Lietuvos verslas

  Palangos savivaldybės taryba antradienį padidino vadinamąjį pagalvės mokestį kurorte iki dviejų eurų. Už sprendimo projektą balsavo 17 Palangos tarybos narių, keturi susilaikė. Šiuo metu šis mokestis siekia vieną eurą. Mokestis didės nuo liepos 10 dienos. Tokį siūlymą pateikė daugumą taryboje turinti Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). Šiuo metu dviejų eurų dydžio vietinė rinkliava už naudojimąsi viešąja infrastruktūra nustatyta Birštono savivaldybėje.

Antradienį Seimui pateikti Gyventojų pajamų mokesčio ir kitų mokesčių įstatymų projektai. Be kita ko, jais numatoma didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį. Tad uždirbantys mažiausiai, priėmus teikiamas pataisas, daugiau pinigų gaus į rankas. Tačiau bent daliai dirbančių savarankiškai pinigų liks mažiau, mat jie turės mokėti didesnius mokesčius. Dabar ilgą laiką brandintos ir kaitaliotos mokesčių reformos įstatymų projektai bus svarstomi Seimo komitetuose.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė antradienį pateikė Vyriausybės praėjusią savaitę patvirtintą kelerius metus rengtą ir šiemet bent du kartus tikslintą mokesčių pertvarka.   „Mokesčių paketas, mūsų nuomone, yra tvirtas žingsnis link sąžiningesnės mokesčių sistemos, taip pat prisidės prie ekonomikos augimo dėl gausių paskatų, kurios yra suteiktos investicijoms bei smulkiam verslui“, – Seime sakė ministrė.

Kritus metalo laužo pardavimo apimtims ir augant jo kainoms, įmonės „KKL investicijų valdymas“ valdoma Kauno metalo laužo supirkėja „Baltic Metal“ pernai patyrė 480 tūkst. eurų nuostolių, kai prieš metus buvo uždirbusi 3,7 mln. eurų grynojo pelno. „Pagrindinis iššūkis, su kuriuo susiduria bendrovė yra nepastovios juodojo, spalvotojo metalo laužo kainos ir krentantys metalo laužo supirkimo bei pardavimo kiekiai“, – Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje teigė bendrovė.

Valdančiojo Liberalų sąjūdžio atstovas antradienį registravo pasiūlymą Seime dar nepradėtai svarstytai mokesčių pertvarkai: siūloma nekeisti dabar galiojančios dovanų apmokestinimo tvarkos. Ekonomikos komiteto narys Andrius Bagdonas šitaip siūlo atsisakyti Vyriausybės iniciatyvos į neapmokestinamų pajamų sąrašą įtraukti artimiesiems dovanotą žemdirbių turtą.

Liepos 11–12 dienomis, Vilniuje vyks NATO viršūnių susitikimas. Šiomis dienomis vilniečiai patirs tam tikrų apribojimų, taip pat šiomis dienomis nedirbs kai kurių bankų skyriai. SEB bankas savo klientams išplatino pranešimus, kad liepos 10–13 dienomis dirbs kiek kitaip. „Dėl liepos 11–12 dienomis Vilniuje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo neženkliai koreguojame Vilniuje esančių SEB banko skyrių darbą liepos 10–13 dienomis.

Prekybos tinklo „Iki“ valdomo prekių pristatymo į namus startuolio „LastMile“ klientus Vilniaus centre nuo antradienio du mėnesius aptarnaus trys be vairuotojo veikiantys autonominiai automobiliai.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija skirs 15 mln. eurų Vilniaus regiono startuoliams ir jaunoms inovacijų įmonėms, kuriančioms dirbtinio intelekto, blokų grandinės technologijų bei robotikos procesų sprendimus ir produktus. Ministerija pranešė paskelbusi kvietimą paramai, didžiausia galima finansavimo suma – 102 tūkst. eurų.

