Lietuvos verslas

Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis sako, kad Seimui iki liepos priėmus mokesčių pertvarkos paketą, draudimo įmonės per pusmetį nespės pasiruošti naujam 10 proc. mokesčiui visoms ne gyvybės draudimo sutartims.    „Tai naujas mokestis (...) tiek draudikams, tiek klientams, tiek administravimui.

Šalies vadovai antradienį aptarė Seime pradėtus svarstyti mokesčių įstatymų pakeitimus. Po susitikimo prezidentas Gitanas Nausėda ir premjeras Gintautas Paluckas pasakė, kam artimiausiu metu teks mokėti daugiau. Primename, kad šiuo metu Seime svarstoma daug mokesčių pakeitimų. Jais siekiama labiau apmokestinti gyventojų nekilnojamąjį turtą, taip pat skirtingas pajamas. Be to, Vyriausybė pasiūlė įvesti du naujus mokesčius – cukraus arba saldintų gėrimų ir negyvybės draudimo įmokų.

Generalinė prokuratūra tenkino Seimo Audito komiteto prašymą ir pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl netinkamai panaudotų Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų investicijų, kurių suma siekia daugiau nei 235 mln. eurų.

Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ visą vasarą uoliai stebės valgomųjų ledų kainas kitų didžiųjų prekybos tinklų šaldikliuose, kad savo pirkėjams pasiūlytų pačius pigiausius ledus.

Vilniaus valdžia turi atlyginti kelių tiesimo bendrovei „Hisk“ 1,6 mln. eurų  žalos atlyginimo dėl nelaimėto Liepkalnio, Žirnių gatvių ir Minsko plento sankryžos rekonstrukcijos konkurso.  Jis pirmadienį uždarame posėdyje iš dalies tenkino bendrovės skundą ir priteisė jai beveik 1,61 mln. eurų bei 5 proc. metų palūkanų nuo 2021 metų birželio pabaigos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, BNS pranešė  Vilniaus apygardos teismas.

Pastarąją savaitę fiksuotas 12 ir 24 mėnesių elektros kainas keitė vienas nepriklausomas elektros tiekėjas, antradienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Pasak agentūros, du nepriklausomi tiekėjai Lietuvoje siūlomų 12ir 24 mėn. fiksuotos kainos planų tarifų.  Vis tik vienas tiekėjas vienas tiekėjas juos didino ir mažino atitinkamai iki 1 proc. ir 0,4–1,5 proc. ribose. Per savaitę siūlomų 12 mėn.

Susidūrus su ekstremaliomis situacijomis, kiek didesnė dalis gyventojų mano, jog tokių krizių akivaizdoje verslo įmonės įsitrauktų ir padėtų valstybei dorotis su iššūkiais, rodo advokatų kontoros „TGS Baltic“ užsakymu atlikta bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa. Balandžio 18–28 dienomis atlikto tyrimo metu gyventojų teirautasi, ar, jų nuomone, kilus ekstremaliai situacijai šalies verslas įsitrauktų padėti Lietuvai.

Viename prabangiausių ir kultūriškai turtingiausių šalies kampelių, Neringoje, parduodamas istorinis XX a. pr. poilsio paskirties turtas. Bendras buvusio žvejo namo su šalia esančiu ūkiniu pastatu plotas – 353,13 kv. m. Nuomojama žemės sklypo dalis siekia apie 0,1202 ha. Pradinė naudoti jau paruošto objekto prie Kuršių marių pakrantės kaina – 1,35 mln. eurų.

