei pramonei teikusia baltarusiška įmonių grupe „Izovac“, ketvirtadienį paskelbė naujienų portalas „15min“.  Naujienų portalui kartu su Baltarusijos tyrimų centru (BIC) išanalizavus nutekėjusius Rusijos muitinės dokumentus, nustatyta, jog nuo karo Ukrainos pradžios rusiškoms pramonės įmonėms „Izovac“ pristatė produkcijos už maždaug 200 mln. JAV dolerių.

Naujuoju Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos (PPARA) prezidentu išrinktas Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas, bendrovės „Lietkabelis“ vadovas Sigitas Gailiūnas. „Prezidento pareigas priimu kaip pasitikėjimo įsipareigojimą ir atsakomybę. Šiandienos verslo aplinka reikalauja nuoseklios partnerystės, profesionalumo ir gebėjimo veikti strategiškai.

Kiekvieną dieną gyventojai atsiskaito už skirtingas paslaugas ar prekes. Tačiau pasitaiko atvejų, kai žmonės pinigus perveda ne į tą banko sąskaitą. Gali būti, kad dėl to vėliau papildomai dar teks susimokėti ir bankui. Naujienų portalas tv3.lt jau anksčiau rašė, kad kartais žmonės pridaro klaidų, dėl kurių kyla rizika prarasti ir savo santaupas.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas su tarptautiniais partneriais diskutavo apie būtinybę didinti energetinį saugumą ir atsisakyti rusiškų energijos išteklių, pranešė ministerija. Ministras balandžio 23–24 d. Katovicuose, Lenkijoje dalyvavo Europos ekonomikos kongreso ir Lenkijos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai skirtoje konferencijoje „Energetinis saugumas ir besikeičiantis regionas“ (angl.

Lietuvos bankas (LB) neleido finansinių technologijų įmonei „Paysera“ įsigyti elektroninių pinigų įstaigą „Finansinės paslaugos „Contis“, pranešė centrinis bankas. Pasak LB, „Paysera“ pateikė kelis pakartotinius prašymus, tačiau nepristatė išsamios informacijos, kuri buvo reikalinga įvertinti pirkėjų reputacijai, sandorio keliamų pinigų plovimo ar teroristų finansavimo rizikai.

 Šiaulių bankas anksčiau laiko išpirko prieš daugiau nei penkerius metus išplatintas 20 mln. eurų vertės 6,15 proc. fiksuotos palūkanų normos antro lygio subordinuotąsias obligacijas. Apie tai bankas ketvirtadienį pranešė per „Nasdaq“ Vilniaus biržą. „Išpirkome obligacijas anksčiau laiko, nes likus mažiau nei penkeriems metams iki subordinuotųjų obligacijų trukmės pabaigos į antrojo lygio kapitalą įskaitoma mažiau nei 100 proc.

Pernai prieš pat mokslo metų pradžią Vilniuje buvo perkasta daug svarbių gatvių, dėl ko kai kuriose vietose spūstys buvo gerokai didesnės nei įprastai. Panašu, kad šiais metais gali pasikartoti panašus scenarijus. Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) praneša vėl pradėję vienus didžiausių istorijoje vamzdynų atnaujinimo darbus. Įvairiose sostinės vietose iki šildymo sezono pradžios bus pakeista kiek daugiau nei 10 km vamzdynų, kuriais į klientų namus keliauja šiluma.

Seimui anksčiau šį mėnesį nusprendus didesnę Lietuvos banko (LB) pelno įmokos dalį skirti krašto apsaugai, centrinis bankas Eltai patvirtino ketvirtadienį į Valstybės gynybos fondą pervedęs daugiau nei 130 mln. eurų dydžio sumą. Siekiant iki 2030-ųjų gynybos finansavimui skirti 5-6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), prezidentas Gitanas Nausėda pasiūlė didinti centrinio banko pelno įmoką į valstybės biudžetą.

