Lietuvos verslas

Pastaruoju metu daug kas stebisi ženkliai suprastėjusiais vairavimo egzaminų rezultatais – iš pirmo karto išlaiko vos kas penktas. „Regitros“ teigimu, koją pakiša mokinių nepasiruošimas, stresas ir pasikartojančios klaidos. Tačiau besimokantys vairuoti problemas mato kitur.

Visuomeninė elektros kaina nuo liepos greičiausiai bus mažesnė nei 28 centai, todėl nebeliks valstybės kompensacijos, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Labai tikėtina, kad reguliuojama kaina, kuri bus patvirtinta nuo liepos 1 dienos tikrai nebus didesnė negu šiuo metu nustatyta kaina, iki kurios mes kompensuojame. Vadinasi, kompensuoti nebus ko“, – antradienį „Info TV“ teigė ministrė pirmininkė. „Bent jau jeigu tos tendencijos, kurias matome šiuo metu, išsilaikys“, – pridūrė ji.

Moksliniams tyrimams reikalingai infrastruktūrai atnaujinti Lietuvos mokslo taryba (LMT) planuoja skirti 3,2 mln. eurų. Kaip nurodoma antradienį išplatintame pranešime, valstybinės mokslo ir studijų institucijos gali teikti paraiškas LMT dėl mokslo ir meno tyrimams reikalingos infrastruktūros įsigijimo iki gegužės 5-osios. Tikimasi, kad ši priemonė prisidės prie prie mokslo ir meno tyrimų bazės modernizavimo, tyrimų aplinkos patrauklumo bei šalies mokslinio konkurencingumo didinimo.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“, pernai dėl aukštų elektros kainų patyrusi 49,5 mln. eurų grynąjį nuostolį, šiemet dividendų nemokės. Tai nuspręsta antradienį įvykusiame akcininkų susirinkime, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Litgrid“. Pernai buvo išmokėta 5 mln. eurų dividendų, arba 0,01 euro akcijai. 2021 metais „Litgrid“ akcininkams išmokėjo 16,5 mln. eurų dividendų, o 2020-aisiais – apie 4,1 mln. eurų. Bendrovės audituotos pajamos pernai augo 55,2 proc.

Dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“, pernai uždirbusi 15,7 mln. eurų, dividendams skyrė 12,1 mln. eurų, arba beveik 6,8 cento vienai akcijai.    Tai nuspręsta antradienį įvykusiame akcininkų susirinkime, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Amber Grid“. Įmonės valdyba anksčiau dividendams siūlė skirti 9 mln. eurų. Rezervams iš pelno skirta 3,8 mln. eurų vietoj valdybos siūlytų 6,8 mln. eurų, paramai – 470 tūkst. eurų. Praėjusiais metais įmonė dividendams skyrė 9,9 mln.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pablogino šių metų Lietuvos ekonomikos prognozę ir mano, kad šiemet šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) smuks 0,3 proc. Tai, anot TVF, lems nepalankios pirmojo pusmečio tendencijos. TVF pernai spalį prognozavo, kad Lietuvos BVP 2023 metais augs 1,1 procento.  Tačiau kitų metų šalies BVP prognozę TVF pagerino iki 2,7 proc.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pasirašė įsakymą „Dėl nacionalinės pagalbos pieno gamintojams teikimo taisyklių patvirtinimo“ , kuriuo numatyta, kaip bus paskirstyti 8 mln. Eur paramos. Paraiškas paramai gauti pieno gamintojai bus kviečiami nuo balandžio 17 d. iki gegužės 5 d., rašoma Žemės ūkio ministerijos pranešime.

Iškart po Velykų prekybos tinklas „Iki“ skelbia išskirtinį pasiūlymą. Nuo balandžio 10-osios startavo akcija, kurios metu „Iki“ parduotuvėse apsiperkant už 20 eurų, kiekvieną savaitę išskirtinėms prekėms bus pritaikomos ypatingos nuolaidos. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, jog tam, kad pirkėjai kuo mažiau pajustų kainų pokyčius – nuolat ruošiamos patrauklios akcijos.

