Užsienis

Rusijoje nebeliko nė vienos naftos perdirbimo gamyklos, kurios nepasiektų Ukrainos ginklai, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo „RBC-Ukraine“. Valstybės vadovas pabrėžė, kad šią savaitę Ukrainos kariai pasiekė svarbių rezultatų taikydami „tolimojo nuotolio sankcijas“ prieš Rusijos objektus, kurie remia okupantų agresiją. „Ukrainos dronai pasiekė Sibirą ir smogė naftos perdirbimo gamyklai Omske – beveik 2,5 tūkstančio kilometrų nuo Ukrainos.

Graikijos kovos su terorizmu policija penktadienį sulaikė tris asmenis, susijusius su virtine padegamųjų išpuolių prieš konservatorių partijos politikus, pranešė pareigūnai. Per šiuos išpuolius vienas žmogus žuvo, o keturi buvo sužeisti. Liepos 1 dieną prieš aušrą įvykdyti sprogdinimai šiauriniame Salonikų mieste buvo nukreipti į valdančiosios konservatorių partijos „Naujoji demokratija“ narių namus.

Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas ketvirtadienį ėmėsi ginti savo vyriausybės sprendimą siųsti „Patriot“ raketas į Ukrainą ir pavadino tai investicija į pačios Lenkijos saugumą, praneša „The Kyiv Independent“. „Verčiau jau tos raketos perimtų sviedinius virš Ukrainos, nei kad Rusijos raketos kada nors pasiektų Lenkiją“, – duodamas interviu televizijos kanalui TVN24 sakė W. Kosiniakas-Kamyszas.

Ketvirtadienį šiaurės Malyje buvo užpultas konvojus, kuriuo važiavo daugiau nei 100 Malio karių ir daugiau kaip 200 Rusijos „Afrikos korpuso“ kovotojų, skelbia „Reuters“, remdamasi trimis saugumo šaltiniais ir ginkluotos grupuotės atstovu spaudai. Vienas iš šaltinių teigė, kad konvojuje buvo vežama daugiau nei 200 Rusijos kovotojų ir daugiau nei 100 Malio karių. Tas pats asmuo pridūrė, kad panašus išpuolis šią savaitę anksčiau ištiko kitą į šiaurę važiavusį karinį konvojų.

Aštuoniems vyrams ketvirtadienį pareikšti kaltinimai dėl sąmokslo vykdyti sužlugdytą drono ir snaiperio išpuolį per birželį Baltuosiuose rūmuose vykusį UFC kovų renginį. Ohajuje pateiktame kaltinamajame akte visi aštuoni asmenys kaltinami dalyvavę dviejuose atskiruose sąmoksluose: vienas jų skirtas teikti materialinę pagalbą teroristams, o antrasis – įvykdyti nužudymą federalinės valdžios teritorijoje bei nužudyti federalinės valdžios pareigūną.

Ukrainos valstybinio tyrimų biuro darbuotojai sulaikė ir pareiškė įtarimus kariškiui, kuris anksčiau tarnavo skandalų krečiamame 425-ajame specialiosios paskirties pulke „Skelya“ (išvertus iš ukrainiečių k. – „Uola“). Jis kaltinamas dviejų kariškių sumušimu Charkivo srityje, praneša „Ukrajinska pravda“. Šis dalinys yra pavaldus aukščiausiajai vadovybei ir neoficialiai vadinamas „Syrskio pulku“. Teisėsaugos pareigūnai, kaip įprasta, nenurodo įtariamojo vardo, tačiau, remiantis leidinio šaltinio...

Rusijoje gausėjant neramumams degalinėse dėl kuro stygiaus regionų valdžia imasi papildomos apsaugos priemonių. Kirovo srityje, sekant Kubanės, Užbaikalės, Novosibirsko ir Irkutsko sričių pavyzdžiu, dėl eilių degalinėse įvedami patruliai. Apie tai pranešė regiono vyriausybė. „Tvarkai degalinėse palaikyti nuo šiol nuolat budės patrulinių tarnybų ekipažai, Kelių policijos (DPS) pareigūnai ir „Rosgvardija““, – teigiama pranešime.