Premjerė Ingrida Šimonytė tikisi, kad Vyriausybės siūlomam mokesčių reformos paketui antradienį Seime per pateikimą bus pritarta. „Aš tikiuosi, kad (mokesčių reforma – BNS) praeis pateikimo stadiją. Labai tikiuosi, nes vis tiek būtų geriausia, jeigu ta diskusija Seime prasidėtų, komitetas (Biudžeto ir finansų – BNS) ir kiti komitetai galėtų pradėti dirbti“, – žurnalistams antradienį Seime sakė I. Šimonytė.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė žada koreguoti mokesčių reformos pakete numatytą naują lengvatą žemės savininkams, kuriems ji būtų dovanota. G. Skaistės teigimu, ši lengvata bus tikslinama apimant daugiau šeimos verslo šakų, ne tik žemės ūkio sektoriuje.   „Esame pasirengę pakoreguoti tą nuostatą, įtraukiant platesnį ratą, galbūt, šeimos verslo šakų, kad būtų galima panaikinti tuos klausimus, kurie kyla dėl žemės išskirtinumo.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sako, kad Seimo konservatoriai vieningai palaikys antradienį parlamentui teikiamą mokesčių reformos paketą.  „Vienbalsiai frakcijoje pritariame pozicijai, kad palaikome Vyriausybės pateiktą projektą, kuris tikrai derintas daug mėnesių plačiuose ratuose politikų ir suinteresuotų žmonių“, – žurnalistams Seime antradienį sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė prognozuoja, kad kelių priežiūros finansavimas kitais metais nemažės.   Pasak jos, susisiekimo sektoriui iš bankų solidarumo įnašo gavus lėšų finansuoti dalį dvigubos – civilinė ir karinės – paskirties projektų, nemažai Kelių priežiūros ir plėtros programoje sutaupytų vidinių resursų būtų galima nukreipti kelių priežiūrai. Ministrės teigimu, įstatymas dėl bankų solidarumo įnašo garantuoja, kad šiemet bus gauta apie 120 mln.

Žemės ūkio paskolų garantijų fondas dėl karo Ukrainoje su sunkumais susidūrusiems 746 ūkiams nuo praėjusių metų spalio paskolino 61 mln. eurų, papildomai šiai priemonei norima skirti dar 23 mln. eurų. Fondas pranešė, kad Žemės ūkio ministerija kreipėsi į Europos Komisiją dėl priemonės pratęsimo.

Europa ir toliau nesugeba sutarti dėl naujų fiskalinių taisyklių. Ir vėl keletas šiaurės šalių bando likusiai Europai primesti griežtus taupymo tikslus, o pietūs priešinasi. Kol Europa skaičiuoja centus, JAV ir Kinija atmeta senus laisvos prekybos modelius ir masyviomis subsidijomis vykdo industrinę politiką, nuo pokario nematytu mastu. Visa ES politikos situacija primena menko biudžeto Švilpiko dienos perdirbinį, kuriame ES vis kartoja tas pačias ekonominės politikos klaidas.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad dėl mokesčių pertvarkos labai svarbu turėti kuo platesnį politinį sutarimą. Ji taip pat pabrėžė, kad paketas privalo išlikti subalansuotas. „Visgi manau, kad mokesčių reforma yra toks sprendinys, kad norisi kuo didesnio platesnio politinio sutarimo tam, kad būtų užtikrintas didesnis tęstinumas ir mažesnė kaita“, – antradienį socialdemokratų frakcijoje teigė ministrė, pristatydama mokesčių reformos paketą.

Iš Rusijos nepasitraukusių gamintojų produkciją Lietuvos prekybos centruose būtų galima žymėti tik tuo atveju, jeigu egzistuotų oficialus tokių verslų sąrašas, sako prekybos tinklo „Norfa“ savininkas Dainius Dundulis. Jo teigimu, šiuo metu apie įmones, kurios dar nepasitraukė iš Rusijos rinkos, dažniausiai skelbiama remiantis gandais.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo mažinti skolų išskaitas iš darbo užmokesčio, diferencijuoti išskaitymo tarifus, kad nedirbantys skolininkai galėtų grįžti į darbo rinką, o jų kreditoriams atsirastų galimybė atgauti skolas. Antstolių informacinės sistemos (AIS) duomenimis, 2023 m. balandžio mėnesį Lietuvoje iš viso buvo beveik 207 tūkst. antstoliams perduotų skolininkų. Jų įsiskolinimai įvairiems kreditoriams viršijo 4 mlrd. eurų ir siekė 6 proc. šalies BVP.

