Užsienis

Ovručo mieste Žytomyro srityje įvyko sprogimas traukinyje. Vietos policijos paieškomas vyras sulaikymo metu susprogdino granatą, pranešė leidinys „Korosten today“, remdamasis penktadienio įvykio liudytojais. „Ovruče sulaikymo metu priemiestiniame traukinyje vyras susprogdino granatą, yra žuvusiųjų ir sužeistųjų“, – pasakojo liudytojai. Pirminiais duomenimis, žuvo 4, o dar 12 buvo sužeista. Vėliau Žytomyro srities policija leidiniui patvirtino šią informaciją.

Čekijos gyventojai mažiau nei per 48 valandas paaukojo beveik 550 tūkst. eurų, skirtų finansuoti tolimojo nuotolio raketą „Flamingo“ Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. Kaip praneša „Ukrinform“, iniciatyva „Darek pro Putina“ („Dovana Putinui“) apie rezultatus pranešė platformoje „X“. „Džiaugiamės galėdami pranešti, kad lėšų rinkimas Ukrainos raketai “Flamingo", kuri bus pavadinta DANA 1, baigtas. Per mažiau nei 48 valandas buvo surinkta 12 500 000 Čekijos kronų. Ačiū!“ – sakoma pranešime.

Egėjo jūroje netoli Turkijos kurorto Bodrumo apvirtus pripučiamai migrantų valčiai žuvo mažiausiai 14 žmonių, penktadienį pranešė Muhlos regiono gubernatoriaus biuras. „Buvo ištraukti 14-os nelegalių migrantų kūnai“, – pranešė biuras. Naujienų agentūros DHA teigimu, išgyveno du žmonės: vienas migrantas išplaukė į krantą, vėliau buvo pradėta antrojo paieškos operacija. Pasak vieno iš dviejų išsigelbėjusiųjų, valčiai skęstant joje buvo iš viso 18 žmonių.

Ukrainos frontas braška per siūles – rusų pajėgos veržiasi gilyn į šalies teritoriją, o gynėjų gretos retėja. Savanorė Berlyna praneša, kad kai kur vienam kareiviui tenka saugoti net iki 200 metrų fronto linijas, o rusai, pasinaudodami spragomis, įsiskverbia į užnugarį ir ten telkiasi naujiems puolimams.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas atidėjo kelionę į Kiniją, kuri buvo numatyta kitai savaitei, nes Pekinas jo vizitui patvirtino tik vieną svarbų susitikimą, penktadienį pranešė Vokietijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai. J. Wadephulas būtų buvęs pirmasis ministras, apsilankęs Kinijoje po to, kai gegužę Berlyne valdžią perėmė naujoji konservatorių vadovaujama vyriausybė.

Atkakli Europos Sąjunga neketina trauktis – ji paskatino JAV prezidentą Donaldą Trumpą griežčiau spausti Maskvą ir „skaudžiai“ nubausti Rusiją. Įvedus naujas sankcijas ir pažadėjus Ukrainai 140 mlrd. eurų paramos paketą, Europa siekia išlaikyti JAV Kyjivo pusėje ir sustiprinti spaudimą Kremliui, rašo „The New York Times“. Europos Sąjunga įvedė naujas sankcijas Rusijai ir įsipareigojo per dvejus metus suteikti Ukrainai finansinę ir karinę paramą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad neketina prašyti Kongreso leidimo tęsti atakas prieš narkotikų kontrabandininkus. „Nemanau, kad būtinai prašysime paskelbti karą, – ketvirtadienį žurnalistams sakė D. Trumpas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį atvyko į Jungtinę Karalystę, kur Vindzoro pilyje susitiko su karaliumi Charlesu III. Šis vizitas vyksta prieš Londone rengiamą viršūnių susitikimą, kuriame bus aptariama Ukrainos gynyba ir tolesnė Vakarų pagalba Kyjivui. V. Zelenskis atvyko susitikti su Didžiosios Britanijos karaliumi Vindzoro pilyje.