Europos Sąjunga (ES) penktadienį įspėjo JAV technologijų milžinę „Meta“, kad ši privalo pakeisti savo platformų „Facebook“ ir „Instagram“ „priklausomybę sukeliančias funkcijas“, nes antraip jai grės didelė bauda. Briuselis apkaltino bendrovę „Meta“ nesugebėjus apriboti pavojų, kuriuos šios platformos kelia naudotojams, ypač vaikams ir pažeidžiamiems suaugusiesiems, dėl jų nepaliaujamą naudojimą skatinančių funkcijų.

Aptardamas lytinių ligų plitimo tendencijas šalyje, suomių profesorius Mika Gissleris atkreipė dėmesį į pakitusią situaciją po so sienos su Rusija uždarymo, penktadienį pranešė Suomijos visuomeninis transliuotojas „Yle“. Pernai Suomijoje buvo užregistruota daugiau nei 12 tūkst. chlamidijos atvejų, o tai yra dažniausia lytiškai plintanti infekcija šalyje. Suomijos sveikatos ir gerovės instituto (THL) užkrečiamųjų ligų registre 2025 m. taip pat buvo užfiksuota apie 2,1 tūkst.

Rusijos kariuomenė naudoja grotas, kad apsaugotų savo laivų viršutines dalis nuo dronų, tačiau tai neduoda jokios naudos dėl to, kaip sprogimai sklinda po vandeniu, per televiziją sakė Ukrainos karinių jūrų pajėgų atstovas Dmytro Pletenčukas. Jo teigimu, viršutinė laivų dalis kartais apsaugojama grotomis ir toks sprendimas gali būti logiškas, ginantis nuo atakų, per kurias naudojami klaidžiojantys šaudmenys ar maži dronai.

Penktadienį oro linijų „Ryanair“ skrydžio iš Graikijos Salonikų miesto į Memingeną Vokietijoje metu kilo panika: išdužus vienam langui lėktuvas netrukus po pakilimo buvo priverstas grįžti į oro uostą, iš kurio buvo išvykęs. Vienas keleivis naujienų agentūrai „dpa“ pasakojo, kad skrydžio metu pasigirdo garsus pokštelėjimas, po kurio išdužo vieno lango stiklas.

Suomijos ginkluotosios pajėgos liepos 10-osios rytą laikinai apribojo oro ir jūrų eismą Kotkos miesto, esančio Suomijos įlankos pakrantėje, rajone. Apie tai Suomijos ginkluotosios pajėgos pranešė socialiniame tinkle „X“. Judėjimo apribojimai buvo įvesti dėl galimo bepiločių orlaivių įsiskverbimo į šalies oro erdvę. Oro ir jūrų eismo apribojimai įsigaliojo 4 val. ryto ir buvo panaikinti maždaug 5.25 val. vietos laiku.

Kinija perspėjo Rusiją nenaudoti branduolinio ginklo kaip atsako į Ukrainos smūgius Rusijos teritorijoje, ketvirtadienį žurnalistams pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kurį cituoja „Politico“. „Manau, esate girdėję tokių nuomonių Rusijos žiniasklaidoje: „Kas, jeigu į Ukrainos smūgius atsakytume branduoliniu ginklu?“. Man regis, tai buvo pirmasis kartas, kai Kinija tiesiogiai atsakė ultimatyvia forma, kad negali būti nė minties apie branduolinio ginklo panaudojimą“, – sakė V. Z...

Naujausi Donaldo Trumpo administracijos pareiškimai, kuriais atmetama Rusijos derybų taktika ir pripažįstami Ukrainos pasiekimai mūšio lauke, panašu, užklupo Rusiją nepasiruošusią, todėl Kremlius dabar skubiai mėgina koreguoti savo retoriką. Apie tai rašo Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.

