Lietuvos verslas

Bankrutuojanti logistikos ir krovinių pervežimo įmonė „Baltic Line“ atleidžia visus dirbančius asmenis. Apie tai, kad atleidžia 51 asmenį bendrovė Užimtumo tarnybą informavo balandžio 12 dieną. Kovo pabaigoje bendrovės vadovas ir didžiausias akcininkas Nikolajus Makmakas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu iškelti bankroto bylą. Prašyme N. Makmakas teigė, kad bendrovė susidūrė su finansiniais sunkumais ir tapo nemoki, todėl negali įvykdyti įsipareigojimų kreditoriams.

Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). LEA duomenimis, balandžio 22-ąją litras dyzelino Lietuvoje vidutiniškai kainavo 1,53 euro, vidutinė benzino trimis centais brangiau – 1,56 euro. Per savaitę benzino vidutinės kainos Lietuvoje ir Estijoje padidėjo atitinkamai 0,3 proc. ir 3,7 proc.

Ieškant lėšų šaltinių papildomai finansuoti gynybą, Liberalų sąjūdis sutiktų didinti akcizus, svarstytina laiko ir idėją didinti pelno mokesčio tarifą vienu procentiniu punktu, sako koalicinės partijos ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Iš to, kas jau buvo nuskambėję, ir iš diskusijų, kurias turėjome partijos viduje, manome, kad akcizų pakėlimas galėtų būti vienas iš tų kelių.

53 hektarų ploto sklype Radviliškio rajone bendrovė „YIT Lietuva“ statys 52,6 mln. eurų vertės „Agrokoncerno grupės“ karvių fermų kompleksą. „Dėl savo masto, skirtingos paskirties patalpų, infrastruktūros objektų ir specifinių techninių sprendimų poreikio fermų komplekso statybos bus išties kompleksiškas projektas ir taip pat didžiausias tokio tipo paskirties, kokio iki šiol esame ėmęsi Lietuvoje“, – pranešime teigė „YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas.

Tūkstančiai gyventojų dėl vienų ar kitų priežasčių iki šiol nepasiėmė nemenkų sumų, kurios jiems priklauso permokėjus mokesčius. Jeigu jie ir toliau to nepadarys, pinigai nukeliaus į valstybės biudžetą – tai yra bendrą valstybės pinigų katilą. Kaip žinoma, per milijoną šalies gyventojų kiekvienais metais teikia pajamų deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI). Daliai tokių gyventojų susidaro gyventojų pajamų mokesčio (GPM) nepriemoka, kurią reikia patiems sumokėti VMI.

Buvęs „BaltCap Infrastructure Fund“ partneris Šarūnas Stepukonis į Estijos azartinių lošimų organizavimo kompanijos „OB Holding 1“ sąskaitą Lietuvoje galėjo pervesti 31,6 mln. eurų, praneša „Verslo žinios“. Taip fondo „BaltCap Infrastructure Fund“ įmonės „Žvirgždaičių energija“, „Nullus“ ir „Moelta“ nurodė Lietuvos apeliaciniam teismui, nagrinėjusiam jų pateikto ieškinio teismingumo jurisdikcijos klausimą. Estijos „OB Holding 1“, valdanti „Olybet.

Buvęs „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška dirbs „Ignitis grupės“ Kauno kogeneracinės jėgainės (KKJ) valdyboje, ketvirtadienį pranešė įmonė. Konsultacijų įmonių „LitAir“ akcininkas bei „MB Capital” steigėjas M. Bartuška paskirtas finansų valdymo srities nepriklausomu valdybos nariu. Nepriklausomo valdybos nario atrankoje dalyvavo 25 kandidatai.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako skeptiškai vertinanti laisviečių siūlymą papildomas lėšas gynybos finansavimui gauti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. Anot jos, tai nėra nei tvarus, nei teisingas sprendimas. „Liberalai vertina tai, kas buvo pateikta ypatingai pastarajame susitikime Vyriausybėje.

