Lietuvos verslas

Gegužės 12 d. prekybos ir pramogų centre „Akropolis“ Vilniuje duris atvėrė atnaujinta ir išsiplėtusi modernios klasikos ir žinomiausių Europos prekės ženklų parduotuvė „City“. Artėjančią vasarą prekybos centras pasitinka ir su kitomis penkiomis naujomis prekybos erdvėmis, tarp kurių – vienintelė Lietuvoje „Lacoste“ prekės ženklo parduotuvė, rašoma pranešime žiniasklaidai. Sostinės „Akropolyje“, 561 kv.

Dėl keturių pagrindinių mokesčių lengvatų valstybės biudžetas netenka maždaug 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), sako Valstybės kontrolės (VK) atstovė.  „Dėl taikomų lengvatų keturiems pagrindiniams mokesčiams (gyventojų pajamų, pelno, pridėtinės vertės mokesčių ir akcizų – BNS) 2015 metais valstybės pajamos buvo mažesnės 2,6 proc. BVP, o pernai – jau siekė dvigubai daugiau“, – penktadienį Europos reikalų komitete teigė VK Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Jurga Rukšėnaitė.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerai sutaria, kad elektros tinklų sinchronizavimas su Vakarų Europa turi vykti kuo greičiau, tačiau tikslaus termino neįvardija.  Estijos premjerė Kaja Kallas teigia, kad tarp Baltijos šalių nesutarimų dėl to nėra, tačiau svarbu sulaukti techninių galimybių – sistemos adekvatumo, stabilumo ir kainodaros – studijų rezultatų.

Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų praneša apie technines kliūtis, su kuriomis artimiausią parą gali susidurti klientai. Kaip teigiama banko įraše socialiniame tinkle artimiausią naktį nebus teikiamos kelios skirtingos paslaugos. SEB informavo, kad dėl atliekamų IT profilaktikos darbų šiąnakt nuo 3 iki 8 val.

Tūkstančiams gyventojų liko mažiau nei 2 mėnesiai iki birželio pabaigos apsispręsti dėl dalyvavimo II pakopos pensijų kaupime. Šį sprendimą turi priimti žmonės, kurie sausį buvo įtraukti į kaupimą automatiškai. Jeigu neatsisakysite kaupimo, iki pensijos gausite mažesnę algą, nes dalis jos bus pervedama į pensijų fondus.

Danijos atsinaujinančios energetikos kompanija „European Energy“ į Lietuvoje planuojamą statyti e-metanolio ar žaliojo vandenilio gamyklą ketina investuoti apie 250 mln. eurų. „European Energy Lithuania“ vadovas Tadeušas Konkovskis sako, kad investuoti bendrovė numato per artimiausius kelerius metus.

Valstybinių miškų urėdija (VMU), 2022 metais gavusi 108 mln. eurų grynojo pelno, į valstybės biudžetą pervedė 93,5 mln. eurų pelno įmokos, arba dividendų, penktadienį pranešė urėdija. 2021 metais ji valstybei išmokėjo 20,8 mln. eurų.  Pernai įmonė gavo 320 mln. eurų pajamų – 55 proc. daugiau nei 2021 metais (205,9 mln. eurų), jos grynasis pelnas per metus išaugo tris kartus (2021 metais 38 mln.

Viena didžiausių Baltijos šalyse medienos ir baldų gamybos grupių VMG Akmenės LEZ statomoje statybos konstrukcijų gamykloje iki šių metų pabaigos planuoja įdarbinti 200 žmonių.  Grupės vienintelis akcininkas Sigitas Paulauskas sako, kad darbuotojams numatoma mokėti didesnį atlyginimą nei didmiesčiuose.

Pagal tiesioginių užsienio investicijų (TUI) patrauklumą Lietuva pernai buvo 20-toje vietoje Europoje – viena vieta aukščiau nei prieš metus, rodo bendrovės EY Europos investicinio patrauklumo tyrimas „Europe Attractiveness Survey“. Pernai į šalį pritraukti 47 investicijų projektai, 2021-aisias jų buvo 41. Latvija šiame reitinge yra 23, o Estija – 34 vietoje. „Lietuvos pozicija metai iš metų svyruoja ties Top 20-uko riba. Kaip tokiai nedidelei rinkai, tai tikrai geras rezultatas.

