Lietuvos verslas

Apsipirkinėjimas internetu, ypač iš asmenų socialiniuose tinkluose, neretai apkarsta, nes pirkėjai lieka apgauti, o pardavėjai pradingsta. Vis tik kiek neįprasta, kai tokiomis aferomis užsiiminėja dešimtis tūkstančių sekėjų turinti parduotuvė. Šimtai be prekių ir be pinigų likusių klientų, grasinimais besišvaistanti parduotuvės savininkė, klastočių pardavinėjimas, galimai slepiami mokesčiai ir kitos apgavystės vyksta atvirai, tačiau ir toliau sėkmingai.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė tikina neatmetanti galimybės, kad bankų solidarumo mokestis galėtų būti pratęstas. Ji taip pat kritikavo Lietuvos banką dėl „nepakankamos veiklos vertinant situaciją bankų sektoriuje“. „Bankų pelnai, paskelbta informacija apie pernai uždirbtus bankų pelnus, apie 1 mlrd. eurų yra uždirba, jau atskaičius solidarumo mokestį apie 250 mln. eurų.

VIsuomenę suskaldžiusi „GO Vilnius“ reklama dalį susidomėjusių privertė pasigilinti, kas per įmonė sukūrė šią reklamą. Paaiškėjo, kad „GO Vilnius“ – tai Vilniaus savivaldybės įmonė, išlaikoma iš mokesčių mokėtojų pinigų. Joje iš 56 darbuotojų 50 yra laikomi „vadovais“, o gyvai į biurą pačioje sostinės širdyje jie privalo ateiti vos 3 dienas į savaitę. Daugiau apie šią įmonę sužinojo TV3 laidos „Top 3“ žurnalistai.

Tūkstančiams lietuvių emigravus ar tiesiog išmirus, nemažai butų ir namų lieka tušti. Jų paveldėtojams ar pirkėjams atrodo, kad toks turtas yra saugus. Tačiau, jame apsigyvenus nekviestiems svečiams, gali kilti rimtų problemų, o mėginant išvaryti gali tekti mokėti ne tik baudas.

Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė sako, kad šalyje turi būti sukurtas valstybinis bankas. Anot jos, tai turėtų būti numatyta LSDP rinkiminėje Seimo programoje, o toks sprendimas leistų pagerinti konkurencinę aplinką.

Atšilus orams darbdaviai vis intensyviau ieško sezoninių darbuotojų. Labiausiai pastiprinimo dairosi įvairios maitinimo įstaigos. Pasak restoranų atstovų, daugiausiai dirbti sezono metu ateina studentai ir moksleiviai. Pasirodo, kad jaunimas nori mažai dirbti, bet daug užsidirbti, kai kurie svajoja be jokios patirties į rankas gauti ir iki tūkstančio dviejų šimtų eurų. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Miškų savininkams, norintiems pagerinti jiems priklausančių išretėjusių ir ekonomiškai menkaverčių medynų ar krūmynų kokybę, pertvarkant juos į produktyvius ir atsparius klimato kaitai medynus, bus skiriamos dotacijos, rašoma pranešime žiniasklaidai. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) jau kviečia teikti paraiškas šiai paramai gauti.

Netikėtai netekus darbo, bedarbio pašalpa kartais tampa išsigelbėjimu. Visgi dažnam nelengva perprasti jos skyrimo ir apskaičiavimo subtilybes bei įvairias išimtis, todėl ekspertai paaiškina, kokio dydžio išmoką galima gauti bei ar jums galėtų priklausyti papildoma pašalpa, rašoma pranešime spaudai.

Statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas teigia, kad per 2023 m. Lietuvoje veikiančios statybos bendrovės užsienio rinkose įvykdė darbų, kurių vertė prilygo 620 mln. eurų. Anot jo, taip pat pastebimas išaugęs pasitikėjimas lietuviškomis statybos bendrovėmis. „Vien praėjusiais metais Lietuvos statybininkai užsienyje atliko daugiau kaip 620 mln. eurų vertės darbų. Tai yra rekordinis eksporto rodiklis“, – parodoje „RESTA 2024“ kalbėjo D. Gedvilas.

