Lietuvos verslas

Nuo šių metų liepos 1 dienos priklausomai nuo teritorijos visiems vartotojams neplaninių atjungimų arba gedimų atvejais bus taikomi bendri elektros energijos atstatymo laikai. Juos viršijus, „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) mokės kompensaciją, praneša bendrovė. Taip pat nuo minėtos dienos elektros energijos vartotojai nebus skirstomi į aprūpinimo elektros energija patikimumo kategorijas.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė, komentuodama jos galimybes toliau eiti pareigas, sako, kad „jokia nauja Vyriausybė nėra formuojama“. „Gerbiu prezidento įgaliojimus, kurie yra suteikti Konstitucijos. Matyt, jis pasinaudos įgaliojimais, kai ateis laikas, bet šiuo metu jokia nauja Vyriausybė, mano žiniom, nėra formuojama“, – trečiadienį žurnalistams prieš Vyriausybės posėdį sakė G. Skaistė.

Pagal Europos Sąjungas (ES) išmokėtas Lietuvai lėšas šalis užima pirmą vietą tarp visų Bendrijos narių, tačiau dalis projektų, kuriems numatyta 306,5 mln. eurų paramos, priskiriami didelei rizikai.  Anot Finansų ministerijos, vidutinei rizikai priskirta 171,2 mln. eurų suma. Iš bendros beveik 500 mln. eurų sumos 196,5 mln. eurų yra Susisiekimo ministerijos projektai.

Lietuvos oro uostai praneša, kad visiems, mėgstantiems stebėti ar fotografuoti lėktuvus, tokia galimybė išliks ir per didžiausią bei svarbiausią renginį Lietuvos istorijoje – NATO viršūnių susitikimą. Atvykstančių ir išvykstančių delegacijų lėktuvų nusileidimą ir pakilimą Vilniaus oro uoste bus galima stebėti iš tam specialiai pritaikytos lėktuvų stebėjimo aikštelės. Kitose Vilniaus oro uosto vietose (greta oro uosto teritorijos) to daryti nebus galima.

Globa turėtų būti prieinama visiems žmonėms, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. Taip ji reagavo į Europos senėjimo tinklo Generalinės Asamblėjos narės Angelės Bajorienės anksčiau trečiadienį išsakytą nuomonę, jog globos įstaigose turėtų atsidurti ne visi, o „socialiai problemiški“ žmonės – proto ar psichikos negalią turintys, benamiai – galėtų gyventi kitokiomis sąlygomis.

Vidutinė pieno supirkimo kaina Lietuvoje gegužę sumažėjo, rodo išankstiniai Europos Sąjungos pieno rinkos observatorijos (MMO) duomenys. Anot MMO, vidutinė pieno supirkimo kaina Lietuvoje siekė 36,3 euro už 100 kilogramų – 4,4 proc. mažiau nei balandį ir 31,2 proc. mažiau nei pernai gegužę. Visoje Europos Sąjungoje pieno kaina gegužę vidutiniškai siekė 46,6 euro – 1,9 proc. mažiau nei balandį ir 2,8 proc. mažiau nei prieš metus.

Latvijos energetikos grupės „Latvenergo“ elektros tiekėjos „Elektrum Lietuva“ pajamos pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo beveik tris kartus iki 98,2 mln. eurų (pernai – 33 mln. eurų), jos pelnas iki mokesčių ir palūkanų (EBIT) siekė 0,58 mln. eurų (0,19 mln. eurų nuostolio). Pasak „Elektrum Lietuvos“ direktoriaus Martyno Gigos, šių metų pradžia įmonei buvo sėkmingiausia per visą 15 metų veiklos Lietuvoje istoriją.

Laikraštis „Lietuvos rytas“, leidžiamas triskart per savaitę, nuo kitų metų išeis dar rečiau. Virtęs savaitraščiu skaitytojus jis pasieks penktadieniais, rašo naujienų portalas „15min“. Oficialiame „Lietuvos ryto“ prenumeratos pasiūlyme rašoma, kad 2024 metais laikraštis išeis penktadieniais ir prenumeratorius pasieks kartu su žurnalais „Stilius“, „Savaitgalis“, „TV Antena“, taip pat priedu „Rytai-Vakarai“. „Big Group“, valdančios 36 proc.

