Lietuvos verslas

Lietuvos bankas už per didelius mokėjimų įkainius dviem bankams skyrė baudas, vieną įspėjo  Lietuvos bankas atliko tyrimą ir nustatė, kad trys šalyje veikiantys bankai pažeidė Europos Sąjungos (ES) teisės reikalavimus dėl tarptautinių mokėjimų. Šie trys bankai už tarptautinius pervedimus Švedijos kronomis taikė didesnius įkainius, nei leidžiama. Dviejuose bankuose pažeidimai nustatyti ir dėl tarptautinių pervedimų Rumunijos lėjomis.

Vilniaus savivaldybės valdomi Vilniaus šilumos tinklai nusprendė vienašališkai pirkti techninės būklės ekspertų paslaugas po tai, kai nepavyko surasti kompromisinio sprendimo su Prancūzijos koncerno „Veolia“ (buvusi „Dalkia“) valdoma bendrove „Vilniaus energija“. Ekspertų paslaugos leis nustatyti šilumos ūkio techninę būklę ir jo vertę.

Premjeras ir finansų ministras kritikuoja Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovų Seime siūlymą Lenkijos pavyzdžiu apmokestinti bankų turtą ir didžiųjų prekybos tinklų apyvartą. Tokį siūlymą atsargiai vertina ir kai kurie kiti politikai, o bankininkai ir prekybininkai sako, jog jis sužlugdytų verslą bei turėtų neigiamų padarinių visai šalies ekonomikai.

Optimistiškai nusiteikus energetikos ministerija skelbia, Lietuvos tikslas – tapti regiono energetikos centru. Mintis didi ir graži, tačiau kiek tai realu? Nors dabartiniai rodikliai rodo gerėjančią situaciją vartotojams, yra nuomonių, kad nuo regiono energetikos centro statuso mes kaip tik, tolstame, o ateityje tai gali ir atsiliepti kainoms mokamoms už elektrą.

Europos centriniam bankui (ECB) sumažinus bazinę palūkanų normą iki nulio, o indėlių laikymą padarius dar labiau neigiamą, reaguoti turės ne tik komerciniai bankai, bet ir vartotojai. Ekonomistų nuomone, ECB taip žvelgia į kintančią aplinką ir skatina euro zonos ekonomikos augimą. „XXI a. bankininkystės verslas bus pagrįstas tuo, kad bankai primokės už paskolas klientams, o indėlininkai – bankams už "priglaustus" juose indėlius.

Nuo tarptautinės elektros jungties „NordBalt“ darbo pradžios, Baltijos šalyse elektros kaina rinkoje akivaizdžiai smuko. Vasario 18 - kovo 10 d. „Nord Pool“ biržos Lietuvos ir Latvijos prekybos zonose kaina mažėjo iki 15 proc., o Estijos prekybos zonoje – 3 proc. Anksčiau, 2015 m. gruodį, panašų poveikį rinkai turėjo ir elektros jungtis su Lenkija „LitPol Link“ – pradėjusi veikti ji kainas mažino iki 16 procentų.

Vartotojai gali grąžinti prekybininkams įsigytus nekokybiškus biodinaminius ryžių dribsnius „Bauck Hof“ firmos „Reis Flocken“ (Vokietija, tinkamumo vartoti terminas iki 2016-12-18, išfasuoti popierinėse pakuotėse po 0,5 kg) ir stiklinius 300 ml puodelius „Aurora“ (pagaminti Kinijos įmonėje „Zibo golden sailing light industrial products CO LDT“, brūkšninis kodas 2000225316687) bei atgauti sumokėtus pinigus.

Visuotinis gyventojų pajamų ir turto deklaravimas didintų naštą mokesčių mokėtojams, o tokiu būdu gaunama informacija ne visuomet yra objektyvi, teigia Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovas. „Visuotinis deklaravimas būtų didelė našta mokesčių mokėtojams, tai reikalautų papildomų resursų“, - LRT radijui ketvirtadienį sakė Dainoras Bradauskas.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį vykusiame kovo mėnesio posėdyje sumažino pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normą nuo 0,05 proc. iki nulio. Taip pat apkarpyta palūkanų norma, naudojantis ribinio skolinimosi galimybe – nuo 0,3 proc. iki 0,25 proc., tuo tarpu palūkanų norma, naudojantis indėlių galimybe, sumažinta nuo minus 0,3 proc. iki minus 0,4 procento. ECB taip pat pranešė, jog nuo balandžio mėnesio turto pirkimo programa bus padidinta nuo 60 mlrd. eurų iki 80 mlrd.