Šiemet įmonėms įsigaliojo didesnis pelno mokesčio tarifas – 16 proc. Dažnai verslas bando sumažinti šį mokestį būdais, kurie balansuoja ties įstatymo riba. Pavyzdžiui, prie įmonių sąnaudų priskiriami pirkiniai, kurie prasilenkia su įmonės veikla. Tarp jų atsiduria arkliai, banglentės ar net krūtų pakėlimo operacijos. Nepirkdami viso to iš savo darbo užmokesčio verslininkai sutaupo ar nuslepia labai daug mokesčių. Tačiau pranešime žiniasklaidai Buhalterės.

Lietuvos bankas (LB) pranešė neleidęs finansinių technologijų įmonei „Paysera LT“ įsigyti elektroninių pinigų įstaigos „Finansinės paslaugos „Contis“. Pasak LB, jis atsižvelgė į tai, kad „Paysera LT“ nepateikė išsamios informacijos, būtinos įvertinti siūlomų įgijėjų nepriekaištingą reputaciją, būsimus vadovus ir finansinį jų patikimumą, sandorio pinigų plovimo ar teroristų finansavimo riziką, taip pat informacijos, ar perkama įstaiga gebės laikytis riziką ribojančių reikalavimų.

Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ skelbia šaltibarščių sezono pradžią. Kartu su ja didžiosiose „Maxima“ parduotuvėse startuoja ir teminis Šaltibarščių mėnuo, kurio metu pirkėjai kviečiami ne tik gaminti skaniausius šaltibarščius, bet ir jais pasipuošti.

Naujai išrinkti Seimo nariai gauna dvigubai didesnę algą nei ankstesnės kadencijos parlamentarai. Tačiau ir tiek pinigų jiems neužtenka.  Nemažai Seimo narių ištaško ir visus papildomus pinigus, skirtus parlamentinei veiklai. Tiesa, kai kurie jų, tam neišleidžia nei cento iš mokesčių mokėtojų kišenės. Alga padidėjo dvigubai 2024–2028 m. kadencijos Seimo nariai uždirba dvigubai daugiau nei ankstesnės kadencijos seimūnai.

Kauno mero Visvaldo Matijošaičio iš dalies kontroliuojama viena didžiausių Europoje surimi ir žuvies produktų perdirbimo bendrovių „Vičiūnų grupė“ pranešė žengianti į Jungtinių Amerikos Valstijų rinką, kur įregistravo naują įmonę „VG Trading USA Inc.“ Įmonė importuos produkciją iš Europoje veikiančių „Vičiūnų grupės“ įmonių, ją platins vietos rinkoje, ieškos naujų verslo partnerių bei bendradarbiaus su prekybos tinklais, ketvirtadienį pranešė grupė.

Kepsninių sezonas jau prasidėjo, tad nesvarbu – net jei už lango ir nelepina pavasariška šiluma, kiekvienam knietės užkurti grilį šį savaitgalį. Juk norisi išbandyti kuo daugiau įvairių receptų, kad pavyktų atrasti naują šių metų žvaigždę. Prekybos tinklas „Iki“ dalijasi 5 idėjomis, kurios negali nepasisekti net ir grilinimo naujokams. Nereikės nei įmantrių įgūdžių, nei didelių išlaidų – visi skanūs receptai jau pritaikyti prie „Iki“ akcijų.

Nuo gegužės 1 d. Lietuvoje įsigaliojant privalomam grynųjų pinigų apvalinimui, Lietuvai sukurta speciali automatinio apvalinimo programa, kuri padės prekybininkams sklandžiai įgyvendinti pokyčius, o pirkėjams – aiškiai matyti galutinę suapvalintą kainą. „Norėjome palengvinti atsiskaitymus grynaisiais, todėl sukūrėme automatinio apvalinimo sprendimą, kuris galutinę pirkinių krepšelio kainą suapvalina iki 5 centų kartotinės sumos.

