Karas Ukrainoje. Per 5 paras – 48 pasiekti taikiniai: Ukrainos dronai talžo Rusijos laivus

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį Paryžiuje dalyvaus Norinčiųjų koalicijos susitikime, kurio tikslas – sustiprinti paramą Ukrainai ir padidinti spaudimą Rusijai. Tai naujienų agentūros „Ukrinform“ korespondentui pareiškė šaltiniai Eliziejaus rūmuose.

Pasak Prancūzijos administracijos, susitikime turėtų dalyvauti mažiausiai 25 valstybių ir vyriausybių vadovai, įskaitant Ukrainos prezidentą.

„Susitikimas Paryžiuje vyks didėjančio transatlantinio suartėjimo ir vienybės, taip pat Ukrainai palankesnės dinamikos mūšio lauke fone“, – teigė Prancūzijos prezidento administracija.

Prancūzijos pareigūnai pažymėjo, kad susitikimo tikslas – „sustiprinti paramą Ukrainai ir padidinti spaudimą Rusijai“, kartu skatinant paliaubas ir taikos derybų atnaujinimą.

Norinčiųjų koaliciją šiuo metu sudaro 35 valstybės. Pirmadienį prie koalicijos taip pat turėtų prisijungti Moldova ir Šiaurės Makedonija.

Prancūzijos pusė susitikimą Paryžiuje laiko platesnių sąjungininkų pastangų sustiprinti Ukrainos poziciją ir padidinti spaudimą Maskvai dalimi, nes partneriai ieško būdų, kaip užbaigti karą.

Remiantis Prancūzijos žiniasklaidos pranešimais, pirmadienį vyksiančiame susitikime turėtų dalyvauti ir NATO generalinis sekretorius Markas Rutte.

Norinčiųjų koalicija, kurią įkūrė Prancūzija ir Jungtinė Karalystė, siekia tiekti karinę paramą Ukrainai ir suteikti jai saugumo garantijas, kai bus sudarytas taikos susitarimas. Tai apima galimą karinių kontingentų dislokavimą vietoje.

Kaip jau skelbė „Ukrinform“, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sakė, kad kitą savaitę vyksiančiame Norinčiųjų koalicijos susitikime ketina paskelbti apie naujas gynybos iniciatyvas ir bendras karines pratybas, taip pademonstruodamas, kad Europa prisiima didesnę atsakomybę už savo pačios saugumą.

Iš dviejų gyvenviečių Ukrainos Dnipropetrovsko srityje privalomai bus evakuota daugiau nei 6500 žmonių, „Telegram“ žinute pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Hanža. 

„Įsakyta privaloma evakuacija visiems dar dviejų regiono gyvenviečių – Vasylkivkos Synelnykovo rajone ir Viščetarasivkos Nikopolio rajone – gyventojams. Vaikai iš ten buvo evakuoti anksčiau. Dabar suaugusieji privalo palikti pavojingas zonas. Ten liko daugiau nei 6500 žmonių“, – sakė jis. 

Pasak Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovo, regione įsteigti penki laikini centrai evakuotiesiems priimti. Ten jie gaus finansinę, teisinę, psichologinę ir medicinos pagalbą, taip pat maisto ir higienos rinkinius. 

Per pastarąją parą Rusijos kariuomenė surengė beveik 10 bepiločių orlaivių atakų trijuose Dnipropetrovsko srities rajonuose, buvo sužeistas 36 metų vyras, apgadintos verslo įmonės ir dvi degalinės.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis penktadienį pareiškė, kad lūžis kare su Rusija dar toli, nors ir pasidžiaugė pastarojo meto ukrainiečių karių sėkme.

Pastaraisiais mėnesiais Ukrainos kariuomenė sustabdė Rusijos puolimą didžiojoje fronto dalyje ir surengė virtinę svarbių tolimojo nuotolio atakų prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas.

Daugelis Ukrainoje ir tarp jos rėmėjų užsienyje teigia, kad Kyjivas perėmė iniciatyvą daugiau nei ketverius metus trunkančiame kare.

