Lietuvos verslas

Didžiausios šalies įmonės praėjusiais metais gavo 77,9 mlrd. eurų pajamų – 2,6 proc. mažiau nei 2022 metais, tačiau uždirbo 5,1 mlrd. eurų ikimokestinio pelno – 19 proc. daugiau nei užpernai, remdamasis iki gegužės 30 dienos pateiktomis bendrovių ataskaitomis Registrų centrui ir kartu su kredito biuru „Creditinfo“ parengtu didžiausių Lietuvos bendrovių pagal 2023 metų pajamas tūkstantuku skelbia portalas „Verslo žinios“. Beveik dviejų trečdalių įmonių pajamos per metus augo, o 42 proc.

Italijos bendrovės „Bosca“ valdoma Kauno alkoholio gamybos bendrovė „Boslita ir Ko“ praėjusiais metais uždirbo 1,6 mln. eurų grynojo pelno – du kartus mažiau nei 2022-aisiais, kai jis siekė 3,2 mln. eurų. Įmonė pernai gavo 31,3 mln. eurų pajamų – 17,6 proc. mažiau nei užpernai (38 mln. eurų), nurodoma Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje.  Alkoholinių gėrimų gamintoja skelbia, kad pernai didžioji dalis jos produkcijos buvo eksportuota.

Viceministrė Inga Žilienė pirmadienį Vengrijoje su Europos Sąjungos (ES) kolegomis aptars energetikos sistemos dekarbonizaciją. Budapešte rengiamose neformalaus ES Energetikos tarybos posėdžio diskusijose bus aptartas geoterminės energijos vaidmuo, energetikos politikos įgyvendinimas iki 2030 metų ir nacionalinių energetikos ir klimato planų svarba, energetikos sektoriaus indėlis į naują konkurencingumo susitarimą. Įprastai tokiuose renginiuose dalyvaujama ministrų lygiu.

Mokesčių ir įmokų pavidalu gyventojai skiria nemažą dalį savo algų tam, kad valdininkams ir tarnautojams būtų mokamas darbo užmokestis. Pagal apibrėžimą, jie turėtų tarnauti žmonėms. Tačiau taip būna toli gražu ne visada. Bent jau taip mano su rimtais keblumais susidūrę gyventojai. Jie piktinasi, kad, net ir praradę sveikatą negauna nė cento, o yra vaikomi ar net verčiami skristi į kitą šalį ieškoti dokumentų, kurių reikalauja tarnautojai.

Rasti savo automobilį subraižytą, įlenktomis durelėmis ar kitaip apgadintą yra viena nemaloniausių situacijų, su kuria susiduria nemažai vairuotojų. Kai kurie kaltininką numano, kitiems tenka vaikytis vėją laukuose. Vis tik kaip elgtis abiem atvejais, siekiant susigrąžinti pinigus už padarytą žalą? Vienas asmuo socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino nuotrauka, kurioje matyti, kad stovėjimo aikštelėje vienas automobilis yra itin prigludęs prie jo automobilio.

Liepą į Lietuvą atėjus didesniems karščiams, prekybos tinklai fiksuoja išaugusius geriamojo ir mineralinio vandens, ledų, griliui skirtų maisto produktų pardavimus. Prekybos tinklai taip pat pastebi, jog karščiausiu metų laiku pirkėjai dažniau perka įvairių vaisių ir daržovių, kefyro šaltibarščiams, užkandžių, priemonių nuo uodų ir erkių.

Prekybininkus siūloma griežčiau bausti už elektroninių cigarečių pardavimą nepilnamečiams – prezidentas Gitanas Nausėda siūlo griežtinti įmonių atsakomybę nustatant dukart ar didesnes sankcijas už tokių cigarečių, o kai kuriais atvejais ir visų tabako gaminių prekybos taisyklių pažeidimus.   Šalies vadovo patarėjas Darius Urbonas sako, kad taip norima mažinti elektroninių cigarečių paplitimą tarp nepilnamečių.

Šiandien tikriausiai visi gyventojai turi paskyras socialiniuose tinkluose, kur kasdien ar rečiau kelia įvairias nuotraukas, vaizdo įrašus ar rašo tekstus. Tačiau darbo rinkos ir karjeros specialistai atkreipia dėmesį, kad darbdaviai stebi savo darbuotojų socialinius tinklus ir už netinkamas nuotraukas gali atleisti ar apskritai nepriimti į darbą.

