Lietuvos verslas

Lietuvos didmiesčiams baigiant šildymo sezoną, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) vadovas sako, kad išaugus šildymui naudojamai biokuro daliai, gyventojai šiemet mokėjo mažiau. „Šitas šildymo sezonas, palyginti su praėjusiu, buvo labai panašus pagal lauko oro temperatūrą - labai šaltas sausis įtakojo, kad vidutinė 6 mėnesių lauko temperatūra buvo 0,4 proc. mažesnė nei 2014-2015 metų šildymo sezono.

Šiandien Lietuvos statistikos departamentas paskelbė kovo mėn. infliacijos rodiklius – pagal vartotojų kainų indeksą apskaičiuotus vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčius. Jie rodo, kad pavasaris Lietuvoje prasidėjo taip pat, kaip ir pastaruosius dešimt metų – kainų ūgtelėjimu. Kovą vartotojų kainos buvo gerokai – 1,0 proc. – didesnės nei vasarį.

„Swedbank“ vyriausias ekonomistas prognozuoja, jog infliacija Lietuvoje turėtų augti ir toliau. Nerijaus Mačiulio manymu, kainas augins brangstančios paslaugos, o tai lemia didėjantys atlyginimai. „Nėra netikėta, kad 1 proc. padidėjo kainos kovą, lyginant su vasario mėnesiu, nes to buvo galima tikėtis, žiūrint į naftos ir paslaugų kainas.

Kovą gerokai padidėjusį nekilnojamojo turto sandorių skaičių lėmė sezoniškumas ir žema praėjusių metų palyginamoji bazė, teigia nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-Haus“ atstovas. Sauliaus Vagonio teigimu, balandį sandorių apimtys toliau augs. „Sausis ir vasaris tradiciškai būna mažiausiai aktyvūs mėnesiai, todėl nieko nuostabaus, kad kovą matome sandorių augimą. Nieko tokio neįvyko – atėjo pavasaris, suaktyvėjo rinka ir padaugėjo sandorių.

Apie bankus, kaip inovacijų lyderius, viešoje erdvėje kalbama nedažnai. Vyrauja nuomonė, kad bankai devynis kartus pamatuoja ir tik dešimtą kartą imasi veiksmų. Tačiau pažvelgus tik į faktus matyti, kad bankai yra tarp lyderių, kurie Lietuvos žmonėms nuolat pasiūlo jų gyvenimą lengvinančių naujovių. Ir šiemet šioje srityje taip pat bus svarbių žinių. Bankas, kuris, atrodytų, neseniai iš padalinio persikėlė į kompiuterį, dabar kraustosi į išmanųjį telefoną.

Sostinės daugiabučio gyventojai tapo renovacijos įkaitais – išlupti balkonai, nuo sienų nupustyta apšiltinimui skirta mineralinė vata, pusiau sulopytas stogas. Pasak gyventojų, renovacijos darbai nebaigti, dalis jų atlikta nekokybiškai – tvarkant stogą aplieti paskutinio aukšto butai. Tuo tarpu renovacijos darbus sustabdžiusi įmonė tikina, kad jiems nesumokėta už jau padarytus darbus.

Nutekinti „Panamos popieriai“ bei viešinamos įtakingų asmenų pavardės sukelia atgarsius visame pasaulyje. Islandijos ministras pirmininkas buvo priverstas atsistatydinti, o lietuvis, buvęs bankininkas Liutauras Varanavičius, atsidūrė po padidinamuoju stiklu. Vis dėlto, ne visi tokie įsitikinę, kad šie viešinami dokumentai turės kokią reikšmę ir ką pakeis. Naujienų portalas tv3.lt domisi, ar viešinami dokumentai paskatins žmones tapti sąžiningesniais mokesčių mokėtojais.

Neveronių gyventojai kyla į žūtbūtinį karą su europinės vėžės „Rail Baltica“ statytojais. Šie suplanavo dvylikos kelynų geležinkelį ir didžiulę traukinių aptarnavimo stotį tiesiog neveroniškių kiemuose. Gyventojai prašo viską perkelti bent kelis šimtus metrų į mišką, tačiau verslininkai tokio sumanymo nė nesvarsto. Esą keli tūkstančiai neveroniškių nepaprieštaraus visos Europos interesams. Geležinkelio statytojai teigia atlikę poveikio aplinkai tyrimą, kuris nieko blogo neparodė.

