Lietuvos verslas

Lošimų priežiūros tarnyba (LPT) skyrė 330,6 tūkst. eurų baudą Latvijos „Optibet“ valdomai Lietuvos lošimų bendrovei „Baltic Bet“ už netinkamai vykdytą įtartinų operacijų prevenciją. Kaip praneša tarnyba, pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas įpareigoja lošimų organizatorius sudarant sutartį surinkti ir įvertinti informaciją apie klientą ir jo lėšų, skiriamų lošimams, kilmę.

Pirmadienį dėl didelio šalčio nutrūkus elektros laidams maždaug 1,3 tūkst. vartotojų vis dar neturi elektros, BNS pranešė įmonė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). „Apie 1,3 tūkstančio klientų dar vis yra sutrikęs elektros tiekimas, daugiausiai Kauno ir Vilniaus regionuose“, – pirmadienį po pietų BNS teigė ESO atstovė spaudai Rasa Juodkienė. Prieš vidurdienį R. Juodkienė teigė, kad elektros neturėjo 3,5 tūkst. vartotojų, daugiausiai – Kauno, Alytaus ir Vilniaus rajonuose.

„MG grupės“ kontroliuojamos didžiausios Baltijos šalių mažmeninės drabužių prekybos grupės „Apranga“ apyvarta sausį siekė 28,2 mln. eurų (su PVM) ir buvo 9,1 proc. didesnė nei tuo pat laiku pernai. Tačiau per mėnesį – palyginti su pernai gruodžiu – grupės apyvarta sumažėjo 23,4 procento. Grupės apyvarta Lietuvoje per 12 mėnesių augo 8,7 proc., Latvijoje – 8,5 proc., Estijoje – 12,3 proc.

Vienas iš didžiausių ryšio operatorių informavo klientus, kad netrukus bent dalis jų už paslaugas turės mokėti daugiau. Tą pirmiausia pajus paslaugos „Pildyk“ naudotojai. „Informuojame, kad nuo 2026 m. kovo 6 d. keičiasi žemiau nurodytų paslaugų ir plano kainos“, – praneša bendrovė. „Tele2“ „Pildyk“ paslaugos brangsta iki 33 proc. Iš jos pateiktos informacijos matosi, kad Standartinio plano mokestis didės nuo 0,07 euro už 1 parą iki 0,09 euro.

Pastarąją savaitę dėl stipraus šalčio Lietuvoje šoktelėjo visų energijos išteklių kainos. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, biokuras brango beveik 12 proc., gamtinės dujos – 9,4 proc., o elektros kaina didėjo 24 proc. Tuo metu Brent naftos kaina ūgtelėjo beveik 6 proc., o degalai – nuo 0,6 iki 2 proc. Per praėjusią savaitę didmeninė vidutinė dujų kaina Nyderlandų prekybos taške TTF padidėjo 9,4 proc.

Klaipėdoje veikianti keleivių transporto įmonė „Pajūrio autobusai“ atleidžia 28 darbuotojus, praneša Užimtumo tarnyba. „Užimtumo tarnyba gavo pranešimą iš „Pajūrio autobusai“ apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą. Įspėti 28 darbuotojai iš 35 dirbančiųjų“, – Eltai komentavo tarnybos atstovė Milda Jankauskienė.  Anot jos, darbo neteks 24 autobusų vairuotojai ir kiti darbuotojai. Įmonės vadovo Leono Šiaulio teigimu, atleidimai numatomi pasibaigus sutarčiai su paslaugų gavėju.

„Lidl“ nesustoja ir toliau mažina įprastas kasdienių maisto bei buities prekių kainas. Praėjusią savaitę pirkėjams pristatęs atpigintas bakalėjos prekes, žemų kainų prekybos tinklas žengia dar vieną žingsnį – nuo šiandien „Lidl“ kainas mažina dar 12 produktų. Šį kartą dėmesio centre atsidūrė pirkėjų pamėgti saldumynai, o ypač įvairių rūšių sausainiai bei šokoladas.

Nuo gegužės pabaigos iš Vilniaus į Tel Avivą skraidins nauja oro bendrovė – Izraelio „Arkia Israeli Airlines“, pranešė Lietuvos oro uostai. Lietuvos oro uostų komercijos direktorė Gintarė Norvilaitė–Tautevičė sako, kad nauja jungtis plės Lietuvos ir Izraelio oro susisiekimą bei sudarys palankesnes sąlygas verslo, turizmo ir kultūriniams ryšiams.