Šiuo metu darbuotojai Lietuvoje kasmet gali atostogauti 20 darbo dienų per metus. Tai yra mažiau nei mėnesis, Europos Sąjungos (ES) nustatytas atostogų minimumas. Nors Seime yra siūlymų nuo kitų metų suteikti 2 dienomis ilgesnes atostogas, yra manančių, kad to nereikia – atostogų lietuviams esą užtenka, mat turi daug šventinių dienų bei mamadienių. Vis tik kiti vardija poilsio trūkumo keliamas problemas.

Nuo liepos 1 d. jaunieji ūkininkai gali teikti paraiškas dėl lengvatinės paskolos gavimo  pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“, rašoma pranešime žiniasklaidai. Paraiškos bus priimamos iki pat metų galo – gruodžio 31 d., arba iki kol bus pasiekta paraiškų priėmimo etapui skirta lėšų suma.

Ne paslaptis, kad daugiausia visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio Lietuvos pajūris sulaukia dėl itin didelių maisto ir apgyvendinimo kainų. Remdamiesi šiuo įsitikinimu dalis gyventojų net nepatikrina, ar egzistuoja pigesnių variantų. Visgi tiek Palangoje, tiek Klaipėdoje, tiek ir Nidoje galima rasti prieinamesnių apgyvendinimo galimybių, kurios leidžia mėgautis atostogomis be didelių išlaidų.

Vasaros metu daugelis stengiasi išnaudoti gerą orą, tad daug laiko leidžia gamtoje, mėgaujasi poilsiu prie įvairių vandens telkinių. Vis tik dalis upių ar ežerų pakrančių priklauso privatiems asmenims. Užtverti priėjimą prie jų savininkams yra draudžiama, tačiau ir poilsiauti kiti žmonės ten gali ne visada.

Visais laikais gyventojai buvo raginami taupyti. Tačiau patarimai, kaip sutaupyti dar daugiau pinigų, įvairiais laikais skyrėsi. Pavyzdžiui, sovietmečiu skaičiuotuvas prilygo stebuklui, kuris padėjo taupyti laiką. O įvairių sričių specialistai patarė taupyti maisto likučius, tinkamai naudotis buities prietaisais ir sandarinti duris ir langus, pro kuriuos tiesiogine to žodžio prasme švilpavo vėjai. Visi šie taupymo patarimai surinkti sovietinei moteriai skirtoje knygoje „Taupumas buityje“ (aut.

Kiekvienais metais gyventojai skundžiasi kainomis pajūryje: tiek maisto ir gėrimų, tiek nakvynės. Tad kai kurie poilsiautojai pinigus nakvynei nusprendžia pataupyti ir miega ten, kur tą daryti draudžiama. Pavyzdžiui, stato palapines ir kemperius tam neskirtose vietose, miega kopose, paplūdimiuose ar savo automobiliuose.

Lietuvos ekonomika sugrįžo į augimo kelią. Nors daugelyje valstybių vartotojų pasitikėjimas smukęs, tačiau lietuviams, lenkams ir švedams optimizmo netrūksta. „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas socialiniame tinkle „Facebook“ teigė, kad lietuviai šią vasarą pasitinka itin džiugiomis nuotaikomis. „Kur jos nebus džiugios, jei sumažėjusi infliacija (1 proc.) bei vis dar dviženkliu greičiu tebeaugantys atlyginimai (10,3 proc.), bei pensijos (10,8 proc.

Europos Komisija patvirtino 122 mln. eurų valstybės paramą „Achemos grupės“ valdomai  Jonavos azoto trąšų gamyklai „Achema“ žaliojo vandenilio, reikalingo amoniakui gaminti, gamybos projektui.  Parama iš Teisingos pertvarkos fondo (TPF) padės pasiekti ES vandenilio strategijos, Europos žaliojo kurso ir Žaliojo kurso pramonės plano tikslus, taip pat padės pašalinti priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro pagal planą „REPowerEU“, penktadienį pranešė EK.   „122 mln.