Išrinkta nauja Nacionalinės žemės tarnybos vadovė. Ja po asmens patikimumo patikrinimo pretenduoja tapti Daiva Mūrienė. Norą dalyvauti konkurse Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus pareigoms užimti pareiškė 27 pretendentai, paskutiniame etape dalyvavo 7 asmenys. Į konkurso komisiją, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, buvo įtraukti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos bei Valstybės tarnybos departamento deleguoti atstovai.

Maisto tiekimo gigantas „Kretingos maistas“ sulaukė netikėtų svečių – įmonę krėtė Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) pareigūnai. Viešoji įstaiga įtariama finansinėmis machinacijomis ir neskaidriais viešaisiais pirkimais. „Tyrimas tik pradėtas, vakar atlikos kratos. Mes kol kas šio tyrimo nekomentuojame. [...] Tai yra susiję su viešojo maitinimo paslaugų teikimo“, – portalui tv3.lt sakė FNTT direktorius Kęstutis Jucevičius.

Seimas kitą savaitę pradės svarstyti naująjį Darbo kodeksą, pranešė Seimo vadovė Loreta Graužinienė. Anksčiau ji teigė neteiksianti svarstyti kodekso projekto atskirai nuo viso socialinio modelio. „Pradėsime svarstymą“, - ketvirtadienį paskelbė L.Graužinienė, Seimui pristatydama kitos savaitės plenarinių posėdžių darbotvarkę.

Nepatenkinta gatvių priežiūros bendrovės „Grinda“ rezultatais, Vilniaus valdžia nusprendė atleisti iš pareigų ilgametį įmonės vadovą Algimantą Vilūną. Savivaldybė pranešė, kad „Grindos“ valdyba ketvirtadienį, įvertinusi įmonės veiklą ir savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos ataskaitą, nutarė atšaukti A.Vilūną iš direktoriaus pareigų ir paskelbti naujo įmonės vadovo konkursą.

Žemės ūkio ministrė sako, jog viena sunkios padėties pieno sektoriuje priežasčių yra ir tai, jog perdirbimo įmones Lietuvoje valdo kelios šeimos, o ne patys pieno gamintojai. Virginija Baltraitienė mano, jog ūkininkai turėtų kooperuotis, nes kitaip perdirbėjai ir toliau šantažuos valdžią. „Yra labai blogai, kad valdo (pieno perdirbimo įmones - BNS) kelios šeimos.

Centrinio banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas Lietuvos bankui (LB) vadovaus dar penkerius metus. Už, kad jis liktų vadovauti centriniam bankui, ketvirtadienį per slaptą balsavimą pasisakė 59 parlamentarai, prieš - 23, susilaikė 17. Trys biuleteniai pripažinti negaliojantys. „Svarbiausias darbas - finansinio stabilumo užtikrinimas. Tikiuosi, kad taip ir bus“, - po balsavimo žurnalistams sakė V. Vasiliauskas.

Gyventojai bei įmonės, kurios nėra pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojai, ir toliau turės mokėti už važiavimą magistraliniais keliais. Už tai, kad tokios Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pataisos būtų atmestos, ketvirtadienį balsavo 42 Seimo nariai, prieš - 7, o susilaikė 21. Pataisų autorius „darbietis“ Gintaras Tamošiūnas apgailestavo, kad po tokio sprendimo apie 14 tūkst.

Trečdalis sekundės – tiek pakanka, kad pirkėjas parduotuvėje apsispręstų, pirkti prekę ar ne. Pasak rinkos specialistų, priimdamas sprendimą, pirkėjas reaguoja impulsyviai. Kyla klausimas – kodėl per tokį trumpą laiką jis pasirenka tą, o ne kitą prekę? Atsakymas – pakuotė. Ji vaidina vieną iš lemiamų veiksnių pirkimo procese. Pakuotės forma ir spalva – tai vieni pirmųjų dalykų, kurie patraukia pirkėjo dėmesį.