Socialiniuose tinkluose apibendrindamas pirmąjį metų pusmetį, O. Syrskis pažymėjo, kad sumažėjo „aktyvių puolimo frontų“ skaičius, o Rusijos atakų intensyvumas sumažėjo perpus.

„Pagal puolimo tempą abi pusės faktiškai pasiekė pusiausvyrą“, – teigė O. Syrskis.

„Tuo pat metu priešo negalima nuvertinti. Mes vis dar toli nuo lūžio kare“, – pridūrė jis.

Liepos pradžioje Rusija paskelbė užėmusi Kostiantynivką – miestą rytiniame Donecko regione, kuris yra svarbus Ukrainos ginkluotųjų pajėgų įtvirtinimas.

Tačiau Ukraina pasistūmėjo kitose mūšio lauko vietose.

Remiantis Karo studijų instituto (ISW) duomenimis, kuriuos išanalizavo naujienų agentūra AFP, balandžio ir gegužės mėnesiais Ukraina susigrąžino 403 kv. km teritorijos, o tai rodo, kad Rusijos puolimas nuo 2025 metų pabaigos sulėtėjo.

O. Syrskio teigimu, Rusija taip pat padidino „raketų ir dronų smūgių intensyvumą“ civilinėse teritorijose.

Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, nuo liepos pradžios per Rusijos atakas Ukrainoje žuvo mažiausiai 93 žmonės, o daugiau nei 500 buvo sužeisti.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį žurnalistams sakė, kad šie smūgiai yra „vienintelis pranašumas, kuris liko jam (Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui)“, pridurdamas, kad Kyjivas „sustiprėjo tiek mūšio lauke, tiek ore“.

O. Syrskis taip pat nurodė, kad per pastaruosius šešis mėnesius Ukraina sėkmingai smogė 697 taikiniams Rusijos teritorijoje, suintensyvinusi savo atsakomųjų tolimojo nuotolio atakų kampaniją.

Per pastarąją parą rusai puolė Charkivą ir dar 10 Charkivo srities gyvenviečių, žuvo vienas žmogus ir 11 buvo sužeisti, tarp jų – vaikas, feisbuke pranešė Charkivo srities administracijos vadovas Olehas Syniehubovas. 

Valkuose žuvo 50 metų moteris, sužeisti 27 ir 18 metų vyrai bei 23 metų moteris. Krasnokutske sužeistos 36 ir 45 metų moterys ir 33 metų vyras. Zoločiove sužeistos 67 ir 25 metų moterys, 28 metų vyras ir 5 mėnesių mergaitė. Mala Danylivkoje 61 metų vyras patyrė ūmią streso reakciją. 

Priešas bepiločiu orlaiviu puolė Charkivo Ševčenkos ​​rajoną. Rusai taip pat numetė Charkivo srityje valdomą aviacijos bombą, paleido bepilotį orlaivį „Geran-2“, tris bepiločius „Molnija“, septynis FPV dronus ir dar 33 nepilotuojamus nenustatyto tipo orlaivius bei panaudojo du nenustatytus ginklus. 

Per rusų atakas Charkivo srityje buvo apgadinta degalinė, privatūs namai, ūkiniai pastatai, elektros linijos, automobiliai, traktorius, paštas ir parduotuvės.

Evakuacijos centras Lozovoje per pastarąją parą priėmė 167 žmones. Nuo centro veiklos pradžios jame užregistruoti iš viso 44 956 žmonės. 

Naktį į penktadienį Rusijos kariuomenė surengė aviacijos smūgį į kaimą Donecko srityje, žuvo du žmonės, feisbuke pranešė Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba.

„Naktį Rusijos kariuomenė surengė aviacijos smūgį Šabelkivkos kaimo gyvenamajame rajone Kramatorsko bendruomenėje. Priešo ataka sunaikino gyvenamąjį namą, jame buvo žmonių“, – sakoma pranešime. Gelbėjimo operacijų metu buvo rasti dviejų aukų kūnai. 

Gelbėtojai pašalino iš viso dvi tonas nuolaužų. Operacija dabar baigta. 