Šimtai tūkstančių vengrų ketvirtadienį Budapešto gatvėse dalyvavo atskirose dviejų pagrindinių oponuojančių šalies politinių judėjimų demonstracijose, artėjant kitų metų pavasarį vyksiantiems nacionaliniams rinkimams. Mitingai išryškino nacionalistų premjero Viktoro Orbano ir jo pagrindinio politinio varžovo Peterio Magyaro (Pėterio Madjaro) priešpriešą, ilgamečiam Vengrijos vadovui žadančią didžiausią konkurenciją per 15 jo valdymo metų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį Londone susitiks su pagrindiniais savo rėmėjais, o Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas teigė raginsiantis Europą pristatyti Kyjivui daugiau ilgojo nuotolio raketų. Kyjivo sąjungininkai Vakaruose didina spaudimą Maskvai, karui žengiant į jau ketvirtą žiemą. Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga (ES) šią savaitę paskelbė apie naujas sankcijas Rusijos energetikai, kuriomis siekiama paralyžiuoti karo ekonomiką.

Kremlius pirmą kartą viešai pavadino Jungtines Amerikos Valstijas Rusijos priešu. Po naujų sankcijų Rusijos energetikos sektoriui Vladimiras Putinas ir Dmitrijus Medvedevas pratrūko aštria retorika, o analitikai įspėja – tai ženklas, kad Maskva galutinai nutraukia bandymus ieškoti kompromiso su Vašingtonu. Kaip pažymi Karų studijų instituto (ISW) analitikai, tai rodo „esminį posūkį“ Rusijos retorikoje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vėl pratrūko grasinimais. Ketvirtadienį jis pareiškė, kad Maskvos atsakas į tolimus smūgius Rusijos teritorijai bus „pribloškiantis“ – nors dar visai neseniai tikino, kad reaguos tik stiprindamas oro gynybą.  Į klausimą, kaip vertina „prieštaringus signalus iš Vašingtono“ – galimą apribojimų panaikinimą naudoti tolimą ginkluotę prieš Rusiją ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pareiškimą apie galimybę smogti iki 3 tūkst.

Dingę 16-mečiai iš Lenkijos, kurių paieška truko dvi savaites, rasti Austrijoje gyvi ir sveiki. Paauglių paieška užtruko, nes jie nuolat keitė savo buvimo vietą, todėl manoma, jog jų pabėgimas buvo iš anksto suplanuotas, skelbia „Onet“. 16-mečiai Joanna C. ir Karol S. paskutinį kartą matyti spalio 9 d. ryte netoli savo namų Koluškio mieste, o nuo tada niekas jų nematė – paauglių telefonai buvo išjungti.

Partizanų grupė „Atesh“ teigia, kad Rusijos 506-asis motorizuotas šaulių pulkas Pokrovsko fronte formuoja moterų puolimo kuopas, rašo „United24 Media“. „Atesh“ – tai Ukrainos, Krymo totorių ir rusų partizanų judėjimas, veikiantis okupuotose Ukrainos teritorijose ir Rusijoje. Pranešama, kad rusų moterys taip pat naudojamos kaip infiltratorės – tai, anot partizanų grupės, pabrėžia Kremliaus personalo trūkumą ir neviltį.

Baltarusijos KGB teigia, jog valdžios oponentai Europos Sąjungoje esą kuria „išlaisvinimo armiją“, kurią sudarytų iki 15 tūkstančių kovotojų. Anot pareigūnų, ši jėga rengiama pagal NATO standartus, o jos tikslas – neva įsiveržimas į Baltarusiją. Politiniai Baltarusijos valdžios oponentai ES šalyse rengia „išlaisvinimo armiją“, kurią, jų teigimu, sudarys iki 15 tūkst. žmonių.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį paskelbtame interviu Izraeliui pasiuntė griežtą įspėjimą dėl Vakarų Kranto aneksijos, o vizito žydų šalyje metu valstybės sekretorius Marco Rubio išreiškė tikėjimą, kad JAV remiamos paliaubos Gazos Ruože bus išlaikytos. D. Trumpas savo komentarus žurnalui „Time“ pateikė telefonu spalio 15 d., praėjus vos kelioms dienoms po jo inicijuoto paliaubų Gazos Ruože plano įsigaliojimo, tačiau jie buvo paskelbti tik ketvirtadienį.