Pirmadienį dėl didelio šalčio nutrūko elektros laidai, taip pat pranešta apie trūkusius vamzdžius. Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) BNS pirmadienį skelbė, kad dėl nutrūkusių elektros laidų apie 3,5 tūkst. vartotojų dingo elektra. „Šiuo metu fiksuojama apie 3,5 tūkstančio vartotojų, kuriems yra sutrikęs elektros energijos tiekimas. Daugiausia – Kauno, Alytaus ir Vilniaus regionuose“, – pirmadienį prieš vidurdienį BNS teigė ESO atstovė spaudai Rasa Juodkienė.

Finansų ministerijai siūlant didinti atsiskaitymų grynaisiais ribą nuo 5 tūkst. iki 10 tūkst. eurų ir kai kurioms institucijoms tai kritikuojant, ministras sako, kad tam tikrų rizikų yra, tačiau tai nebūtų lemiamas veiksnys kovoje su šešėliu. „Girdėjome įvairių institucijų pasisakymus. Jie iš tiesų mato rizikas tam tikras. Turbūt turėtume sutikti, kad tam tikros rizikos egzistuoja. Iš kitos pusės žiūrint, tos ribos dydis, ar tai būtų 5 tūkst., ar trys, ar 10 tūkst.

Nacionalinis plėtros bankas ILTE pradeda naują veiklos etapą ir per artimiausius ketverius metus į Lietuvos ekonomiką ketina įlieti 6 mlrd. eurų, iš kurių pusę sudarytų iš privačių investuotojų – tarptautinių finansų institucijų – per obligacijas ir kitais būdais pritrauktos lėšos. „ILTE taps plėtros banku, tokiu būdu papildys finansų rinką ir veiks ten, kur trūksta komercinių bankų finansavimo“, – žurnalistams pirmadienį sakė finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.

Pirmadienį dėl didelio šalčio nutrūkus elektros laidams maždaug 3,5 tūkst. vartotojų vis dar neturi elektros, BNS pranešė įmonė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). „Šiuo metu fiksuojama apie 3,5 tūkstančio vartotojų, kuriems yra sutrikęs elektros energijos tiekimas. Daugiausia – Kauno, Alytaus ir Vilniaus regionuose“, – pirmadienį prieš vidurdienį BNS teigė ESO atstovė spaudai Rasa Juodkienė. „Dėl ypatingai žemos temperatūros laidai oro linijose įsitempė ir nutrūko“, – pridūrė ji.

Praėjusią savaitę Lietuvoje viešėjo Danijos karalius Frederikas X ir karalienė Mary. Be kita ko, prezidentūroje jiems buvo surengta protokolinė vakarienė. Prezidento kanceliarija nuo praėjusio ketvirtadienio naujienų portalui tv3.lt nepateikė daugiau informacijos apie vakarienę. Tačiau jos viešojo pirkimo sutartį publikavo Centrinėje viešųjų pirkimų informavimo sistemoje. Tik pasirodžius šiai informacijai prezidentūra informavo, kad iš viso vakarienė kainavo 32 537,80 euro.

Praėjusiais metais į Lietuvą atvyko dirbti 71,4 tūkst. užsieniečių. Tiesa, tarp jų į šalį atvykusių asmenų iš trečiųjų šalių skaičius mažėjo 4,7 proc., o Europos Sąjungos (ES) piliečių augo 25,3 proc., skelbia Užimtumo tarnyba. Tarnybos duomenimis, atvykusių dirbti trečiųjų šalių piliečių pernai buvo 59,4 tūkst. Trečdalis naujos darbo jėgos fiksuota  iš Ukrainos, penktadalis – iš Baltarusijos, 10,2 proc. – iš Uzbekistano ir dar 5,8 proc. – iš Indijos.

Dėl didelių šalčių ir nuo sausio panaikintos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos šildymo sąskaitos už sausio mėnesį bus 85–90 proc. didesnės, palyginti su sąskaitomis už gruodį, teigia Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos vadovas Valdas Lukoševičius. „Labai nepalankus mėnuo išaugino šildymo sąskaitas ir panaikinta PVM lengvata. Dėl klimato sąlygų vidutinė šildymo sąskaita 60 kv. metrų butui didėja maždaug 67 proc.