„Žirmūnuose uždarytas paskutinis „Lietuvos spaudos“ kioskas“, – socialiniuose tinkluose rašo vilniečiai. Vis tik tai nėra tiesa, jų dar galima pamatyti kai kuriose Lietuvos vietose. Vilniuje šiuo metu veikia 20 „Lietuvos spauda“ kioskų, visoje Lietuvoje – apie puššimtis, komentavo bendrovės „Reitan Convenience Lithuania“, valdančios „Lietuvos spauda“ kioskus, atstovai.

Prezidentui Gitanui Nausėdai penktadienį prisiekus inauguracijos ceremonijoje, Seimo opozicijos frakcijos tikisi glaudesnio šalies vadovo ir Vyriausybės bendradarbiavimo, dalis mato poreikį keisti ministrus. G. Nausėda ir jo patarėjai po pirmojo prezidento rinkimų turo sakė, kad grąžinus įgaliojimus, jos sudėtyje galėtų keistis daugiau nei keli ministrai.

Mažmeninės degalų kainos Lietuvoje per pastarąją savaitę kiek pakilo, Latvijoje pabrango tik dyzelinas, Estijoje – tik benzinas, o dyzelinas kiek atpigo, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausi degalai išliko Lietuvoje, brangiausias benzinas – Estijoje, o brangiausias dyzelinas – Latvijoje.

2019 metais mirusio verslininko Raimondo Karpavičiaus turto paveldėtojams toliau ginčijantis dėl teisių į palikimą, apeliacinės instancijos teismas leido keisti bendrovės „Karpis“ valdomos įmonės „Marijampolės pieno konservai“ valdybą bei vadovą.

Lietuvos bankas (LB) penktadienį pranešė apribojęs finansinių technologijų įmonės „Foxpay“ veiklą ir paskyrė laikinąjį atstovą įstaigos veiklos priežiūrai. Anot LB, laikinasis atstovas neperima įstaigos valdymo, jo paskyrimas neturi įtakos klientams ir jų galimybėms naudotis paslaugomis. „Foxpay“ galės ir toliau vykdyti savo veiklą ta apimtimi, kurios neriboja Lietuvos banko įpareigojimai.

Gyventojams primenama nedelsti ir jau dabar suskubti įregistruoti savo turimą gręžinį gręžinio ir negavę jo paso, gali sulaukti baudų ir kitų nemalonumų. Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) specialistai naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad visi gėlo požeminio vandens gavybos gręžiniai privalo būti įregistruoti Žemės gelmių registre.

Lietuvos bankas pranešė apribojęs teisėsaugos institucijų akiratyje atsidūrusios finansinių technologijų įmonės „Foxpay“ veiklą ir paskyrė laikinąjį atstovą įstaigos veiklos priežiūrai.

Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdomai Lietuvos naftos importo ir perdirbimo bendrovei „Orlen Lietuva“ nuo gegužės pabaigos vadovauja buvęs jos finansų vadovas Marekas Pawelas Golebiewskis. Registrų cento (RC) duomenys rodo, kad naujas bendrovės generalinis direktorius paskirtas gegužės 29 dieną, o RC pakeitimai įregistruoti liepos 11 dieną.    M. P. Golebiewskis pakeitė nuo pernai spalio 31 dienos bendrovei vadovavusį Radoslawą Misztalewskį.

Bendrovei „Bitė Lietuva“ šeštadienį diegsiant naują klientų sistemą, naktį galimi aptarnavimo sutrikimai, taip pat neveiks savitarnos sistemos. Kaip pranešė bendrovė, sutrikimai galimi naktį iš šeštadienio į sekmadienį, nuo liepos 13 dienos 20 val. iki liepos 14 dienos 10 val. „Naujoji Centrinė klientų sistema yra vienas didžiausių IT projektų mūsų verslo istorijoje.

Nuo liepos mėnesio įsigaliojo naujos visuomeninio tiekimo kainos už elektrą.  Gyventojams, kurie nėra sudarę sutarties su nepriklausomu elektros tiekėju ir naudojasi visuomeninio elektros tiekimo paslauga, siunčiama žinia - nuo liepos pasikeitė tiekimo kainos už elektrą. Kainas nustatanti Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) dar gegužę priėmė sprendimą mažinti visuomeninio tiekimo tarifus.