9 iš 10 lietuvių, atsiradus finansinei galimybei, grąžintų jau turimą paskolą, dar 29 proc. rinktųsi grąžinti dalį, o likusius pinigus panaudotų kitoms reikmėms. Tai atskleidė finansinių technologijų įmonės „Inbank“ užsakymu atlikta apklausa.  Apklausos duomenimis, net 62 proc. gyventojų, turinčių paskolų, teigė, kad susidarius palankioms finansinėms sąlygoms paskolą grąžintų visą, 29 proc. rinktųsi grąžinti dalį, o likusius pinigus panaudotų kitoms reikmėms. Tik 9 proc.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patarėjai Antoninai Miliauskienei priklausanti įmonė „Mėlynšilis“, apeidama sankcijas, tiekė Rusijos rinkai žinomų prekės gamintojų ženklų prekes, atskleidė su tarptautiniu tyrimu dirbantis tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“. Kaip skelbiama publikacijoje, Šalčininkų rajone įregistruota įmonė krovinių gabenimo verslo ėmėsi 2022 metų vasarą, praėjus kone pusmečiui nuo Rusijos karinės invazijos į Ukrainą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, atsižvelgdama į jaunų šeimų lūkestį bei finansinės paskatos priemonės aktualumą ir paklausą, skiria papildomus 4,46 mln. eurų finansinei paskatai jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą, rašoma pranešime žiniasklaidai. Iš viso pažymoms, patvirtinančioms jaunų šeimų teisę į finansinę paskatą, formuoti 2025 m. skiriama apie 10,46 mln. eurų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) skyrė papildomą 4,46 mln. eurų finansavimą pirmąjį būstą ketinančioms įsigyti jaunoms šeimoms. „Papildomu finansavimu siekiame atliepti jaunų šeimų lūkesčius ir prisidėti prie galimybės šiai žmonių grupei kurti komfortabilesnį gyvenimą įsigyjant pirmąjį būstą“, – pranešime cituojama socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė. Bendrai šiai finansinei paskatai šiemet ministerija skirs 10,46 mln. eurų.

Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis bruto („ant popieriaus“) pirmą metų ketvirtį, lyginant su paskutiniu 2024-ųjų ketvirčiu, padidėjo 0,1 proc. – siekė 2337,7 eurų, vidutinis atlyginimas neto („į rankas“) padidėjo 0,3 proc. – siekė 1436,4 eurų, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Bruto darbo užmokestis pirmą ketvirtį didesnis buvo viešajame sektoriuje – sudarė 2424,5 eurų (per ketvirtį sumažėjo 7,8 proc.), privačiame – mažesnis ir siekė 2301 eurų (padidėjo 4 proc.

Artėjant vasarai, įsibėgėja ne tik atostogų, bet ir vestuvių, krikštynų bei kitų šeimos švenčių sezonas, paskatinsiantis ne vieną užduoti klausimą – kokią pinigų sumą dovanoti? Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, „Citadele“ banko inicijuota apklausa rodo, kad Lietuvos gyventojai dažniausiai į vokelį įdeda nuo 100 iki 200 eurų. Šeimos finansų specialistė pažymi, kad vasaros švenčių sezonas gali tapti nemenku iššūkiu piniginei, ir dalijasi patarimais, kaip to išvengti.

Nors pastaraisiais metais daugėja įmonių, sakančių, kad darbuotojų kaita yra vienas didžiausių darbo rinkos iššūkių, tačiau žmonių noras ieškoti vis naujų darboviečių jau mažai ką stebina. Daugėja ir norinčių vienu metu dirbti per dvi ar kelias darbovietes.  Darbo teisė gyventojams tokią galimybę suteikia, tačiau kartais tai gali sukelti nesutarimų tarp įmonės ir darbuotojo.

Siekdama suteikti platesnį investavimo spektrą pensijų fondams Lietuvoje, Finansų ministerija siūlo leisti jiems lėšas nukreipti į įvairesnius produktus.  Ministerija teikia Vyriausybei tai numatančias Pensijų kaupimo bei Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymų pataisas. Jeigu joms pritars Ministrų kabinetas pakeitimus svarstys Seimas. Lietuvoje veikiančiuose pensijų fonduose sukaupta per 9,4 mlrd.

