Lietuvos verslas

Konkrečių duomenų, kad už lenkų ūkininkų protestų slypėtų Rusija, nėra, nors akcija gali būti išnaudota propagandai, sako Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas. „Kas dėl pakurstymo, labai sunku atsakyt, ir tokių duomenų konkrečiai nėra, bet kas akivaizdu, ir jūs turbūt stebite tam tikrus pranešimus iš Rusijos pusės, kad šita situacija gali būti išnaudojama“, – ketvirtadienį per spaudos konferenciją Vyriausybėje sakė V. Vitkauskas.

Ketvirtadienio rytą daugybėje Vokietijos žemių prasidėjo dviejų dienų trukmės viešojo transporto darbuotojų streikas. Keleiviai gali tikėtis trikdžių, nes daug kur nebekursuoja autobusai, tramvajai ir požeminiai traukiniai. Profsąjunga „Verdi“ prieš tai buvo paraginusi surengti dviejų dienų streiką, kuris tęsis iki penktadienio. Tarp paveiktų miestų ir žemių – Berlynas, Hamburgas, Žemutinė Saksonija, Saksonija-Anhaltas, Šiaurės Reinas-Vestfalija ir Reino kraštas-Pfalcas.

Dalis Seimo narių siūlo laikinai uždrausti į Lietuvą importuoti rusiškus arba baltarusiškus žemės ūkio produktus ir pašarus. Seime įregistruotos tai numatančios Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo pataisos.  Jeigu Seimas jas priimtų, draudimas galiotų nuo balandžio 15 dienos iki 2025 metų liepos 1-osios. Vyriausybė turėtų patvirtinti konkretų produktų ir pašarų sąrašą.

Rytoj Lietuvos pasienyje Lenkijos ūkininkai rengs blokadą. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas tikino, kad to buvo stengiamasi išvengti, bet nepavyko. Vis tik ministras ramina, kad blokada bus dalinė. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sakė, kad Lietuvos pasienyje Lenkijos ūkininkai rengia blokadą kaltindami, kad ukrainietiški grūdai Lietuvoje tampa lietuviškais. „Bendravome su Lenkijos žemės ūkio ministerija ir protestuotojais.

Nuo vasario 28 dienos uždarytas vienas seniausių „Jurgis ir Drakonas“ neapolietiškų picos restoranų. Apie šio restorano uždarymą pranešta socialiniame tinkle „Facebook“. „Šiandien paskutinė vakarienė mūsų Pylimo restorane. <…> Seniausias mūsų restoranas užveria duris, čia lieka daug prisiminimų, smagių nuotykių, o dabar metas kurti prisiminimus kituose mūsų restoranuose“, – rašoma restorano pranešime. Picerija buvo įsikūrusi Pylimo gatvėje.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) skelbia planuojanti skaitmeninti lietuvių kalbą nuo tekstų iki garso: bus kuriamas garsynas ir 4 skirtingi tekstynai. „Spartindami su lietuvių kalba susijusį technologinį progresą, turime sukurti tam skirtus išteklius – garsyną ir tekstynus. Jie sudarytų galimybę ateityje sukurti inovatyvius dirbtinio intelekto produktus ir užtikrintų sklandų, taisyklingą ir įvairiapusį lietuvių kalbos vartojimą taikant technologinius sprendimus.

Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkė Monika Ošmianskienė siekia įstatymais įteisinti, kad bent 5 proc. taksi, pavežėjų ir trumpalaikės transporto nuomos paslaugas teikiančių automobilių būtų pritaikyti žmonėms su negalia ir taip būtų užtikrintos jų teisės pasinaudoti transporto paslaugomis. Tokį naują reikalavimą ji ketina siūlyti numatyti Kelių transporto ir Administracinių nusižengimų kodeksuose.