Lietuvoje po truputį nebelieka pasenusių ryšio technologijų – atsisveikinama su nebeaktualiu 3G ryšiu. Kaip šiam pokyčiui turėtų pasiruošti gyventojai? Pasak Arnoldo Lukošiaus, „Tele2“ Inovacijų eksperto, dauguma žmonių šio pokyčio nepajaus visai, tačiau kai kuriems verta pasitikrinti, ar nereikėtų atsinaujinti SIM kortelės. To nepadarius laiku, prisiskambinti gali ir nebepavykti, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Vienas didžiausių Lietuvos komercinių bankų „Swedbank“ pirmąjį ketvirtį uždirbo 84 mln. eurų grynojo pelno – 15,2 proc. mažiau nei pernai tuo pat metu (99 mln. eurų).  Bendros „Swedbank“ pajamos per tris mėnesius siekė 206 mln. eurų – 25,6 proc. daugiau (164 mln. eurų), ketvirtadienį pranešė bankas.  Grynosios banko palūkanų pajamos buvo 166 mln. eurų – 31,7 proc. didesnės (126 mln. eurų), grynosios komisinių pajamos – 30 mln. eurų – tiek pat.

Vilniaus rajone baigti Neries transformatorių pastotės rekonstrukcijos pirmojo etapo darbai ir įjungta laikinoji jungtis Lietuvos elektrinė–Neris–Utena, praneša Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. „Įjungę laikinąją jungtį Lietuvos elektrinė–Neris–Utena, visiškai užbaigėme Neries pastotės 330/110/10 kV skirstyklų pirmojo rekonstrukcijos etapo darbus.

Darbdavys siūlo šalia pagrindinių pareigų padirbėti papildomai? Dažniausias klausimas – ar reikia sudaryti naują darbo sutartį? Ne, nereikia. Dėl darbo sutartyje anksčiau nesulygtos papildomos darbo funkcijos atlikimo pas tą patį darbdavį darbo sutarties šalys gali susitarti susitarimu dėl papildomo darbo, kuris tampa darbo sutarties dalimi, ra6oma pranešime žiniasklaidai.

Įprasta manyti, kad sulaukę pensijos daugelis gyventojų meta darbus ir džiaugiasi visu laisvu laiku – skiria jį pomėgiams ar padeda vaikams auginti anūkus. Tačiau taip toli gražu nėra. Daugybė lietuvių ir sulaukę pensijos dirba toliau. Valstybės duomenų agentūra skaičiuoja, kad 2023 m. daugiau nei trečdalis (35,6 proc.) 50–74 metų gyventojų gavo valstybinę socialinio draudimo pensiją.  Didžioji dalis (90,4 proc.

Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad savivaldos pajamos dėl to nemažėtų. Ekonomikos ir inovacijų ministrės teigimu, ir savivaldybės turi prisidėti prie šalies gynybos stiprinimo. „Savivaldybių pajamos ir toliau auga, jos nemažėtų. Ir nuo dabartinės bazės, ką jos turi, savivaldybių pajamos augo ir augs.

Vilniaus miestas ir Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) iš Prancūzijos energetikos grupės „Veolia“ jau atgavo dalį Stokholmo arbitražo pernai lapkritį priteistos sumos – 9,5 mln. eurų už įmonės 2002–2017 metais parduotus apyvartinius taršos leidimus (ATL), BNS informavo šilumos tiekėja. Pasak bendrovės, miestas ir VŠT iki vasaros tikisi atgauti dar 22,6 mln. eurų iš „Veolios“ gruodį į depozitinę sąskaitą pervestos 34,8 mln. eurų kompensacijos.

Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. Jos duomenimis, 58 proc. teigiamai ar greičiau teigiamai vertina tokį draudimą Rusijos piliečiams, 56 proc. palaikytų ar greičiau palaikytų tokio ribojimo įvedimui baltarusiams. 12 proc. siūlymą drausti įsigyti turto Rusijos piliečiams vertina patenkinamai (13 proc.