Šilumos kaina Vilniaus gyventojams nuo gegužės turėtų sumažėti 2 proc. Kainų komisija ketvirtadienį vienašališkai nustatė mažesnes „Vilniaus energijos“ kainos dedamąsias ir skaičiuoja, kad gegužę šiluma turėtų atpigti 2 proc. Komisija pranešė, kad vartotojai dėl to per metus turėtų sutaupyti apie 2,5 mln. eurų.

Konkurencijos taryba šiais metais daugiausiai dėmesio ketina skirti karteliniams susitarimams bei konkurencijos vaistų rinkoje ribojimams. „Mes pagrindinį dėmesį sutelksime į tyrimus dėl įtariamų kartelinių susitarimų viešuosiuose pirkimuose, nes tam mes gauname Europos Sąjungos struktūrinės paramos papildomas lėšas, ir mūsų komanda tam yra pasiruošusi.

Kiekvienais metais tarp vasario 16 ir kovo 11 dienų Lietuva gyvena kiek labiau pakylėtai, nei kitais metų mėnesiais. Pro akis nepraslysta iškabintos trispalvės, girdime daugiau pokalbių apie šalies istoriją, ryžtą veikti kartu ir piliečių gebėjimą susitelkti. Pasididžiavimo savo šalimi jausmas turi ir realių ekonominių privalumų ‒ pasitikintys piliečiai tampa aktyviais visuomenės gyvenimo dalyviais bei geba kurti vertę sau ir valstybei.

Vietinių turistų skaičius auga jau kelintus metus iš eilės. Atostogas ar keliones savaitgaliais po Lietuvą renkasi ne tik turistai iš kaimyninių užsienio šalių, bet vis dažniau ir patys lietuviai. Pasitinkant Kovo 11-ąją, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos (toliau – VTD) pateikia 11 įdomių faktų apie vietinį turizmą.

Dauguma turinčių paskolas arba indėlius puikiai žino, kad šiuo metu palūkanų normos yra neigiamos arba artimos nuliui. Paskolų turėtojus tai tenkina, nes įmokos tampa mažesnės. Tačiau indėlininkams tai – galvos skausmas, nes nebeaišku, kur saugiai laikyti pinigus, tikintis bent šiokio tokio jų prieaugio. Kodėl kinta pinigų kaina? Palūkanos yra pinigų kaina. Imant paskolą, sutariama dėl palūkanų arba dėl to, kiek imantis paskolą sutinka mokėti už gaunamus pinigus, o duodantis tikisi gauti.

Rusijos vyriausybės ir jos kontroliuojamo dujų koncerno „Gazprom“, kurių delegacijos trečiadienį Briuselyje viešėjo antimonopolinio tyrimo eigai aptarti, pareiškė, jog artėjama link abipusiai priimtino sprendimo. „Derybos buvo konstruktyvios, šalys sutarė tęsti dialogą, kurio tikslas yra abi puses – Europos Komisiją ir „Gazprom“ – tenkinantis sprendimas“, – teigiama „Gazprom“ pranešime spaudai.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) yra gavusios informacijos apie sąskaitas banko HSBC Šveicarijos padalinyje turėjusius Lietuvos mokesčių mokėtojus, tačiau su tuo susijusių tyrimų neatlieka. „Specialiųjų tyrimų tarnyba yra gavusi informaciją iš Valstybinės mokesčių inspekcijos. Įvertinus gautą informaciją, nustatyta, kad joje nėra jokių duomenų, kurie pagal kompetenciją domintų STT“, - BNS informavo tarnybos Viešųjų ryšių skyriaus viršininkas Ruslanas Golubovas.

Už nė 7 kilometrų nesiekiančią kelionę Vilniaus taksi vairuotojai užsieniečiu apsimetusio žurnalisto nesidrovėjo paprašyti ir 18 eurų, parodė „Žinių radijo“ radijo socialinis eksperimentas.   Užtat gatvėje atsirado geradaris, pakvietęs pavėžėti užsieniečio vaidmenį prisiėmusio socialinio eksperimento autorių savo automobiliu, – tai buvo pats Lietuvos oro uostų vadovas Gediminas Almantas.

Vokietijos mažmeninės prekybos tinklas „Lidl“ pirmąjį šių metų pusmetį planuoja atidaryti pirmąsias parduotuves Lietuvoje. Įmonė „Lidl Lietuva“ iki liepos atidarys daugiau kaip 10 parduotuvių. „Šiuo metu rengiamės oficialiam „Lidl Lietuvos“ logistikos centro, įsikūrusio Kauno rajone, atidarymui. Jis numatytas balandžio viduryje.