Valstybinės energetikos grupės „EPSO-G“ valdomos bendrovės šiemet planuoja paskelbti daugiau nei 900 bendros 230 mln. eurų viešųjų pirkimų, pranešė grupė. Pernai „EPSO-G“ grupės įmonės įvykdė apie 2 tūkst. viešųjų pirkimų, kurių vertė viršijo 470 mln. eurų. „EPSO-G“ grupė įgyvendina ambicingą strategiją, orientuotą į energetikos sistemos transformaciją, tinklų modernizavimą ir atsparumo didinimą.

Beveik trečdalis (33 proc.) lietuvių investicijas į fondus ar akcijas laiko patogiausiu būdu kaupti santaupas, kai tuo metu taip mano tik 10 proc. latvių ir 14 proc. estų, rodo „Citadele“ banko užsakymu atlikta apklausa. Apklausos rezultatai rodo, kad antroje vietoje tarp įvardijamų taupymo būdų Lietuvoje yra taupomoji sąskaita – ją nurodė 24 proc. apklaustųjų. Trečias populiariausias šalies gyventojų pasirinkimas – namuose laikomi grynieji pinigai (18 proc.

Ši žiema nepagailėjo nei sniego, nei ledo – slidūs šaligatviai, laiptai ir nevalyti kiemai daugeliui gyventojų baigėsi kritimais, patempimais ar kitomis rimtomis traumomis. Nors tokios nelaimės dažnai laikomos „pačių problema“, iš tiesų ne visi žino, kad kai kuriais atvejais už patirtą žalą galima gauti kompensaciją.

Nuo sekmadienio Panevėžio miesto centre pradeda galioti mažos taršos zona. Ji bus taikoma Respublikos gatvės atkarpoje – nuo Vasario 16-osios iki J. Urbšio gatvės, pranešė savivaldybė. Ši teritorija pasirinkta įvertinus čia esančių kultūros, švietimo, administracinių ir paslaugų įstaigų koncentraciją bei gyventojų ir lankytojų srautus.

Žmonės dažnai suklysta manydami, kad viską, kas po mirties lieka velionio namuose, galima tiesiog pasiimti. Net jei jums priklauso velionio butas, jame rasti grynieji pinigai ar vertingi daiktai gali atitekti kitiems giminaičiams, valstybei ar net svetimam juos radusiam žmogui. Jei rastus daiktus mėgintumėte pasisavinti, grėstų baudžiamoji atsakomybė, o kartais netgi užgriūtų velionio skolos.

Nuo sausio lietuviai už šildymą mokės daugiau ne tik dėl padidėjusio pridėtinės vertės mokesčio (PVM), bet ir dėl ilgai pasitęsiančių šalčių. Vis tik kai kuriuose miestuose šildymas šiemet atsieina netgi pigiau, nei pernai, o dalis gyventojų moka net 127 proc. daugiau nei kiti. Kodėl kainos taip skiriasi? Pvz., šiauliečiai už šildymą be PVM moka 29 proc. mažiau nei kauniečiai ir 17 proc. mažiau nei vilniečiai. Tuo metu Utenos gyventojai moka net 56 proc.

Nacionalinis kraujo centras (NKC) skelbia pernai surinkęs didžiausią kraujo kiekį per visą savo veiklos istoriją – donorai kraujo aukojo daugiau nei 77 tūkst. kartų. Be to, gyventojams primenama, kad už kraujo donorystę taip pat gali būti suteikiamas Garbės donoro vardas. O tai reiškia, kad gyventojai turi galimybę pasididinti ir pensiją. NKC duomenimis, pernai kraujo dovanojusių žmonių iš viso buvo 40 tūkst., o atliktų donacijų – 77,1 tūkst.

Statistikams paskelbus, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) pernai augo 2,7 proc., Valstybės kontrolė teigia, jog šalies ekonomika atlaikė geopolitinius iššūkius, tačiau artimiausiais metais ji augs netolygiai. Pasak institucijos, šiemet šalies ūkį dar skatins vartojimo šuolis dėl pensijų kaupimo reformos, tačiau jam nuslopus kitąmet augimas pristos, penktadienį pranešė Valstybės kontrolė. „Lietuvos verslas atsilaikė prieš geopolitinę įtampą ir JAV muitų tarifų keliamą neapibrėžtumą.