Nors Seimas ne vieną kartą yra atmetęs opozicijos iniciatyvas nemokamai maitinti visus pradinukus, Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis ketvirtadienį vėl bandys teikti parlamentui tai numatančias  įstatymo pataisas. Seimui bus pasiūlyta nemokamus pietus, nevertinant pajamų, skirti mokiniams, kurie mokosi pagal pradinio ugdymo programą trečiojoje ir ketvirtoje klasėse.

Tai, kad maisto produktai Lietuvoje – itin brangūs, žino daugelis. Vis tik kiekvienai šeimai su tokiomis kainomis tvarkytis pavyksta skirtingai: vieni per mėnesį išleidžia 300 eurų, kitiems tenka pakloti net ir 1 tūkst. eurų. Lietuviai papasakojo, kad vieniems sutaupyti padeda mėsos atsisakymas, kiti valgo tik namie. Yra ir tokių, kurie akcijų metu užsiperka didelį kiekį produktų ir juos tiesiog užšaldo.

Dalis moterų skundžiasi, kad šeimoje jas prislegia ne tik buities, bet ir vaikų išlaikymo rūpesčiai. Ne visi vyrai sutinka finansiškai prisidėti prie atžalų išlaikymo. Tokiose situacijose atsidūrusioms moterims teisininkai primena, kad alimentus galima prisiteisti ir esant santuokoje. Įstatymai numato tėvams pareigą rūpintis vaikais, nesvarbu jie gyvena santuokoje ar ne. Specialistai pataria pirmiausia bandyti taikiai susitarti dėl vaikų išlaikymo, alimentų.

Kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos kontroliuojama šildymo sistemų prekybos ir įrengimo grupė „Vilpra“ į Kirgiziją eksportuodama kondicionierius galimai apeidinėjo Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai ir Baltarusijai, rodo tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ su partneriais Lietuvoje ir Baltarusijoje atliktas tyrimas.

„Swedbank“ įspėja savo klientus, kad netrukus bus atliekami sistemų atnaujinimai, kurio metu gali sutrikti banko paslaugos.  „Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį (balandžio 25 d.) „Swedbank“ planuoja vykdyti reguliarų IT sistemų atnaujinimą. Dėl atnaujinimo darbų gali trumpam sutrikti kai kurios banko teikiamos paslaugos. Duomenų bazių atnaujinimo metu „Swedbank“ išduotos mokėjimo kortelės gali būti aptarnaujamos su trumpalaikiais trikdžiais nuo 00:00 iki 4:30 val.

Vilniaus apygardos teismas turės iš naujo nagrinėti, ar investicijų bendrovės „BaltCap“ infrastruktūros fondo įmonių ieškinys dėl Šarūno Stepukonio praloštų dešimčių milijonų eurų grąžinimo turi būti nagrinėjamas Lietuvos ar Estijos teisme, nusprendė Apeliacinis teismas.

Nepriklausoma elektros tiekėja „Enefit“ iš vaivorykštinių upėtakių auginimu užsiimančios bendrovės „FishNet“ už nepagrįstai reikalavo daugiau nei 1 mln. eurų už elektros tiekimo sutarties nutraukimą, pranešė Lietuvos apeliacinis teismas.  Teismas trečiadienį paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2023 metų gruodžio sprendimą ir patvirtino, kad „Enefit“ nepagrįstai iš elektros pirkimo–pardavimo sutartį su ja nutraukusios „FishNet“ reikalavo sumokėti sutarties nutraukimo mokestį.

Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) įpareigojus gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorę „AmberGrid“ pakeisti galimai rusiškas jungiamąsias detales Lietuvos ir Lenkijos magistraliniame dujotiekyje (GIPL), ši savo ruožtu akcentuoja, kad tai už savo lėšas turės padaryti dujotiekio rangos darbus atlikusi bendrovė „Alvora“. VERT: „AmberGrid“ įpareigota pakeisti dalį dujotiekio detalių Kaip pentadienį pranešė VERT, iš viso Lietuvos ir Lenkijos magistraliniame dujotiekyje (GIPL) yra...

Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. Skaičiuojama, kad Ministrų kabineto patvirtinti Mokėjimų įstatymo pakeitimai krepšelį gyventojams ir smulkiam verslui nuo 2025-ųjų sausio atpigintų nuo 1,47 iki 1 euro, o socialiai remtiniems asmenims – nuo 0,73 iki 0,5 euro per mėnesį.

Darnaus vystymosi vertė įmonėje ne visada išreiškiama finansine grąža, rodo atlikti tyrimai. Anot finansų inžinerijos profesorės, VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto Dinamiškosios vadybos instituto direktorės Indrės Lapinskaitės, efektyvumu pagal minėtą rodiklį pasižymėjo vos viena tirta įmonė. Ji sako, kad darni veikla įmonėje turi būti tęstinė ir ilgalaikė, tik tada bus galima įžvelgti tvarumo sukurtą vertę.

Viešojoje erdvėje kilus diskusijai dėl „Vičiūnų“ gamyklą Kaliningrade įsigijusios įmonės, „Vičiūnai Group“ valdybos narys Dainius Matijošaitis teigia, kad jam pačiam informacija apie „Gruppa Okean“ įtarimų nesukėlė. Pasak jo, įstatinio kapitalo įnešimas šiuo atveju nėra būtinas, o įsteigti įmonę tokiam pirkiniui yra gana įprasta praktika ne tik Rusijoje.

Vyriausybė pritaria, kad elektros gamybos įmokos turi būti nustatytos visiems savarankiškai ją gaminantiems vartotojams. Tačiau, anot ministrų kabineto, leidimą gaminti elektros energiją iki 2023 metų liepos 1 dienos gavę vartotojai turėtų pradėti mokėti po 10 metų. Šios Vyriausybės išvados Seimas prašė dėl „demokratų“ frakcijos atstovų Laimos Nagienės, Lino Kukuraičio ir Zigmanto Balčyčio teikiamų Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimų.

Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis trečiadienį susitiko su Filipinų užsienio reikalų sekretoriumi Enrique A. Manalu. Tai pirmasis istorijoje Lietuvos užsienio reikalų ministro vizitas į Filipinus. Susitikime užsienio reikalų ministras patikino E. A. Manalu, kad Lietuva yra pasirengusi pradėti vystyti dvišalius projektus su Filipinais ekonominio bendradarbiavimo ir saugumo srityse. „Mes matome Filipinus kaip augančią, stabilizuojančią jėgą ASEAN ir platesniame regione.

Po automobilių laužyne Vilniuje kilusio gaisro, kurio žala gamtai siekia beveik 6 mln. eurų ir kurio pasekmes dėl itin toksiškų dūmų juto gyventojai, suskubta pranešti, kad automobilių ardymas bei metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. Vis dėlto aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė Eltą patikina, kad kol kas konkrečių siūlymų ar projektų, kurie nacionaliniu lygmeniu imperatyviai reguliuotų pavojingų veiklų, objektų vietų parinkimą, šiuo metu nėra.

Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu,  pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas.  „Kadangi aukso kaina kilo, Lietuvos banko valdomos aukso atsargos taip pat pabrango“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė LB Rinkos operacijų departamento direktorius Marius Ignotas.    „Vien tik dėl aukso kainos pokyčio šio rezervo vertė padidėjo ir praėjusiais metais pasiekė 355 mln.

Paštu ant ratų vadinami mobilieji laiškininkai vien tik nuo šių metų pradžios atokesnėse gyvenvietėse pašto paslaugas suteikė kone 4 milijonus kartų – apie milijoną kartų kas mėnesį. Šiuo metu mobilieji laiškininkai visoje šalyje aptarnauja daugiau apie 650 tūkst. adresų – gyventojams pristato siuntas, prenumeruojamus leidinius, taip pat pensijas bei kitas socialines išmokas, rašoma pranešime spaudai.