Be to, per smūgį užsidegė kitas gyvenamasis namas, garažas ir trys automobiliai. Gelbėtojai greitai užgesino visus gaisrus, apėmusius 136 kvadratinių metrų plotą. 

Ketvirtadienį Rusijos kariuomenė nužudė vieną Donecko srities gyventoją ir 10 sužeidė.

Didžiosios Rusijos įmonės, tarp jų – valstybinės bendrovės „Gazprom“ ir „Rosneft“, dalyvauja skiepijant Ukrainos vaikams svetimos šalies vertybes, todėl būtina sugriežtinti joms taikomas tarptautines sankcijas, kalbėdama spaudos konferencijoje pasakė Ukrainos parlamento žmogaus teisių komisaro atstovė vaikų teisių klausimais Oksana Červiakova.

„Remiantis naujausiais Jeilio universiteto tyrimais, šioje veikloje dalyvauja didžiausi Rusijos verslo subjektai, įskaitant valstybines įmones „Gazprom“ ir „Rosneft“. Tai reiškia, kad joje dalyvauja ne tik vertikali Rusijos valstybės valdžios struktūra – dabar į procesą įsitraukė ir stambusis verslas, kuris tam skiria didelius finansinius išteklius. Pagrindinis dėmesys skiriamas tam, ką galima pavadinti kova dėl Ukrainos vaikų protų. Deja, pažvelgę į visus 44 šiame procese dalyvaujančius subjektus – 20 įmonių ir 24 fizinius asmenis – matome, kad šiuo metu JAV sankcijos taikomos tik šešioms įmonėms ir nė vienam iš fizinių asmenų“, – sakė O. Červiakova.

Ji pabrėžė, kaip svarbu stiprinti tarptautinį spaudimą Rusijos įmonėms ir asmenims, dalyvaujantiems įgyvendinant politiką, kuria siekiama Ukrainos vaikams skiepyti svetimos šalies vertybes.

Pasak O. Červiakovos, Rusija vis dar turi pakankamai išteklių, kad galėtų tęsti savo strategiją, kuria siekiama sunaikinti jos kontroliuojamų Ukrainos vaikų, įskaitant tuos, kurie gyvena laikinai okupuotose teritorijose, arba tuos, kurie buvo deportuoti, tapatybę.

„Galime nustatyti konkrečius asmenis, kuriems dar netaikomos sankcijos, ir galime toliau raginti savo tarptautinius partnerius, taip pat koordinuoti pastangas pačioje Ukrainoje, siekdami suvienyti savo veiksmus“, – sakė ji.

O. Červiakova taip pat pažymėjo, kad, remiantis naujausia informacija, įskaitant iš šiuos atvejus tiriančių ir tikrinančių tarptautinių partnerių gautus duomenis, 2022–2025 m. vaikų stovyklas Rusijoje lankė mažiausiai 2 158 vaikai iš laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų, kurių atžvilgiu ten buvo vykdoma rusiškų vertybių skiepijimo politika.

Kaip praneša „Ukrinform“, Ukrainai iki šiol pavyko susigrąžinti 2 368 vaikus, kuriuos buvo deportavusi Rusija.

Bendradarbiaudami su nepriklausoma Rusijos naujienų agentūra „Mediazona“ ir pildydami žuvusiųjų sąrašą, BBC žurnalistai nustatė, kad per plataus masto invaziją į Ukrainą žuvo mažiausiai 3 589 Rusijos pusėje kovoję užsieniečiai, penktadienį pranešė naujienų portalas portalas „Meduza“.

Tarp žuvusių užsieniečių daugiausia buvo iš Šiaurės Korėjos – 2 304. Jų tapatybę nustatė BBC Korėjos naujienų tarnyba, išnagrinėjusi palydovinius vaizdus ir nuotraukas, kuriose užfiksuotas naujas karinis paminklas žuvusiems Pchenjane.

Kiti 1 285 žuvusieji buvo iš daugiau nei 40 šalių: Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) valstybių kaip Uzbekistanas, Tadžikistanas ir Azerbaidžanas, Afrikos valstybių, taip pat iš Kubos, Ekvadoro, Nepalo, Indijos, Šri Lankos, Jemeno ir JAV.