Lietuvos verslo konfederacija (LVK) kritiškai vertina Finansų ministerijos parengtame projekte „Vienas langelis prievolėms valstybei sumokėti“ numatytą pokytį, kuomet baudų ir ekonominių sankcijų įsiskolinimų valstybėje išieškojimą perimtų Vyriausybė. Anot LVK generalinio direktoriaus pavaduotojo Emilio Ruželės, tai toliau turėtų daryti anstoliai.

Visuomenėje verda diskusijos dėl gyventojų atsakomybės už jiems priklausančius statinius bei dėl to, ką daryti su senos statybos daugiabučiais pastatais. Svarstoma apie nedidelės dalies daugiabučių namų, kurie yra avarinės būklės, griovimą.

Smulkieji ūkininkai iki gegužės 15 d. dar gali pasinaudoti galimybe paskutinį kartą ypač palankiomis sąlygomis gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“.  Parama smulkiesiems ūkiams yra negrąžintina parama, kuri finansuojama 100 proc., t. y. ūkininkui nebūtina prisidėti savo lėšomis, visas išlaidas galima padengti paramos lėšomis, informuoja Žemės ūkio ministerija.

Vienas radviliškietis pigiau iš nepažįstamojo nusipirko elektrinę žoliapjovę, o paskui pasigailėjo – prarado ir ją ir pinigus. Pasirodo, robotukas buvo pavogtas Švedijoje. Pasak policijos pareigūnų, panašių istorijų su vogtomis žoliapjovėmis nutinka kone kasdien. Nežinojo, kad prekė vogta „Husqvarna“ serviso meistras Antanas, kuriam žmonės atveža sugedusias žoliapjoves, pasidalino viena įdomesnių istorijų. „Plungėje nusipirko robotą, sakė, kad viskas tvarkoj su tuo robotu.

Komerciniams bankams didinant paslaugų įkainius šalies gyventojams bei uždarant skyrius regionuose, Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta tai vadina bankų socialinės atsakomybės stoka. „Tam tikrų įkainių didinimas šiame kontekste, kai bankų pelningumas išties yra didelis, vienas didesnių Europos Sąjungoje, natūraliai kelia klausimų visuomenei, kelia klausimų ir mums.

Šalyje veikiantiems bankams pernai uždirbus beveik milijardą eurų grynojo neaudituoto pelno – dvigubai daugiau nei užpernai – Lietuvos banko (LB) valdybos narys sako, kad paslaugų įkainių didinimas augančio pelningumo fone rodo socialinės atsakomybės trūkumą. „Tam tikrų įkainių didinimas šiame kontekste, kuomet bankų pelningumas yra vienas didesnių ES, kelia klausimų natūraliai. Kelia klausimų visuomenei, kelia klausimų ir mums.

Artėjant Motinos dienai gyventojai suskubo tvarkyti kapus. Tačiau šį darbą žmonės vis dažniau patiki kapų tvarkytojams. Jie tikina, kad motinos diena tokia pat didelė šventė, kaip ir Vėlinės. Jie skaičiuoja išaugusį užsakymų skaičių ir vardija kainas. Pasak kapų tvarkytojų, vienkartinis kapo tvarkymas gali atsieiti nuo 39 eurų, o sezoninis – nuo 299 eurų.

Lietuvos finansų technologijų (fintech) startuolis „Neo Finance“ į veiklą Nyderlanduose per ateinančius metus investuos daugiau nei 2 mln. eurų. Lėšos bus skirtos antrinės „Neo Finance“ įmonės Nyderlanduose teikiamoms vartojimo paskoloms bei paskoloms smulkiam ir vidutiniam verslui finansuoti, penktadienį per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė įmonė.