Estijos saulės ir vėjo elektrinių vystytojos „Evecon“ įmonei „Žalia žemė“ Širvintų rajone planuojant statyti daugiau nei 900 megavatų galios apie 117 vėjo elektrinių parką, dalis aplinkinių gyventojų baiminasi dėl poveikio sveikatai ir kultūros paveldo objektams, rašo portalas „15min“.  Portalas skelbia, kad parkas, kurio vienos elektrinės aukštis siektų iki 180 metų, o su pakelta mente – iki 280 metrų, turėtų iškilti Širvintų rajono Širvintų, Alionių ir Zibalų seniūnijose.

Vilniaus miesto savivaldybėje baigiamas 2022–2023 metų šildymo sezonas. Šilumos tiekimas Vilniaus gyvenamuosiuose namuose, administraciniuose pastatuose ir bendrojo ugdymo įstaigose bus sustabdytas trečiadienį. Sostinės darželiuose ir asmens sveikatos priežiūros įstaigose šildymo sezonas galės būti tęsiamas pagal poreikį, įstaigų vadovų nuožiūra, rašoma pranešime spaudai.

Sumažėjos vėjo gamybai bei pabrangus elektrai Vokietijoje, elektros kaina praėjusią savaitę Lietuvoje padidėjo 15 proc. ir siekė 87,01 euro už megavatvalandę (MWh), pranešė bendrovė „Elektrum Lietuva“. Latvijoje ir Estijoje elektra brango 19 proc. ir siekė 86,52 euro. Bendra „Nord Pool“ biržos kaina regione augo 23 proc. iki 100 eurų už MWh.

Šiandien, balandžio 11-ąją, TV3 televizija švenčia 30-ąjį savo gimtadienį. Tai – pirma Lietuvos istorijoje komercinė televizija, skaičiuojanti beveik tiek pat metų, kiek ir nepriklausoma Lietuva. Per kelias dešimtis metų TV3 augo ir keitėsi, tačiau televizijos misija – būti patikimu informacijos šaltiniu Lietuvos gyventojams – išliko nepakitusi.

Iki šiol tik mažiau nei trečdalį paskolų nuo karo Ukrainoje nukentėjusiam verslui išdalijusi nacionalinė plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) lengvina paskolų sąlygas, pranešė „Invega“.  „Invegos“ Priemonių valdymo skyriaus projektų vadovė Aistė Masiulionienė teigia, kad paskolą apyvartinėms lėšoms ar investicijoms įmonės dabar galės gauti, jei jų eksporto į Ukrainą ar importo iš jos, taip pat iš Rusijos ar Baltarusijos dalis sudarys bent 15 proc.

Mažmeninė prekyba Lietuvoje vasarį smuko mažiau nei vidutiniškai Europos Sąjungoje (ES), rodo Eurostato duomenys. Per metus – vasarį, palyginti su 2022 metų vasariu – prekyba Lietuvoje smuko 1,7 proc., o visoje ES – 3,1 procento. Latvijoje prekyba per metus augo 2,3 proc., o Estijoje – smuko 6,3 procento. Per mėnesį – vasarį, palyginti su sausiu – prekyba Lietuvoje smuko 1,3 proc., Latvijoje – augo 0,4 proc., o Estijoje – smuko 1,5 procento. Visoje ES ji smuko 0,9 procento.

Skolininkų už centralizuotą šildymą Vilniuje per metus sumažėjo, o jų skola smuko apie 0,6 mln. eurų, sako bendrovės Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) klientų komandos vadovas Laurynas Jakubauskas. Anot jo, per metus skolininkų vien tik už šildymo sezono metu gautas paslaugas sumažėjo 1,3 tūkst. iki 7,2 tūkst.  „Praeitais metais mes turėjome maždaug aštuonis su puse tūkstančio naujų skolininkų už praėjusį šildymo sezoną.

Pagal gyvenimo kokybės indeksą ir toliau pirmauja Vilnius, Kaunas, Kauno rajonas, Klaipėda ir Neringa, antradienį paskelbė Finansų ministerija, remdamasi naujausiais duomenimis. Pasak ministerijos, 2021 metais, palyginti su 2020-aisiais, savivaldybių penketukas išliko nepakitęs, tačiau Kauno rajonas pralenkė Klaipėdos miestą.