Lietuvoje antradienį lankysis „Bukarešto devintuko“ formato ir Šiaurės šalių susisiekimo ministrai, už gynybą ir atsakingas eurokomisaras Andrius Kubilius, kiti NATO ir Europos Sąjungos (ES) pareigūnai, aptarsiantys vystomus tarptautinius infrastruktūros projektus, tarp jų – europinės vėžės „Rail Baltica“ progresą.

Seime svarstant Vyriausybės mokesčių paketą, prezidentas Gitanas Nausėda sako matantis tendenciją, kad pokyčius priimti valdantiesiems pavyks – tai, anot šalies vadovo, yra užduotis, kuri buvo pernelyg sudėtinga praėjusios kadencijos konservatorės Ingridos Šimonytės vadovaujamam Ministrų kabinetui.

Artėjant vasarai vis daugiau žmonių planuoja atostogas ir ieško kelionių pasiūlymų. Tačiau Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) atkreipia dėmesį, kad šiuo metu suaktyvėja ir nelegalūs kelionių organizatoriai. Taigi vartotojai turėtų būti ypač budrūs – keliones rinktis tik iš teisėtai veikiančių rengėjų bei atsargiai vertinti pasiūlymus, kuriais dalijamasi socialiniuose tinkluose.

„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės įmonė „LTG Infra“ ieško, kas įrengtų 24,5 kilometrų ilgio europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ sankasą ir inžinerinius statinius ruože Ramygala–Berčiūnai, pirmadienį pranešė LTG.  Šiemet „LTG infra“ jau paskelbė 12,4 km ilgio „Rail Baltica“ ruožo Berčiūnai–Joniškėlis, 18,9 km ilgio ruožų tarp Kauno ir Šveicarijos, pernai – 12,1 km atkarpos nuo Šėtos iki Ramygalos statybos rangovų konkursus.

Centralizuotai šilumą tiekiančios „Kauno energijos“ grupės pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) sausį–kovą siekė 16,074 mln. eurų – 56,5 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai. Tuo metu grupės konsoliduotos pardavimo pajamos augo 18,2 proc. iki 43,513 mln. eurų, pelnas (prieš apmokestinimą) – 67,9 proc. iki 13,853 mln.

Laikinai valstybinei kelių bendrovei „Via Lietuva“ vadovaujant Martynui Gedaminskui, jo brolio Dovydo Gedaminsko įmonė „Telekonta“ pasirašė 181 tūkst. eurų vertės kelio rangos darbų sutartį ir pretenduoja atlikti dar 3,6 mln. eurų vertės darbus, skelbia portalas lrt.lt Anot portalo, „Telekonta“ yra pasirašiusi vieną sutartį dėl magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena ruožo rekonstravimo darbų techninės priežiūros paslaugų. „Via Lietuva“ lrt.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) įspėja apie sukčiavimo atvejus ir ragina neužkibti ant sukčių kabliuko. Kaip teigė VMI atstovai, jei deklaravote pajamas, daugiau jokių papidomų dokumentų pildyti nereikia. „Deklaravus pajamas, jokių papildomų formų ar prašymų pildyti nebereikia“, – teigė VMI specialistai.

Valstybės valdoma „Lietuvos geležinkelių“ grupė (LTG) ieško naujo finansų vadovo, pirmadienį pranešė įmonė. Jo konkursą užimti įmonė skelbs artimiausiu metu, iš jų po septynerių metų darbo pasitrauksiant Andrejui Kosiakovui, kuris LTG paliks birželio 6 dieną.

Pastarąją savaitę Brent naftos kainoms mažėjus 0,8 proc., benzinas ir dyzelinas Lietuvos degalinėse pabrango nuo 0,8 iki 0,9 procento, pirmadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Anot agentūros, vidutinė Brent naftos kaina nagrinėjamą savaitę siekė 65 USD/bbl ir buvo 0,76 proc.