Vis labiau populiarėja pietų miegas darbe ir kai kurios įmonės propaguoja tokį darbuotojų įprotį. Įmonės investuoja ne tik į patogias sofas biure, vadinamus miego kambarius, kur galima nusnūsti, bet ir į miegadienius, kuomet į darbą galima ateiti ir vėliau. Pasak gydytojų, darbuotojų miegas po pietų, trunkantis kad ir penkiolika minučių, gali padidinti darbo našumą net iki 35 procentų, paspartinti protinę veiklą.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje Lietuva yra nusimačiusi įvairius tikslus, iš kurių vienas pagrindinių – kad iki 2030 m. atsinaujinantys energijos šaltiniai sudarytų 100 proc. viso galutinio elektros suvartojimo. „Energetikos sektoriuje Lietuva turi tikslą, kad iki 2030 m. atsinaujinantys energijos šaltiniai sudarytų 100 proc. viso galutinio elektros suvartojimo.

Valstybės valdoma energetikos grupė „Epso-G“ į Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ naujos kadencijos valdybą teikia dviejų naujų narių kandidatūras.

Vilniaus Konstitucijos prospekte tarp dangoraižių esantis 1989 metais statytas daugiabutis bus atnaujintas. Pasak sostinės savivaldybės, šio daugiabučio savininkams pasiūlius siekti A klasės ir pristačius naują investicijų planą, namo renovacijai pritarė 64 proc. gyventojų. Pasak Vilniaus savivaldybės, apie miesto centre stovinčio senos statybos daugiabučio renovaciją imta kalbėti ėmė prieš ketverius metus.

Pieno perdirbimo bendrovė „Žemaitijos pienas“ už 2023 metus išmokės 2,08 mln. eurų dividendų arba po 5 centus vienai akcijai. Akcininkai penktadienį susirinkime patvirtino dalies jų pateiktą alternatyvų pelno paskirstymo projektą, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė bendrovė. „Žemaitijos pieno“ valdyba balandžio pradžioje už praėjusius metus siūlė dividendų nemokėti. Bendrovės akcininkai sprendė dėl 102,22 mln. eurų paskirstytino pelno. Iš jo 10 mln.

Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) perspėjo Kauno miesto savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių. Kauno savivaldybė raginama per 20 darbo dienų patvirtinti apie žemėlapiuose pažymėtus neužstatytos buvusiems savininkams ar jų įpėdiniams negrąžintos žemės plotus bei mero sprendimą, jog šis procesas yra baigtas, penktadienį pranešė Aplinkos ministerija.

Šiuo metu gyventojai, kaupiantys pensiją papildomai, sukauptą turtą gali pasiimti tik išėję į pensiją. Dabartinė tvarka prieštarauja Konstitucijai, nes neleidžia žmonėms pasiimti pinigų net tada, kai kaupti netikslinga, pavyzdžiui, mirtinai susirgus. Taip nusprendus Konstituciniam Teismui, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija galiausiai registravo įstatymo pataisas, kurios ir numato, kokiais atvejais sukauptus pinigus bus galima pasiimti.

Medžio plaušo plokščių, kartono bei higieninio popieriaus gamybos grupės „Grigeo“ akcininkai penktadienį pritarė pavadinimo keitimui į „Grigeo Group“, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė įmonė. Grupė pavadinimą keičia siekiant efektyvesnio verslų valdymo ir plėtros. „Grigeo“ vadovas Tomas Jozonis anksčiau sakė, kad keisdama pavadinimą įmonė siekia stiprinti higieninio popieriaus gamybos pozicijas ir užtikrinti dar našesnę įmonės veiklą.

Elektroninių pinigų įstaigai „Guru Pay“ skirta 85 tūkst. eurų bauda už netinkamą klientų dalykinių santykių ir sandorių (operacijų) stebėseną, pranešė Lietuvos bankas (LB).  „Patikrinimo metu nustatyta trūkumų įstaigos vidaus kontrolės pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos srityje – dėl funkcijų paskirstymo bei interesų konfliktų valdymo.