Dovilė Šakalienė atstatydino iš krašto apsaugos ministrės pareigų. Tokį sprendimą premjerė pateikė šalies prezidentui, o Gitanas Nausėda jos nuomonės nepakeitė. Tą sužinojusi, atsistatydinimo pareiškimą išsiuntė ir pati D. Šakalienė. Abi Vyriausybės moterys dar spėjo viešai viena kitą pakritikuoti. Premjerė sako, kad D. Šakalienė melavo, nebendradarbiavo, blogai elgėsi su ministerijos žmonėmis. D. Šakalienė atkerta, kad ginant gynybos biudžetą visos priemonės pateisinamos.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė atidedantis federalinių pajėgų „antplūdį“ San Fransiske, nors prieš tai ne kartą svarstė galimybę pasiųsti kariškius į šį miestą, kurį respublikonai nuolat vaizduoja kaip nusikaltimų apimtą landynę. D. Trumpas sakė, kad savaitgalį ruošėsi duoti įsakymą imtis veiksmų, tačiau po pokalbio su „toje vietovėje gyvenančiais draugais“ ir meru Danieliu Lurie jis buvo įtikintas žengti žingsnį atgal.

Naujoji Japonijos ministrė pirmininkė Sanae Takaichi penktadienį pareiškė, kad kitą savaitę Tokijuje vyksiančiose derybose ji ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas pakylės dvišalius santykius į naujas aukštumas. „Aš pati susitiksiu su prezidentu Trumpu jo vizito Japonijoje metu, kurdama pasitikėjimu grįstus mūsų lyderių santykius ir pakeldama Japonijos ir JAV santykius į naujas aukštumas“, – sakė S. Takaichi parlamentui savo pirmojoje politinėje kalboje.

Šiaurės Korėja pradėjo statyti paminklą savo kariams, žuvusiems Rusijos kare su Ukraina, ketvirtadienį pranešė valstybinė žiniasklaida, o lyderis Kim Jong Unas pasidžiaugė „istorinėmis aukštumomis“ santykiuose su Maskva.

Po netikėto tono pasikeitimo, paaiškėjo, kas privertė JAV prezidentą Donaldą Trumpą griežčiau kalbėti apie Vladimirą Putiną ir smogti sankcijomis Rusijai. Kaip skelbia CNN, tokį sprendimą lėmė ilgainiui augęs nusivylimas, kad po viršūnių susitikimo Aliaskoje V. Putino pozicija dėl karo Ukrainoje visiškai nepasikeitė. Daugelis net Baltuosiuose rūmuose buvo nustebinti tuo, kaip netikėtai JAV prezidentas D. Trumpas patvirtino naują sankcijų paketą prieš Rusiją.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį paskelbtame interviu griežtai perspėjo Izraelį nesiimti Vakarų Kranto aneksijos, o viešintis valstybės sekretorius Marco Rubio šreiškė įsitikinimą, kad JAV remiamos paliaubos Gazos Ruože bus sėkmingos. Paskelbti tik ketvirtadienį, D. Trumpo komentarai žurnalui „Time“ telefonu buvo išsakyti spalio 15 dieną – praėjus vos kelioms dienoms po to, kai įsigaliojo jo vadovaujamas paliaubų Gazos Ruože planas.

Įšaldytą Rusijos centrinio banko turtą sunku konfiskuoti, nes teisiškai jis vis dar priklauso Rusijai. Norint turtą oficialiai perduoti kitai šaliai, reikia atitinkamų teismo sprendimų ir šalių veiksmų derinimo. Apie tai išskirtiniame komentare „Ukrinform“ korespondentui Hagoje sakė Nyderlandų teisininkė ir sankcijų Rusijai ekspertė Heleen over de Linden.