Iš viso minėtame sąraše dabar yra 233 033 Rusijos pusėje žuvusių kareivių vardai ir pavardės.

NATO teigimu, Rusijos kariuomenėje kovoja maždaug 24 tūkst. užsienio samdinių iš 44 šalių, Aljanso viršūnių susitikime Ankaroje BBC Rusijos naujienų tarnybai teigė aukšto rango NATO pareigūnas.

Kaip rašė ELTA, balandžio pabaigoje Ukrainos karinė žvalgyba pranešė turinti informacijos apie daugiau nei 28 tūkst. užsieniečių, pasirašiusių sutartis su Rusijos Federacijos ginkluotosiomis pajėgomis.

Pirmąjį 2026 metų pusmetį Rusijos kariuomenės žygio tempas sumažėjo daugiau nei perpus, platformoje „Telegram“ paskelbė vyriausiasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas generolas Oleksandras Syrskis.

„Mes apžvelgėme pirmąjį 2026 metų pusmetį – dar vieną etapą sunkioje Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kovoje už mūsų valstybės laisvę ir nepriklausomybę“, – pažymėjo O. Syrskis.

Pasak vyriausiojo vado, „priešas bandė pradėti didelio masto puolimą, tačiau, nepaisant to, kad turėjo beveik dvigubai daugiau karių ir technikos, jam praktiškai nepavyko pasiekti nė vieno iš užsibrėžtų tikslų. Anksčiau Rusijos kariuomenė vykdė aktyvias puolamąsias operacijas 13 operacinių frontų, o dabar tokių frontų liko ne daugiau kaip šeši ar septyni“.

„Ukrainos kariai tęsia gynybinę operaciją, derindami ją su stabilizavimo priemonėmis, o tam tikruose sektoriuose vykdo aktyvias operacijas ir išlaiko operatyvinę iniciatyvą. Šiuo metu mūsų puolamųjų veiksmų ir priešo veiksmų santykis yra maždaug 40 prie 60. Būtent dėl aktyvių Gynybos pajėgų operacijų 2026 m. pirmąjį pusmetį Rusijos kariuomenės žygio tempas sumažėjo daugiau nei perpus“, – teigė O. Syrskis.

Tuo pačiu metu vyriausiasis kariuomenės vadas pažymėjo, kad priešas per mėnesį praranda apie 32 tūkst. karių – tiek žuvusiųjų, tiek sužeistųjų.

„Mes nuosekliai įgyvendiname strategiją, kurios tikslas – išsekinti agresorę Rusiją. Kalbant apie pergalių tempą, abi šalys iš esmės pasiekė paritetą. Išlieka stabili tendencija, kad Ukrainos gynybos pajėgų išlaisvintos teritorijos ir teritorijų, į kurias priešui pavyksta įsiveržti, santykis didėja“, – paaiškino O. Syrskis.

Tuo pačiu metu vyriausiasis vadas pažymėjo, kad priešo nuvertinti nevalia. „Iki karo lūžio taško dar toli. Agresorius neatsisakė savo planų visiškai okupuoti Luhansko ir Donecko sritis, siekia išplėsti savo puolamąsias operacijas Dnipropetrovsko ir Zaporižios srityse bei sukurti ir išplėsti buferinę zoną Ukrainos šiaurinėse srityse. Raketų ir dronų smūgių intensyvumas, naudojamų valdomųjų aviacinių bombų ir nusikaltimų prieš civilius gyventojus skaičius didėja“, – tvirtino jis.

„Būtent todėl Ukrainos ginkluotosios pajėgos nuosekliai stiprina savo pajėgumus, kad galėtų duoti priešui deramą atkirtį ir galiausiai priversti Kremlių sutikti su teisinga taika mūsų sąlygomis“, – pareiškė O. Syrskis.

Pasak jo, per pastaruosius šešis mėnesius, pasinaudojant ilgojo nuotolio pajėgumais, Rusijos Federacijos teritorijoje buvo smogta 697 taikiniams. Skaičiuojama, kad priešui buvo padaryta tiesioginių ir netiesioginių ekonominių nuostolių už mažiausiai 6,1 mlrd. JAV dolerių.