Degalai Baltijos valstybėse per pastarąją savaitę atpigo. Nepakito tik benzino kainos Latvijoje, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausias degalai išliko Lietuvoje. Brangiausias benzinas – Estijoje, o dyzelinas – Latvijoje. Vidutinė populiariausio 95 markės benzino litro kaina „Circle K“ degalinėse Vilniuje sumažėjo nuo 1,624 iki 1,589 euro, Taline – nuo 1,839 iki 1,809 euro, o Rygoje – nepakito – 1,764 euro.

Aleksandro Čeliadino netiesiogiai iš dalies kontroliuojama orlaivių nuomos ir užsakomųjų skrydžių bendrovė „GetJet Airlines“ bylinėjasi su vyriausybine strateginių įmonių sandorius tikrinančia komisija dėl jos išvados suteikiant leidimą kabineto nuomai Vilniaus oro uoste.   Įmonė su Lietuvos oro uostais jau pasirašė patalpų sutartį, tačiau ginčija komisijos rekomendacijas, paremtas, anot jos, pasenusiais duomenimis ir kenkiančias įmonės reputacijai.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad kalbos dėl potencialaus Lenkijos bankų atėjimo į Lietuvą yra „labai toli pažengusios“. Taip pat, anot jo, tarp Vilniaus ir Varšuvos yra daugiau planų ekonominio bendradarbiavimo srityje. „Manau, kad dar neišnaudojome viso mūsų galimo bendradarbiavimo potencialo. Turime daug planų ekonominio bendradarbiavimo srityje ir laukiame Lenkijos bankų atėjimo į Lietuvą.

„MG grupės“ kontroliuojamos didžiausios Baltijos šalių mažmeninės drabužių prekybos grupės „Apranga“ mažmeninė apyvarta pirmąjį ketvirtį siekė 72,3 mln. eurų – 11 proc. daugiau negu pernai sausį-kovą, penktadienį per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė įmonė.  „Aprangos“ grupės neaudituotas konsoliduotas pelnas prieš apmokestinimą šiemet buvo šiek tiek mažesnis nei prieš metus – 1,3 mln. eurų (pernai – 1,4 mln.

Nors nedarbo lygis 2024 m. pradžioje buvo išaugęs, visuomenė optimistiškai žiūri į ateitį, praneša CVbankas.lt portalo vadovas Tomas Toleikis. Anot jo, vis daugiau gyventojų mano, kad nedarbo lygis per artimiausius metus mažės.   „Nedarbo lygis Lietuvoje jau nuo 2023 m. gruodžio mėn. buvo šiek tiek ūgtelėjęs“, – penktadienį darbo rinkos apžvalgos pristatymo metu teigė T. Toleikis. „Gyventojų apklausos duomenimis, nedarbo lygio atžvilgiu prognozės darosi vis optimistiškesnės.

Grupė Seimo narių kreipėsi prekybos tinklus, prašydami žymėti į Rusiją eksportuojančių bendrovių prekes. „Lietuvos visuomenė turi teisę žinoti, kokia produkcija toliau eksportuojama į Rusiją. Žymint produkciją, prekybos tinklai informuotų vartotoją ir taip leistų pačiam spręsti, kokią produkciją įsigyti“, – pranešime spaudai sako viena iš kreipimosi iniciatorių, Seimo narė Dalia Asanavičiūtė.