Naujų terminuotųjų indėlių palūkanos antrą mėnesį iš eilės kilo daugiau nei naujų paskolų, teigia Lietuvos bankas (LB). Anot jo, kai kuriose kredito įstaigose palūkanos už indėlius perkopė 4 proc. ribą. Balandį indėlių palūkanoms pakilus vidutiniškai iki 2,7 proc., toliau mažėjo atotrūkis tarp palūkanų už indėlius ir paskolas. Lietuvos bankuose ir kitose finansų įstaigose gyventojai balandžio pabaigoje laikė 21,2 mlrd. eurų indėlių, iš jų 16,7 mlrd. eurų einamųjų ir 4,3 mlrd.

Seimas po svarstymo pritarė Ligos ir motinystės socialinio draudimo ir Nedarbo socialinio draudimo įstatymų pataisoms, kuriomis numatoma didinti minimalias išmokas už vaikus ir paskatas dirbti auginant vaiką, taip pat gerinti sąlygas asmenims, slaugantiems artimuosius ir savanoriškai besigydantiems nuo priklausomybių.

„Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) ieško europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ statybas koordinuojančios antrinės bendrovės „Rail Baltica statyba“ vadovo. Jis bus atsakingas už „Rail Baltica“ koordinavimą tarp skirtingų grupės bendrovių, tikintis paspartinti sprendimų priėmimą, pranešė LTG.

Energetikos viceministras Albinas Zananavičius sako, jog Lenkijos energetikos instituto atliktos studijos dėl greitesnio Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su Vakarų Europa preliminarios išvados yra „pakankamai optimistinės“, tačiau dėl to diskutuojant su Latvija ir Estija „ypatingų teigiamų poslinkių“ nėra. Pasak jo, nepaisant birželio pradžioje partneriams pristatytų studijos rezultatų, nuomonės tarp Baltijos šalių lieka skirtingos.

Siekiant efektyviau kovoti su Europos Sąjungos (toliau – ES) paramos grobstymu žemės ūkyje, vidaus reikalų ir žemės ūkio ministrai bei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNNT) vadovas sutarė, kad būtina stiprinti šias lėšas skirstančios Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) rizikų valdymą.  Viena numatytų priemonių – sugriežtinta paraiškų teikimo ir projektų įgyvendinimo kontrolė, pranešė Vidaus reikalų ministerija.

Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis sako, kad stringant nacionalinio transliuotojo vadovo rinkimams, pokyčius turi inicijuoti pati LRT taryba. „Pirmiausia, taryba turi pasiūlyti, ką mes, kaip Seimas, kaip įstatymų leidybos institucija, turime padaryti, kaip pakeisti įstatymą, kad išeitum iš šito patinės situacijos, – BNS trečiadienį sakė parlamentaras. – Taryba turi prisiimti pilną atsakomybę.

Nuo kitų metų įsigaliosianti tvarka, kai pasibaigus sveikatos pažymos galiojimui bus stabdomas vairuotojo pažymėjimas, gali tapti didžiule socialine problema, sako Transporto priemonių draudikų biuro direktorius Algimantas Križinauskas. Pasak draudikų atstovo, su negaliojančiu vairuotojo pažymėjimu sukėlus eismo įvykį visa žala išieškoma iš kaltininko, o žmonėms praleidus terminą pasitikrinti sveikatą ir techninė avarija gali baigtis didžiulėmis išlaidomis.

„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“ netrukus turėtų pasirašyti kelių šimtų milijonų eurų vertės naujų elektrinių ir baterijomis varomų traukinių įsigijimo sutartį su Šveicarijos traukinių gamybos koncerno „Stadler Rail“ antrine įmone Lenkijoje „Stadler Polska“.  Sandoriui balandį jau pritarė vyriausybinė Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo  komisija, BNS patvirtino Vyriausybės spaudos tarnyba.