Verslininkės Jolantos Blažytės kontroliuojama „Vikondos grupė“ prašo Konkurencijos tarybos leidimo įsigyti kepyklą „Klaipėdos duona“ ir netiesiogiai – bendrovę „Javinė“. Konkurencijos taryba pranešė prašymą sandoriui gavusi ketvirtadienį. Grupė ketina įsigyti 66,8 proc. „Klaipėdos duonos“ akcijų ir netiesiogiai – 88,48 proc. „Javinės“ akcijų bei vienvaldę pastarųjų bendrovių kontrolę. Registrų centro duomenimis, „Klaipėdos duona“ 2021 metais gavo 7,8 mln. eurų pajamų – 3 proc.

Veikiausiai daugelis yra susidūrę su situacija, kai netikėtai atsiranda nenumatytų darbų, kuriuos reikia atlikti kuo greičiau. Tokiais atvejais darbuotojai dažnai lieka be pietų pertraukos ar apsiriboja trumpa pertraukėle kažką greitai perkąsti. Tačiau ar tokiais atvejais darbo dieną galima baigti anksčiau įprastinio laiko, nes žmogus savo laiką atidirbo pietų pertraukos metu? Privalomi pietūs – vėliausiai po 5 val.

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) primena, kad liko 20 dienų ketinantiems atsisakyti taršaus automobilio ir pateikti paraišką kompensacijai gauti už įsigytą mažiau taršią transporto priemonę, el. paspirtuką, dviratį, viešojo transporto bilietą ar dalijimosi paslaugas, rašoma pranešime. Kompensacijoms už įsigytą aplinkai draugiškesnį transportą iš Klimato kaitos programos skirta 12 mln. eurų. Elektriniams paspirtukams, dviračiams ir kitam alternatyviam transportui – 8 mln.

Vieno didžiausių Europoje elektromobilių įkrovimo stotelių tinklo valdytoja Nyderlandų „Allego“ kuriasi Lietuvoje. Bendrovės padalinys „Allego Lithuania“ įregistruotas gegužės 5-ąją, rodo Registrų centro duomenys. Nyderlanduose 2013 metais kaip elektros tiekimo grupės „Alliander“ padalinys įkurta „Allego“ savo svetainėje nurodo visoje Europoje valdanti apie 34 tūkst. viešų ir privačių įkrovimo stotelių, skirtų visų tipų transporto priemonėms.

Maisto ir kitų kasdienių prekių iš „Maximos“ e. prekybininkės  „Barboros“ 2022-ųjų rezultatai kuklūs: sumenko pardavimo pajamos, vėl smarkiau šoktelėjo nuostoliai. Mažėjant apimtims, traukiasi ir darbuotojų skaičius, penktadienį praneša „Verslo žinios“. Pernai „Barboros“ pajamos sudarė 22,06 mln. eurų – 11 proc. mažiau nei 2021 metais. Per praėjusius metus vėl reikšmingai – bemaž dvigubai išaugo ir patirti nuostoliai (prieš mokesčius): 2022-aisiais jie siekė 7,2 mln.

Gamybinės įmonės Lietuvoje išgyvena sunkius laikus, jų produkcijos užsakymų kiekiai sparčiai mažėja. Ekonomistai prognozuoja, kad šių bendrovių eksportas toliau trauksis, o vasaros pabaigoje ar rudenį galime sulaukti ir krizės. Pramonininkai sutinka, kad šiuo metu situacija sudėtinga. Jie tikina, kad visais būdais jau pradėjo taupyti, tačiau žada, kad darbuotojų atleidimas bus jau kraštutinė priemonė.

Kiekvienais metais organizuojamas Europos dainų konkursas įvairiose šalyse sulaukia nemažai dėmesio. Šiam reginiui išleidžiama ir nemažai pinigų. Kartais nuo jų kiekio daug priklauso, kaip seksis vienos ar kitos šalies atlikėjui. Šiemet „Eurovizija“ turėjo būti rengiama Ukrainoje, tačiau, dėl rusų pradėto ir tebevykdomo karo, konkursas buvo perkeltas į Jungtinę Karalystę. Anglai skaičiuoja, kad Liverpulyje organizuojamas muzikinis renginys šiai šaliai atsieis apie 8–17 mln. svarų sterlingų.