Jeigu Didžioji Britanija išstos iš Europos Sąjungos, su ja Europa neteks ir dalies paskolų rinkos. Todėl Europos bankas gali tekti pakeisti net 108 mlrd. eurų vertės vertybinių popierių. ES bankai, investuojantys į obligacijas, užtikintas JK būsto paskolomis, bankų paskolomis ir kredito kortelių skolomis, po Britanijos išstojimo ir ES gali susidurti su padėtimi, kuomet šie skolos vertybiniai popieriai neatitiks rezervo nenumatytiems atvejams reikalavimų.

Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinkos aktyvumas kovo mėnesį padidėjo daugiau kaip penktadaliu, o jį skatino padidėję butų, individualių namų bei žemės sklypų pardavimai. Preliminariais Registrų centro duomenimis, pirkimo sandoriais Lietuvoje kovo mėnesį perleista 9830 nekilnojamųjų daiktų - 23,4 proc. daugiau nei šių metų vasarį (7965 NT objektai) bei 22,1 proc. daugiau nei praėjusių metų kovo mėnesį (8052 NT objektai). „Metų pradžia tradiciškai laikoma pasyviausiu laikotarpiu NT rinkoje.

Šią savaitę Nerijaus Numavičiaus ir kitų akcininkų netiesiogiai kontroliuojama bendrovė „Bertona Holdings Limited“ užbaigė kovo pradžioje pasirašytą sandorį su buvusiu ilgamečiu partneriu Žilvinu Marcinkevičiumi.

Žemės ūkio ministerija neatsisako minties reguliuoti kainas pieno gamybos, perdirbimo, prekybos ir mokesčių grandinėje. Žemės ūkio viceministras Saulius Cironka sako, kad bus siekiama suvaldyti kainų žirkles, tačiau perdirbėjai ir toliau tam prieštarauja.

Ukrainos vyriausybė ketina uždrausti importuoti naftos produktus iš Rusijos, o Pasaulio bankas pablogino Rusijos ekonomikos kritimo šiais metais prognozę iki 1,9 procento. Ankstesnė prognozė, pagal Rusijos ūkis 2016-aisiais susitrauks 0,7 proc., skelbta prieš pusmetį – pernai spalį. „Prašau Ekonomikos ministeriją parengti naftos produktų importo iš šalies-agresorės – Rusijos draudimo mechanizmą“, – vyriausybės posėdyje trečiadienį kalbėjo premjeras Arsenijus Jaceniukas.

Ministrų kabinetas pritarė fiksuotam bankų paslaugų krepšelio įkainiui, kuris turėtų apriboti jų paslaugų kainas. Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas teigia, kad bankininkystės rinkai reikėtų pereiti prie vieno standarto. Anot jo, siūloma krepšelio kaina yra 1,52 euro per mėnesį.

Vokietijos kapitalo bendrovė „Rhenus Svoris“ kartu su pagrindine investuotoja Norvegijos kompanija „Baltic Sea Property AS“ Vilniuje pradeda statyti modernų 10 mln. eurų vertės logistikos kompleksą. Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, dalyvaudamas logistikos centro statybų pradžios ceremonijoje, pažymėjo, kad Lietuva sulaukia vis daugiau užsienio investicijų, o tai rodo pasitikėjimą šalies ekonomika, kuriamos naujos darbo vietos.

Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Kauno AVMI), siekdama padėti mokesčių mokėtojams teisingai užpildyti pajamų deklaracijas, skelbia dažniausiai daromas klaidas, dėl kurių gyventojai turi tikslinti duomenis. Kauno AVMI pastebi, kad šiemet gyventojai, pildydami deklaracijas, daro mažiau klaidų, tačiau jų pobūdis nesikeičia keletą metų: netiksliai deklaruojamas neapmokestinamas pajamų dydis, neįrašomas visos gautos pajamos, pamirštama deklaruoti nuomos pajamas.

Radote Jums tinkamą darbo pasiūlymą? Norite kandidatuoti? Pateikiami 7 svarbūs žingsniai, kuriuos reikia atlikti prieš siunčiant savo CV: 1. Išsisaugokite darbo skelbimą, į kurį kandidatuosite. Ne jo nuorodą, nes internete patalpinti darbo skelbimai galioja ne amžinai, bet visą skelbimo turinį. Nukopijuokite – išsisaugokite. Skelbimas pravers, kai vyksite į pokalbį dėl darbo.