Europos Sąjungos planai suteikti Ukrainai gyvybiškai svarbų 140 mlrd. eurų finansinį paketą žlugo po netikėto Belgijos sprendimo. Belgijos premjeras Bartas De Weveris sustabdė iniciatyvą, kuri būtų leidusi panaudoti įšaldytus Rusijos turtus, o diplomatai šią situaciją jau vadina „visišku chaosu“. Belgijos ministras pirmininkas B. Weveris sužlugdė Europos Sąjungos planus konfiskuoti įšaldytus Rusijos turtus ir suteikti Ukrainai gyvybiškai svarbų 140 mlrd. eurų finansinį paketą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sarkastiškai sureagavo į Rusijos vadovo Vladimiro Putino teiginį, kad naujos sankcijos Rusijai nepaveiks jos ekonomikos. D. Trumpas atitinkamas pastabas išsakė kalbėdamasis su žurnalistais Baltuosiuose rūmuose, praneša naujienų agentūros „Ukrinform“ korespondentas. Žurnalistai JAV lyderio paklausė, ką jis mano apie V. Putino pareiškimą, kad naujausios JAV sankcijos neturės rimto poveikio Rusijos ekonomikai.

Vieną iš Meksikos miestų užplūdo trijų metrų aukščio skeletai – jau penktus metus iš eilės, artėjant Visų šventųjų dienai, tūkstančiai vietinių gyventojų ir turistų traukia į miestą, kad savo akimis pamatytų įspūdingas popieriaus ir nendrių skulptūras.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.  Tarp ryškiai geltonų medetkų laukų į dangų stiebiasi trijų metrų skeletai.

Vietos valdžios institucijos praneša, kad spalio 24-osios naktį per dronų ataką Krasnogorske, Maskvos srityje, buvo apgadintas gyvenamasis namas. Pasak Maskvos srities gubernatoriaus Andrejaus Vorobjovo, dronas įskrido į 14 aukšto butą, rašo „Kyiv Independent“. Leidinys negalėjo patikrinti šių duomenų. Sužeisti 5 žmonės „Penki žmonės buvo sužeisti, tarp jų ir vaikas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad nedelsdamas nutraukia visas derybas dėl prekybos su Kanada, apkaltinęs ją, kad reklaminėje kampanijoje prieš muitus ji neteisingai citavo buvusį prezidentą Ronaldą Reaganą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas, regis, vis dėlto nusprendė imtis ne pačių griežčiausių sankcijų prieš Rusiją. Kaip rašo „The Wall Street Journal“, po to, kai Rusija smogė Ukrainai praėjus vos kelioms valandoms po atšaukto D. Trumpo susitikimo su V. Putinu, Baltieji rūmai parengė tris galimus atsako scenarijus, tačiau prezidentas pasirinko vidutinio griežtumo variantą. Kaip rašo leidinys, pareigūnų teigimu, prezidento kantrybė išseko po to, kai jis padarė išvadą, jog V. Putinas vilkina laiką.

NATO vadovas Markas Rutte pareiškė, kad prieš dvi dienas Vašingtone jis turėjo labai gerą susitikimą su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, rašo „The Guardian“. Anot jo, sankcijos Rusijai padidins spaudimą V. Putinui ir privers jį sėsti prie derybų stalo.

Venesuelos prezidentas Nicolas Maduro ketvirtadienį, didėjant įtampai tarp Vašingtono ir Karakaso, anglų kalba paskelbė raginimą: „Ne beprotiškam karui, prašau!“ N. Maduro žodžiai nuskambėjo po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė davęs leidimą imtis slaptų veiksmų prieš Venesuelą, ir intensyvėjant JAV karinei kampanijai prieš įtariamus narkotikų prekeivius Karibų jūroje ir Ramiajame vandenyne. „Taikai taip, taikai taip visiems laikams, taika visiems laikams.

Ketvirtadienio vakarą Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad šalies kariniai lėktuvai negalėjo pažeisti Lietuvos oro erdvės, skelbia „SkyNews“. Pareiškime teigiama, kad Rusijos orlaiviai SU-30 atliko „mokomąjį skrydį“ virš su Lietuva besiribojančio Kaliningrado. Kremlius tvirtina, kad orlaiviai nepažeidė jokios kitos šalies sienų. Pareiškime nebuvo paminėta Lietuva.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas įvedė pirmąsias sankcijas Rusijai, ir šį kartą jos pateisina žodžio „milžiniškos“ panaudojimą, nes taikiniais tapo du pagrindiniai Rusijos ekonomikos ramsčiai – naftos bendrovės „Rosneft“ ir „Lukoil“, rašo „The Telegraph“. Leidinyje pateikiami duomenys, kad šios dvi bendrovės kartu užtikrina apie pusę viso Kremliaus naftos eksporto.