Valstybinė „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupė skelbs finansų vadovo paiešką, nuo birželio pradžios iš šių pareigų traukiantis dabartiniam vadovui Andrej Kosiakov, pranešė grupė. „Esu nuoširdžiai dėkingas A. Kosiakov už ilgametį darbą ir išskirtinį indėlį į mūsų pažangą užtikrinant grupės veiklos transformaciją ir efektyvumą, finansų veiklos stabilumą, išskirtinį finansinį profesionalumą“, – pranešime cituojamas LTG grupės generalinis direktorius Egidijus Lazauskas.

Esant nepalankioms sąlygoms mažesniems Lietuvos bankų rinkos dalyviams gali pritrūkti finansinio kapitalo, todėl jie jau dabar turėtų stiprinti kapitalo bazę, sako Lietuvos banko (LB) vadovas. Vis dėlto, pasak Gedimino Šimkaus, visas Lietuvos bankų sektorius sukrėtimams pasiruošęs – tą parodė LB atliktas testavimas. „Neigiamų sukrėtimų atveju bankų padėtis yra skirtinga.

Dabartiniai siūlymai keisti kaupimą II-oje pensijų pakopoje nesprendžia pagrindinio klausimo – pensijų dydžio Lietuvoje. Esą jie kaupimą pensijai pakeičia į paprasčiausią taupymą. O valstybė viešais pinigais neturėtų prisidėti prie asmeninių santaupų didinimo. Taip mano Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Jo vertinimu, siekiant didinti pensijas, ateityje teks svarstyti socialinio draudimo įmokų, pensinio amžiaus arba imigracijos didinimą.

Valstybės valdoma naftos ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorė „KN Energies“ pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 13,6 mln. eurų pelno prieš mokesčius, palūkanas ir nusidėvėjimą (EBITDA) – 3,5 proc. mažiau nei tuo pačiu metu pernai (14,1 mln. eurų). Grupė sausį–kovą uždirbo 4,4 mln. eurų konsoliduoto grynojo pelno – 69,2 proc. daugiau (2,6 mln. eurų), jos pajamos augo 3,7 proc. iki 25,3 mln. eurų (24,4 mln.

Šiemet paukščių gripui pražudžius šimtus tūkstančių vištų dedeklių Lietuvoje bei milijonus kaimyninėje Lenkijoje, ekspertai prognozuoja, kad dėl to šalies parduotuvėse gali ūgtelėti kiaušinių kainos. „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad nors šiuo metu kiaušinių kainos parduotuvėse kyla nuosaikiai, netrukus jos gali šoktelėti stipriau.

Grupė parlamentarų siūlo nuo dvejų iki penkerių metų ilginti terminą pateikti skundus dėl nelegalių ar neteisėtų statybų. Aplinkos ministerija linkusi pritarti senaties termino ilginimui, tokį siūlymą palaiko ir Vilniaus meras.

Savivaldybės, kurių teritorijose galėtų būti steigiami poligonai, iš centrinės valdžios tikėtųsi didesnės gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalies, tenkančios savivaldybėms, ir didesnio kelių priežiūros finansavimo, sako Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Audrius Klišonis.

Vis daugiau jaunų žmonių nusprendžia ne dirbti, o gyventi iš nedarbo išmokų. Naujausia „Sodros“ analizė parodė netikėtą tendenciją – būtent jauni, 25–30 metų asmenys šiemet tampa viena aktyviausių išmokos gavėjų grupių. Vieni ekspertai įspėja, kad tai – signalas apie augančią jaunimo priklausomybę nuo valstybės paramos, kiti specialistai atkreipia dėmesį, kad šią tendenciją lemia ne tinginystė, o struktūrinės darbo rinkos problemos.