Karščių alinamos Ispanijos pietuose esantį kaimelį nusiaubus miško gaisrui žuvo 12 žmonių, penktadienį pranešė pareigūnai. Kai kurie žuvusieji Bedaro kaimelyje, Almerijos provincijoje, buvo rasti automobiliuose, pranešė regiono vyriausybė, patikslinusi ankstesnį pranešimą apie šešias aukas. Su gaisru, kilusiu oro temperatūrai priartėjus prie 40 laipsnių Celsijaus, kovoja apie 150 ugniagesių, pasitelkę penkis automobilius.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Maskva tęs karą prieš Ukrainą tol, kol bus pasiekti tikslai, kuriuos Vladimiras Putinas iškėlė 2024 metų birželį.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį, po susitikimo su lenkų lyderiu Karoliu Nawrockiu (Karoliu Navrockiu), pareiškė, kad su Lenkija turi būti tęsiami draugiški santykiai. „Mano nuomone, mūsų susitikimas su Lenkijos prezidentu buvo svarbus, gana ilgas ir konstruktyvus“, – žurnalistams per „WhatsApp“ sakė V. Zelenskis. Prezidentai susitiko trečiadienį NATO viršūnių susitikimo Ankaroje kuluaruose po didelio nesutarimo tarp Kyjivo ir Varšuvos dėl Voluinės žudynių.

Rusija vis aktyviau rengia savo bepiločių pajėgų pajėgumus galimam plataus masto konfliktui su Vakarais. Į tai dėmesį atkreipė Rusijos bepiločių sistemų ekspertas ir analitinių centrų CNA bei CNAS patarėjas Samuelis Bendettas, komentuodamas kasmetinio Rusijos forumo „Dronnica“ programą, rašo „Forbes“. Penktasis bepiločių sistemų festivalis, kuris vyks šių metų rugpjūtį, bus surengtas su šūkiu apie pasirengimą „didžiajam karui su NATO“. Renginys tradiciškai suburia dronų operatorius, kariškius ...

Rusijos okupacinės valdžios institucijos atsisako evakuoti vaikus iš fronto linijoje esančio Kreminos miesto Ukrainos Luhansko srityje ir vietoje to naudoja juos kaip „gyvus skydus“, platformoje „Telegram“ pranešė Luhansko regiono karinės administracijos vadovas Oleksijus Charčenka. „Okupacinės valdžios institucijos Kreminoje atsisako evakuoti vaikus iš šio netoli fronto linijos esančio miesto. Kalbama ne tik apie vietos gyventojus, bet ir vasaros poilsio programų dalyvius.

Pirmadienį keli Ukrainos bepiločiai orlaiviai sėkmingai atakavo didžiausią Rusijos naftos perdirbimo gamyklą Sibiro mieste Omske. Ten oro gynybos sistemos buvo beveik neįrengtos, nes Rusijos valdžia manė, kad gamykla yra pernelyg toli nuo Ukrainos, jog galėtų tapti taikiniu. Kaip rašo „The Wall Street Journal“, šis smūgis ženkliai išplėtė Ukrainos tolimųjų smūgių galimybes. Iki šiol jie apsiribojo europine Rusijos dalimi – maždaug 1,6 tūkst. kilometrų nuo Kyjivo kontroliuojamos teritorijos.

Rusija, kuri ilgą laiką savo ekonomiką grindė energijos išteklių eksportu, dėl to, ką Volodymyras Zelenskis pavadino pačios Rusijos kvailumu pradėjus karą, dabar atsidūrė padėtyje, kai yra priversta ieškoti ir importuoti kurą. Taip Ukrainos prezidentas kalbėjo atsakydamas į žurnalistų klausimus.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas patiria vis didesnį spaudimą dėl karo prieš Ukrainą ir siekia kuo geriau išnaudoti laiką, likusį iki strateginės pusiausvyros pasikeitimo Kyjivo naudai. Apie tai rašo „Newsweek“, analizuodamas karinę, ekonominę ir diplomatinę situaciją, susijusią su Rusijos invazija. Leidinio teigimu, Rusija vienu metu susiduria su keliomis rimtomis problemomis. Fronto linija beveik nesikeičia, nepaisant milžiniškų Rusijos kariuomenės nuostolių.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį informavo Benjaminą Netanyahu apie JAV operacijas Persijos įlankoje, paskelbė Izraelio ministro pirmininko biuras, Iranui pranešus apie naujus amerikiečių smūgius.