Įsigaliojus II pensijų pakopos pokyčiams, jau fiksuojami pirmieji atvejai, kai sukčiai pasinaudojo situacija ir išviliojo gyventojų pinigus, rašoma SEB banko pranešime žiniasklaidai. Daiva Uosytė, SEB banko prevencijos departamento vadovė, analizuodama atvejį sako, kad ši sukčiavimo schema nėra nauja ar išskirtinė – sukčiai, kaip ir anksčiau, aktyviai ieško žmonių, turinčių didesnę pinigų sumą sąskaitose.

„Sodra“ į asmenines gyventojų paskyras išsiuntė pranešimus apie galimybę prisijungti prie pensijų kaupimo antroje pakopoje. Po šiemet įsigaliojusios pensijų kaupimo reformos nebeliko automatinio įtraukimo, todėl šie pranešimai yra tik informacinio pobūdžio. Sprendimą, ar prisijungti prie kaupimo, kiekvienas žmogus priima savarankiškai, rašoma „Sodros“ pranešime žiniasklaidai.

Penktadienio pavakarę eismas Vilniuje paralyžiuotas. Prieš 17 val. JUDU skelbia apie sostinės gatvėse susidariusias 17 grūsčių ir 14 eismo įvykių. Vairuotojai įspėjami, kad kelionė namo po darbų gali gerokai užtrukti. Vairuokite atsargiai! Informaciją apie eismą Vilniuje galite pasitikrinti: ČIA.

Mažmeninės degalų kainos Baltijos valstybėse pastarąją savaitę, kaip ir ankstesniąją, keitėsi skirtingai, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausi išliko degalai Estijoje, brangiausias benzinas – Latvijoje, dyzelinas – Lietuvoje.

Nusprendus į dalį anksčiau planuoto ministerijų miestelio sostinės Algirdo Goštauto gatvėje perkelti Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI), Turto bankas nurodo, kad šiuo metu yra atliekamas pasirengimas vidaus statybos darbams, kurie galėtų prasidėti artimiausiais mėnesiais.

Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas paskutinį praėjusių metų ketvirtį – tarp sparčiausių iš 15-kos duomenis paskelbusių ES šalių, skelbia Eurostatas. Jo duomenimis, per metus – ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su tuo pat laiku užpernai, Lietuvos BVP augo 2,5 proc., sparčiau jis augo tik Ispanijoje (2,6 proc.) ir Airijoje (6,7 procento). Tuo metu palyginti su trečiuoju ketvirčiu, spalį–gruodį Lietuvos ekonomika augo 1,7 proc. – sparčiausiai iš duomenis paskelbusių šalių.

Iš trijų Baltijos valstybių sostinių skraidinančios Latvijos nacionalinės aviakompanijos „Air Baltic“ generalinis direktorius Ernas Hildenas sako, kad įmonė siekia stiprinti pozicijas Lietuvoje, skelbia portalas lrt.lt. Kaip portalui teigė naujasis Air Baltic“ vadovas, bendrovė „norėtų didinti savo buvimą Lietuvoje, ypač Vilniuje“ ir yra parengusi planų dėl naujų krypčių ir skrydžių dažnių, kurių dalis jau yra paskelbta.

Lietuvos bankas (LB) praneša planinio patikrinimo metu finansinių technologijų (fintech) įmonėje „ConnectPay“ nustatęs vidaus procedūrų pažeidimų. Skelbiama, kad su įmone sudarytas administracinis susitarimas, o už pažeidimus skirta 98 tūkst. eurų bauda.LB atliko tikslinį planinį elektroninių pinigų įstaigos patikrinimą, kurio metu vertino, kaip ji laikėsi pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimų.

Lietuvos bankas (LB) sudarė taikos sutartis su elektroninių pinigų įstaigomis „PHOENIX PAYMENTS“ ir „NexPay“. Kaip skelbia institucija, joms už teisės aktų pažeidimus buvo pritaikytos poveikio priemonės. Įstaigos jas apskundė teismui, o vėliau pasiūlė centriniam bankui sudaryti taikos sutartis ir šis sutiko. „PHEONIX PAYMENTS“ skirta bauda sumažinta nuo 970 tūkst. iki 540 tūkst. eurų, „Nexpay“ vietoj 50 tūkst. eurų turi sumokėti 30 tūkst.