„Swedbank“ Finansų instituto duomenimis, auga savarankišką finansinę veiklą vykdančių asmenų skaičius. Populiariausia savarankiškos finansinės veiklos forma yra verslo liudijimai, kurių pernai metais buvo išduota daugiau nei 100 tūkst. arba 6 proc. daugiau negu 2014 m. Antra pagal populiarumą yra individualios veiklos pažyma, kurių 2015 m. pabaigoje gyventojai turėjo net 14 proc. daugiau negu prieš metus (daugiau nei 80 tūkst.). Dar beveik 12,5 tūkst.

Lietuvos būsto rinkos aktyvumui augant, nekilnojamojo turto burbulas nesiformuoja - būsto kainos vis dar mažesnės nei iki krizės, o rinkos tendencijas diktuoja ne emocijos, bet fundamentalūs veiksniai, sako bankų atstovai. „Dažnai diskutuojama, ar (NT rinkoje - BNS) galimi burbulai, ar panašėjame į 2007-2008 metų situaciją. Dabartinės būsto kainos tebėra 25-30 proc. mažesnės, statybos ir prekybos aktyvumas jaučiamas tik sostinėje ir tik pastaruoju metu ją bando pasivyti Kaunas bei Klaipėda.

Lietuvos politikams tariantis, kaip išvengti Astravo atominės elektrinės (AE) keliamos grėsmės, premjeras energetikos ministrui pavedė įvertinti, ar įmanoma techniškai riboti elektros tiekimą iš Baltarusijos, kuri šiuo metu priklauso bendrai Baltijos šalių, Baltarusijos ir Rusijos energetikos sistemai BRELL. Algirdas Butkevičius trečiadienį pavedė energetikos ministrui Rokui Masiuliui įvertinti pasiūlymų, tarp jų ir srovės keitiklio statybos, technines galimybes, pranešė Vyriausybė.

Ekonomistai vis dažniau svarsto, kas stabdo dalijimosi ekonomikos įmonių, tokių, kaip Uber, SAVY, Airbnb plėtrą. Pasak Vytauto Žukausko, LLRI viceprezidento, vyrauja tendencija, kad dalijimosi ekonomiką norima sureguliuoti taikant tokį patį kurpalių, kaip ir iki šiol vyravusiems paslaugų teikimo modeliams. Tai yra ydinga. Pasak jo, dalijimosi ekonomikos reguliavimas turi būti protingas, skatinantis pažangą ir nestabdantis geresnių paslaugų vartotojams.

Statybininkų trūkumas Lietuvoje verčia darbdavius pastariesiems didinti atlyginimą. Ne paslaptis, kad šie kaštai įskaičiuojami ir į galutinę produkto kainą. Tad jau netrukus už naujos statybos būsto įsigijimą gali tekti sumokėti daugiau. Pagrindinę įtaką kainoms turi paklausa, tačiau prognozuojama, kad ši mažėti neturėtų. Tuomet įtaką kainai darys tiek kylanti naujų būstų kokybė, tiek statybininkų algos.

Naujoji užstato sistema įgauna pagreitį. Per pirmąjį naujosios užstato sistemos veikimo mėnesį Lietuvos gyventojai į taromatus jau grąžino daugiau nei 3,6 mln. pakuočių. Taip pat sparčiai plečiamas ir vietų, kuriose galima grąžinti tarą ir atgauti užstatą, tinklas. VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ jau yra pasirašęs sutartis su 1720 parduotuvėmis dėl pakuočių surinkimo. 570-iose parduotuvėse įrengti taromatai, kitose tara surenkama rankiniu būdu.

Beveik trys ketvirtadaliai (74 proc.) lietuvių leidžia laiką drauge su kolegomis po darbo, o 13 proc. dirbančių šalies gyventojų tai daro dažnai. Šiuos rezultatus atskleidė šešiose Skandinavijos, Baltijos ir Vakarų Europos valstybėse statybinės technikos ir modulinių patalpų nuomos bendrovės „Cramo“ užsakymu atliktas „Geros dienos darbe“ tyrimas. Apklausa taip pat parodė, kad 66 proc. dirbančių lietuvių pietauja kartu su bendradarbiais. Dažnai tai daro beveik pusė (49 proc.