Išankstinei metinei infliacijai balandį Lietuvoje kiek viršijus nulinę, ekonomistai mano, kad tokia – „arti nulio“ infliacija turėtų likti iki vasaros ar net iki šių metų pabaigos, jie taip pat neatmeta defliacijos galimybės ir  pastebi, kad tokia maža infliacija yra viena mažiausių Europos Sąjungoje (ES).   „Infliacija Lietuvoje jau nebestebina, ji antrą mėnesį iš eilės bus turbūt mažiausia Europos Sąjungoje“, – BNS penktadienį sakė  „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Išankstinė metinė infliacija balandį, palyginti su praėjusių metų balandžiu – siekė 0,4 procento.  Išankstinė mėnesio – balandį, palyginti su kovu – infliacija siekė 0,2 proc., penktadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. Išankstinė vidutinė metinė infliacija, statistikų teigimu, vasarį siekė 3,8 procento. Per metus labiausiai – 18,1 proc. – brango socialinė apsauga, 12,4 proc. – farmacijos gaminiai, 10,5 proc. – medicinos paslaugos, 9,9 proc. – valgyklų, viešojo maitinimo paslaugos.

„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) antrinė infrastruktūros valdymo bendrovė „LTG Infra“ neturi iš naujo skelbti Vilniaus–Klaipėdos linijos prioritetinių pervažų modernizavimo konkurso bei atmesti jo laimėtojos inžinerinių sprendimų bendrovės „Fima“ pasiūlymo, nusprendė teismas.

Nepriklausomi elektros tiekėja „Enefit“ gaminantiems vartotojams ketina išmokėti apie 1,1 mln. eurų kompensacijų už sukauptą elektros energiją, kiti tiekėjai konkrečių sumų neįvardino, penktadienį rašo „Verslo žinios“.   „Skaičiuojame, kad šiemet už praėjusį dvejų metų kaupimo laikotarpį, iš viso išmokėsime apie 1,1 mln. eurų kompensacijų verslo ir privatiems klientams“, – teigė „Enefit“ komercijos vadovas Justinas Pileckas.  „Enefit“, turinti apie 15 tūkst.

Ne paslaptis, kad dalis žmonių sugalvoja įvairiausių gudrybių, kaip išvengti mokesčių. Tačiau specialistai įspėja, kad dėl to gali nukentėti nieko nenutuokianti pusė, tad pataria išlikti budriems. Socialiniame tinkle „Facebook“ anonimas pasidalijo įrašu, kuriame teigė norintis įsigyti bendrabučio kambarį už 15 tūkst. eurų. Anot jo, pardavėja 8 tūkst. eurų nori gauti bankiniu pavedimu, oficialiai, o likusią dalį – 7 tūkst.

Lietuvos verslo konfederacija (LVK), viena didžiausių verslą vienijančių organizacijų Lietuvoje,  minėdama 30-ties metų jubiliejų Vilniaus rotušėje surengė šventinę GALA vakarienę, kurios metu vyko tradicinė apdovanojimų ceremonija. Įvertinti 2023 m. verslo, politikos ir visuomenės atstovų nuopelnai verslo bendruomenei ir Lietuvai. Pagrindinį šių metų apdovanojimą LVK vienijama verslo bendruomenė šiemet skyrė Seimo Pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen.

Sovietų sąjungoje verslas, privati iniciatyva ir nuosavybė buvo draudžiama, slopinama. Po nepriklausomybės atgavimo būta ir laukinio kapitalizmo, kai ne vienas žmogus prarado pinigų ar buvo apgautas kai kurių „verslininkų“. Tačiau dabar požiūris į verslą ir verslininkus yra gerokai pasikeitęs. Daugelis supranta, kad privačios įmonės yra svarbi valstybės dalis, prisidedanti prie bendro gėrio kūrimo.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą.   „Lietuvos bankas yra nepriklausoma institucija ir jeigu yra intencijų keisti su Lietuvos banku susijusius įstatymus, reikalinga gauti ir Europos Centrinio Banko poziciją“, – ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą sakė ministrė. „Valstietis“ Valius Ąžuolas teigė, kad LB šiemet pervesta įmoka į biudžetą yra per maža.

Nuo nelaimių nukentėjusiems žmonėms skirtai paramai siūloma taikyti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatą. Ketvirtadienį Seimas po pateikimo pritarė tai numatančioms GPM įstatymo pataisoms, kurias pristatė Seimo narys demokratas Algirdas Stončaitis. Po pateikimo už projektą balsavo 48 Seimo nariai, prieš buvo 3, susilaikė 18 parlamentarų.