Estijos kapitalo bankas „Bigbank“ pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 9,8 mln. eurų grynojo pelno – 1,5 karto daugiau nei tuo pat laiku pernai, ketvirtadienį pranešė bankas. Banko valdybos pirmininkas Martinas Lantsas teigė, kad pelno augimą lėmė pagerėję vartojimo paskolų mokėjimai, dėl kurių sumažėjo tikėtinas grynasis kredito nuostolis. Šiemet „Bigbank“ palūkanų pajamos augo 8 proc. iki 46,2 mln. eurų, grynosios palūkanų pajamos nekito ir siekė 25,6 mln.

2025 m. vasario 28 d. oficialiai įregistruota nauja „Vičiūnų grupės“ įmonė Jungtinėse Amerikos Valstijose – „VG Trading USA Inc“. Šis žingsnis žymi naują plėtros etapą vienoje iš svarbiausių ir didžiausių pasaulio rinkų. Įmonės steigimas yra nuoseklus „Vičiūnų grupės“ strategijos elementas, siekiant stiprinti pozicijas tarptautinėje prekyboje ir efektyviau atliepti didėjančius Šiaurės Amerikos vartotojų poreikius.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad dar apie 40 proc. savarankiškai dirbusių gyventojų nėra pateikę savo pajamų deklaracijų ir turi mažiau nei dvi savaites tai padaryti laiku. Savarankiškai dirbę gyventojai pateikti pajamų deklaraciją turi iki gegužės 2 d. VMI duomenimis, šiais metais pajamas už 2024 m. deklaravo daugiau nei 1,3 mln. gyventojų, iš kurių apie 367 tūkst. vykdė individualią veiklą.

JAV Kinijai įvedus didelius importo muitus, Lietuvos verslo atstovai sako pastebintys kinų vykdomą gana agresyvią prekybinę politiką, aktyviai siūlant bendradarbiauti bei mažinant kainas, ketvirtadienį skelbia naujienų portalas „Delfi“.   Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų tarybos narys bei eksportuotojų klubo pirmininkas Kęstutis Černeckas teigė, jog pastebima, kad kinai vis aktyviau vyksta į Europą tvarkyti verslo reikalų, pokyčiai matomi ir kainų siūlymuose.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo leisti stambiems investuotojams įsigyti ar išsinuomoti žemę iš valstybės ar jos valdomų įmonių be aukciono – tikimasi, jog tai leis stambius projektus norinčioms plėtoti įmonėms greičiau gauti sklypus. „Pakeitimais siekiama užtikrinti greitesnį ir paprastesnį žemės suteikimą investuotojams bei sudaryti galimybes ją gauti palankesnėmis sąlygomis – tiek iš valstybės, tiek iš valstybės valdomų bendrovių“, – ketvirtadienį pranešė ministerija.

 Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 5,8 proc., arba 167 tūkst. visų šalies gyventojų – 2,2 proc. punkto daugiau nei 2023 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra (VDA). Absoliutaus skurdo riba pernai siekė 446 eurus per mėnesį vienam gyventojui ir 937 eurus šeimai su dviem vaikais iki 14 metų.  Pajamas, mažesnes už absoliutaus skurdo ribą, mieste gavo 4,2 proc. gyventojų (penkiuose didžiuosiuose miestuose – 3,9 proc., kituose – 4,7 proc.

Pernai gamybą atnaujinusi Kėdainių fosforo trąšų gamykla „Lifosa“ praėjusiais metais pagamino 440,9 tūkst. tonų produkcijos, remdamasis bendrovės akcininkės „Eurochem Group“ metine ataskaita ketvirtadienį skelbia portalas „Verslo žinios“.  Pasak portalo, panašų kiekį, maždaug 446,8 tūkst. tonų diamonio fosfato, „Lifosa“ buvo pagaminusi 2021 metais – tuomet dėl palankios kainos (436 eurų už toną) įmonės pardavimo pajamos viršijo 526 mln. eurų, o  grynojo pelno buvo uždirbta 120,7 mln.

Telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ per tris šių metų mėnesius gavo 119,8 mln. eurų pajamų – 0,6 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu (119 mln. eurų) Įmonės grynasis pelnas, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padidėjo 24,4 proc. iki 22,6 mln. eurų (18,2 mln. eurų), ketvirtadienį pranešė bendrovė.