Trečiadienį į Klaipėdą atplaukia naujas Norvegijos koncerno „Statoil“ suskystintų gamtinių dujų krovinys. Klaipėdos SGD terminalo operatorės „Klaipėdos nafta“ atstovė Indrė Milinienė BNS informavo, kad apie 140 tūkst. kubų dujų atgabenantis dujovežis „Arctic Voyager“ Klaipėdos uoste laukiamas trečiadienio ryte. Dujų prekybos bendrovių „Litgas“ ir „Lietuvos dujų tiekimas“ (LDT) atstovas Paulius Jakutavičius BNS informavo, kad „Litgas“ bus skirta 18,2 tūkst. kubų SGD, arba apie 10-11 mln.

Ilgai laukę norintieji į Lenkiją važiuoti traukiniu turės dar palaukti. Turėjęs startuoti pavasarį maršrutas nukeltas į vasarą, o darbams užbaigti Lietuva iš Europos Sąjungos prašys dar pusantro šimto milijonų eurų. Jau aišku, kiek kainuos bilietas į Lenkiją ir kiek truks kelionė. Visgi niekas nežino, ar maršrutas suvilios keliautojus, ypač, kai galima rasti pigių lėktuvų skrydžių. Skeptikai projektą mala į miltus, o Susisiekimo ministerija tikina, kad maršrutas gyvybiškai reikalingas.

Greitėjant žmonių gyvenimo tempui, vis daugiau jų, taupydami savo laiką, buriasi arčiau darboviečių, miesto centro. Ši tendencija ryški jau daugelyje Europos sostinių, o po truputį plečiasi ir Vilniuje. Dėl to nekilnojamojo turto (NT) kainų atskirtis tarp skirtingų mikrorajonų auga. Vilniuje skirtumas tarp tam tikrų mikrorajonų siekia jau beveik 2 kartus.

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas sako, kad Skandinavijos kapitalo bankai nebenori daugiau investuoti Lietuvoje, nes čia yra maža nuosavybės grąža. Jis perspėja, kad bankams mažinant administravimo išlaidas, krenta jų paslaugų kokybė. „Labai gerai, kad pelnas išlaikytas, bet nuosavybės grąža yra pakankamai žemame lygyje, lyginant su skandinaviškais bankais, tai bankams nėra intereso daugiau investuoti Lietuvoje, nes jie ženkliai daugiau gali uždirbti Skandinavijoje.

Lietuvos banko vadovas mano, kad reguliuojama komercinių bankų paslaugų kainodara galėtų padidinti jų klientų skaičių. Pasak Vito Vasiliausko, bazinių bankų paslaugų kaina turėtų siekti dabartinį jų vidurkį - 1,5 euro per mėnesį. „Mes manytumėm, kad iš tikrųjų krepšelis galėtų padėti tolimesnei plėtrai elektroninės erdvės ir padidintų prieinamųmą. Praeitų metų rudenį padarėme tyrimą dėl sąskaitų turėjimo bankuose, ir įdomi tendencija, kad palyginti su 2013 metais, kai 6 proc.

Moterys užima 39 proc. vadovaujančių postų Lietuvos įmonėse. Pagal šį rodiklį Lietuva kartu su Filipinais dalijasi 2-3 vieta pasaulyje, skelbia tarptautinė audito, apskaitos ir konsultacijų bendrovė „Grant Thornton“. „Grant Thornton“ tyrimai rodo, jog moterys Rytų Europoje aktyviausiai pasaulyje dalyvauja įmonių valdyme. Rodiklio vidurkis pasaulyje siekia 24 proc., o Rytų Europoje – 35 procentus. Moterų, užimančių vadovaujančius postus, dalis Europos Sąjungoje siekia 24 proc.

Praėjusią savaitę teigiamas nuotaikas finansų rinkose nulėmė geros žinios iš JAV ir investuotojų palankiai įvertintos Kinijos valdžios prognozės dėl 2016 m. ekonomikos augimo. Šią savaitę finansų rinkų dalyviai, ypač euro zonoje, lauks Europos centrinio banko (ECB) tarybos susitikimo, kurio metu bus paskelbti sprendimai dėl palūkanų normų keitimo.

Nors ir prieštaringai vertinama Tarptautinė Moters diena kasmet sulaukia didesnio lietuvių susidomėjimo, o žiedus moterims teikiantys vyrai tampa dosnesni. Kiekvienais metais gėlių pardavimai išauga maždaug 5 proc., o gėlėms skiriama suma bendrame krepšelyje - 3,58 Eur. Augančiam gėlių populiarumui neabejotinai daro įtaką ir gėlių kaina. Prekybos tinklas „Maxima“ paskaičiavo, kad Moters dienai itin perkamų tulpių žiedų kainos tinklo parduotuvėse visoje Lietuvoje nekito jau porą metų.