Net kas antras lietuvis sutiktų įsidarbinti lietuviškame startuolyje nepaisant to, kad tik viena iš šimto drąsias ir inovatyvias idėjas vystančių kompanijų sulaukia sėkmės. Tokias įžvalgas pateikia specialistų paieškos portalas cvmarket.lt. „Dirbti startuolyje (angl.

„Lietuva yra inovatyvių ir unikalių produktų gamintoja. Sujungę pajėgas kartu galime sukurti daug įdomių dalykų“, - įsitikinęs Izraelio maisto pramonės įmonės „Green Field Foods“ verslo plėtros vadovas Chen Blizowsky. Prieš pusantrų metų jis pradėjo domėtis Lietuvos rinka, atrado kelias įmones, su kuriomis bendradarbiauja iki šiol.

Lietuvos eksportuotojų rezultatai šiemet didele dalimi priklausys nuo naftos kainos pokyčių pasaulinėse rinkose. Naftos kaina nulems situaciją šią žaliavą išgaunančiose valstybėse, tarp kurių – ir Rusija, viena didžiausių Lietuvos eksporto partnerių. „Danske Bank“ analitikai brėžia du galimus scenarijus. Jeigu vidutinė naftos kaina šiais metais sudarys 31 JAV dolerį už barelį, Rusijos ekonomika trauksis 2,1 proc., o Lietuvos eksportas į šią šalį – 33 proc.

Reklamos apimtys Lietuvoje sausį-vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 3,1 procento. Labiausiai augo lauko video, kiek mažiau - radijo ir televizijos reklamos apimtys, skelbia tyrimų bendrovė „TNS LT“. „Žvelgiant į reklamos užsakovus, daugiausiai, beveik septynis kartus, reklamos išlaidas didino organizacija „Gelbėkit vaikus“. Šešis kartus daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį lėšų reklamai šiemet skyrė „Coca-Cola“ ir „Nestle“ kompanijos.

Verslas teigiamai vertina veiklos perspektyvas, daugėjo pelningai dirbančių įmonių, bemaž kas antra įmonė didino atlyginimus ir numato tą daryti ateityje, rodo naujausios Lietuvos banko inicijuotos apklausos duomenys. „Apklausa atskleidė, kad įmonės finansiškai stiprėja – daugiau įmonių didina pajamas ir dirba pelningai, jų lūkesčiai yra optimistiški – tikimasi tiek eksporto, tiek ir vidaus paklausos didėjimo.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) prognozuoja, kad kovo sąskaitos už centralizuotai tiekiamą šilumą bus vidutiniškai 5 proc. mažesnės nei vasario mėnesį. Šį kovą Vilniuje vidutinė lauko oro temperatūra siekė apie +1,4 0C šilumos, vasario mėnesį buvo apie +1 0C šilumos. Pirminiais duomenimis, 60 kv. metrų ploto buto savininkai šildymui tipiniuose senos statybos neapšiltintuose daugiabučiuose, kuriuose gyvena dauguma gyventojų, kovo mėnesį vidutiniškai išleis 58 eurus.

  Didžiausios Lietuvoje verslo grupės „Vilniaus prekyba“ smulkusis akcininkas Žilvinas Marcinkevičius galės parduoti maždaug 15 proc. jo valdomus grupės įmonių akcijų paketus pagrindinio akcininko Nerijaus Numavičiaus kontroliuojamai bendrovei „Bertona Holdings Limited“.   Vilniaus apygardos teismas (VAT) antradienį atmetė JAV gyvenančio buvusio „Vilniaus prekybos“ akcininko Julius Numavičiaus prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - uždrausti sudaryti akcijų pirkimo-pardavimo ...

Statybos, remonto ir buities prekių tinklas „Senukai“ iš savo strateginio partnerio Skandinavijos koncerno „Kesko“ perėmė viso prekybos tinklo Baltijos šalyse ir Baltarusijoje valdymą bei keis valdančiosios bendrovės pavadinimą iš UAB „Senukų prekybos centras“ į „Kesko Senukai“. Pagal praėjusią savaitę įsigaliojusį susitarimą, „Senukai” iš „Kesko“ antrinės kompanijos „Rautakesko“ įsigijo 100 proc. „K-Rauta" parduotuves Latvijoje ir Estijoje valdžiusių bendrovių akcijų.