Siūlomo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio idėja kelia klausimų ne tik gyventojams, bet ir patiems politikams. Būsimomis naujovėmis labiausiai piktinasi tie, kas turi savo būstą ir kam gresia mokesčio mokėjimas. Tačiau dėl didesnio NT mokesčio papildomų išlaidų gali patirti ir tie, kurie nuosavo būsto net neturi. Specialistai pastebi, kad jei mokesčio pakeitimai bus priimti ir įsigalios, papildomų išlaidų patirs ir būsto nuomotojai.

Statybų bendrovė, ieškanti projektų koordinatoriaus, darbo skelbime nurodė pageidaujanti įdarbinti tik vyrus. Po tokiu skelbimu socialiniuose tinkluose užvirė tikra komentatorių dvikova. Vieni ėmė piktintis, kodėl darbdavys viešai diskriminuoja moteris, o kiti – į skelbimą pasižiūrėjo tarsi į pokštą. Tiesa, keletos kreipimųsi ir skundą dėl šio skelbimo sulaukė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.

Dalis gyventojų piktinasi, kad dėl prekybininkų taikomų naujovių jie negali ne tik pasinaudoti teikiamomis nuolaidomis prekėms, bet ir apskritai – jų įsigyti. Tačiau prekybos tinklų atstovai sako, kad problemos sprendžiamos, o pirkėjai sulauks pokyčių. Savitarnos kasos, apsipirkimai internetu ir nuolaidos išmaniosiose programėlėse piktina vyresnio amžiaus gyventojus.

Krentant naftos kainoms, degalinių švieslentėse degalų kainos lyginant su pernai, mažesnės. Tačiau gyventojams to nepakanka – dėl įvestų akcizų benzinui ir dyzeliniui, ir dar planuojamų naujų akcizų 2026 metais, jie jau pasirašinėja peticiją – reikalauja akcizus stabdyti. Degalinės išgyvena, kaip pačios sako, didžiulius praradimus – šiemet dyzelino žmonės įsipylė 16 procentų mažiau, nei pernai. Mat verslas, logistikos įmonės savo vilkikus degalais užpildo kaimyninėje Lenkijoje.

Vyriausybė siūlo gerinti Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sąlygas kovoti su kripto įmonių mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir vengimu. Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė siūlymui įpareigoti kripto turto paslaugų tiekėjus teikti VMI duomenis apie kripto turto naudotojus – tai padėtų apsaugoti tiek Lietuvos, tiek kitų Europos Sąjungos (ES) šalių pajamas iš mokesčių, pranešė Finansų ministerija.

Baltijos valstybėse kainas kovą per metus sumažino tik Lietuvos pramonės produkcijos gamintojai, o labiausiai pakėlė – Estijos, rodo nacionalinių statistikos tarnybų paskelbti duomenys. Šis kainų indeksas Lietuvoje praėjusį mėnesį, palyginti su pernai kovu, nukrito 1,5 proc., tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje – pakilo atitinkamai 2,1 proc. ir 2,8 procento. Vien tik praėjusį mėnesį kainų kritimas užfiksuotas visose trijose valstybėse.

Europos Centrinis Bankas (ECB) skyrė Šiaurės šalių finansų grupės SEB bankams Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje administracines baudas. ECB vertinimais, tam tikri SEB vidinio įmonių kreditavimo patikimumo modelio komponentai neatitiko reguliavimo reikalavimų, o trūkumai nebuvo laiku ištaisyti. SEB pranešė, jog atsižvelgė į ECB pastabas ir ėmėsi taisomųjų priemonių. SEB skirta administracinė bauda Estijoje siekia 410 tūkst. eurų.

Vyriausybė parlamentui siūlo supaprastinti valstybės garantijų teikimą – paskolų sandorių sumą didinti nuo 12 iki 100 mln. eurų, laisviau garantuoti Lietuvos gynybos pramonės projektams skirtas paskolas.  Finansų ministerijos parengtus Valstybės skolos įstatymo pakeitimus Ministrų kabinetas priėmė trečiadienio posėdyje.