Balandžio 28 dieną atnaujinimui uždaroma viena didžiausių uostamiesčio „Maxima“ XXX parduotuvių, įsikūrusių „Akropolyje“, Taikos pr. 61, Klaipėdoje, rašoma bendrovės pranešime. Planuojama, kad atsinaujinusi klaipėdiečių pamėgta parduotuvė duris atvers jau rugsėjo mėnesio pabaigoje. Kol vyks parduotuvės atnaujinimas, prekybos centre laikinai veiks nauja „Maxima“ X parduotuvė, kurioje pirkėjai ras būtiniausias kasdienes prekes. Nuolaidos iki 70 proc.

Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu punktu didinant pelno mokesčio tarifą. Anot partijos, tai leis asignavimus krašto apsaugai kitąmet padidinti apie 420 mln. eurų ir taip pasiekti 3 proc. bendrojo vidaus produkto gynybos finansavimo ribą.

Nuo pirmadienio uždaromas Vilniaus oro uoste esantis automobilių užvažiavimo prie išvykimo terminalo kelias, transporto priemonės bus nukreipiamos į kitas trumpalaikiam sustojimui ar parkavimui skirtas vietas. Kaip trečiadienį pranešė Lietuvos oro uostai, šių metų gegužės mėnesį vadinamoji „Kiss and Fly“ zona, kurioje išlaipinami keleiviai, veiks tik PC ir P3 oro uosto aikštelėse. Keleivius atvežę automobiliai „Kiss and Fly“ aikštelėse galės nemokamai stovėti 15 minučių.

Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. Tai numatyta trečiadienį Lietuvos kariuomenės, Gynybos resursų agentūros ir Inovacijų agentūros atstovų pasirašytame susitarime, BNS nurodė Krašto apsaugos ministerija.

Kauno apylinkės teismas kaltu dėl darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimo, kurie lėmė darbuotojo mirtį, pripažino bendrovės „Elektros automatika“ darbų vadovą, jam skirta bauda, priteisti civiliniai ieškiniai. Kaip pranešė teismas, balandžio 23 dieną K. V. skirta 9,5 tūkst. eurų dydžio bauda. Byloje iš dalies tenkintas mirusiojo sutuoktinės civilinis ieškinys, kuriuo iš atsakovės bendrovės „Elektros automatika“ nukentėjusiajai priteista 40 tūkst.

Valstybės duomenų agentūra praneša, kad 2022 m. didžiausias mėnesinių algų vidurkis fiksuotas tarp įmonių vadovų – 2905,7 euro, specialistų – 2397,7 eurų, o technikų ir jaunesniųjų specialistų – 1798,3 eurų. Tuo metu mažiausiai uždirbo paslaugų sektoriaus darbuotojai ir pardavėjai, kurių atlygio vidurkis siekė 1233 eurų ir nekvalifikuoti darbininkai – 1023,3 eurus.

Kiekvienam įprastos yra 1 ar 2 eurų monetos. Tačiau netrukus Lietuvos bankas išleis kiek netikėtos – 1,5 euro vertės euro monetą. Keista ne tik monetos nominali vertė, bet ir jos tema – pasaka apie 12 brolių. „Dvylika brolių juodvarniais lakstančių“ – gerai žinoma lietuvių liaudies pasaka apie sesę, ieškančią užburtų savo brolių, paverstų juodvarniais. Juodvarniai simbolizuoja paslaptingą ir stebuklingą pasaulį, į kurį patekti nėra labai lengva.

Energetikos ministerijai patikslinus finansavimo sąlygas, Lietuvos energetikos agentūra (LEA) skelbia nuo trečiadienio penkioms darbo dienoms stabdanti verslo, ūkininkų ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų paraiškų priėmimą saulės elektrinėms sausumoje ir elektros energijos kaupimo įrenginiams įsirengti. „Patikslintos projektų finansavimo sąlygos dabar aiškiau reglamentuoja šios investicinės paramos teikimą.

Aplinkosaugininkams bei kitų institucijų pareigūnams nustačius, jog automobilis viršijo išmetamųjų dujų normą, jo techninę apžiūrą siūloma naikinti ne po dviejų parų kaip numatyta dabar, bet po septynių darbo dienų, sako aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė.  Jos teigimu, Aplinkos ministerija antradienį gavo suderinti tai numatantį Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) direktoriaus įsakymo pakeitimo projektą.