Ketvirtadienį Seimas po pateikimo pritarė įstatymų projektams, kuriais siūloma drausti nemokamai dalinti vienkartinius puodelius ir indus maitinimo įstaigose. Jei projektams būtų pritarta, verslas turės arba išskirti pakuočių kainas, arba pasiūlyti alternatyvą.

Nuo kitų metų didės baudos už netiksliai deklaruojamus į Lietuvą įvežamus grynuosius pinigus, juos bus galima konfiskuoti. Tvarka sugriežtinta, padidėjus per sieną su Rusija ir Baltarusija gabenamų grynųjų pinigų srautui.  Seimas ketvirtadienį priėmė tokias Administracinių nusižengimų kodekso ir Mokesčių administravimo įstatymo pataisas.  Už pirmą kartą padarytą nusižengimą baudos sieks nuo 390 iki 1,2 tūkst. eurų, už pakartotiną – nuo 1,04 tūkst. iki 3,9 tūkst. eurų.

Seimas priėmė Šalpos pensijų įstatymo pataisas, kuriomis nuspręsta nuo liepos 1 d. daliai asmenų padidinti šalpos pensijų bazės dydį, pagal kurį apskaičiuojamos šalpos neįgalumo pensijos, rašoma pranešime žiniasklaidai. Priimtomis naujomis nuostatomis sutarta padidinti šalpos neįgalumo pensijas netekusiems 65–100 proc.

Prekybos tinklą „Norfa“ savininko Dainiaus Dundulio kontroliuojama didmeninės prekybos, maisto produktų gamybos, logistikos bei nekilnojamo turto nuomos įmonė „Rivona“ pernai uždirbo 16,3 mln. eurų grynojo pelno – 29 proc. daugiau nei 2021 metais (12,6 mln. eurų). Bendrovės pajamos per metus augo 15 proc. iki 589,8 mln. eurų (511,9 mln. eurų), rodo Registrų centro pateiktos  ataskaitos.

Energetikos ministerijai siūlant keisti apskaitos modelį verslo įmonėms, savo reikmėms gaminančioms elektrą, Lietuvos energetikos agentūros (LEA) atstovai pripažįsta, kad tuo suinteresuoti elektros tiekėjai.

  Kitą šildymo sezoną centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje turėtų būti panaši kaip  besibaigiant 2022-2023 metų sezonui, tuo metu Vilniuje pradėjus veikti „Ignitis grupės“ statomos Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) biokuro blokui ir atsisakius mazuto ji gali kiek brangti, prognozuoja Lietuvos energetikos agentūra (LEA). „Manome, kad bus kažkas panašaus, kaip šito šildymo sezono pabaigoje, kai rinka jau buvo nusiraminusi, stabilizavosi biokuro kainos, ir mes jau tikrai prognozuo...

Aštuoni konsorciumai pretenduoja tapti mokslo ir inovacijų programų partneriais ir gauti iki 78 mln. eurų europinės paramos, pranešė Inovacijų agentūra. Paraiškas pateikė Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Vilniaus universitetas (dvi paraiškos su skirtingais partneriais), Fizinių ir technologijos mokslų centras (dvi paraiškos), Lietuvos energetikos institutas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas ir Kauno technologijos universitetas.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet smuks 2,5 proc., o 2024 metais ekonomikos augimas turėtų atsitiesti ir augti 2,7 proc., prognozuoja bendrovė INVL.   „Ekonominio nuosmukio išvengti nepavyks“, – pranešime teigė INVL vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė. Anksčiau INVL prognozavo, kad šiemet šalies BVP smuks 0,5 procento. I. Genytė-Pikčienė sako, kad 2,5 proc.

Lietuvos energetikos agentūros (LEA) vadovas Virgilijus Poderys mano, kad remiantis  rinkos tendencijomis visuomeninė elektros kaina antrąjį pusmetį galėtų svyruoti tarp 25 ir 28 centų už kilovatvalandę (kWh).  „Dar yra pusantro mėnesio laiko, bet jeigu būčiau reguliuotojas, žiūrėčiau į tai, kokį signalą siunčia rinkos dalyviai.