Lietuvoje veikiančių bankų ir užsienio bankų filialų paskolų portfelis padidėjo 3,9 % ir pasiekė 16,3 mlrd. eurų. Tai didžiausias skolinimo prieaugis nuo 2008 m., tačiau bankai turi ruoštis naujiems iššūkiams, kurių gali kilti ateityje. „Po laikinų blykstelėjimų, kuriuos fiksavome pastaruosius kelerius metus, 2015-ieji yra tie metai, kai bankų skolinimas grįžo į tvaraus augimo vėžes.

Pernai butų kainos Vilniuje augo žymiai nuosaikiau, tuo tarpu gyventojų perkamosios galios augimas išliko gana spartus. Būsto paskolų palūkanoms išliekant istorinėse žemumose, gyventojų galimybės įsigyti būstą toliau augo. Palankios sąlygos paklausos augimui išliks ir šiemet, tačiau butų kainų augimas neturėtų viršyti spartėsiančio atlyginimų augimo. „Pernai parduotų butų skaičius Vilniuje kiek sumažėjo, tačiau tai daugiausiai lėmė mažiau aktyvi nei įprasta metų pradžia.

Tipiška moteris, imanti vartojimo kreditą ar perkanti prekes išsimokėtinai, – tai 40-50 metų vilnietė arba kaunietė, kuri investuoja į naują mobilųjį telefoną, rūpinasi savo sveikata bei važinėja nuosavu automobiliu. Bendrovė „General Financing“ dalinasi statistika, parodančia, kokie Lietuvos moterų skolinimosi ypatumai. Moterys sudaro praktiškai tiek pat vartojimo kredito ir pirkimo išsimokėtinai sutarčių kaip ir vyrai.

Išsilavinusi, žingeidi, siekianti nepriklausomybės ir savirealizacijos, bet dar nepakankamai pasitikinti savo jėgomis – taip Lietuvoje moterį piešia KSU universiteto docentė, kelių jaunų įmonių steigėja dr. Austė Kiškienė. Inovacijų, technologijų vadybos bei verslumo ekspertė pabrėžia, kad Lietuvos moterys teigiamai vertina verslumą ir norėtų būti finansiškai nepriklausomos, tačiau Lietuvoje jos neturi visų tinkamų sąlygų verslui pradėti, o atotrūkis tarp moterų ir vyrų – vis dar didžiulis.

Lietuvos politikai nusiteikę siųsti signalą Rytams, kad Baltarusijoje, netoli sienos su Lietuva, statomoje Astravo atominės elektrinėje (AAE) pagamintos elektros srautas bus ribojamas - didžiosios šalies partijos rengs susitarimą dėl šios jėgainės Lietuvai keliamos grėsmės. Toks sprendimas pirmadienį priimtas beveik visų parlamentinių partijų politikų ir energetikų pasitarime Seime.

Prekių ir žaliavų rinkose praėjusią savaitę buvo matyti ženklų, kurie, ekspertų vertinimais, rodo, kad kainos jau pasiekė dugną, rašo britų verslo dienraštis „The Financial Times“. Pavyzdžiui, trečiadienį buvo paskelbti duomenys apie labiausiai nuo Didžiosios depresijos laikų padidėjusias JAV komercines naftos atsargas, tad buvo galima numanyti, kad naftos kainos smarkiai kris. Tačiau to neįvyko.

Kitą savaitę Lietuvoje lankysis Kinijos pramonės korporacijos „China Merchants Group“ (CMG) atstovai - jie susitiks su „Lietuvos geležinkelių“, Klaipėdos uosto direkcijos atstovais, aplankys Vilniaus ir Kauno intermodalinius terminalus, Klaipėdos jūrų uostą. Kinijos bendrovė Lietuvoje taip pat ketina įsteigti dvi atstovybes. „Lietuvos geležinkelių“ atstovė spauda Inga Čiuberkytė BNS informavo, kad CMG atstovai Lietuvoje lankysis kovo 14-20 dienomis.