Lietuvos simboliu laikomo Gedimino kalno Vilniuje tvarkymo darbų projektą baigs rengti įmonė „Hidroterra“, kitų metų pavasarį tikimasi pradėti tvarkyti pietrytinį šlaitą, planuojama pirkti naują keltuvą. Apie tai trečiadienį Seimo Kultūros komiteto narius informavo Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Rūta Kačkutė. Lietuvos apeliaciniam teismui patvirtinus, kad muziejus nepagrįstai nutraukė sutartį su „Hidroterra“, pasak direktorės, ji su šia bendrove jau atnaujinta.

Į ligonių kasas dažnai kreipiasi gyventojai, sužinoję, kad jiems nutrūko privalomasis sveikatos draudimas. Žmonės klausia, kaip tokiu atveju elgtis, nes sumokėti už gydymo paslaugas gali tekti ir dešimtis tūkstančių eurų, rašoma pranešime žiniasklaidai. Valstybinės ligonių kasos (VLK) specialistai primena, kad draudimas gali nutrūkti laiku nesumokėjus privalomojo sveikatos draudimo įmokos arba sumokėjus mažesnę sumą, nei nustatyta.

Lietuvos oro uostuose šiemet sulaikius kelis į Rusiją skridusius privačius orlaivius, taip galbūt siekusius apeiti tarptautines sankcijas, nuo šiol nereguliarūs skrydžiai derinami iš anksto, pranešė bendrovė Lietuvos oro uostai. Nauja tvarka netaikoma reguliariems arba dėl gedimų turintiems skubiai leistis Lietuvoje lėktuvams.

Viena didžiausių pasaulyje metanolio gamintojų ir tiekėjų pasaulyje – Šveicarijos bendrovė „Proman“ ir Klaipėdos uostas susitarė kartu dalyvauti metanolio gamybos ir energetikos projektuose, keistis informacija apie šio kuro gamybą ir tiekimą, be to, šveicarai uostui padės bendradarbiauti su užsienio šalių metanolio ekspertais.

Pasibaigus mokslo metams, nemažai šalies moksleivių papildo dirbančiųjų gretas įvairiose verslo srityse – nuo žemės ūkio, statybų, aptarnavimo, maitinimo paslaugų iki prekybos. Darbo inspekcijos specialistai pataria, ką turėtų žinoti laikinai įsidarbinti norintys jaunuoliai, jų tėvai ir darbdaviai, kad pirmosios darbo patirties neapkartintų nusivylimai ir darbo kodekso pažeidimai.

Oficialus nedarbas Lietuvoje gegužę siekė 8,3 proc. – 0,7 punkto mažiau nei balandį ir 0,5 punkto mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Birželio 1 dienos duomenimis, Užimtumo tarnyboje bedarbiais registruota 144,5 tūkst. darbingo amžiaus gyventojų – 8,1 proc. mažiau nei prieš mėnesį ir 6,6 proc. mažiau nei prieš metus. Per mėnesį registruoto nedarbo rodikliai mažėjo visose 60 šalies savivaldybių, pranešė tarnyba.

Vilniaus miesto savivaldybė pasirašė rangos darbų sutartis dėl Gabijos ir Žirmūnų gimnazijų sporto aikštynų rekonstrukcijų, už šio projekto priežiūrą bei vystymą atsakinga Vilniaus vystymo kompanija, rašoma pranešime spaudai. Abiejų gimnazijų sporto aikštynais po atnaujinimo naudotis galės ne tik moksleiviai, bet ir aplinkiniai gyventojai, o rekonstrukcija turėtų būti užbaigta iki kitų metų pabaigos. „Šių sporto aikštynų rekonstrukcija – labai laukta vietos bendruomenių.

Šią savaitę Vilniuje prasideda kasmetinė želdinių inventorizacija – surašomi mieste augantys medžiai, krūmai, įvertinama jų būklė. Šiemet pagrindiniai želdinių inventorizacijos darbai vyks Verkių ir Lazdynų seniūnijose, bus atnaujinti Žvėryno seniūnijos duomenys, o specialistų dėmesio gali sulaukti ne tik valstybinėje žemėje, bet ir privačiuose sklypuose augantys medžiai, rašoma pranešime spaudai.