Lietuviškų braškių pirmuosius žiedus pakando šalnos, vėliau jas kepino sausra, o galiausiai kelias dienas trukęs lietus suplakė paskutines uogas, jos ėmė pūti, todėl derlius šiemet bus maždaug trečdaliu mažesnis nei pernai.   Dėl sausros ūkiuose noko kartu ir ankstyvųjų, ir vėlyvųjų veislių braškės, todėl rinka jų prisipildė ir šiek tiek smuko kainos, pasiekusios praėjusių metų lygį – 3,5-5 eurus už kilogramą.

Norint išvengti didesnio individualios veiklos apmokestinimo galima koreguoti šiuo pagrindu leidžiamų ekonominių veiklų sąrašą iš jo pašalinant didžiausias pajamas generuojančius darbus, sako Seimo narys, opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Algirdas Butkevičius. Tai, anot jo, užbaigtų ginčus dėl Vyriausybės siūlomo didesnio individualios veiklos apmokestinimo.

Gyventojai, kurie nori nuo liepos už elektrą mokėti mažiau, turėtų suskubti per artimiausias tris dienas pasikeisti turimą elektros planą į pigesnį, primena „Ignitis“. Šių metų liepos 1 d. baigia galioti valstybės kompensacija už elektrą, o iki birželio 29 d. dar yra galimybė pasikeisti turimą planą į pigesnį, patogiausia tai padaryti internetu.

Nuo liepos įsigaliojant Kelių transporto kodekso pataisoms, kuriomis siekiama pertvarkyti tolimojo susisiekimo autobusais rinką, didžioji dalis joje veikusių vežėjų tęs veiklą, teigia Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) atstovė.  Pagal naują tvarką nuo liepos veiklą norintys tęsti dabartiniai vežėjai privalo su LTSA iki birželio pabaigos pasirašyti sutartis, dauguma iš jų tai padarė, BNS teigė administracijos komunikacijos vadovė Eglė Kučinskaitė.

Seimui antradienį bus pristatytas Vyriausybės praėjusią savaitę patvirtintas kelerius metus rengtas ir šiemet bent du kartus tikslintas mokesčių pertvarkos paketas. Iš viso Seimui bus pateiktos septynių įstatymų pataisos, kuriomis, be kitų dalykų, siūloma didinti individualios veiklos apmokestinimą, numatyti pokyčiai dirbantiesiems su verslo liudijimais.

Gyventojai skundžiasi, kad išaugus prekių ir paslaugų kainoms pragyventi darosi sunku. Žmonės skaičiuoja, kad jų išlaidos viršija pajamas. Bankų atstovai skaičiuoja, kad beveik pusė lietuvių gyvena nuo algos iki algos. Tačiau finansų profesoriai ir ekonomistai tikina, kad tai ne visada blogai. Be to, anot jų, norint sutaupyti reikia uždirbti bent 800 eurų. Neseniai atlikta Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad 47 proc.

Pagal jungtinę sutartį veikiančios Lietuvos inžinerinių geologinių ir povandeninių tyrimų bendrovės „Geobaltic“ ir „Garant Diving“ už 1,2 mln. eurų (su PVM) tirs planuojamo statyti 700 megavatų galios (MW) vėjo parko jungties su sausuma dugną. Energetikos ministerija pranešė pasirašiusi sutartį su konkursą laimėjusiomis bendrovėmis.

Konkurencijos taryba (KT) pagrįstai vieneriems metams apribojo Estijos bendrovės „MM Grupp“ galimybes valdyti Vilniaus „Akropolyje“ veikusio „Forum Cinemas“ kino teatro turtą, nusprendė teismas. Anksčiau pritaikytas laikinąsias priemones „MM Grupp“ apskundė teismui, tačiau bendrovės skundas atmestas kaip nepagrįstas, pirmadienį pranešė KT.