Mokslininkų grupės metus laiko rengtas Darbo kodekso projektas po svarstymo Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete įgauna destruktyvų pobūdį – dabar Seimui siūloma įteisinti ir tokias normas, kurios kels grėsmę stabiliai įmonių veiklai ir neskatins kurti naujų darbo vietų. „Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas iškreipė pradinę subalansuoto Darbo kodekso projekto koncepciją – pakoreguotame projekte atsirado daug nelogiškų ir net absurdiškų nuostatų.

Britai turi taiklų posakį nuraminti tiems, kurie pernelyg suka galvą dėl įsivaizduojamų problemų: „Kaip persikelti per upę, galvosime tuomet, kai ją prieisime“. Nesijaudinti anksčiau laiko yra teisingas požiūris, kai kalbame apie nereikšmingas smulkmenas, tačiau kitais atvejais toks elgesys nėra nei išmintingas, nei toliaregiškas. Viena tokių situacijų – Lietuvos jaunimo, būsimųjų pensininkų, ateitis.

Pasaulyje ypač populiarėja dalinimosi ekonomika. Savo rinką ji atranda ir Lietuvoje. Nors nesame pažangiausia šalis šioje ekonomikoje, greitai tapsime pirmaisiais, kurie įstatymais reglamentuos tarpusavio skolinimąsi tarp įmonių ir galimų jų klientų. Įstatymo dėka, bus sukurtas alternatyvus įmonių finansavimas. Norint pradėti smulkųjį ar vidutinį verslą nebereikės belstis į bankų duris, užteks užsiregistruoti internetinėje tarpusavio dalinimosi platformoje.

JAV gyvenantis buvęs didžiausios Lietuvoje verslo grupės „Vilniaus prekyba“ akcininkas Julius Numavičius siekia sustabdyti sandorį, kuriuo Žilvinas Marcinkevičius maždaug 15 proc. jo valdomus grupės įmonių akcijų paketus siekia parduoti pagrindiniam akcininkui Nerijui Numavičiui.

Lietuvos verslo konfederacija nepalaiko siūlymo steigti fondą, iš kurio būtų mokamos išmokos ne dėl savo kaltės atleistiems darbuotojams. Pramonininkai sako, kad toks fondas reikalingas, nes leistų kurti lankstesnę darbo rinką, tačiau jie nesutinka, kad darbdaviai į fondą mokėtų papildomai. Fondo veiklą numatantis įstatymas Seimą jau yra pasiekę, bet parlamentiniai komitetai jo dar nesvarstė.

Naują pieno gamintojų rėmimo schemą, kai už laikiną jo gamybos mažinimą ar nedidinimą būtų mokama papildoma parama, tikimasi parengti per tris savaites. Pasak Žemės ūkio ministerijos atstovo, kol kas nėra aišku, kiek pinigų nacionalinei paramai, kurią jau leido Europos Komisija, reikės iš valstybės biudžeto ir kaip konkrečiai ji bus skirstoma. Ūkininkų atstovė baiminasi, kad ši schema gali pastūmėti žmones visiškai trauktis iš pieno gamybos.

Rusijai ir Lenkijai baigus ginčą dėl dvišalių krovinių vežimo leidimų, Lietuvos vežėjai tikisi, kad išaugs krovinių srautas, kiek padidės pervežimo į Vakarų Europą tarifai. „Tikiuosi, kad atsistatys situacija tokia, kokia buvo prieš konfliktėlį tarp Lenkijos ir Rusijos. Kaip bus, matysime. Svarbiausia, kad būtų ką vežti. Šiuo metu krovinių trūksta, nėra pakankamai apkrauti vežėjai. Vyksta didžiulė konkurencinė kova“, - BNS sakė Lietuvos vežėjų asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas.