Viena didžiausių Lietuvoje pieno perdirbimo grupių „Vilvi Group“ praėjusiais metais uždirbo 14,6 mln. eurų grynojo pelno – 15 proc. daugiau nei 2022 metais. Per metus grupė gavo 212,2 mln. eurų konsoliduotų pajamų – 9,3 proc. mažiau nei 2022 metais, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Vilvi Group“. Grupės pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) augo 9,1 proc. iki 21 mln. eurų.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad nutarimas dėl Artūro Paleko atleidimo iš Viešojo valdymo agentūros (VVA) vadovų dar nebus teikiamas, kol vyksta vertinimai. Atleisti A. Paleką po metų darbo premjerė siūlo, nes jo tarnybinė veikla neatitinka lūkesčių. VVA vadovo atleidimas inicijuojamas po metinio jo veiklos vertinimo.

Lenkijos ūkininkams planuojant savaitę blokuoti kelią prie sienos su Lietuva, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad tokie veiksmai primena Kremliaus pastangas pykdyti dvi didžiausias Ukrainos rėmėjas. Premjerė sako, kad hibridinę operaciją primena naudojami argumentai, kad tranzitui per Klaipėdą į trečiąsias šalis skirti ukrainietiški grūdai Lietuvoje pakeičia paskirtį – importuojami ir tuomet grąžinami į Lenkiją ar malami į miltus ar dar kažkaip naudojami.

Sporto industrijos atstovai sako, kad sportuoti tampa ne tik populiaru leidžiant laisvalaikį, bet jau formuojasi ir stipri tokių paslaugų rinka. Šis sektorius nuolat plečiasi tiek pasaulyje, tiek lokaliai, o tai rodo vis didėjantį žmonių susidomėjimą sportu, sveikata ir gyvenimo būdo temomis. Sporto klubų atstovai pastebi žmonių susidomėjimą sporto salėmis, augančius lankytojų srautus, „Naujųjų metų pažadų“ laikotarpio efektą.

Klaipėdos miesto taryba ketvirtadienį pritarė pagalvės mokesčio įvedimui asmenims, kurie naudojasi uostamiesčio turizmo ir poilsio infrastruktūra. Kaip rašoma savivaldybės sprendimo projekte, ši rinkliava būtų pradėta rinkti nuo 2025 m. sausio 1 d., jos dydis – 1 euras už nakvynę. „Už“ balsavo 21, susilaikė 8, „prieš“ nebalsavo nė vienas tarybos narys.

2023 metais darbo rinka išliko stabili – nepaisant metų pradžioje išaugusio nedarbo lygio, priėmimų skaičius buvo didesnis nei atleidimų, o bendras dirbančiųjų skaičius padidėjo. Nuosekliai augo ir darbo pajamos, vidutinis atlyginimas pasiekė 1275 eurų. Tačiau pastebimas visuomenės ir darbo rinkos senėjimas – parodė „Sodros“ ketvirtojo ketvirčio gyventojų darbo pajamų apžvalga.

Penktadienį kaimyninės Lenkijos ūkininkams ketinant blokuoti vieną pasienio su Lietuva postų, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė apgailestauja, kad Vilnius vis dar neturi savo ambasadoriaus Varšuvoje, kuris šiuo įtemptu laikotarpiu galėtų ieškoti diplomatinių išeičių iš susiklosčiusios situacijos. „Lietuvos Respublikos ambasadorius šiuo metu turėtų būti Suvalkuose, o ne rietenose tarp Prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos. Tai yra praktinis pavyzdys.

Lietuviško kapitalo tarptautinės grupės „Modus Group“ valdoma įmonė „Prime leasing“, nuo kibernetinių įsilaužėlių neapsaugojusi automobilių dalijimosi platformos „CityBee“ klientų duomenų, pažeidė įstatymą, tačiau 100 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginti neturi, nusprendė teismas.

Laisvės partijos pirmininkė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad jos politinė jėga palaikys siūlymą iš esmės uždrausti lošimų reklamą Lietuvoje. „Mūsų frakcijos nariai yra pasirašę Tėvynės sąjungos Seimo narių pasiūlymus riboti reklamą ir juos palaikysime“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė A. Armonaitė. Vasario viduryje buvo registruotos įstatymo pataisos, siūlančios nuo 2025 metų dar labiau sugriežtinti lošimų reklamą.