JAV sutinka tęsti derybas su Iranu, penktadienį pareiškė prezidentas Donaldas Trumpas, bet dar kartą pabrėžė, kad paliaubos tarp abiejų šalių yra pasibaigusios.

Liepos 10 d. Ukrainos dronų pajėgų vadas Robertas „Magyar“ Brovdis pranešė, kad Ukraina naktį surengė didelio masto koordinuotą smūgį visoje laikinai okupuotoje Krymo teritorijoje, rašo „United24Media“. Pažymima, kad per paskutines 120 valandas Ukrainos dronų pajėgos smogė iš viso 48 Rusijos laivams, siekiant silpninti Maskvos jūrinius tiekimo maršrutus.

JAV žiniasklaida ketvirtadienį pranešė, kad Izraelis šią savaitę perdavė Jungtinėms Valstijoms žvalgybos informaciją apie naują ir „konkretų“ Irano planą nužudyti prezidentą Donaldą Trumpą. Šios žinios pasirodė tuo metu, kai po naujų JAV ir Irano išpuolių imta nuogąstauti dėl plataus masto karo atsinaujinimo, taip pat po to, kai, pasibaigus NATO viršūnių susitikimui Ankaroje, D. Trumpas dėl neaiškių priežasčių iš Turkijos išskrido senuoju prezidentiniu lėktuvu.

Praėjus daugiau nei keturiems mėnesiams po jo nužudymo buvo palaidotas buvęs Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei, ketvirtadienį pranešė Irano žiniasklaida. Kaip pranešė kelios Irano žiniasklaidos priemonės, laidotuvės vyko už uždarų durų švenčiausioje Irano šiitų šventovėje – Imamo Rezos šventykloje jo gimtajame Mašhado mieste šalies šiaurės rytuose. Gedulo apeigos truko apie savaitę.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pranešė, kad, prieš pradedant Ukrainoje gaminti oro gynybos raketas „Patriot“, su Jungtinėmis Valstijomis dar reikia suderinti technines detales. JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pranešė leisiantis Ukrainai gaminti šias raketas, kurių šaliai skubiai reikia, kad apsaugotų savo miestus nuo Rusijos atakų.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Maskva tęs karą prieš Ukrainą, kol bus pasiekti tikslai, kuriuos 2024 m. birželio mėn. iškėlė Kremliaus diktatorius Vladimiras Putinas, praneša „The Moscow Times“. Tuomet V. Putinas iš esmės kalbėjo apie visišką Kyjivo kapituliaciją.

Rusijos okupantai pradėjo slėpti savadarbius sprogstamuosius įtaisus drėgnų servetėlių pakuotėse. Apie tai savo „Telegram“ kanale pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Aleksandras Prokudinas. Jis pabrėžė, kad negalima atmesti galimybės, jog rusai tokiems tikslams gali naudoti ir kitus buitinius daiktus: „Dar kartą raginu Chersono srities gyventojus griežtai laikytis minų saugos taisyklių.

Mozambikas ketvirtadienį pranešė, kad Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pasiūlė Maskvos paramą kovoje su „terorizmo grėsme“ naftos turtingoje šiaurinėje šalies dalyje, kur vykdo veiklą tarptautiniai energetikos milžinai. Mozambikas šiaurinėje Kabo Delgado provincijoje kovoja su sukilėlių judėjimu, susijusiu su „Islamo valstybe“ pasivadinusia grupuote.

Licencijos gaminti antibalistines raketas, skirtas JAV gamybos oro gynybos sistemoms „Patriot“, suteikimas Ukrainai būtų strateginis sprendimas, kuris sustiprintų viso NATO aljanso gynybinius pajėgumus.  Tai Ihorio Dolhovo laidoje naujienų agentūros „Ukrinform“ „YouTube“ kanale pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras 1998–2000 m. ir 2005–2007 m. Borysas Tarasiukas.

ES pareigūnai antradienį pranešė išaiškinę tinklą, kuris į Europą importavo daugiau nei 200 tūkst. padirbtų Kinijos gamybos prezervatyvų. Šalių bloko kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) pranešė Rumunijoje, Serbijoje ir Ispanijoje konfiskavusi prekes ir nustačiusi, kad jos atkeliavo iš vieno tiekėjo Kinijoje.