Šią savaitę nukastos šviežios pirmojo derliaus bulvės – jau prekyboje, rašoma „Iki“ pranešime spaudai. Pasak Vaidos Budrienės, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovės, šviežių bulvių išsiilgę pirkėjai kasmet jas aktyviai perka, o šiemet juos vilios ir mažesnė pirmojo derliaus kaina.

Trijų „Gusto blyninių“ tinklą Vilniuje valdanti bendrovė „Gusto namai“ pradeda bankroto procesą ne teismo tvarka, kurį nutarta vykdyti kreditorių susirinkime birželio 1 dieną, remdamasis Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos duomenimis skelbia portalas „Verslo žinios“.   „Kol kas negaliu nieko paaiškinti, nes yra proceso pradžia, pats procesas dar net nėra įregistruotas registre ir tuo labiau administratoriui dar nėra perduota informacija ir dokumen...

Lietuvos kapitalo degalinių tinklas „Emsi“ pernai gavo 222,5 mln. eurų pajamų – 55,5 proc. daugiau nei 2021 metais, kai jos siekė 143,1 mln. eurų. Bendrovės grynasis pelnas siekė 6,95 mln. eurų – 76,2 proc. daugiau nei prieš metus (3,9 mln. eurų), teigiama Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje. Vidutinis bendrovės darbuotojų skaičius 2022 metais buvo 314 ( 2021 metais – 309). „Emsi“ turi 45 degalines, iš kurių septynios yra nuomojamos, o 38 priklauso bendrovei.

Teismas nenagrinės prekybos tinklą valdančios bendrovės „Maxima LT“ skundo dėl Konkurencijos tarybos jos atžvilgiu pradėto ir nutraukto tyrimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) praėjusią savaitę atsisakė priimti „Maximos LT“ skundą. Teismas nesutiko su „Maximos LT“ teiginiais, kad pradėtas ir nutrauktas tyrimas sukelia jai teisinių pasekmių.

Restoranų ir kavinių savininkai skundžiasi nerandantys darbuotojų. Anot jų, Lietuvoje tiesiog mažėja žmonių, o likę nebenori dirbti, tokių žmonių, net pinigai nebevilioja dirbti. Verslininkai sako, kad jeigu anksčiai lietuviai uždarbiavo užsienyje, dabar mums metas atsivežti čia dirbti darbuotojus iš trečiųjų šalių. Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė sakė, kad dabar įmonėms darbuotojų trūksta visoje Lietuvoje. „Ypač jų trūksta sezono metu.

Lietuvoje įprasta arbatpinigių palikti maitinimo įstaigose aptarnavusiems darbuotojams, o jų dydis priklauso nuo aptarnavimo kokybės. Vis tik užsienyje duoti arbatpinigių ėmė raginti ir savitarnos aparatai. Lietuvos prekybininkų nuomone, tokia praktika Lietuvoje nepasiteisintų. Tačiau rinkoje jau atsiranda skaitmeninių arbatpinigių.

Premjerė Ingrida Šimonytė antradienį susitiko su Lietuvoje viešinčiu Europos audito rūmų pirmininku Tony Murphy ir rūmų nare Laima Liucija Andrikiene ir aptarė auditus bei Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) įgyvendinimą, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba. „Europos audito rūmų prižiūrimos finansinė atskaitomybė ir skaidrumas yra vienos savybių, skiriančių demokratijas nuo autoritarinių režimų, ir jas užtikrindami mes esame stipresni“, – sakė premjerė.

Antradienį antrą kartą buvo sprendžiama, kas artimiausius 5 metus vadovaus viešajai įstaigai „Nacionalinis radijas ir televizija“ (LRT). Juo niekas netapo ir vėl, nes nė vienas iš dviejų kandidatų nesurinko reikiamo 7 balsų skaičiaus. Po LRT tarybos posėdžio šią informaciją žurnalistams patvirtino jos pirmininkas Eugenijus Valatka. Jo teigimu, birželio 20 d. taryba rinksis iš naujo. Tačiau nauji vadovo rinkimai esą galimai vyks jau tik rugsėjo mėnesį.