Aukso kainos pirmąjį ketvirtį kilo sparčiausiai per tris dešimtmečius – nuo 1986 metų, rašo JAV verslo dienraštis „The Wall Street Journal“. Kainos pašoko 16,5 proc. ir tai, pasak ekspertų, rodo, kad investuotojai tebėra susirūpinę dėl rinkų ir ekonomikos būklės. Investicijos į didžiausią pasaulyje aukso fondą „SPDR Gold Shares“ pasiekė aukščiausią nuo 2013 metų gruodžio mėnesio lygį, o prekiautojai, kaip ir anksčiau, mano, kad auksas brangs.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys, konservatorius Rimantas Jonas Dagys siūlo minimalią pensiją susieti su vidutiniu atlyginimu. R.J.Dagys sako, kad nauja pensijų apskaičiavimo tvarka būtina, įvertinus sparčiai prastėjančią demografijos padėtį ir emigracijos mastą. „Toliau pensijų nuvertėjimo leisti negalime, pensijų perkamoji galia krenta (....) Ar norime išsaugoti esamą dabartinį pensijų dydžio santykį su vidutiniu darbo užmokesčiu, ar kelti kartelę aukščiau, ar ją nuleisti.

Lietuva gali sustabdyti Baltarusijos Astravo branduolinės elektrinės (BE) statybą, mano prieš branduolinę energetiką pasisakančio tarptautinio aplinkosaugos fondo „Bellona“ narys, inžinierius ir fizikas Andrejus Ožarovskis, kuriam dėl protestų prieš jėgainę uždrausta įvažiuoti į Baltarusiją.

Pramonės produkcijos kainų metinis nuosmukis vasarį Lietuvoje buvo vienas didžiausių tarp 28-ių Europos Sąjungos (ES) šalių, skelbia Eurostatas. Vidaus rinkoje per metus - vasarį, palyginti su 2015 metų vasariu - kainos sumažėjo 6 proc., rodo pirmadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Didesnis metinis nuosmukis buvo tik Danijoje ir Kipre (po 6,4 proc.), Graikijoje (9,9 proc.) ir Nyderlanduose (10,5 proc.). Latvijoje produkcijos kainos per metus sumažėjo 3,9, Estijoje - 5,1 procento.

Nedarbo lygis Lietuvoje šių metų vasario mėnesį buvo 8,9 proc. ir buvo šiek tiek mažesnis už Europos Sąjungos (ES) vidurkį, skelbia Eurostatas. ES nedarbo lygis vasarį sudarė vidutiniškai 8,9 proc., rodo pirmadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Per metus - vasarį, palyginti su 2015-ųjų vasariu - šis rodiklis Lietuvoje sumažėjo 0,5 punkto, o palyginti su sausiu - 0,2 punkto. Vasario pabaigoje Lietuvoje darbo neturėjo 130 tūkst. gyventojų.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) privalo nutraukti 2,4 mln. eurų vertės viešinimo konkursą, kurį laimėjo ryšių su visuomene agentūrų Strateginių komunikacijų centras ir „Creative media services“ konsorciumas, pareiškė Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT). Pasak VPT, ministerija, vertindama tiekėjų pasiūlymus, pažeidė skaidrumo ir lygiateisiškumo principus bei teikėjo kainos vertinimo tvarką - ji nugalėtoju paskelbė brangiausią tiekėją.

Nutekinti mokestiniai dokumentai iš Panamos atskleidė, kaip pasinaudojant ofšorinėmis kompanijomis žinomi ir įtakingi pasaulio elito atstovai slėpė mokesčius. Sąraše atsidūrė ir kompanijos Lietuvoje. 33 kompanijos, 26 akcininkai, 2 klientai ir 3 pasipelnytojai – tokia Lietuvos statistika. Tačiau nei Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), nei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT) asmenys žinomi nėra.

Kasdienėje darbuotojų atrankos ir mokymų veikloje nuolat tenka išgirsti, jog darbo ieškantys žmonės vieną ar kitą organizaciją renkasi dėl karjeros galimybių. Visada įdomu išgirsti, kokias reikšmes sąvokai „karjera“ suteikia potencialūs nauji darbuotojai, nes jos paprastai būna skirtingos ir įvairios.

Lietuvos teismas nagrinės, ar beveik 290 mln. eurų vertės didžiausios šalyje verslo grupės „Vilniaus prekyba“ ieškinys dviem smulkiems jos akcininkams Mindaugui ir Gintarui Marcinkevičiams, Eglei Marcinkevičiūtei bei su jais susijusiai Baltarusijos mažmeninės prekybos bendrovei „Mart Inn Food“ gali būti nagrinėjamas Lietuvoje.