Seimas svarstys Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos” iniciatyvą nemokamai maitinti visus pradinukus. Ketvirtadienį parlamentarai po pateikimo pritarė Seimo nario Lino Kukuraičio pateiktoms įstatymo pataisoms, siūlančioms nemokamus pietus, nevertinant pajamų, skirti mokiniams, kurie mokosi pagal pradinio ugdymo programą trečiojoje ir ketvirtoje klasėse. Už tai balsavo 48 Seimo nariai, 1 buvo prieš, susilaikė 37 tautos atstovai.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas mano, kad pastatų naujinimas mediniais skydais leistų pasiekti tikslą kasmet renovuoti tūkstantį daugiabučių. Anot jo, bandomiesiems 8 pastatų skydinio atnaujinimo projektams jau skirta 10 mln. eurų, taip pat galioja kvietimas iki šių metų rugsėjo 14 d. daugiabučių namų atnaujinimui skydais projektams už 200 mln. eurų.

Pernai uždirbę rekordinius pelnus, šiemet bankai taip pat negali skųstis rezultatais. Tačiau, net ir uždirbdami milijonus, jie toliau pastebimai brangina daugelį savo paslaugų. Neseniai apie paslaugų branginimą pranešė „Luminor“ ir Šiaulių bankas. Tuo metu SEB banko klientai šiemet sulaukia jau antro laiško apie branginamas paslaugas. Paslaugas brangina Ketvirtadienį SEB klientai gavo pranešimus, kad nuo liepos 1 d. paslaugos branginamos.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad Vyriausybė nekeičia savo pozicijos ir neplanuoja pritarti lengvatinio 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo maitinimo sektoriui pratęsimui. Anot jos, didžiąja apimtimi dėl buvusios lengvatos naudą gaudavo greitojo maisto restoranai. „Vyriausybės pozicija visuomet buvo nuosekli – nepritarti šios lengvatos pratęsimui, kuri buvo įvesta tik pandemijos ribojimų metu, suteikiant lengvatą tam verslui, kuris negalėjo veikti.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė tvirtina, kad labiausiai tikėtina, kad „Rheinmetall“ amunicijos gamykla bus statoma Radviliškio rajone esančio Baisogalos miestelio apylinkėse. Ministrė viliasi, kad Vyriausybė galutinius sprendimus dėl šios gamyklos statybų priims artimiausiu metu. „Buvo tikrinti keli sklypai įvairiose Lietuvos savivaldybėse ir taip išeina, kad Baisogaloje esantis sklypas yra tinkamiausias, tai yra bazinis variantas“, – Eltai teigė A. Armonaitė.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. „Man būtų tikrai nekorektiška komentuoti kitų kandidatų situaciją. Aš manau, kad per ateinančias savaites bus galima išsiaiškinti šias aplinkybes. Priekaištai, kaltinimai ir įtarimai – yra. Dabar paties kandidato, turbūt, prievolė yra paneigti šiuos įtarimus, pasakyti, kad jie yra neteisingi.

Prezidentas Gitanas Nausėda mano, kad „laisviečių“ idėja – dalį lėšų gynybos finansavimui surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį – prieštarauja regionų politikai. Anot jo, toks pinigų „pavogimas“ stabdytų atotrūkio tarp didžiųjų miestų ir regionų mažinimą. „Savivaldybių pinigų pavogimui – ne. Manau, kad tai netinkama priemonė. Ypatingai kai šiais laikais, kai kalbame, jog reikia mažinti atotrūkį tarp centrų ir savivaldybių, vykdyti regioninę politiką.

Lietuvos oro uostų atstovai prognozuoja, kad ir toliau augant kelionių paklausai, šiemet keleivių srautai gali pasiekti rekordinį 2019 m. lygį – apie 6,5 mln. turistų. „Matome, kad šių metų vasaros sezonas ko gero bus rekordiškai aktyvus.