Lietuvoje veikiantis komercinis bankas SEB savo klientams praneša apie numatomus laikinus trikdžius, dėl kurių neveiks atsiskaitymai mokėjimo kortelėmis taip pat ir kitos paslaugos. Kaip socialiniame tinkle rašo SEB atstovai, trikdžiai, su kuriais susidurs vartotojai, numatomi tam tikromis valandomis. „Dėl šią naktį SEB banke atliekamų planinių IT darbų tarp 3.00–4.00 val. nakties iki 40 minučių neveiks atsiskaitymai SEB mokėjimo kortelėmis ir SEB bankomatai Nuo 4 iki 8 val.

„Achemos grupės“ valdomai didžiausiai šalyje gamtinių dujų vartotojai Jonavos azoto trąšų gamyklai „Achema“ ir vėl nepavyko įrodyti, kad 2022 metams nustatytas Klaipėdos suskystinų gamtinių dujų (SGD) terminalo mokestis buvo 18 mln. eurų per didelis.  Regionų administracinis teismas birželio 18 dieną atmetė „Achemos“ skundą, kuriuo ji prašė panaikinti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) 2021 metų lapkričio nutarimą dėl papildomos saugumo dedamosios 2022 metams.

Lietuvos įmonės galės ugdyti ir tobulinti ypač reikalingus savo darbuotojų įgūdžius Europos Sąjungos investiciniams projektams skirtomis lėšomis. Tam skirta daugiau nei 8,2 mln. eurų. „Skirdami finansavimą labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių darbuotojams, tikimės greitesnio jų tobulėjimo ir progreso prisitaikant prie dabarties pokyčių. Tam rengsime įvairius mokymus darbuotojų kvalifikacijai kelti ir darbuotojams perkvalifikuoti, ypatingą dėmesį skirsime skaitmeninimo įgūdžiams.

Per šių metų sausį ir birželį Lietuvoje suvartota 9,2 teravatvalandės (TWh) dujų – 46 proc. daugiau nei tuo pačiu metu (6,3 TWh), penktadienį pranešė bendrovė „Amber Grid“. Pasak bendrovės, išaugusią dujų paklausą šalyje lėmė vėsesnė žiema, taip pat elektros gamybos ir mažesnės dujų kainos rinkoje. Pastaroji priežastis lėmė ir kiek didesnį dujų vartojimą trąšų gamyboje.   Nepaisant išaugusio dujų suvartojimo, pirmąjį metų pusmetį 28,9 proc. mažėjo dujų importas.

Verslininko Zigmo Petrausko netiesiogiai kontroliuojamo Klaipėdos konteinerių terminalo (KKT) krova pirmąjį pusmetį, palyginti su pernai tuo pat metu, augo 12 proc. iki 3,31 mln. tonų (2,96 mln. tonų). Sausį–birželį terminale perkrauta daugiau 260,6 tūkst. standartizuotų konteinerių (TEU), arba 9 proc. daugiau nei pernai, penktadienį skelbia KKT.

Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Rita Tamašunienė tikina, kad žinia apie vėlinamus Nacionalinio stadiono statybos pažadus jos nestebino. Seimo narės teigimu, žinant didelių objektų statyboms galiojančias procedūros, nuo pat pradžių buvo aišku, jog Vilniaus mero Valdo Benkunsko įgarsinti lūkesčiai apie greitus stadiono statybos darbus yra niekuo neparemti. „Iš pat pradžių buvo aišku, kad taip neįvyks kaip Vilniaus miesto meras sakė, kad buldozeriai jau važiuos balandžio mėnesį ir statys.

Iš savo močiutės maisto ruošos paslapčių mokęsis panevėžietis Nerijus Kačenauskas jau seniai savo gyvenimą sieja su maistu. Vis dabar mėgsta vis grįžti prie senovinių jos receptų, yra mokęsis ir konditerio darbo vingrybių, tačiau save atrado pareigose, apie kurias vaikystėje gamindamas su močiute tikriausiai net nebuvo pagalvojęs – kartu su komanda jis „Iki“ salotomis aprūpina visą Lietuvą. Vyr.