„MG grupei“ priklausanti gėrimų gamintoja „MV Group Production“ pernai uždirbo 4,18 mln. eurų grynojo pelno – 5,9 proc. mažiau nei 2021 metais (4,44 mln. eurų). Bendrovė sako jaučianti karo Ukrainoje pasekmes, tačiau šiemet tikisi stabilių rezultatų. Bendrovės pajamos pernai augo 18,9 proc. iki 83,5 mln. eurų (70,2 mln. eurų), rodo Registrų centrui pateiktos įmonės ataskaitos.

Nuo šių metų liepos 1 d. įsigaliojus Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisoms, prekybos tinkluose neliks nemokamų lengvų vienkartinių plastiko maišelių. Šios naujovės tikslas sumažinti plastiko taršos dydį Lietuvoje. „Rimi Lietuva“ skelbia, kad jos parduotuvėse maišeliai kainuos tiek, kiek kituose tinkluose – po 1 ct. „Jau daug metų savo klientams siūlome vietoj vienkartinių plonų plastikinių maišelių naudoti daugkartinius, kuriuos šiuo metu galima įsigyti netgi už pusę kainos.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas teigia, jog liepą Europos Komisija (EK) turėtų patvirtinti 10,66 mln. eurų paramą krizę išgyvenantiems Lietuvos pieno gamintojams.  Anot jo, tokią paramą Lietuvai skirti pirmadienį pasiūlė Europos Komisijos Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo komitetas. „Formalus balsavimas šito komiteto įvyks liepos 10 dieną, bet yra tai, kad jau pateiktos sumos, Komisija juda su tuo paramos paketu“, – BNS teigė ministras.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ tikina, jog Kinijos bendrovės nedalyvauja jos įgyvendinamuose strateginiuose projektuose, tarp jų ir pasiruošime sinchronizuotis su Vakarų Europos elektros tinklais.  Tai „Litgrid“ paskelbė po to, kai LRT radijas pirmadienį pranešė, kad bendrovė perka Kinijoje pagamintą sinchronizavimui skirtą įrangą.

Didmeninė elektros kaina Lietuvoje ir Latvijoje praėjusią savaitę mažėjo 4 proc. iki 106,7 euro už megavatvalandę (MWh). Estijoje kaina krito 16 proc. iki 87,65 euro. Praėjusią savaitę „Nord Pool“ vidutinė kaina sumažėjo 6 proc. iki 58,91 euro, pranešė energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“. Bendrovės Verslo sprendimų departamento vadovas Artūras Zatulinas teigė, kad „Nord Pool“ biržos kainos mažėjimą daugiausia lėmė 21 proc. išaugusi vėjo energijos gamyba Šiaurės šalyse.

Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“ kartu su Didžiosios Britanijos vamzdynų tikrinimo įmone „Entegra Pipeline Solutions“ pagal numatytą planą atlieka Lietuvą ir Lenkiją jungiančio magistralinio dujotiekio (GIPL) vidinį patikrinimą.  Tikrinama dujotiekio būklė, vertinama, ar praėjus metams nuo jo veiklos pradžios nėra vamzdyno pažeidimų bei defektų.

Suomijos kapitalo Alytaus medienos produktų gamybos bendrovė „Stora Enso Lietuva“ pernai uždirbo 3 mln. eurų grynojo pelno – 66 proc. mažiau nei 2021 metais, kai jis siekė 8,9 mln. eurų.  Bendrovės pajamos augo 31 proc. iki 99,6 mln. eurų (2021 metais – 76 mln. eurų), rašoma Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje.

Oficialioji statistika rodo, kad Lietuvoje mažėja legaliai suvartojamo alkoholio. Tačiau dalis gyventojų ne tik jį vartoja nesaikingai, bet ir apsvaigę pasirodo darbe. Pirmadienį pristatytas tyrimas parodė, kad ne visai blaivūs į darbą ateina tūkstančiai darbuotojų. 2022–2023 metų nuasmeninti duomenys rodo, kad įmonėse, kuriose darbuotojai specialiai tikrinami, kasdien su didesniu ar mažesniu „kvapeliu“ į darbą ateina nuo 0,10 iki 0,27 proc. darbuotojų.