Nuo lapkričio bus pradėti tiesioginiai skrydžiai iš Vilniaus į Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) Dubajaus oro uostą, sako susisiekimo ministras Marius Skuodis. Pasak ministro, artimiausiu metu Latvijos oro bendrovei „Air Baltic“ bus suteiktas paskirtojo oro vežėjo statusas šiems skrydžiams. Bendrovė juos planuoja pradėti lapkritį ir skraidins du kartus per savaitę. „Tiesioginio reguliaraus skrydžio su JAE ir apskritai tokios ilgos trukmės reguliaraus skrydžio iki šiol Lietuvoje dar nebuvo.

Apie žemės ūkio ministro sėkmę ar nesėkmę pasėlių deklaravimo procese bus galima spręsti birželį, jam pasibaigus, sako premjerė. Ingrida Šimonytė sako „akylai stebinti“ situaciją ir pabrėžia, kad ministerija labai aktyviai bendradarbiauja su žemdirbiais ir reaguoja į kylančias problemas.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad Vyriausybės siūloma mokesčių pertvarka galėtų nepaveikti, arba turėti teigiamos įtakos šalies ekonomikai, kuri pirmąjį šių metų ketvirtį patyrė 3 proc. nuosmukį.

Teismams jau anksčiau pripažinus, jog Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) 2018 metais neteisėtai nubaudė telekomunikacijų bendrovę „Init“ už rusiško televizijos kanalo „Rossija RTR“ retransliavimą, balandį teismas galutinai nutarė, kad LRTK įmonei turi atlyginti 22 tūkst. eurų turtinę žalą. Tačiau komisija neturės atlyginti 50 tūkst. eurų vertės neturtinės žalos.

Pociūnuose veikianti sklandytuvų gamykla „Sportinė Aviacija ir Ko“ pasirašė sutartį su baltarusių valdoma įmone, gaminančia bepiločius orlaivius.  Apie tai pranešė LRT radijas.  Anot radijo, gamykla gavo avansą ir pradėjo sparnų gamybą, tačiau kilus įtarimų bankas sustabdė mokėjimus. Bendrovės valdybos pirmininkas Sigitas Besagirskas LRT radijui teigė, kad pagal brėžinius sparnai neatrodė dvigubos paskirties, tačiau pripažino, kad galėjo būti skirti dvigubos paskirties dronams.

Pietų Korėjos energetikos įmonė „SK E&S“ ketvirtadienį pasirašys susitarimą su naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatore „Klaipėdos nafta“. Kompanijos vadovai ketvirtadienį lankosi Vilniuje.  „Klaipėdos nafta“ ir Pietų Korėjos bendrovės „SK E&S“ vadovai ketina pasirašyti Bendrąjį susitarimą (angl. Framework Agreement) dėl bendradarbiavimo galimybių tarptautinio SGD verslo plėtros srityje“, – BNS informavo „Klaipėdos naftos“ atstovas Rytis Savickis.

Pinigų ar kitokių dovanų gavę gyventojai piktinasi, kad kai kuriais atvejais tenka jomis dalintis su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI) ir susimokėti mokesčius. VMI primena, kad dovanas, kurias gyventojai gauna ne iš artimų šeimos narių, apmokestina 15 proc. arba 20 proc. Socialiniame tinkle kilo diskusija apie dovanojamus pinigus: ar gavus dovaną reikia susimokėti mokesčius? „Mama man pervedė 5 tūkst. eurų.

Senatvės pensininkai Lietuvoje sudaro daugiau kaip penktadalį visų gyventojų, tačiau kas antras visuomenės narys nežino, kas tiksliai sudaro šalies pensijų sistemą. Pusė „Vilmorus“ apklausoje sudalyvavusių gyventojų pensijų sistemai teisingai priskyrė „Sodrą“ bei II ir III pakopos pensijų fondus, kai pusė ne tik neatmetė gana egzotiškų variantų, bet ir prisipažino apie tai nežinantys, rašoma komunikacijos agentūros „Idea Prima“ atsiųstame pranešime žiniasklaidai. 50 proc.