Prie Maskvos prieigų antžeminės raketos „Pantsir“ paleidimo blokas rėžėsi į autobusą su keleiviais, praneša „Astra“. Opozicinis rusų leidinys atkreipė dėmesį į bendrovės „Mostransavto“ pareiškimą, kuriame teigiama, kad per ukrainiečių antpuolį šį rytą „drono nuolaužos“ kliudė vieną iš važiavusių autobusų. Jis esą patyrė „nežymius pažeidimus“, aukų nebuvo.

Prancūzijos tyrėjai analizuoja dešimtis DNR mėginių ir pirštų atspaudų po šį savaitgalį Luvro muziejuje dienos metu įvykdytos brangenybių vagystės, ketvirtadienį pranešė prokuroras. Nustatyta iki „150 DNR mėginių, pirštų atspaudų ir kitų pėdsakų“, vietos laikraščiui „Ouest France“ sakė Paryžiaus prokurorė Laure Beccuau. Ji teigė, kad jų analizė yra prioritetinė ir tikimasi, kad artimiausiomis dienomis gautais rezultatais bus galima rasti įkalčių, ypač jei kaltininkai turi kriminalinę praeitį.

Septyni moliūgai milžinai Varšuvoje laukė savo triumfo valandos. Ten vyko didžiausio moliūgo rinkimai. Ir nors iš pažiūros jie atrodė panašaus dydžio, o uždėjus ant svarstyklių uždėjus vieną iš galiūnų paaiškėjo, kad tai šalies rekordininkas su 546 kilogramų svoriu. „Tai – pirmas kartas, kai išauginome tokio dydžio moliūgą. Tai – Lenkijos rekordas. Antras pagal dydį moliūgas buvo 330-ies kilogramų“, – nuostabos neslėpė moliūgų augintojas Przemyslawas Gruchala.

 Kolumbijos kairiųjų pažiūrų prezidentas ketvirtadienį vėl kritikavo JAV karinius smūgius Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno regione, taip dar labiau pakurstydamas ginčą su prezidentu Donaldu Trumpu, dėl kurio pašlijo abiejų šalių ryšiai. Suduodamas smūgius įtariamiems narkotikų kontrabandos laivams, Gustavo Petro sakė, kad Vašingtonas vykdo neteismines egzekucijas, kurios pažeidžia tarptautinę teisę.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina niekada nenaudojo amerikietiškų ilgojo nuotolio ginklų Rusijos teritorijoje. Anot jo, ukrainiečiai remiasi savo šalies gamybos ginkluote, kurios veikimo nuotolis siekia iki 3 tūkst. kilometrų. Valstybės vadovas komentavo leidinio „The Wall Street Journal“ teiginį, esą JAV tariamai panaikino apribojimus naudoti ilgojo nuotolio ginkluotę prieš taikinius Rusijos teritorijoje.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas suteikė malonę nuteistam įmonės „Binance“ įkūrėjui Changpengui Zhao, ketvirtadienį pranešė Baltieji rūmai, kaltindami D. Trumpo pirmtaką Joe Bideną pradėjus nereikalingą „karą“ prieš skaitmeninės valiutos pramonę. „Binance“ buvo įsteigta 2017 m. ir greitai tapo didžiausia pagal apimtį kriptovaliutų birža pasaulyje, o Ch. Zhao – milijardieriumi.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas kitą ketvirtadienį Pietų Korėjoje susitiks su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu, pranešė Baltieji rūmai.  „Ketvirtadienio rytą vietos laiku prezidentas Trumpas dalyvaus dvišaliame susitikime su Kinijos Liaudies Respublikos prezidentu Xi Jinpingu“, – žurnalistams sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt.

Nyderlanduose dėl nesutarimų dėl imigracijos žlugus netvirtai valdančiajai koalicijai spalio 29-ąją rengiami pirmalaikiai parlamento rinkimai. Balsavimas penktoje pagal dydį Europos Sąjungos (ES) ekonomikoje bus atidžiai sekamas visame žemyne, kur kraštutinių dešiniųjų partijos išgyvena pakilimą. Favoritai Apklausos rodo, kad Geerto Wilderso kraštutinių dešiniųjų Laisvės partija (PVV) greičiausiai pakartos savo dramatišką pergalę 2023-iųjų rinkimuose, kuri supurtė Europą.