Komercinių saulės parkų vystytojai baiminasi, jog dėl iki 2 gigavatų (GW) apribotos jų plėtros bei numatomų gamybos ribojimų vystomi projektai gali negauti bankų finansavimo. Bankai patvirtina – aiškiai neapibrėžus gamybos ribojimų įvertinti vystytojų galimybes grąžinti paskolas būtų sunku.

Vyriausybė per kelis artimiausius mėnesius žada pradėti platinti taupymo lakštus – finansų ministrė Gintarė Skaistė pirmadienį patvirtino lakštų išleidimo ir apyvartos organizavimo taisykles. „Šiandien pasirašytos taisyklės yra esminis žingsnis, kad taupymo lakštai vėl galėtų būti platinami Lietuvoje. Toliau – lakštų platinimo sutarčių su šalies bankais pasirašymas. Tikimės, kad ši priemonė galės startuoti per kelis artimiausius mėnesius“, – pranešime teigė G. Skaistė.

Sulaukus itin didelio verslo susidomėjimo pasinaudoti atsinaujinančių energijos išteklių priemone, nuspręsta padidinti suplanuotą 10 mln. eurų finansavimą iki 31,87 mln. eurų. Kaip pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija, visi 226 reikalavimus atitikę pramonės įmonių projektai gaus prašomą finansavimą.  „Pirmuoju etapu teigiamai įvertintiems 66 projektams jau paskirstėme 9,83 mln. eurų, o artimiausiu metu per dar du etapus skirsime dar 22,04 mln. eurų 160 projektams finansuoti.

Transporto, krovinių pervežimo ir logistikos grupės „Girteka“ konsoliduotos pajamos pernai siekė 1,93 mlrd. eurų – 34 proc. daugiau nei 2021 metais. Grupės grynasis pelnas siekė 143,45 mln. eurų – dukart daugiau nei prieš metus.  „Praėjusiais metais mūsų strategija turėti nuosavą vilkikų parką su savo vairuotojais buvo konkurencinis pranašumas, užtikrinęs sėkmingą įmonės veiklą“, – pranešime sakė „Girteka Group“ vadovas Edvardas Liachovičius.

Elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ perka Kinijoje pagamintą įrangą, skirtą elektros tinklų sinchronizavimui su Europa, skelbia LRT radijas. Tai LRT radijui patvirtino „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis. Jis sakė, kad visiškai atsisakyti kiniškos produkcijos sudėtinga. „Taip, šita įranga yra nupirkta. Kas yra svarbu, kad ji buvo įtraukta mūsų rangovo iš Vokietijos „Siemens“ prašymu“, – radijui teigė R. Masiulis. Kiniška įranga skirta prijungti arba atsijungti nuo perdavimo tinklo.

Cigarečių gamybos bendrovė „Philip Morris Lietuva“ pernai uždirbo 8,5 mln. eurų grynojo pelno – 20 proc. mažiau nei 2021 metais (10,7 mln. eurų). Įmonės pardavimo pajamos augo 0,5 proc. iki 78,8 mln. eurų (2021 metais – 78,4 mln. eurų), rašoma bendrovės Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje. Pernai „Philip Morris Lietuva“ pagamino 35 mlrd. cigarečių – 5 proc. daugiau nei 2021 metais, o pjauto tabako gamyba eksportui išliko tokia pati – 0,9 tūkst. tonų. 2022 metais buvo pagaminta 4,7 mlrd.

Iš 68 tūkst. į antros pakopos pensijų fondus šiemet įtrauktų gyventojų, 38 tūkst. atsisakė dalyvauti pensijų kaupime, sako „Sodros“ atstovė Malgožata Kozič. „Kol kas pasitraukti nusprendė 38 tūkst. žmonių, paskutinėmis dienomis tas skaičius dar gali padidėti, tačiau tie žmonės, kurie apsisprendė nedalyvauti, šiais mėnesiais tiesiog greičiau priimdavo sprendimą“, – LRT radijui pirmadienį sakė M. Kozič.