Pavasarinėms šalnoms padarius didžiulę žalą ankstyvosioms lietuviškoms bulvėms, smidrams ir kitoms daržovėms – prekyvietėse matysime daugiau importuotų prekių, teigia Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktorė Indrė Lukoševičienė. Anot jos, tai gali nulemti, jog didelių daržovių kainų šuolių nepamatysime, tačiau atsiranda tikimybė iškilti kitoms problemoms.

Sumokėję už turtą ir oficialiai tapę jo savininkais esame ramūs, kad jis priklauso tik mums. Vis tik tą supranta ne visi. Pvz., daug laiko parduotame sklype ar sodyboje praleidę ir prie jų prisirišę buvę savininkai ten ir toliau gali jaustis kaip namuose – o kas gi jiems sutrukdys? Su tuo susidūrė vilnietis Edvinas (vardas pakeistas), kuris dar pernai rudenį nusipirko sodybą. Buvęs savininkas iš ten išsivežė savo daiktus ir patikino, kad į sodybą daugiau negrįš.

Lietuvos kurortų verslininkai ieško darbuotojų vasaros sezonui, daugiausia – pajūrio miestų paslaugų sektoriuje, pranešė Užimtumo tarnyba. Anot jos, vien Palangoje reikia 330 darbuotojų, Druskininkuose – 120, Birštone – 35, Neringoje – 30.  „Antrus metus jau viduržiemį stebime vis ankstesnį darbuotojų poreikį vasaros sezonui.

Mokestiniai pakeitimai gali itin skaudžiai kainuoti ūkininkams, teigia žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas. Todėl jis tikina sieksiąs, kad ūkininkai galėtų tapti juridiniais asmenimis, taip sumažindami savo mokestinę naštą. „Galbūt peržiūrėsime galiojančią tvarką, keisime ją ir raginsime ūkininkus tapti juridiniais subjektais. Tai, kad jie būtų traktuojami ir apmokestinami kaip juridiniai asmenys, būtų teisingiausia.

Gyvenimo tempui greitėjant, atsiranda vis daugiau jaunų žmonių, kurie miesto šurmulį ir stresą noriai iškeičia į gyvenimą kaime, arčiau gamtos. O jeigu tokie žmonės nusprendžia užsiimti žemės ūkio veikla, tai įsikurdami užmiestyje jie gali sulaukti nemenkos piniginės paramos.

Maisto užsakymas internetu tapo daugelio kasdienybe – vos keli paspaudimai telefone ir vakarienė jau pakeliui. Visgi daugelis klientų pastebi, kad ši paslauga brangsta, o tokias paslaugas teikiančios platformos prie kainos vis dažniau prideda įvairius papildomus mokesčius. Skaitytojai pastebėjo, kad kartais, norint užsisakyti paprastą patiekalą ar užkandį, galutinė kaina tampa didesnė nei tikėtasi.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), išnagrinėjęs civilinę bylą, nutarė, kad nevienodi atlyginimai darbovietėje reorganizacijos metu neleidžia daryti išvados apie egzistuojančią diskriminaciją.

Seime šią savaitę pirmą balsavimą įveikus Finansų ministerijos patobulintam nekilnojamojo turto (NT) mokesčio projektui, parlamentarai registravo siūlymus dėl pirmojo būsto apmokestinimo. Po pateikimo Seimas ketvirtadienį pritarė, kad pagrindinį asmens būstą galima būtų apmokestinti mažiausiai nuo 10 tūkst. eurų „grindų“, šią vertę viršijanti suma būtų apmokestinama tarifais intervale nuo 0,1 proc. iki 1 proc.

Valdantiesiems jau kelis mėnesius ginčijantis ir ieškant sutarimo dėl mokestinių pakeitimų, buvusiai „valstiečių“ Vyriausybei vadovavęs parlamento pirmininkas Saulius Skvernelis sako, jog dabartinio premjero Gintauto Palucko vietoje būtų elgęsis kitaip. Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis prisimena, kad, sprendžiant aistras keliančius mokestinius pakeitimus, jo Ministrų kabinetas siekė aiškiau komunikuoti ne tik su visuomene, bet ir su Seime dirbančiomis politinėmis jėgomis.