Rusija verčia apie 1,6 mln. jaunų ukrainiečių įsitraukti į karinio indoktrinavimo sistemą, o tai gali prilygti nusikaltimui žmoniškumui, pareiškė ESBO įgalioti nepriklausomi ekspertai. Jų ataskaitoje, kuri ketvirtadienį buvo pristatyta Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje (ESBO) Vienoje, nustatyta, kad Rusija yra įdiegusi sistemingą programą, skirtą įtraukti jaunimą į kariuomenę Rusijos pajėgų iš Kyjivo atimtose teritorijose.

Rusijos milijardierius Andrejus Melničenka, užimantis aštuntą vietą tarp turtingiausių rusų „Forbes“ sąraše su 20 mlrd. JAV dolerių (apie 17,5 mlrd. eurų) turtu, mano, kad Rusijos ir Vakarų konfrontacija nesitęs amžinai, ir apibūdino penkis Rusijos ateities scenarijus: valstybės žlugimas, šalies pavertimas apgulta tvirtove, sugrįžimas į Vakarų sistemos periferiją, priklausomybė nuo Kinijos ir suvereni Rusija.

Rusija ir Kinija stiprina karinį bendradarbiavimą tiek Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą fone, tiek besiruošdamos konfliktui su Vakarais, praneša Vokietijos leidinys „Der Spiegel“, remdamasis kelių mėnesių trukmės tyrimo, atlikto kartu su partneriais, rezultatais. Autorių žinion pateko vidiniai dokumentai, prezentacijos, uždarų susitikimų dalyvių sąrašai ir medžiaga apie bendrus Maskvos ir Pekino gynybos projektus.

Trečiadienį pasibaigęs NATO viršūnių susitikimas Ankaroje, Turkijoje, praėjo be didesnių staigmenų ar ginčų. Viršūnių susitikime buvęs Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala TV3 Žinioms paaiškino, kodėl JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimus galima vertinti dvejopai ir ką reiškia ekspertų pasakymai, kad Volodymyras Zelenskis į Ankarą atvyko „kitoks“. Visas pokalbis – TV3 Žinių „Dienos komentare“. Kokia atmosfera buvo Ankaroje tarp šalių vadovų? D. Trumpas jau ...

Sėkmingi Ukrainos dronų smūgiai lėtai žudo Rusijos ekonomiką. Perdirbti naftą rusams darosi vis sunkiau, dėl to ne tik formuojasi eilės prie degalinių, kuriose rusai tarpusavyje mušasi, bet ir kyla infliacija, ima trūkti kitų prekių. Tiesa, pasak ekonomistų, Rusijos ekonomika miršta ne greitai, o lėtai, dėl to šiuo metu visiškai neaišku, kiek ji dar atsilaikys. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Po to, kai Turkijos prezidentas po NATO viršūnių susitikimo Ankaroje kiekvienam iš dalyvavusių šalių vadovų įteikė po revolverį, valstybių galvoms kilo klausimų, ką su jais daryti. Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris trečiadienį pirmasis užsiminė apie itin neįprastą dovaną, kurią svečiams įteikė prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas.

Rytų Kinijoje esančioje batų gamykloje ketvirtadienį kilus gaisrui žuvo mažiausiai 28 žmonės, remdamasi preliminariais duomenimis pranešė valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“. Dešimtys ugniagesių ir gelbėtojų skubėjo gesinti liepsnas, apėmusias Dzindziango mieste esančią gamyklą, pranešė pareigūnai. Prezidentas Xi Jinpingas informavo apie „didelius žmonių nuostolius“, tačiau konkretaus aukų skaičiaus nenurodė. Praėjus kelioms valandoms po to, kai apie vidurdienį 12 val. (7 val.

Kaip atminimo dovaną apie NATO viršūnių susitikimą Ankaroje, trečiadienį Belgijos premjeras Bartas De Weveris iš Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano gavo dovaną – vardinį revolverį ir šešis šovinius.

Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ laikinai išvengė 40 mln. eurų baudos mokėjimo Lenkijoje, nes dvi pastarosios šalies mokesčių tarnybos nesutaria dėl baudos išieškojimo. Baudą dar 2020 metais skyrė antimonopolinė priežiūros institucija UOKiK už tai, kad nebuvo pateikta informacija apie konsorciumo, finansavusio „Nord Stream 2“ projektą, įkūrimą, skelbia Lenkijos visuomeninis transliuotojas TVP.

Šią vasarą JAV į Estiją atsiųs naują dalinį, o karių rotacijos tęsis vykstant 6 mėnesių Europoje dislokuotų JAV pajėgų peržiūros procesui. Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras tai patvirtino po pokalbių su JAV pareigūnais NATO viršūnių susitikimo metu Ankaroje, praneša Estijos visuomeninis transliuotojas ERR. JAV pajėgos rotacijos principu dislokuojamos Estijoje nuo 2022 m pagal dvišalį susitarimą.

Raketos, skirtos „Patriot“ priešlėktuvinės gynybos sistemoms, Ukrainoje gali būti pradėtos gaminti jau po kelių savaičių, pareiškė Lenkijos vicepremjeras ir gynybos ministras Vladislavas Kosiniakas-Kamyszas, praneša „RBC-Ukraine“. Atsakydamas į klausimą apie Lenkijos vaidmenį planuojamoje raketų gamyboje Ukrainoje, ministras pažymėjo, kad be Lenkijos valstybės dalyvavimo technikos perdavimas Ukrainos kariams yra neįmanomas.

Su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu siejama prabangi jachta „Graceful“ pastebėta Rusijos šiauriniame Severomorsko uoste, netoli Murmansko. Apie tai remdamasis Danijos visuomeninio transliuotojo DR skelbiama informacija praneša nepriklausomas Rusijos naujienų portalas „Meduza“. Pasak ekspertų, taip siekiama apsaugoti jachtą nuo Ukrainos dronų atakų. Jachta „Graceful“ ir ją lydėjęs karo laivas „Voyevoda“ matoma liepos 5 d. darytose Severomorsko uosto palydovinėse nuotraukose.

Latvijoje užregistruotas padidėjęs neteisėtų migrantų, mėginančių kirsti sieną iš rytinės kaimynės Baltarusijos, skaičius, ketvirtadienį Latvijos radijui sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos viršininkas Guntis Pujatas.  „Nuo balandžio mėnesio padėtis įtempta ir sudėtinga“, – teigė jis. Pasak viršininko, užregistruoti pakartotiniai neteisėti bandymai kirsti sieną – šiais metais be leidimo kirsti sieną mėgino 7634 žmonės, 800 daugiau nei ankstesniais metais.

Ukrainos gynybos pajėgos surengė dar vieną sėkmingą smūgių seriją Rusijos naftos pramonei. Kaip platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, Ukrainos kariai įgyvendina vadinamųjų tolimojo nuotolio sankcijų planą, atsakydami į Rusijos vilkinamą karą ir nuolatinius smūgius Ukrainai. Pasak jo, pastarąją parą buvo smogta svarbiems objektams, užtikrinantiems Rusijos naftos komplekso veiklą ir aptarnaujantiems šalies karinę politiką.

Kremlius ketvirtadienį užsipuolė JAV dėl pareiškimų, kad Ukrainos smūgiai Rusijos energetikos objektams galėtų padėti užbaigti daugiau nei ketverius metus trunkantį Maskvos sukeltą karą. „Baltųjų rūmų administracijoje matome tam tikrų klaidingų nuostatų – neva didinant karinį spaudimą galima pasiekti taikos susitarimą.

Estijos Tervos mieste lūžo dvi užtvankos, dėl to buvo užlieta 10 namų ūkių. Dėl susidariusios situacijos savivaldybė evakavo 9 žmones, skelbia ERR. Savivaldybė savo interneto svetainėje pranešė, kad pirmasis pranešimas apie incidentą gautas 6.15 val. ryto. Padarinius likviduoja Tervos savivaldybės krizių valdymo komisija, gelbėjimo departamentas, policijos ir sienos apsaugos tarnyba, Estijos gynybos lyga, Moterų savanorių gynybos organizacija ir Transporto administracija.