Dujų ir elektros skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) per du šių metų mėnesius sulaukė rekordinio prašymų įsivesti dujas skaičiaus. Iš viso gyventojai pateikė beveik 1,2 tūkst. paraiškų – du kartus daugiau nei pernai sausį-vasarį. Daugiausia – 85 proc. – paraiškų pateikė naujų namų savininkai. Beveik 800 naujų paraiškų pateikta internetu. Dujinio šildymo populiarumas auga nuo praėjusių metų: 2015 metais pateikta beveik 4,8 tūkst. paraiškų – 12,4 proc.

  Vašingtono arbitraže su „Vilniaus energiją“ valdančiu Prancūzijos koncernu „Veolia“ besibylinėjančiai Lietuvai atstovaus tarptautinė advokatų kontora „Shearman & Sterling LLP“.   Energetikos ministro atstovas spaudai Mantas Dubauskas BNS patvirtino, kad ministerija sutartį su teisininkų kontora pasirašė vasario 29 dieną. Pasak jo, suma, kuri bus sumokėta teisininkams, priklausys nuo darbų apimties.

Krizė Rusijoje, kurios pagrindinės priežastys – rekordinis naftos kainų kritimas ir Vakarų ekonominės sankcijos, gali tęstis dar bent trejus metus, rašo Rusijos leidinys „Vedomosti“, remdamasis Ekonomikos ministerijos spėjimais. „Vedomosti“ tvirtina, jog tokią išvadą ministerija padarė įvertinusi prielaidas šalies ekonominės ir socialinės raidos prognozėms, kurios ministrų kabinetui turi būti pateiktos iki balandžio.

  2016 metų pradžia Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinkoje buvo aktyvesnė nei tikėtasi ir žada, kad per visus metus bus pagerinti pernykščiai rezultatai, sako Registrų centro atstovė.   „Metai prasidėjo aktyviau negu įprasta. Sausis parodė, kad galima tikėtis aktyvesnių metų nei pernai ir būtų įdomu pažiūrėti, ar pralenks euro įvedimo įkaitintus metus. Vasarį šiaip ar taip rinka pradeda įsibėgėti, ir tas augimas buvo lauktas“, - BNS sakė Registrų centro atstovė Gražina Urbonavičė.

Nors pastaruoju metu pasaulio ekonomikos ateitis darosi vis sunkiau nuspėjama, euro zonos makroekonominiai rodikliai kol kas rodo, kad regiono ekonomika toliau po truputį atsigauna. 2015 m. euro zonos BVP augimo įvertis buvo 1,5 proc. „Euromonitor International“ prognozuoja, kad 2016–2017 m. euro zonos ekonomika augs apie 1,7 proc. Tai sparčiausias metinis augimas nuo 2011 m. Vis dėlto, euro zonos BVP tik dabar baigia pasiekti lygį, stebėtą prieš pasaulinę finansinę krizę.

Gruzija daugiau neimportuos rusiškų dujų, jomis apsirūpins iš Azerbaidžano, pareiškė Gruzijos energetikos ministras Kacha Kaladzė. „Papildomi dujų kiekiai mums nereikalingi. Gruzija apsirūpino dujomis keleriems artimiausiems metams“, – pabrėžė ministras, komentuodamas kelerius mėnesius trunkančias bevaises derybas su Rusijos dujų monopolininku „Gazprom“ ir naują susitarimą su Azerbaidžanu.

  Vilnius, kovo 7 d. (BNS). Elektros jungtis tarp Lietuvos ir Švedijos „NordBalt“ veiktų bet kuriuo metu ir padėtų Lietuvai ekstremaliu atveju. Tai parodė pirmadienio naktį atliktas elektros sistemos atkūrimo bandymas, kurio metu 24 tūkstančiams vartotojų Klaipėdos rajone elektra buvo tiekiama iš vienintelio šaltinio – „NordBalt“ jungties, pranešė „Litgrid“.   „NordBalt“ yra itin efektyvus elektros tiekimo saugumo garantas, galintis per trumpą laiką padėti atkurti elektros tiekimą vart...

Išvykti iš Lietuvos susiruošiusiam žmogui ir taip kyla nemažai rūpesčių. Neaiškumų atsiranda daugiau, kai svetimoje šalyje prireikia finansinių paslaugų, pavyzdžiui, būsto paskolos.

Pavasarėjant darbo rinka tapo vėl aktyvesnė. Darbdaviai vasarį įregistravo beveik 14 proc. daugiau laisvų darbo vietų nei sausį. Labiausiai padaugėjo statybininkams, dažytojams, nekvalifikuotiems statybos darbininkams, pardavėjams, apskaitos ir buhalterijos tarnautojams bei administravimo sekretoriams. Sumažėjo nedarbas Iš 24,2 tūkst.