Tęsiantis ūkininkų protestams Lenkijoje, o penktadienį ketinant blokuoti vieną iš Lietuvos-Lenkijos pasienį jungiančių kelių, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako matantis prielaidų ūkininkų nepasitenkinimui, tačiau pabrėžia, kad situacija naudojasi ir Rusija. Anot ministro, dėl kritusių grūdų kainų protestuotojai dažniausia kaltina ukrainietišką produkciją, pamiršdami, kad tam įtakos turi ir iš Rusijos įvežami grūdai.

Nuo praėjusių metų rugpjūčio 1-osios Kaune startavo sustojimai „pagal pareikalavimą“ – išlipti iš viešojo transporto norintys keleiviai turi spausti „stop“ mygtuką. Vis dėlto, viešuoju transportu pasinaudojęs kaunietis Mantas teigia, kad realybė – visai kitokia. Penktadienį keliskart autobusu važiavęs vyras tikino nesupratęs, ar Kauno viešajame transporte tvarka vėl yra pasikeitusi. Mat, pasak jo, vairuotojai sustojo visose stotelėse net ir nepaspaudus „stop“ mygtuko.

Klaipėdos taryba ketvirtadienį spręs dėl dviejų eurų vadinamojo pagalvės mokesčio įvedimo apgyvendinimo paslaugas teikiančiose uostamiesčio įstaigose. Patvirtinti vietinę rinkliavą už naudojimąsi Klaipėdos miesto savivaldybės viešąja turizmo ir poilsio infrastruktūra savivaldybės tarybai siūloma sekant kitų didžiųjų ir kurortinių savivaldybių pavyzdžiu. Skaičiuojama, kad iš pagalvės mokesčio uostamiestis per metus galėtų surinkti apie 800 tūkst. eurų.

Ketvirtadienį „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė apžvelgs 2023 metų gyventojų darbo pajamų tendencijas. Pristatyme ketinama papasakoti, kaip visus praėjusius metus kito vidutinės darbo pajamos ir infliacija, kokio amžiaus darbuotojų gretos augo sparčiausiai ir kurie ekonominiai sektoriai labiausiai „sensta“, taip pat – ar pasikeitus vaiko priežiūros išmokų mokėjimo tvarkai, daugiau tėčių išeina vaiko priežiūros atostogų.

Ketvirtadienį Aplinkos ministerijoje organizuojama spaudos konferenciją, kurioje aplinkos ministras Simonas Gentvilas pristatys statybos techninį reglamentą dėl reikalavimų priedangoms, slėptuvėms ir kolektyvinės apsaugos statiniams. Konferencijoje taip pat dalyvaus aplinkos viceministrė Daiva Matusevičė ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Civilinės saugos valdybos viršininkas Edgaras Geda.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ketvirtadienį su Migracijos departamento direktore Evelina Gudzinskaite aptars imigracijos situaciją. Pasak parlamento vadovės atstovės spaudai Ilonos Petrovės, bus kalbama apie problemas, kurias kelia išaugęs imigracijos mastas. Migracijos departamento duomenimis, šio mėnesio pradžioje Lietuvoje gyveno 224,8 tūkst. užsieniečių, iš jų apie 62,5 tūkst. buvo Baltarusijos piliečiai. Užsieniečiai sudaro daugiau kaip 7 proc. visų Lietuvos gyventojų.

Gyventojų būstai mažėja, dalis gyventojų renkasi vos 20 kvadratinių metrų butus, nes didesnių paprasčiausiai neįperka. Ekonomistas pastebi, kad lietuvių būstai yra vieni mažiausi Europoje. O nekilnojamo turto (NT) vystytojai ramina, kad, nepaisant dydžio, butai yra gerai išplanuoti, todėl vietos gyventojams užtenka. NT bendrovės „Citus“ vyr.