Rekordiškai išaugus paskolų palūkanoms, vis daugiau lietuvių susiduria su sunkumais laiku jas mokėti. Tačiau yra galimybių pakeisti paskolos sutarties sąlygas ir kas mėnesį už ją atiduoti mažesnę sumą pinigų. Gyventojai gali pasiimti naują kreditą ten, kur paskolos grąžinimo sąlygos yra geresnės nei ten, kur paskolą jie išmoka dabar. Jie gali keisti grąžinimo terminą, sumažinti palūkanų normą ar net bendrą paskolos kainą ir nemažai sutaupyti.

Privačios ugdymo įstaigos nėra visiems įperkamas „malonumas“. Vis tik negavus vietos į valstybinį darželį tėvams tenka mokėti keletą tūkstančių eurų už privatų. O mokyklų stygiaus nėra, tad privačias mokyklas renkasi tie, kurie siekia išskirtinio, į kiekvieną moksleivį sutelkto ugdymo. Darželių stojimo mokestis siekia 150, 350 ir daugiau eurų. Už mėnesį vidutiniškai tenka mokėti 500 eurų, už mokslo metus – virš 4 tūkst. eurų.

Seimas galutinai uždraudė Lietuvoje prekiauti kaitinamojo tabako gaminiais, jei juose yra pridėtinio kvapo ar skonio. Taip pat įpareigojo gamintojus ant pakuotės įspėti apie žalą sveikatai. Ką apie tai sako gamintojai ir psichologai? Kaitinamojo tabako produktų atstovai neslėpė, kad maždaug pusė jų produktų turi mentolio skonį, tad toks sprendimas gerokai pakoreguos dabartinį asortimentą. Psichologė atkreipė dėmesį, kad rūkymas bet kokia forma neturi būti skanus ar malonus.

Viešojoje erdvėje pasipylė skundai, kaip AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) technikai nupjauna didelius, kartais ir šimtamečius medžius. Žmonės piktinasi, kad ESO tai daro privačiose teritorijose neįspėję gyventojų, o bendrovė aiškina, kada nukirsti medį ar krūmą gali be jų sutikimo.

Savaitgaliais vis daugiau kraštiečių traukia apsipirkti į centrinį Janušavos aikštės turgų Kėdainiuose. Labiausiai žmonės nori pasigardžiuoti ką tik iškastomis šviežiomis bulvytėmis, ką tik prisirpusiomis mūsų krašto braškėmis. O kokia gi vasara be vitaminų pilnų žalumynų? Tačiau prekeiviai pripažįsta, kad pirkti ateina tik tam tikra žmonių dalis, kiti užsuka tiesiog pasigėrėti, pasikalbėti ar pasivaikščioti.

Prieš kelerius metus Lietuvoje buvo uždraustos mėtinės ir kitokių skonių cigaretės su skonio kapsulėmis, kitaip – click‘ais. Ir, nors cigarečių, cigarų ir cigarelių su skoniu prekyboje nebėra, lietuviai iš užsienio pradėjo užsisakinėti įvairių skonių kapsules. Vienoje tarptautinėje elektroninėje parduotuvėje pirkėjai gali rinktis iš 20 skirtingų skonių ir vos už 1 eurą pasidaryti 100 „skanių“ cigarečių, įkišdami kapsules į cigaretės filtrą.

Daugiabučių gyventojai dalį daiktų laiko ne tik bute, bet ir sandėliuke ar rūsyje. Todėl perkant būstą, dažnas pirkėjas teiraujasi, ar butas jį turi. Kaip pastebi NT brokeriai, senuose daugiabučiuose dėl rūsių kyla painiava. Pasitaiko ir rūsių užgrobėjų, kurie naudojasi ne savo nekilnojamo turto (NT) dalimi. Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Rasa pasakojo, kad neseniai pirko butą.

Prasidėjus ankstyvajai javapjūtei, dirbamuose laukuose dažnai slepiasi ir jauniklius veda stirnos, kiškiai ar paukščiai. Kad laukiniai gyvūnai ir paukščiai būtų apsaugoti nuo sužalojimų ar žūties, Aplinkos apsaugos departamento specialistai pataria, kaip elgtis.

Bitininkai, siekiantys įsigyti veiklai reikalingo inventoriaus, nuo birželio 27 d. kviečiami teikti paraiškas paramai gauti pagal supaprastintą apskaitą.