Praėjusią savaitę Seimas priėmė protokolinį nutarimą, kuriuo uždegė žalią šviesą galiausiai pakeisti Akcizų įstatymą ir labiau apmokestinti iškastinį kurą. Planuojama, kad priėmus įstatymą kai kurie degalai brangs ir 30 centų už litrą. Aplinkos ministerijos parengtos Akcizų įstatymo pataisos pradėtos svarstyti dar 2021 m. pabaigoje. Tačiau nuo to laiko papildomas Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) siūlomų pataisymų nesugebėjo apsvarstyti.

Vilniečių balandį mokamos sąskaitos už kovo mėnesio centralizuotą šildymą bus 18 proc. mažesnės nei prieš mėnesį, pranešė bendrovė Vilniaus šilumos tinklai (VŠT). Bendrovės skaičiavimu, už 50 kv.

Šiemet kovą, palyginti su tuo pačiu metu pernai, infliacija Lietuvoje siekė 16,6 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Mėnesio infliacija – kovą, palyginti su vasariu – siekė 0,5 proc., o vidutinė metinė infliacija buvo 20,7 procento.

Sankcionuotą medieną iš Kazachstano ar Kirgizijos į Lietuvą galėjo įvežti 95 įmonės, keturiose iš jų Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) pradėjo patikrinimus dėl galimo sankcijų apėjimo, antradienį skelbia tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“. Tarnyba patvirtino, kad tyrimas sausį pradėtas įtariant sankcijų rusiškai ir baltarusiškai medienai apėjimą, Kazachstaną ir Kirgiziją naudojant kaip priedangą tikrajai gaminių kilmei, nurodo portalas.

Balandžio 11-16 dienomis finansų ministrė Gintarė Skaistė lankysis Vašingtone ir dalyvaus Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Pasaulio banko (PB) pavasario susitikimuose, pranešė Finansų ministerija. Anot jos, susitikimuose bus diskutuojama apie pasaulio ekonomikos augimo perspektyvas, tolesnę fiskalinės ir monetarinės politikos kryptį bei tariamasi dėl finansinės paramos Ukrainai ir kitoms Rusijos karo paveiktoms šalims mobilizavimo.

Lietuvoje veikiančiose laisvosiose ekonominėse zonose (LEZ) siūlant leisti veikti karinės pramonės įmonėms, verslo atstovai šį žingsnį vertina palankiai – teigiama, kad dėl tokio draudimo iki šiol jau teko atmesti ne vieną investuotojų pasiūlymą, įskaitant neįvardijamą didelę Vokietijos gynybos pramonės įmonę. LEZ atstovai sako, kad tiek praeityje, tiek dabar investuotojai domisi galimybe kurtis šios zonose ir gaminti gynybos pramonės produkciją.

Europos Sąjungos (ES) bendro gamtinių dujų pirkimo platformoje ketina dalyvauti dvi Lietuvos įmonės – „Ignitis grupės“ elektros ir dujų tiekėja „Ignitis“ bei Jonavos azotinių trąšų gamintoja „Achema“, BNS pranešė Energetikos ministerija. „(Bendruose dujų pirkimuose – BNS) dalyvautų įmonės – išreiškusios susidomėjimą ir pasirengimą dalyvauti yra „Ignitis“ ir „Achema“, bendras poreikio kiekis būtų apie 3–4 teravatvalandės dujų per metus“, – BNS teigė ministerijos atstovė Vita Ramanauskaitė.

Plastiko ir polimerinėmis granulėmis prekiaujanti Kauno bendrovė „Litchema“ praėjusiais metais nežymiai padidinusi pajamas ir dirbusi pelningai, pakeitė verslo partnerius – nutraukė ryšius su Rusija ir Baltarusija o juos pakeitė klientai Europoje.  „2022 metais pirkėjų ir tiekėjų skaičius keitėsi nežymiai, bet labai pasikeitė verslo partneriai.

Viena didžiausių turto valdymo grupių Baltijos šalyse „Invalda INVL“, pernai uždirbusi 16,7 mln. eurų grynojo pelno, dividendų mokėti neketina.  Visą 109,5 mln. eurų paskirstytiną pelną siūloma perkelti į šiuos metus, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė bendrovė. Dėl to akcininkai spręs balandžio 30 dieną susirinkime. Pernai „Invalda INVL“ išmokėjo 7,6 mln. eurų dividendų arba 0,65 euro akcijai. Audituotais duomenimis, „Invalda INVL“ pernai gavo 16,7 mln. eurų grynojo pelno – 55 proc.