O. Syrskis pabrėžė, kad veiksminga pasirodė ir vidutinio nuotolio smūgių operacija. Jis pažymėjo, kad per šį laikotarpį buvo smogta daugiau nei 7 tūkst. priešo taikinių.

Pasak vyriausiojo vado, artilerija įvykdė daugiau nei 456 tūkst. ugnies užduočių. Raketinės pajėgos sudavė daugiau nei 1,14 tūkst., oro pajėgos – daugiau nei 1,1 tūkst., o paramos daliniai – apie 1,4 tūkst. smūgių.

O. Syrskis taip pat užsiminė apie keletą probleminių klausimų, visų pirma susijusių su operatyvine gynybos brigadų struktūra ir pernelyg ilgu laiku, kurį kariai praleidžia priekinėse pozicijose.

Vyriausiasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas pabrėžė, kad „vadai privalo rasti galimybių bent kartą per 60 dienų vykdyti karių rotaciją. Tai susiję su mūsų karių gyvybe ir sveikata, jų kovine parengtimi bei teisingu elgesiu su kariniu personalu“.

Kaip pranešė „Ukrinform“, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas generolas O. Syrskis pareiškė, kad Rusijos kariuomenė rodo išsekimo požymius, tačiau vis dar turi didelių puolamųjų pajėgumų.

Naktį į penktadienį laikinai okupuotame Kryme dėl dronų atakos užsidegė Moinakių pastotė Eupatorijoje, pranešė „Telegram“ kanalas „Krymo Vėjas“. 

Pranešime sakoma, kad miestas ir aplinkinės gyvenvietės liko be elektros. 

Anksčiau „Telegram“ kanalas pranešė, kad netoli Eupatorijos, virš Uiutnės kaimo, skraidė dronai, juos buvo mėginama numušti, bet nesėkmingai. Vėliau pasigirdo sprogimas ir Eupatorijoje dingo elektra. 

2024 m. buvo atlikta didelio masto elektros pastotės modernizacija, tai atsiėjo milijardą rublių. Rekonstrukcijos metu buvo pakeisti galios transformatoriai, o bendra galia padidinta beveik keturis kartus – iki 126 MVA. 

Taip pat pranešta, kad Ukrainos nepilotuojamų sistemų pajėgos puolė svarbų Kubanės ir Krymo energetikos tilto objektą, tris radiolokatorių stotis ir poligoną.

Rusija penktadienį pranešė, kad naktį visoje šalyje sunaikino 376 Ukrainos dronus, o keliuose naftos objektuose kilo gaisrai.

Rusijos oro gynybos daliniai perėmė dronus įvairiuose regionuose, įskaitant sostinės, socialiniame tinkle „X“ pranešė šalies Gynybos ministerija.

Dronų atakos taip pat sukėlė gaisrus naftos objektuose Pietų Rusijoje, pranešė pareigūnai. Drono nuolaužos sukėlė gaisrą Krasnodaro krašte esančioje naftos perdirbimo gamykloje, o Azovo rajone gaisrai kilo dviejose degalų saugyklose.

Dronų nuolaužos nukrito Krasnodaro krašto miestelyje Severskajos rajone, kur yra Ilskio naftos perdirbimo gamykla, įskaitant vieno namo kiemą, platformoje „Telegram“ pranešė regiono operatyvinis štabas.

Kaip rašo ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“, tai jau mažiausiai 17-as kartas, kai Ilskio naftos perdirbimo gamykla tapo Ukrainos smūgių taikiniu. Pasak Ukrainos Generalinio štabo, pastarąjį kartą gamykla buvo užpulta birželio 2 dieną.

Azove įvykio vietoje dirba gelbėjimo tarnybos, „Telegram“ rašė regiono gubernatorius Jurijus Sliusaras.

Pareigūnai apie nukentėjusiuosius nepranešė.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praėjusį mėnesį po pasikartojančių Ukrainos smūgių pripažino, kad šalis susiduria su degalų trūkumu.

Kyjivas šiuos išpuolius vadina teisingu atpildu už beveik kasdienius Rusijos smūgius prieš Ukrainos civilius gyventojus ir energetikos infrastruktūrą.

Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. liepos 10 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 416 280 karių, iš kurių 1 460 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.

Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Be to, nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos jau sunaikino 12 108 priešų tankus (+1), 24 912 šarvuotųjų kovos mašinų (+6), 45 680 artilerijos sistemų (+52), 1 923 raketų paleidimo sistemas (+1), 1 481 oro gynybos sistemą (+2), 437 karo lėktuvus, 353 sraigtasparnius, 1 865 antžemines robotų sistemas (+8), 400 631 nepilotuojamąjį orlaivį (+1 868), 4 887 kruizines raketas, 33 laivus / katerius, 2 povandeninius laivus, 118 249 transporto priemones ir kuro cisternas (+339), 4 402 specialiosios įrangos vienetus.

Generalinis štabas pažymi, kad duomenys apie priešų nuostolius yra nuolat tikslinami.

Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) sprendimo sušvelninti apribojimus Rusijos sportininkams laikas buvo „ypač ciniškas“, naujienų agentūrai AFP pareiškė Ukrainos sporto ministras.

TOK antradienį atvėrė kelią Rusijos sportininkams varžytis 2028 metų Los Andželo olimpinėse žaidynėse, nepaisant besitęsiančios Maskvos invazijos į Ukrainą.

Nuo 2022 metų vasario žuvo šimtai tūkstančių Ukrainos karių ir dešimtys tūkstančių civilių, įskaitant kelis šimtus sportininkų bei trenerių.

TOK sprendimas leis Rusijos sportininkams – nors ir laikantis griežtų sąlygų – varžytis komandinėse rungtyse ir žaidynių atrankos varžybose.

Pateisindamas savo sprendimą, TOK teigė, kad sportininkų dalyvavimas tarptautinėse varžybose „neturėtų būti ribojamas dėl jų vyriausybių veiksmų, įskaitant dalyvavimą kare ar konflikte“.

Ukrainos sporto ministras Matvijus Bidnas teigė, kad TOK sprendimas buvo ir neteisingas, ir nejautrus, nes buvo priimtas kitą dieną po to, kai per raketų ir dronų smūgius Kyjive bei netoli sostinės esančiame Vyšnevėje žuvo 26 žmonės.

„Švelnindamas šiuos apribojimus, TOK faktiškai talkina kruvinam agresoriui“, – ketvirtadienį AFP sakė M. Bidnas.

„Šį sprendimą ypač cinišku daro jo laikas. Jis buvo priimtas Kyjive paskelbtą gedulo dieną, iškart po masinio, žiauraus raketų smūgio, nusinešusio daug nekaltų gyvybių“, – sakė jis.

M. Bidnas teigė, kad tai rodo „visišką pagarbos sportui stoką“.

„Apdovanoti Rusiją nuolaidomis, kai mūsų sostinė gedi šios brutalios atakos aukų, yra veidmainystės viršūnė“, – sakė jis.

TOK draudimas buvo įvestas 2023 metų spalį, kai Rusijos olimpinis komitetas nusprendė į savo narius įtraukti sporto organizacijas iš Maskvos aneksuotų teritorijų.

Antradienį TOK pranešė, kad rusai juos patikino, jog „šiose teritorijose nevykdo ir nevykdys jokios veiklos“.

Tačiau M. Bidnas tvirtina, kad rusai klaidina TOK, ir teigia, jog nepaisant jo ir kitų Ukrainos pareigūnų pastangų tai įrodyti, komitetas linkęs tikėti Rusija.

„Ukraina reguliariai teikia TOK įrodymus, kad Rusija tęsia aktyvią veiklą mūsų okupuotose žemėse“, – sakė jis, kaip pavyzdį nurodydamas vietos komandų dalyvavimą Rusijos čempionatuose.

Jis apkaltino naująją TOK vadovybę su Kirsty Coventry priešakyje „užmerkiant akis“ prieš tokias „manipuliacijas“ ir pridūrė, kad daryti tai likus dvejiems metams iki 2028 metų Los Andželo olimpinių žaidynių yra „didžiausio cinizmo apraiška“.