Lietuvos aukštųjų technologijų įmonių grupės „Teltonika“ bendrovė „Teltonika Telemedic“ pradėjo gaminti išmaniąsias apyrankes, padedančias širdies ligomis sergantiems žmonėms. Masinė „TeltoHeart“ apyrankių gamyba vyksta Molėtuose, o pirmieji gaminiai keliaus į užsienio rinkas – Indiją, Kiprą, Ispaniją, Peru, dalis jų liks ir Lietuvoje, pranešė bendrovė.

Seimas po pateikimo pritarė siūlymui įstatymu uždrausti rusiškų suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovą ir išdujinimą Klaipėdos SGD paskirstymo stotyje bei mažos apimties pakartotinio dujinimo įrenginiuose.  Parlamentas antradienį po pateikimo pritarė tai numatančioms Gamtinių dujų įstatymo pataisoms, kurias pateikė energetikos ministras Dainius Kreivys ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kaščiūnas.

Fiksuotų planų kainas per pastarąją savaitę 2 proc. sumažino „Elektrum Lietuva“, „Ignitis“ juos padidino 4 proc., tuo metu „Enefit“ kainų nekeitė, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Skelbiama, kad visų tiekėjų siūlomos 12 mėnesių vienos laiko zonos tarifo kainos šiuo metu svyruoja nuo 22 iki 30 centų, 24 mėnesių – nuo 23 iki 33 centų.  „Igničio“ šio tarifo 1 kilovatvalandės (kWh) kaina antradienį buvo 24,8 cento (24 mėn.), „Elektrum Lietuvos“ – 23,4 centai (36 mėn.

Klaipėdoje tarybos svarstymui bus teikiamas naujas tvarkos aprašas, pagal kurį fasadus atnaujinantys senamiesčio pastatų savininkai galės gauti finansinę paramą, antradienį pranešė savivaldybė. Patvirtinus naują tvarką, vienam pastatui galės būti skiriama iki 30 tūkst. eurų ir finansuojama iki 70 procentų darbų vertės. „Akivaizdu, kad senamiestis šiandien neatrodo taip, kaip galėtų, todėl būtini greiti sprendimai, paskatinsiantys atsinaujinimą.

Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI) po Kachovkos hidroelektrinės užtvankos susprogdinimo Ukrainoje teigia stebinti situaciją ir dėl Zaporižios atominės elektrinės, tačiau tvirtina, kad nei šiam objektui, nei Lietuvai pavojaus nėra. Ukraina antradienį apkaltino Rusijos pajėgas susprogdinus minėtą užtvanką Dnipro upėje.

Bendros pašto rinkos pajamos pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 69 mln. eurų – 20,3 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, skelbia Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT). Pasak tarnybos renkamų rinkos duomenų ekspertės Linos Stasiūnaitės, daugiausia – 51,7 mln. eurų – pajamų gauta už siuntinių siuntimą – jos sudarė 74,9 proc. visų sektoriaus pajamų. Pagal pajamas didžiausią rinkos dalį užėmė Lietuvos paštas (28,3 proc.), toliau sekė „DPD Lietuva“ (19 proc.), „Venipak Lietuva“ (12,8 proc.

Prie vadovaujančios keleivių vežimo bendrovės „LTG Link“ vadovų komandos prisijungė savo sričių profesionalai: Voitech Makovskij, tarptautinės plėtros vadovas, ir Indrė Kisielienė, pradėjusi vadovauti įmonės korporatyvinei veiklai. Siekiant vystyti naujus Lietuvą ir kaimynines Vakarų šalis jungiančius maršrutus bei įgyventi paruošiamuosius integracijos į „Rail Baltica“ liniją darbus, tarptautinės plėtros padalinys bendrovėje buvo įsteigtas kaip nauja funkcija.

Vasarą Lietuvos didmiesčių bei mažesnių miestų gyventojams tenka laikinai pabūti be karšto vandens, jei jis tiekiamas centralizuotai. Kol šilumininkai tikrina šilumos trasų sandarumą ruošdamiesi būsimam šildymo sezonui, neapsieinama be abejonių, ar tikrai nėra kito būdo atlikti vamzdžių diagnostiką, kad karšto vandens išjungimų neprireiktų. Ekspertai patikina, kad ne.