Lietuvoje viešintis Maltos prezidentas George‘as Vella trečiadienį aplankė vieną inovatyviausių Lietuvos įmonių „Solitek“. G. Vella apžiūrėjo „Solitek“ gaminamų saulės modulių ir baterijų „Nova“ gamybos linijas bei vieną inovatyviausių biurų pastatų, pastatytą aukštųjų technologijų įmonių grupės „Global BOD Group“. Maltos prezidento vizitas – svarbus žingsnis stiprinant Maltos ir Lietuvos sinergiją atsinaujinančios energijos srityje.

Socialinėje erdvėje neretai galima matyti pasipiktinimų viešuoju transportu ir vairuotojais, kurie iš stotelių išvažiuoja per anksti, užtrenkia prieš nosį duris ar tiesiog vėluoja.  Jų atstovai tiek Vilniuje, tiek Kaune, tiek Klaipėdoje patikino, kad viskas yra stebima realiu laiku, o vairuotojai – baudžiami. Už vėlavimą kai kur bausmių vairuotojams nėra, mat vėlavimą gali lemti daug kitų aplinkybių, dėl kurių darbuotojas yra nekaltas.

Padalinį Lietuvoje turintis Latvijos bankas „Citadele“ pernai Baltijos šalyse uždirbo 110 mln. eurų grynojo pelno – 2,2 karto daugiau nei prieš metus.  Banko veiklos pajamos siekė 234 mln. eurų – 39,1 proc. daugiau, pranešė „Citadele“. Banko bendras paskolų portfelis buvo 2,862 mlrd. eurų – 3,5 proc. mažiau nei prieš metus, klientų indėliai siekė 3,83 mlrd. eurų – 3,8 proc. mažiau. Privatiems klientams, smulkiojo, vidutinio ir stambiojo verslo įmonėms Baltijos šalyse suteiktas 897 mln.

Šalies Gitanas Nausėda palaiko idėją steigti smulkių ir vidutinių įmonių ombudsmeno instituciją, trečiadienį pranešė Prezidentūra. „Jau daugiau nei 15 metų girdime, kad smulkiojo verslo atstovai ombudsmeną matytų kaip rimtą pagalbininką.

Pagėgių politiko Kęsto Komskio giminaičio Algirdo Komskio bylą dėl turto iššvaistymo ir nusikalstamo bankroto Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) grąžino nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, nustačius, kad šis pažeidė Baudžiamojo proceso kodeksą. Bylą išnagrinėjusi LAT teisėjų kolegija tenkino nuteistojo A. Komskio gynėjo kasacinį skundą, panaikino apeliacinės instancijos teismo nutartį ir grąžino bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo, trečiadienį paskelbė LAT.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad privatiems vežėjams nepatrauklius viešojo transporto maršrutus turi užtikrinti valstybė arba savivalda. G. Nausėda pabrėžia būtinybę užtikrinti regionų gyventojų judumą.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) trečiadienį nutarė surinkti informacijos ir pasiaiškinti apie Seimo nario Justo Džiugelio ryšius su azartinių lošimų verslo lobistu Mindaugu Ardišausku.

Ant privataus prekės ženklo gaminių pakuočių „Maxima“ jau žymi prekės gamintojo pavadinimą – ne tik jo kodą, rašoma pranešime žiniasklaidai. Nuo metų pradžios konkretūs gamintojai nurodomi ant daugiau nei dešimties privataus prekės ženklo gaminių pakuočių, o per pusmetį gamintoją planuojama nurodyti ant maždaug 200 skirtingų prekių.  „Išgirdome pirkėjų norą visada žinoti, kas mums gamina privataus prekės ženklo produktus ir ėmėmės veiksmų.

Užsitęsus testavimo procedūroms energetikos grupės „Ignitis grupė“ pastatytos Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) biokuro blokas visu pajėgumu pradės veikti netrukus, sako grupės atstovas.  „VKJ metų pabaigoje pasiekė dalinę komercinės veiklos pradžią, tiksliau, apie 85 proc. tų pajėgumų. Vėluojama dėl vykdomų bandymų procedūrų.

Per pastaruosius mėnesius įvykus keletui su buityje naudojamomis suskystintomis naftos dujomis (SND) susijusių incidentų, Prezidentūra ketina siūlyti griežčiau kontroliuoti jų tiekimo sistemas, o ateityje apskritai atsisakyti šio kuro.