Rusija rado būdą išvengti skaudžiausio JAV sankcijų smūgio: planuoja naudoti šešėlinį laivyną ir naujus prekybos kelius. JAV paskelbtos naujos sankcijos prieš didžiausias Rusijos naftos bendroves gali smarkiai smogti Kremliaus biudžetui, tačiau Maskva jau ieško būdų, kaip sušvelninti padarinius. „Bloomberg“ šaltiniai teigia, kad Rusija ketina pasitelkti šešėlinį tanklaivių tinklą ir plėsti naftos prekybininkų ratą, kad išlaikytų eksporto srautus ir biudžeto pajamas.

Ketvirtadienį prieš teismą stojo vokietis, kaltinamas pasikėsinimu nužudyti savo žmoną, kurią, kaip įtariama, septynis kartus mėgino nunuodyti, be kita ko ir šaldyta pica. Pietinėje šalies dalyje esančio Bambergo apygardos teisme 56-erių metų vyrui taip pat pateikti kaltinimai dėl sunkaus kūno sužalojimo. Kaltinamajame akte teigiama, kad 2022 m. vyras internetu užmezgė santykius su kita moterimi ir pažadėjo, kad jiedu gyvens kartu ir susilauks vaikų.

Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas, komentuodamas Donaldo Trumpo pareiškimą apie dvišalio susitikimo Budapešte atšaukimą, kalbėjo apie galimą jo „atidėjimą“, rašo „Evropeiskaja pravda“. Kremliaus propagandisto Pavelo Zarubino paprašytas pakomentuoti D. Trumpo pareiškimą dėl Budapešto viršūnių susitikimo atšaukimo, V. Putinas teigė, kad iniciatyva surengti šį susitikimą kilo iš amerikiečių pusės.

Turkija derasi su kitomis šalimis dėl galimo dalyvavimo tarptautinėje taikos palaikymo misijoje Gazos Ruože, o prireikus jos kariuomenė būtų pasirengusi, ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP pranešė šaltinis Gynybos ministerijoje. „Tęsiame ryšius su savo kolegomis dėl mūsų dalyvavimo Gazos Ruože planuojamoje įkurti operatyvinėje grupėje“, – sakė šaltinis.

Nerimą keliantis judėjimas Baltijos jūroje: jau keletą dienų tiesiai prie Liubeko įlankos stovi laivas, kurį stebi Vokietijos jūrų policija ir karinis jūrų laivynas. Pagal laikraščio „Kieler Nachrichten“ duomenis, laivas priklauso Rusijos kariniam jūrų laivynui. Jo ilgis siekia 112 metrų. Laivas ten atvyko sekmadienį – jį lydėjo Vokietijos federalinės policijos patrulinis laivas „Bambergas“ ir kateris.

Izraelio kraštutinių dešiniųjų pažiūrų finansų ministras Bezalelis Smotrichas ketvirtadienį išreiškė apgailestavimą dėl savo komentarų apie Saudo Arabiją, išsakytų normalizuojant ryšius su Izraeliu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad Rusija „labai bijo“ galimo sprendimo panaudoti jos įšaldytus turtus karo padariniams atlyginti. Pasak jo, Maskva puikiai supranta, kad už agresiją prieš Ukrainą teks sumokėti, o sprendimas dėl įšaldyto turto panaudojimo gali būti priimtas jau artimiausiu metu. V. Zelenskis savo kalbą pradėjo pagerbdamas žurnalistus, kurie šiandien žuvo per Rusijos ataką Kramatorske.

Ketvirtadienį Ispanijos valdžia pranešė, kad aptiktas 56 metų vyro, žuvusio per potvynius, pernai nusiaubusius rytinį Valensijos regioną, kūnas. Tai buvo didžiausia per dešimtmečius tokio pobūdžio nelaimė šalyje.  DNR analizė patvirtino, kad antradienį Turijos upėje rastas lavonas yra vieno iš trijų žmonių, paskelbtų dingusiais po 2024 m. spalio 29 d. tragedijos, kai žuvo daugiau nei 230 žmonių, pranešė Valensijos teismas.