Trečiadienį Finansų ministerija publikavo specialią skaičiuoklę, kuri rodo, kaip individualią veiklą vykdantiems gyventojams pasikeis mokesčiai, jeigu Seimas priims ministerijos ir Vyriausybės siūlomus mokesčių pakeitimus. Sprendžiant iš skaičiuoklės, jeigu žmogus kas mėnesį gaus, pvz., 1 tūkst. eurų pajamų ir atskaito preziumuojamas fiksuotas 30 proc. išlaidas, palyginti su dabar mokamais mokesčiais, po pakeitimų jo mokėtina mokesčių suma išaugs 8,27 euro per mėnesį arba 99,22 euro per metus.

Viena didžiausių Lietuvoje pieno perdirbimo grupių „Vilvi Group“ šių metų sausį-balandį  gavo 69,82 mln. eurų pajamų – 0,2 proc. mažiau nei tuo pačiu metu pernai. Vien balandžio mėnesį grupė gavo 16,25 mln. eurų konsoliduotų pajamų – 16,7 proc. mažiau nei pernai balandį, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė grupė.

Seime skinasi kelią iniciatyva Lietuvoje nuo liepos drausti galingus fejerverkus, o vadinamąsias „bambioškes“ leisti įsigyti tik pilnamečiams.  Seimo Aplinkos apsaugos komitetas trečiadienį pritarė tokioms Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo pataisoms dėl fejerverkų apribojimų.

Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) nusprendė dereguliuoti transliacijų rinkas ir panaikinti Lietuvos radijo ir televizijos centrui (Telecentrui) ir „Telia Lietuva“ taikomus įpareigojimus. RRT sprendimas įsigalios birželio 1 dieną. Pasibaigus sutarčių galiojimo laikui, transliacijų rinkų dalyviai veiks laisvos rinkos sąlygomis ir patys galės susitarti dėl paslaugų teikimo sąlygų, pranešė RRT.

„Litexpo“ Išlaidų sąmata po NATO atstovų vizito vertinant centro tinkamumą Vilniaus viršūnių susitikimui išaugo 6 mln. eurų, sako Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Rolandas Kriščiūnas. „Sąmata po tos NATO misijos, kada jie nuėjo, sienas pabaksnojo, pasižiūrėjo, ko čia reikia „Litexpo“, kad jie gautų, jinai pabrango šešias milijonais.

Lietuvoje mažėja žmonių, manančių, jog dauguma bendrovių dirba skaidriai: šiais metais  39 proc. gyventojų mano, kad skaidriai veikia daugiau nei pusė įmonių, tuo metu 2021 metais taip manė 49 proc. apklaustųjų.  Tai parodė kovos prieš šešėlinę ekonomiką iniciatyvos „Baltoji Banga“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa.

Vyriausybė trečiadienį pritarė žemės valdymo ir naudojimo pakeitimams, kuriais tikslinamas teisinis reguliavimas, mažinama administracinė našta. Tai daroma, norint nuo kitų metų sausio visoms savivaldybėms atiduoti valdyti valstybinę žemę.  Pasak aplinkos ministro Simono Gentvilo, parengti Žemės įstatymo ir jį lydinčiųjų 17 teisės aktų pakeitimai. Juos Seimo bus prašoma svarstyti skubos tvarka.

Europos Komisija išmokėjo Lietuvai pirmąją išmoką iš Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF)  – 542,3 mln. eurų, pranešė EK atstovybė Lietuvoje ir Finansų ministerija. Iki šių metų pabaigos šalis turėtų gauti dar apie 260 mln. eurų. Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad EK pozityviai įvertino didelį šalies progresą sprendžiant ilgalaikius įsisenėjusius Lietuvos iššūkius, be to, Vyriausybė pasinaudos plano papildymo galimybe pasiskolinant iki 1,8 mlrd.

Siekiant spartinti europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ Kauno mazgo statybą, iš privačių savininkų norima kuo greičiau išpirkti 20 žemės sklypų, nors specialusis planas dar nepatvirtintas. Tam trečiadienį pasitarime pritarė Vyriausybė.  Pasak susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio, siekiama, kad būtų galima komerciniais pagrindais išpirkti kai kuriuos žemės sklypus dar iki specialiojo plano patvirtinimo ir jų paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios.