Elektros tiekėjai įspėja, kad laiku neatsiskaičius už elektrą, ši bus atjungta. Taip nutiko ir kauniečių šeimai. Tačiau net ir apmokėjus susikaupusią skolą, elektra buvo įjungta tik po kelių dienų. Elektros tiekėjas tikino, kad klientas pats kaltas, nes nepaisė įspėjimų apie susikaupusią skolą. Portalui tv3.lt skaitytojas Romas (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi) pasakojo, kad nuomoja butą, kurio nuomininkai du mėnesius nesumokėjo už elektrą.

Augant išlaidoms gyventojai ieško būdų, kaip sutaupyti. Vienas jų – terminuotas indėlis. Bankai skelbia, kad didina terminuotų indėlių palūkanas. Todėl dabar kišenėje turint mažiausiai 100 eurų galima iš jų uždirbti kelis eurus papildomai. SEB bankas paskelbė, kad nuo balandžio 3 dienos pradėjo mokėti palūkanas už trumpalaikius 3–5 mėnesių terminuotuosius indėlius.

Degalinės kasdien susilaukia begalės klientų, kurie užsuka ne tik įsipilti degalų, bet ir pasiimti kavos, užkandžių ar nueiti į tualetą. Kartais nutinka taip, kad žmogus visai nesąmoningai pamiršta susimokėti už kurą ir išvažiuoja. Būna ir tokių atvejų, kai už kurą nesusimoka planuotai. Degalinių tinklai Lietuvoje papasakojo, kiek tokių situacijų pasitaiko ir kokių priemonių būna imtasi.

Žemės ūkio ministerija sutinka, kad Lietuvoje būtų liberalizuota iki 65 laipsnių stiprumo naminių alkoholinių gėrimų, arba „naminukės“ gamyba. Tokią išvadą ministerija teikia dėl Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų, kurias siūlo 21 valdančiųjų ir opozicijos  parlamentaras. Seimas, jas priėmęs svarstyti, paprašė Vyriausybė išvados.   Vyriausybė dėl to apsispręs posėdyje po Velykų.   Samanės bei kitų tradicinių gėrimų, bet ne daugiau kaip 1 tūkst.

Gyventojai, norėdami išsinuomoti būstą, kaskart kelia papildomus klausimus. Pavyzdžiui, ar nuomos sutartis gali būti pasirašoma notariškai ir ar būsto savininkas gali turėti atsarginius raktus. Advokatas paaiškino, kokias teises turi tiek nuomotojas, tiek nuomininkas.

Vyriausybė po Velykų apsispręs dėl Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymo įpareigoti gamintojus ant pakuotės naudoti įspėjimą apie žalą sveikatai ir drausti įvairių kvapų ir skonių gaminius.   To reikalauja Europos Komisijos direktyva – ribojimais siekiama mažinti šių gaminių vartojimą Europos Sąjungoje.

Ne paslaptis, kad moksleivių atostogų metu kelionių pasiūla ir paklausa stipriai išauga. Taigi ta pati kelionė gali atsieiti net keliais šimtais eurų daugiau. Siekdami sutaupyti kai kurie tėvai su vaikais pasirenka keliauti praleidžiant pamokas. Specialistai tokį įprotį vertina itin neigiamai ir laiko tai didele problema. Mokinių lankomumu piktnaudžiaujantys tėvai gali susilaukti Švietimo ministerijos, Vaiko teisių apsaugos tarnybos ar policijos dėmesio.

Aleksandras susikirto su jo miestelio valdžia – vyras su visa brigada darbininkų remontavo seniūnijos patalpas, tačiau šiandien jie jaučiasi nuskriausti ir apgauti. Nebežinodamas, ką daryti, vyras nusprendė kreiptis į TV3 laidą „TV Pagalbą“.  Pasak Aleksandro, jis pateko į aklavietę – jau apie pusę metų žmogui esą nesumoka pinigų už darbus. Seniūnijoje Aleksandras su savo komanda atliko remonto darbus, o, kadangi darbas tiko ir patiko, seniūnas paprašė atlikti ir kitų patalpų remontą.