„Aprangos“ grupės tinklo mažmeninė prekių apyvarta (su PVM) 2023 metais sudarė 326,4 mln. eurų, arba 11,3 proc. daugiau nei atitinkamu praeitų metų laikotarpiu. Grupės neaudituotas konsoliduotas pelnas prieš apmokestinimą pernai siekė 20,3 mln. eurų, kai 2022 m. grupės konsoliduotas pelnas prieš apmokestinimą sudarė 18,7 mln. eurų. Grupės pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) 2023 m. sudarė 40,9 mln. eurų ir, lyginant su 2022 m., padidėjo 5,2 proc.

Apeliacinis teismas pirmos instancijos teismui trečiadienį prieš pietus perdavė dokumentus ir bylą nuosprendžio vykdymui kalėti nuteisto buvusio Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Viliaus Šiliausko byloje. Trečiadienio rytą paskelbtas nuosprendis įsiteisėjo iš karto, jis kasacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Pagal įprastinę praktiką, Apeliaciniame teisme išnagrinėtos bylos grąžinamos nuosprendžio vykdymui į pirmos instancijos teismą.

Vilniaus miesto tarybai trečiadienį pritarus Nacionalinio stadiono statybos koncesijos sutarties pakeitimams ir nekilnojamojo turto bendrovei „Hanner“ ketinant perimti projektą iš investicijų bendrovės „BaltCap“ fondo, įmonės valdytojas Arvydas Avulis sako, kad laukia dar daug išbandymų.

Vilniaus miesto tarybai trečiadienį pritarus Nacionalinio stadiono statybos koncesijos sutarties pakeitimams, jis galėtų būti pastatytas iki 2026 metų pabaigos, sako sostinės meras Valdas Benkunskas. Jo teigimu, dar kelių mėnesių gali prireikti, kol įsigalios sutarties pasikeitimai – jiems reikia Europos Komisijos (EK) patvirtinimo bei banko garantijos dėl projekto finansavimo.    „Tikrai nepasakysiu dabar, bet visas grafikas yra labai aiškus.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad prezidento Gitano Nausėdos patarėjos Astos Skaisgirytės versija dėl bandymo į sankcijų Baltarusijai paketą įtraukti Astravo atominę elektrinę, mainais atsisakant trąšų, „nėra tikslus situacijos vertinimas“. „Tiek, kiek esu supažindintas su situacija, tai nėra tikslus situacijos vertinimas, toks, koks buvo nuskambėjęs tyrimą atliekančioje komisijoje“, – trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį žurnalistams sakė G. Landsbergis.

Dėl Rusijos karinės agresijos NATO vadovybei raginant išplėsti ginklų gamybą Europoje, Lietuvos gamintojai atkreipia dėmesį į paradoksalią situaciją – pasak jų, šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas stabdo bet kokius bandymus šalyje vystyti gynybos pramonę. Nors gamintojai teigia jau ne kartą sulaukę pažadų, kad situacija spręsis, teigiamo poslinkio šioje srityje nėra.

Akcijos „Skaidrinam“ akiratyje atsidūręs Seimo narys Justas Džiugelis tvirtina žinojęs, kad jį konsultavęs Mindaugas Ardišauskas teikė paslaugas ir lošimų verslui. Visgi, politikas pabrėžė, kad susidomėjo azartinių lošimų temomis ir ėmėsi įstatyminių iniciatyvų M. Ardišauskui jau nebekonsultuojant verslo atstovų.

Migracijos departamentas įspėja dėl užsieniečius vienijančiose socialinių tinklų grupėse platinamos dezinformacijos apie iš departamento gaunamus skambučius dėl jiems neva gresiančios deportacijos. Departamentas įspėja, kad šie skambučiai yra melagingi, o įstaigos darbuotojai neskambina Lietuvoje esantiems užsieniečiams ir telefonu nepraneša nei apie neva keliamas grėsmes, nei apie deportaciją.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija pradėjo tyrimą dėl konservatorių frakcijos nario Justo Džiugelio parlamentinių lėšų panaudojimo pagrįstumo. Komisijos nariai taip pat nutarė kreiptis į Seimo valdybą su prašymu dėl susidariusios situacijos sudaryti ir laikinąją tyrimo komisiją. „Mes turime patikrinti, ar yra sąskaitos ir ar yra atlikti darbai. Ar tie darbai realiai buvo“, – posėdyje teigė konservatorius Antanas Matulas.