Lietuvos pensijų fondai pagal pernai uždirbtą realią grąžą pateko į pirmąjį penketuką tarp Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybių, penktadienį pranešė Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA). Preliminarius duomenis paskelbusios EBPO ekspertų vertinimu, Lietuvos pensijų fondų turto augimas pernai pasiekė 11,2 proc. ir buvo ketvirtas pagal dydį tarp EBPO valstybių.

Teismai kol kas atsisako nagrinėti Aurimo Drižiaus valdomos laikraščių leidybos, reklaminių ir kitokių leidinių spausdinimo bendrovės „Grėsmės nacionaliniam saugumui“ ir Konkurencijos tarybos ginčą, šiai nepradėjus tirti galimo kartelinį susitarimo, kai 2022 metais prekybos tinklai „Maxima“, „Norfa“, „Iki“ ir Lietuvos paštas iš prekybos pašalino leidinius „Respublika“, „Vakaro žinios“ ir A. Drižiaus leistą „Laisvą laikraštį“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) liepos 10 dieną ...

Darbo rinkos atstovai pastebi, kad pastaruoju metu Lietuvoje daugėja dirbančių užsieniečių. Jie dažnai užima pozicijas ne tik iš trūkstamų profesijų sąrašo, bet ir dirba nekvalifikuotus darbus. Tokius, kokių dirbti nebenori lietuviai. Pavyzdžiui, valytojos darbas vis dažniau atitenka užsienietėms. Užimtumo tarnybos duomenimis, liepos 1 d. Lietuvoje dirbo 138,3 tūkst. asmenų iš 132 šalių, nepriklausančių Europos Sąjungai, tai yra trečiųjų šalių piliečių.

Dalyje parduotuvių ir degalinių būsimas permainas galima pamatyti jau ir dabar, tačiau iki metų pabaigos jos bus privalomos visose prekybos vietose, kuriose tik pardavinėjamos cigaretės ir kiti tabako gaminiai. Jie turės būti paslėpti nuo visų pirkėjų. Norint juos įsigyti, teks prašyti pardavėjų arba bandyti surasti atitinkamą informaciją savitarnos kasose. Tai numato prieš kurį laiką Seimo priimtos įstatymo pataisos, kurios įsigalios nuo kitų metų pradžios.

Balandį neįvykus skelbtam antrajam vėjo parko Baltijos jūroje konkursui, Seimas rado būdų, kaip supaprastinti jo sąlygas.    Seimas ketvirtadienį po svarstymo pritarė Ekonomikos komiteto narių konservatoriaus Kazio Starkevičiaus bei socialdemokrato Gintauto Palucko siūlymams pakartotiniame aukcione leisti dalyvauti ir vienam dalyviui, o ne dviem, kaip reikalaujama dabar, o elektros pardavimo kainą būtų galima perskaičiuoti kasmet keičiant valstybės skatinimo apimtį.

Seimas nepritarė įstatymų pataisoms, siūlančioms liberalizuoti automobilių techninės apžiūros sistemą ir išplėsti šių paslaugų teikėjų ratą. Ketvirtadienį Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos nario Andriaus Bagdono pateikta iniciatyva nesulaukė pritarimo po pateikimo ir buvo grąžinta iniciatoriui tobulinti. Ją palaikė 25 Seimo nariai, prieš buvo 10, susilaikė 27 parlamentarai. Tai buvo jau antras nesėkmingas bandymas inicijuoti automobilių techninės apžiūros sistemos reformą.

Ketvirtadienį Seimas pateiktas Susisiekimo ministerijos inicijuotas Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo (GTESĮ) projektas, kuriuo siekiama liberalizuoti darbuotojų, atliekančių geležinkelių transporto eismo saugai užtikrinti svarbias užduotis, išskyrus traukinio mašinistus, mokymo turinio, žinių ir įgūdžių įvertinimo tvarką. Už Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo pakeitimų projektą po pateikimo balsavo 69, susilaikė 3, prieš nebalsavo nei vienas parlamentaras.

Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ kviečia ruoštis karštam vidurvasario savaitgaliui. Nuo šio ketvirtadienio iki sekmadienio visose „Maximos“ parduotuvėse taikomi specialūs savaitgalio laimingų kainų pasiūlymai – nuo 50 proc. pigesnių valgomųjų ledų „Pols“, kilogramo trešnių už 3,99 eurus iki 44 proc. pigesnio sausai marinuoto vištienos šlaunelių šašlyko ar „Extra Line“ cukraus vos už 0,69 eurus.