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad šiuo metu rinkoje nusistovėjusias „neblogas“ elektros ir dujų kainas gali paveikti galimi energetikos infrastruktūros Baltijos jūroje pažeidimai.  „Šiuo metu negaliu pasakyti (kokios nuo liepos galėtų būti visuomeninės elektros ir dujų kainos – BNS), tik tai matome, kas vyksta rinkose. Rinkose kol kas kainos yra neblogos. Be abejo, yra tam tikrų rizikų, ypač susijusių su infrastuktūros Baltijos jūroje saugumu.

Rengdami mokesčių pakeitimus konservatoriai nesilaiko koalicijos sutarties, teigia Liberalų sąjūdžio frakcija Seime. „Kadangi koalicijos partneriai liberalai iki šiol nesusipažino su įstatymų projektais, frakcija konstatuoja, kad kol kas nesilaikoma 2020 metų lapkričio 5 dieną sudarytos koalicinės sutarties ir 2020 metų gruodžio 11 dieną Seime priimtos Vyriausybės programos“, – teigiama trečiadienį išplatintame frakcijos pranešime.

Iki birželio 30 d. jaunieji ūkininkai gali suskubti Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) teikti paraiškas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“. Tai buvo viena populiariausių praėjusio programinio laikotarpio priemonių. Kokie pokyčiai ir reikalavimai laukia dabar? Šiuo paraiškų teikimo etapu jaunojo ūkininko įsikūrimui skirta 15 mln. Eur paramos lėšų dotacijoms ir 19,94 mln.

Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) vertina galimybę žvyrkelių asfaltavimui pritaikyti mokslininkų siūlomą naują ir jau išbandytą technologiją, kuri šias išlaidas galėtų sumažinti maždaug du kartus. LAKD generalinis direktorius Marius Švaikauskas sako, kad technologija galėtų būti naudojama mažo intensyvumo kelių ar dviračių takų tiesimui.   „Mažo intensyvumo keliuose ar dviračių takuose galėtume naudoti tokias technologijas, tai mes per trumpiausius periodus įsivertinsime.

Vyriausybė trečiadienį aptarė minimalios mėnesio algos (MMA) didinimą 2024 metais, tačiau galutinį sprendimą tiek dėl jos, tiek dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) priims kitą savaitę. Planuojama, kad MMA augs 10 proc. iki 924 eurų, o NPD – 20 proc. iki 751 euro. „Per penkerius metus yra pirmas susitarimas, kai pavyko ir darbuotojų, ir darbdavių atstovams, ir Vyriausybei sutarti Trišalėje taryboje, kokiu dydžiu būtų didinama minimali mėnesio alga 2024 metais.

Ūkiams modernizuoti per du mėnesius sulaukta 411 paraiškų už 87,78 mln. eurų – daugiau, nei tam buvo numatyta paramos lėšų, skelbia Žemės ūkio ministerija. Ūkininkai ir žemės ūkio įmonės paraiškas teikė nuo kovo iki gegužės. Tam buvo skirta 61,7 mln. eurų: pienininkystei – 17,18 mln. eurų, mėsinės galvijininkystės ir kitiems gyvulininkystės sektoriams – 17,38 mln. eurų, sodininkystei, daržininkystei ir uogininkystei – 10 mln. eurų, kitiems augalininkystės sektoriams – 17,18 mln. eurų.

Norintys gauti didesnes tiesiogines išmokas ūkininkai turi 5 proc. deklaruotos ariamos žemės skirti negamybinei veiklai – kai kurie ūkininkai teigia, kad tai mažina jų konkurencingumą, tuo metu žemės ūkio viceministras sako, kad šis reikalavimas bus lankstesnis kitąmet.  Ūkininkų atstovas Audrius Vanagas teigia, kad didžiausia problema deklaruojant pasėlius kyla dėl negamybinių plotų ekoschemose. Anot jo, Lietuva vienintelė iš Europos Sąjungos šalių taiko 5 proc. reikalavimą.