Trečiadienį Vyriausybė nutarė įtvirtinti aiškų terminą, iki kurio asmenys, savanoriškai ir neatlygintinai 2022–2023 m. periodu suteikę apgyvendinimo vietą užsieniečiams, kuriems nustatyta laikinoji apsauga, gali kreiptis kompensacijos.

Trečiadienį Ministrų kabinetas bendru sutarimu skyrė papildomus 326 tūkst. eurų pabėgėliams iš Ukrainos paremti. Šios lėšos Lietuvoje gyvenančius ukrainiečius pasieks per Socialinės apsaugos ir darbo bei Sveikatos apsaugos ministerijas, rašoma projekto nutarime. Nurodoma, jog 304 tūkst. eurų bus skiriami 2024 metų vasario mėnesį planuojamoms patirti išlaidoms. Iš jų 160 tūkst. eurų bus skirta institucinei socialinei globai užtikrinti, 130 tūkst.

Antradienį Lietuvos energetikos agentūra (LEA) sustabdė pirmąjį kvietimą teikti paraiškas paramai gauti, keičiant neefektyvius biomasę naudojančius katilus Vilniaus regione. Pasak LEA, iki šiol prašoma tiek lėšų, kiek šiam etapui jų buvo numatyta skirti, tačiau gyventojai dėl paramos vis dar gali kreiptis. „Lietuvos gyventojų susidomėjimas parama, skirta šilumos įrangos atnaujinimui, labai didelis, paraiškos teikiamos itin aktyviai.

Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) trečiadienį patvirtinus naujus visuomeninių elektros kainų tarifus, visiems vartotojams kilovatvalandės (kWh) kaina nuo balandžio mažės puse cento, sako VERT pirmininkas Renatas Pocius.  „Elektros energijos tarifai nuo balandžio 1 dienos mažėja puse cento už kilovatvalandę. Šiandien turime 21,9 cento už kilovatvalandę visuomeninę elektros energijos kainą, o nuo balandžio 1 dienos ji sieks 21,4 cento už kilovatvalandę.

Finansų ministerija viešam derinimui teikia įstatymo projektą, kuriuo kredito įstaigos kiekvienam nekilnojamojo turto (NT) kredito gavėjui privalėtų užtikrinti galimybę pasirinkti palūkanų normos rūšį. „Praktika rodo, jog Lietuvoje beveik visos būsto paskolos suteikiamos kintamosiomis palūkanomis, taip riziką dėl palūkanų normų padidėjimo perkeliant paskolų gavėjams. Kartu neužtikrinama reali galimybė vartotojui rinktis“, – rašoma ministerijos išplatintame pranešime.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) patvirtino elektros energijos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų įkainių nustatymo metodikos pakeitimus, kurie įsigalios nuo šių metų balandžio 1 dienos. Pokyčiu siekiama supaprastinti naujų elektros energijos vartotojų prijungimo paslaugų ir esamų vartotojų galios didinimo kainodarą.

Lietuvos apeliacinis teismas patvirtino, kad apygardos teismo sprendimas, kuriuo Lenkijoje registruota bendrovė „ADT Sp. z o. o.“ įpareigota atlyginti AB „Žemaitijos pienas“ patirtus nuostolius – 630 521 Eur, atsiradusius dėl Lenkijos bendrovės neteisėtų veiksmų vykdant sutartį, yra pagrįstas ir teisėtas. Skelbiama, kad šios bendrovės sudarė sutartį, kuria ieškovė „Žemaitijos pienas“ įsipareigojo pagaminti ir parduoti atsakovei Lenkijos bendrovei „ADT Sp. z o. o.“ kietąjį sūrį, taikant 0 proc.