Vyriausybė trečiadienį svarstys Energetikos ministerijos parengtą vandenilio plėtros Lietuvoje 2024–2050 metais gairių projektą, kuriomis siekiama sukurti žaliojo vandenilio ekosistemą ir infrastruktūrą, nustatyti pagrindines jo plėtros kryptis iki 2050 metų ir uždavinius iki 2030 metų.  Pritarus gairėms, ministerija iki spalio 9 dienos turės parengti ir Ministrų kabinetui pateikti svarstyti jų įgyvendinimo veiksmų planą.

Lietuvai prieš mėnesį sugriežtinus iš Rusijos ir Baltarusijos į Lietuvą įvežamų grūdų kontrolę, jų importas per šį laiką beveik sustojo, tačiau tačiau smarkiai išaugo tranzitas į kitas Europos Sąjungos (ES) rinkas, teigia šiuos krovinius tikrinanti Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).  „Po kovo 18 dienos stebime importo iš Rusijos ir Baltarusijos į Lietuvą sumažėjimą 95 procentais, tačiau stebime (didesnį – BNS) įvežimą į Lietuvą importui į kitas ES šalis“, – BNS sakė tarnybo...

Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį skelbs sprendimą, kokiais atvejais baigus fizinio asmens bankroto procesą nenurašomos jo valstybei mokėtinos baudos ir ar toks reglamentavimas atitinka Konstituciją, pranešė KT. Prašymą ištirti Fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatų atitikimą pareiškė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT). Anot LAT, įstatyme nėra aiškiai nustatyta, už kokių įstatymų pažeidimą fiziniam asmeniui paskirtos baudos nėra nurašomos baigus jo bankroto procesą.

Trečiadienį Vyriausybė spręs, ar Seimui siūlyti Augalų apsaugos įstatymo pakeitimus, kuriais Lietuvos rinką siekiama apsaugoti nuo falsifikuotų ar netinkamai registruotų augalų apsaugos produktų. Tokią iniciatyvą Ministrų kabinetui parengė Žemės ūkio ministerija. Anot ministerijos, dabartinis tokių produktų reguliavimas yra nepakankamas ir neužtikrina pažeidimų, susijusių su falsifikuotais augalų apsaugos produktais, prevencijos.

Gavę baudą ar turėdami sumokėti mokesčius dalis žmonių tai atidėlioja, nes neturi laiko, pinigų arba bando nuslėpti turtą, kad skolos nebūtų išieškotos. Specialistai įvardijo, kokių skolų, praėjus senaties terminui, išvengti pavyks, o kurios niekada nebūna „nurašomos“ ir gali būti paveldimos ar išieškomos iš sutuoktinio.

Darbo vietoje darbuotojai naudoja įvairias darbo priemones. Jas privalo suteikti darbdavys. Tačiau kartais darbuotojai, gavę darbinį telefoną ar automobilį, norėtų jais naudotis ir laisvalaikiu. Darbo teisės specialistai paaiškina, kaip, kada galima darbo priemonėmis naudotis asmeniniais tikslais ir kiek už tai teks sumokėti darbdaviui. Portalo tv3.lt skaitytojas Remigijus pasakojo, kad darbe naudojasi darbiniu telefonu.

Seimas imasi svarstyti Civilinio kodekso (CK) pataisas, siūlančias supaprastinti paramos nevyriausybininkams teikimo procedūrą. Jeigu Seimas pritartų, bet kokio dydžio nevyriausybininkams skirtos paramos nebereikėtų forminti pas notarą – jos sutarčiai sudaryti pakaktų rašytinės formos.

Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. Seimas antradienį priėmė tai numatančias Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo pataisas.  Įstatymas dėl svarbių duomenų atvėrimo nuo lapkričio 1-osios bus taikomas visoms 274 uždarosioms akcinėms ir akcinėms bendrovėms, kurias valdo valstybė arba savivaldybės.