Seimas po pateikimo pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis užsieniečių apgyvendinimo už valstybės lėšas laikotarpis apribojamas iki 6 mėnesių – įskaičiuojant tą laiką, kol užsieniečiai laukia sprendimo dėl laikinosios apsaugos priėmimo ir tik kol šis užsieniečiui suteiktas statusas galioja. Ketvirtadienį šias įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pataisas palaikė 68 parlamentarai ir 1 susilaikė.

Seimas supaprastino privačios žemės paėmimo tvarką ypatingos valstybinės svarbos projektams – tai leis paspartinti europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ statybą bei kitų itin svarbių valstybei projektų įgyvendinimą.     Už tokias Ekonomikos komiteto pirmininko konservatoriaus Kazio Starkevičiaus inicijuotas Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo pataisas balsavo 88 Seimo nariai, prieš buvo du, o 12 susilaikė.

Ketvirtadienį Seimas po svarstymo pritarė Susisiekimo ministerijos inicijuotam siūlymui pakeisti įstatyme nustatytą elektroninės kelių rinkliavos paslaugų („e-tolling“) teikimo pradžios datą. Numatoma, kad „e-tolling“ startuotų 2025 m. liepos 1 d., t.y. pusmečiu vėliau, negu nustatyta šiuo metu. Už Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pakeitimo projektą po svarstymo balsavo 90, susilaikė 8, prieš nebalsavo nei vienas parlamentaras.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako remianti Visagino savivaldybės sprendimą rajone, kur yra nebeveikianti sovietinė atominė elektrinė, steigti laisvąją ekonominę zoną (LEZ). „2022 metais lankiausi Visagine pirmą kartą kaip ministrė ir su meru sutarėme, kad reikia LEZ Visagine. Ten yra tinkamos kompetencijos, perkvalifikuojami žmonės. (...) Ten yra geros mokyklos.

Ketvirtadienį Seimas po svarstymo pritarė konservatoriaus Mindaugo Lingės siūlymui Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai (LRT) skiriamas lėšas iš šalies biudžeto susieti su bendrojo vidaus produkto (BVP) augimu. Už Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pokyčius po svarstymo balsavo 56, susilaikė 35, prieš 6 parlamentarai. Tam, kad siūlymui būtų pritarta, parlamentas turės balsuoti dar vieną kartą. Siūlyme numatoma, kad už akcizus gautų pajamų dalis būtų skirta gynybai.

Prekybos tinklas „Rimi“ – ne tik ketvirtus metus iš eilės geriausiai aptarnaujantis pirkėjus, bet ir pirkėjams siūlantis mažiausias populiariausių prekių bei mėsos kainas Lietuvoje. Šiuos nenuginčijamus faktus atskleidė birželio ir liepos mėnesiais atlikti skirtingi rinkos bei slaptų pirkėjų tyrimai*.   Konkurencinga kaina ir nenuginčijama vertė  Kainų palyginimų portalo „Pricer.lt“ birželio mėn.

 Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska sako neturinti idėjų, kaip sudrausminti prekybininkus, kurie už mažesnio svorio prekes nustato tą pačią kainą.  Ji baiminasi, kad įpareigojus prekybininkus nurodyti svorio ir kainos pokyčius prekė gali vis tiek pabrangti. Ministrės teigimu, tai parodė prancūzų pavyzdys.  „Šiandien teisėkūros iniciatyvos jokios neturime, kuri tiesiogiai atsakytų į klausimą.

Pagal viešųjų skaitmeninių paslaugų kokybę Lietuva išlieka viena lyderių Europos Sąjungoje (ES), rodo Europos Komisijos (EK) atlikta 2024 metų skaitmeninio dešimtmečio pažangos vertinimo ataskaita, ketvirtadienį skelbia Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Anot EK ataskaitos, Lietuvos viešųjų skaitmeninių paslaugų kokybė per metus gerėjo 1 proc. – šalis pakilo iš 7-tos į 6-tą vietą tarp ES valstybių. Pagal šį kriterijų lyderės yra Malta, Estija, Liuksemburgas, Islandija bei Suomija.