Panevėžio rajono gyventojas Vaidotas pasakoja, kad pakilus palūkanoms už būsto paskolas taupo, kaip išmano. O Seimo opozicija užsimojo gyventojams sugrąžinti dalį bankams sumokėtų pinigų už rekordiškai išbrangusias būsto paskolas: už kiekvieną 1000 eurų palūkanų per gyventojų pajamų mokesčio lengvatą atiduoti 200 eurų. Tokia tvarka esą galiotų metus ir valstybei kainuotų 100 milijonų eurų.

Kauno stoties turguje Naujamiestyje siūloma statyti raudonų plytų paviljoną. Kaip BNS informavo savivaldybė, viešas projekto aptarimas vyks balandžio 20 dieną, vėliau iki rudens tikimasi turėti parengtą projektą, o lapkritį gauti statybos leidimą ir skelbti rangovo konkursą. Sėkmingai susiklosčius aplinkybėmis, rangovą tikimasi išrinkti 2024-ųjų pavasarį, o teritorija turėtų būti baigta tvarkyti per metus.

2021-ųjų rugpjūtį rekonstrukcijai uždarytus Vilniaus kongresų rūmus tikimasi atverti kitų metų sausį, tačiau tai priklausys ir nuo papildomo finansavimo, sako Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro vadovas Stasys Pancekauskas. Pasak jo, koncertų salė pasikeis iš esmės, žmonės jos neatpažins. „Dar turime neišspręstų klausimų, ar galėsime po pirmo etapo bent dalį darbų atlikę iš antro etapo atidaryti salę, ar negalėsime.

Komercinių bankų pelnas rekordinėse aukštumose. Pernai bankai susižėrė beveik pusę milijardo eurų. Šiais pinigais su valstybe bankai dalintis nenori, agituoja prieš solidarumo mokestį, kurį jiems nori uždėti valdantieji. Seimo nariai toliau nesutaria, kur būtų galima panaudoti papildomai iš bankų surinktus pinigus: konservatoriai nori investuoti į krašto apsaugą, o opozicija nori dalį pinigų grąžinti žmonėms, mokantiems padidėjusias paskolų įmokas.

Nekilnojamo turto (NT) kainos ir būsto paskolų įmokos auga. NT specialistai pastebi, kad gyventojų įsigyjamų butų plotas mažėja, nes gyventojai paprasčiausiai nebeįperka didesnių būstų. Tačiau už vieno kambario butą Vilniuje gali tekti pakloti ir daugiau nei 200 tūkst. eurų. Žinoma, patys brangiausi butai Vilniaus senamiestyje ar centre. Ten vieno kambario butas atsieis daugiau nei 200 tūkst. eurų.

Parduotuvės ir prekybos centrai primena, kad Velykų dieną didelė dalis prekybos vietų nedirba, o antrąją veiks įprastu darbo grafiku.  Dieną prieš Velykas, šeštadienį, ir antrąją Velykų dieną, pirmadienį, visos „Iki“ parduotuvės dirbs įprastu grafiku. Velykų sekmadienį, balandžio 9-ąją, įprastos „Iki“ parduotuvės nedirbs, tačiau visą parą veiks net trys autonominės tinklo parduotuvės.

Seime įklimpo siūlymas valstybės ir savivaldybių akcinėms bendrovėms – pavyzdžiui, šilumos, vandens ūkiams, susisiekimo bendrovėms – leisti turėti amžinus vadovus. Prieš šešerius metus dviejų kadencijų po penkerius metus ribą palaikę ir su valstiečiais priėmę konservatoriai, dabar jau pučia į kitą dūdą – dalis jų siūlo tas kadencijas panaikinti, nes esą regionuose trūksta vadovų.

Gyventojams primenama, kad yra būdas, kaip galima gauti daugiau pajamų. Be to, tam nereikia atiduoti dalies savo algos kaip kaupiant pensiją fonduose. Šiuo metu Lietuvoje galiojantys įstatymai numato, kad kiekvienas žmogus, kuris neatlygintinai aukoja savo kraują, gali pretenduoti į Garbės donoro vardą ir antrojo laipsnio valstybinę pensiją.  Taigi, sulaukus pensinio amžiaus, gyventojas, atitinkantis numatytus reikalavimus, galėtų gauti papildomą išmoką.