Mažmeninė prekyba Lietuvoje balandį smuko daugiau nei vidutiniškai Europos Sąjungoje (ES), rodo Eurostato duomenys. Per metus – balandį, palyginti su 2022 metų balandžiu – prekyba Lietuvoje smuko 3,3 proc., o visoje ES – 2,1 procento. Latvijoje prekyba per metus smuko 3,1 proc., o Estijoje – 10 procentų. Per mėnesį – balandį, palyginti su kovu – prekyba Lietuvoje augo 0,1 proc., Latvijoje – 1,3 proc., o Estijoje – smuko 0,3 procento. Visoje ES ji augo 0,1 procento.

Regione sumažėjus hidroelektrinių bei branduolinių jėgainių gamybai gegužės mėnesio vidutinė didmeninė elektros kaina, palyginti su balandžiu, Lietuvoje padidėjo 16 proc. iki 78 eurų už megavatvalandę (MWh), skelbia elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, kainų padidėjimą lėmė mažesnė hidroelektrinių ir branduolinių jėgainių gamyba regione.

Internetinę parduotuvę varle.lt valdančiai bendrovei „Varle“ skirta 2,5 tūkst. eurų bauda už vartotojų klaidinimą skelbiant apie nuolaidas. Anot Vartotojų teisių apsaugos tarnybos, bendrovė nepateikė informacijos apie kainų sumažinimą – ji turi skelbti mažiausią prieš tai buvusią kainą per pastarąsias 30 dienų. Pernai spalį-gruodį patikrinusi įvairias prekes e. parduotuvėje tarnyba užfiksavo įtartinus kainų pokyčius, todėl pradėjo tyrimą dėl galimų pažeidimų.

Dabar rinkoje dujos yra keliskart pigesnės, nei buvo prieš metus. Tačiau vartotojai to beveik nepajus. Be to, dešimtys milijonų visų mokesčių mokėtojų pinigų bus sumokėta nežinia kam, nes „Ignitis“, tiekiantis ne tik elektrą, bet ir dujas, gerokai apsiskaičiavo prognozuodamas jų dabartinę kainą. Antradienį Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) patvirtino gamtinių dujų kainas vartotojams antram pusmečiui.

Seimui antradienį ketinant svarstyti siūlymą nuo 2027 metų uždrausti kailinių žvėrelių verslą, jo šalininkai tai vadina jo nacionalizavimu. Anot jų, numatytos kompensacijos uždaromo verslo savininkams yra per mažos.    Kai kurie politikai mano, kad fermas norima uždaryti vadovaujantis dezinformacija ir propaganda pagrįstais motyvais.   Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pirmininkas Česlovas Tallat-Kelpša kritikuoja politikų siūlomas kompensacijas.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) antradienį svarstys gamtinių dujų kainas buitiniams vartotojams antrajam pusmečiui – jei joms bus pritarta, kainos su valstybės kompensacija sumažės 4-5 centais už kubinį metrą.

Vyriausybei praėjusią savaitę pritarus siūlymui antrąjį pusmetį panaikinti subsidijas už elektrą, prezidento patarėjas Jaroslavas Neverovičius sako, kad jeigu jų vėl prireiktų ateityje, kompensacijos turėtų būti mokamos už tam tikrą dalį suvartotos elektros.

Prezidento patarėjas Jaroslavas Neverovičius sako, kad dėl kitą šildymo sezoną turinčio pradėti veikti „Ignitis grupės“ statomos Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) biokuro bloko šilumos tiekėjai šiuo kuru turėtų pasirūpinti iš anksto.

Lazerinės optikos bendrovė „Altechna“ antradienį Vilniuje atidaro naują gamybos ir biuro kompleksą. Kaip pranešė bendrovė, į vadinamuosius švariuosius kambarius ir įrenginius ji investavo apie 8 mln. eurų ir planuoja plėtrą bei įsigijimą JAV rinkoje. „Altechna“ kuria ir pasaulinei rinkai tiekia optinių komponentų dangas. Teigiama, jog pastaruoju metu ji sparčiai augo Europoje, todėl užsakymo poreikių patenkinimui prireikė naujų patalpų ir įrangos.