Vestuvės – viena didžiausių ir svarbiausių švenčių gyvenime. Vis tik norint ją padaryti įsimintiną tenka išleisti dešimtis tūkstančių eurų, o svečiai nežino, kiek pinigų tokiu atveju reikėtų dovanoti jaunavedžiams. Naujienų portalo tv3.lt kalbintos vestuvių planuotojos pasakojo, kad jaunųjų pasirinkimai būna patys įvairiausi: nuo burgerių vidury nakties iki ekskursijų ar laužų miške. Tad kiek visa tai kainuoja? Kiek kainuoja vestuvės? Renginių ir vestuvių planuotoja, „Atwedding.

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) vis dar priima paraiškas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Miško veisimas ir atkūrimas“. Paraiškas bus galima teikti iki gegužės 30 d. Paraiškų priėmimo etapui skirta 4,6 mln. eurų, iš jų ne daugiau kaip 1,4 mln. eurų sostinės regionui. Remiama veikla Paramos lėšomis remiamas miško veisimas ir stichinės nelaimės pažeisto miško atkūrimas.

Kartas nuo karto vis pasigirsta pirkėjų skundų, kad parduotuvėse prie bandelių nėra įprastų būtent kepiniams skirtų popierinių maišelių. O, kadangi kepinių be maišelio nepasiimsi, tenka imti plastikinį maišelį ir už jį mokėti. Dalis pirkėjų tokiu atveju nusprendžia už plastikinį maišelį to 1 ct nemokėti, kadangi, jų nuomone, prie bandelių privalėjo būti nemokamų maišelių.

Lietuvai gavus Europos Komisijos (EK) pritarimą Vilniaus Nacionalinio stadiono koncesijos sutarties pakeitimams, fondui „Baltcap“ priklausančias buvusios projekto vystytojos akcijas perimti ketinančios nekilnojamojo turto bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis tikina, kad procesą apsunkina įmonės susitarimui keliami papildomi reikalavimai.

Vienos didžiausių popieriaus ir medienos pramonės grupių Baltijos šalyse „Grigeo Group“ pelnas prieš mokesčius, palūkanas, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) pirmą metų ketvirtį siekė 7,5 mln. eurų – 1 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu. Per tris mėnesius grupės konsoliduotosios pajamos sudarė 59,1 mln. eurų – 10,5 mln. eurų daugiau tuo pat laikotarpiu 2024 m.  Pelnas prieš apmokestinimas pirmąjį ketvirtį siekė  4,5 mln. eurų arba 0,7 mln.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėja Jekaterina Navickė sako, kad anksčiau ar vėliau klausimas dėl valstybės skatinimo kaupti pensijas antroje pakopoje gali būti persvarstytas.  Pasak jos, šis valstybės paramos modelis yra brangus.   „300 mln. eurų ir suma augs, nes didės vidutinis atlyginimas. (...) Esant tokiam brangiam mechanizmui galimai bus grįžtama prie šio klausimo“, – Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete penktadienį sakė J. Navickė.

Statybos ir nekilnojamojo turto plėtros grupės HISK (buvę  „Panevėžio keliai“) konsoliduotas grynasis nuostolis pernai siekė 0,8 mln. eurų, kai užpernai grupė uždirbo 4,2 mln. eurų pelno.  Grupės pajamos per metus augo 18 proc. iki 240 mln. eurų (2023 metais – 204,1 mln. eurų), o konsoliduotas bendrasis pelnas mažėjo 35 proc. iki 12,6 mln. eurų (19,3 mln. eurų), penktadienį pranešė HISK. Tuo metu pagrindinės grupės įmonės HISK pajamos didėjo 1,8 karto iki 138,9 mln. eurų (77,6 mln.