Saulės elektrines kartu kaupikliais įsirengti norintiems gyventojams bus išdalyta dar 10,13 mln. eurų. Energetikos ministerija penktadienį pranešė pratęsianti pernai paskelbtą kvietimą, kuriam anksčiau buvo skirta 5,3 mln. eurų.  „Gyventojų aktyvumas teikiant paraiškas rodo, kad ši priemonė atliepia realų poreikį, todėl papildomas finansavimas leis dar daugiau gyventojų pasinaudoti šia galimybe“, – ministerijos pranešime sakė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Vilniuje įsikūrusi kompiuterinių žaidimų kūrėja „MA Lithuania“ toliau naikina perteklines funkcijas ir atleidžia 50 darbuotojų, praneša Užimtumo tarnyba. „Užimtumo tarnyba gavo pranešimą iš „MA Lithuania“ apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą. Įspėta 50 darbuotojų iš 122 dirbančiųjų“, – Eltai nurodė tarnybos atstovė Milda Jankauskienė.

Saulės elektrines kartu kaupikliais įsirengti norintiems gyventojams bus išdalyta dar 10,13 mln. eurų. Energetikos ministerija penktadienį pranešė pratęsianti pernai paskelbtą kvietimą, kuriam anksčiau buvo skirta 5,3 mln. eurų.  „Gyventojų aktyvumas teikiant paraiškas rodo, kad ši priemonė atliepia realų poreikį, todėl papildomas finansavimas leis dar daugiau gyventojų pasinaudoti šia galimybe“, – ministerijos pranešime sakė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Pernai būsto sandorių rinkai pasivijus 2021-ųjų rekordą ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad ši tendencija išliks ir 2026-aisiais, o sandorių skaičius, tikėtina, pasieks naujų rekordų.  „Būsto rinkoje sandorių skaičiaus augimas praėjusių metų pabaigoje beveik pasiekė 2021-ųjų metų rekordinį lygį, kur mes galvojom, kad nepavyks jo pasiekt niekada. Visiškas klestėjimas būsto rinkoje.

Statybos sektorius išliko vienu iš pagrindinių ekonomikos augimo variklių. Kaip skelbia Valstybės duomenų agentūra, 2025 m. statybos įmonės šalyje atliko darbų už 4,8 mlrd. eurų palyginamosiomis kainomis – 2,4 proc. daugiau nei 2024 m. Labiausiai augo negyvenamųjų pastatų statybos darbų apimtis, jų atlikta 19,9 proc. daugiau, o inžinerinių statinių statybos darbų – 9,2 proc. mažiau. 2025 m. pastatų statybos darbų dalis sudarė 55,4 proc.

Minimali mėnesio alga Lietuvoje pernai augo 12 proc. iki 1038 eurų ir išliko didžiausia Baltijos šalyse.  Estijoje ji didėjo 8 proc. iki 886 eurų, Latvijoje – 6 proc. iki 740 eurų, skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Vidutinis ikimokestinis darbo užmokestis, įskaitant individualias įmones, pernai Lietuvoje padidėjo 8,4 proc. (187 eurais) – iki 2410 eurų, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Vidutinė alga atskaičius mokesčius augo 7,8 proc. (106 eurais) iki 1474 eurų. Realusis darbo užmokestis padidėjo 3,9 proc.

Lietuvos ekonomikai 2025 metais augus 2,7 proc., ekonomistai sako, jog pagal daugelį rodiklių metai buvo išskirtiniai teigiama prasme, o šalies ūkį labiausiai pirmyn stūmė pramonė, transportas ir mažmeninė prekyba. „Beveik visiems sektoriams buvo spartus augimas, ypač tą matome paskutinį praėjusių metų ketvirtį.

Nedarbo lygis Lietuvoje pernai siekė 6,9 proc. – 0,2 procentinio punkto mažiau negu 2024 metais, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Pernai šalyje buvo 108 tūkst. bedarbių – 3,6 proc. (4 tūkst.) mažiau nei užpernai. Ilgalaikio nedarbo lygis padidėjo 0,2 punkto ir sudarė 2,5 proc. Užimtų gyventojų skaičius per metus sumažėjo 0,1 proc. (0,9 tūkst.) iki beveik 1,5 mln. Ekonomiškai neaktyvių 15 metų ir vyresnių žmonių skaičius augo  1,8 proc. (16 tūkst.) iki 920 tūkst.