Lietuvių kelionių į užsienį per Velykų šventes gerokai padaugėja, tačiau pardavimams jau pasiekus 2019 metų lygį, keliautojų skaičius vis dar yra mažesnis.  Nacionalinės turizmo verslo asociacijos bei Lietuvos turizmo rūmų prezidentė Žydrė Gavelienė BNS teigė, kad Velykinių kelionių pardavimai jau pasiekė ikipandeminį laikotarpį, tačiau keliautojų skaičius 2019 metams dar neprilygsta.

Šylant orams ir kai kuriems miestams jau planuojant baigti šildymo sezoną, šalies didmiesčiai dėl jo pabaigos dar nenusprendė. Jų atstovai sako, kad konkrečią šildymo pabaigos datą lems oro sąlygos.  Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas BNS teigė, kad dėl šildymo pabaigos sostinėje turėtų būti sprendžiama po Velykų.  „Pastarosiomis dienomis lauko temperatūra dar smarkiai svyravo, todėl nutraukti šildymo sezoną dar nebuvo svarstoma.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) primena, kad pavasarinis atlydys skatina gruntinio vandens, cheminės sudėties pokyčius, o tai reiškia, kad pavasarį gali keistis, pablogėti šachtinių šulinių ar gręžinių vandens kokybė, rašoma įmonės pranešime. Todėl, gyventojams, kurie naudoja tokių šulinių vandenį maistui, rekomenduojama reguliariai atlikti geriamojo vandens mikrobiologinės bei cheminės taršos tyrimus.

Nors oras kol kas nelepina šiluma, gamta nepamiršta skelbti pavasario. Pradėjo tekėti beržų sula. Tiesa, procesą kiek pristabdė atvėsęs oras, bet atšilus sulos mėgėjai galės skanauti medžio sulčių. Tikriausiai tik beržų sulos jau bus galima prisileisti. O kas jau nespėjo paragauti klevų sulos – vargiai šiemet ar jos beparagaus. Marijampolės savivaldybėje, Dambavos kaime, gyvenantis Kazimieras sulą leidžia ir ja mėgaujasi daugiau nei pusšimtį metų.

Jau netrukus prasidės svarbiausi pavasario darbai, o Panevėžio rajono žemės ūkio sektoriaus darbdaviai nerimauja, kas jų ūkiuose dirbs. Kaip ir kasmet ūkininkai susiduria su darbuotojų trūkumu, nors minimalaus atlyginimo jau seniai nesiūlo. Kvalifikuotus žemės ūkio darbuotojus ūkininkai saugo kaip savo akį, o kaip privilioti nekvalifikuotą darbo jėgą – lieka nemenkas iššūkis.

Neseniai priimtas sprendimas mažinti naftos gavybą kainas pakėlė, tačiau dabar jos stabilizavosi. Specialistai neslepia, kad kuro kainas prognozuoti sunku, tačiau tikėtina, kad jos ir toliau mažės. Degalinių atstovai palygino degalų kainas dabar su didžiausiu šuoliu ir papasakojo, nuo ko priklauso tiek mažmeninės, tiek didmeninės jų kainos. Pašnekovų teigimu, dyzelinas pastaruoju metu pinga ir galimai degalų kainos pamažu grįš į prieš karą Ukrainoje buvusį lygį.

Per Velykas gyventojai kiaušinių perka daugiau nei įprastai, todėl tam prekybininkai ruošiasi iš anksto, pavyzdžiui, kai kurie, paprastai nesiūlantys kiaušinių baltu lukštu, prieš Velykas jų atsiveža. Visgi kai kurie ekspertai mano, kad dėl augančių kainų kiaušinių vartojimas šiemet gali būti kiek kuklesnis.

Jei jūsų artimieji kreipėsi dėl dantų protezavimo, gali būti taip, kad mirus tokiam artimajam ligonių kasose liko paveldėtojui priklausančių lėšų. Dalis žmonių, palaidojusių artimuosius ir paveldėjusių jų turtą, greičiausiai nė nežino, kad mirusieji savo lėšomis protezavo dantis ir laukė patirtų išlaidų kompensacijos.