Populiarioje lojalumo programoje dalyvaujantys pirkėjai turėtų suklusti. Jiems liko vienas mėnesis išleisti pernai sukauptus „Maxima“ pinigus. To nepadarius, jie tiesiog pradings. Prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir korporatyvinių ryšių departamento direktorė Snieguolė Valiaugaitė naujienų portalą tv3.lt informavo, kad sukauptų pinigų neišnaudojo daugybė pirkėjų. „Šiuo metu apie 1 mln. „Ačiū“ kortelės turėtojų vis dar nėra išnaudoję savo sukauptų lojalumo taškų.

Lietuvos eksportas 2025 metais augo 0,6 proc. iki 37 mlrd. eurų, o  importas – 5,2 proc. iki 43,5 mlrd. eurų. Užsienio prekybos balansas buvo neigiamas – 6,5 mlrd. eurų, skelbia Valstybės duomenų agentūra.  Sausį–lapkritį Lietuva daugiausia prekių eksportavo į Latviją, Lenkiją, Vokietiją, o importavo – iš tų pačių šalių. Eksporto į ES šalis vertė sudarė 69,3 proc. bendro eksporto, o importo iš jų – 68,5 proc.  Per 11 mėnesių daugiausia eksportuota mineralinių produktų (14 proc.

Lietuvos pramonės produkcijos vertė pernai išaugo 2,8 proc. ir siekė 30,3 mlrd. eurų (palyginamosiomis kainomis), skelbia Valstybės duomenų agentūra.   Per metus labiausiai – 31,7 proc. – padidėjo kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamybos produkcija. Tuo metu labiausiai – 18,9 proc. – sumažėjo variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių bei 16,2 proc. – pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų gamyba.

Praėjusių 2025 metų rudenį Lietuvos bankas skelbė apžvalgą apie finansinių paslaugų prieinamumą Lietuvoje ir jos regionuose. Konstatuota, kad fizinių taškų, kur galima gauti finansines paslaugas mažėja, tad reikia numatyti strategiją, kuri užtikrintų, kad ir nuo didžiųjų miestų nutolę žmonės išlaikytų galimybę gauti finansines paslaugas arti savo gyvenamos vietos. Strateginė vizija siekia iki 2030 metų. Fizinių klientų aptarnavimo taškų mažėjimas yra padiktuotas kelių aspektų.

Lietuvos realus bendrasis vidaus produktas (BVP) 2025 metais, palyginti su 2024 metais, augo 2,7 proc. iki 84 mlrd. eurų (to meto kainomis), o nepašalinus sezono ir darbo dienų įtakos – 2,8 procento. Vien paskutinį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su tuo pat laiku 2024 metais, šalies BVP augo 3,1 proc. (nepašalinus įtakos) ir siekė 22,3 mlrd. eurų, o pašalinus įtaką – 2,5 proc., tuo metu palygiti su trečiuoju ketvirčiu – augo 1,7 proc. (pašalinus įtaką), skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Lietuvai iškėlus idėją steigti bendrą su Lenkija specialią ekonominę zoną Kapčiamiestyje, kur bus steigiamas naujas poligonas, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos delegacija žinių apie tokį dvišalį ekonominį projektą semsis Singapūre, kur kitą savaitę vyks viceministras Paulius Petrauskas. Ši turtinga Pietų Azijos valstybė ir jos kaimynė Malaizija turi bendrą Johoro–Singapūro specialiąją ekonominę zoną.

JAV informacinių technologijų milžinės „Apple Inc.“ valdoma įmonė Lietuvoje „Apple Lithuania“ vienintelei akcininkei, Airijos „Apple distribution international“ 2024-2025 finansiniais metais išmokėjo 12,76 mln. eurų dividendų – 10 proc. daugiau nei 2023-2024 metais (11,58 mln. eurų). Kaip rodo Registrų centrui pateiktos įmonės ataskaitos, 2022–2023 finansiniais metais ji išmokėjo 21,89 mln. eurų dividendų, tuo metu visais kitais metais nuo jos įkūrimo 2018-aisiais akcininkei grąžos nedavė.

Valstybės duomenų agentūra penktadienį skelbs visų 2025 metų ir ketvirtojo ketvirčio Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) pirmąjį įvertį bei kitus pagrindinius šalies ekonominius, socialinius ir  demografinius rodiklius. Trijų ketvirčių realusis BVP augo 2,8 proc. ir siekė 61,7 mlrd. eurų (to meto kainomis), anksčiau skelbė agentūra.  Lietuvos bankas paskutinėje savo prognozėje teigė, kad šalies ekonomika pernai augo 2,5 proc.