Užsienis

Rusijos vadovo Vladimiro Putino ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimas G20 viršūnių susitikime Majamyje yra „neįmanomas“ – šeštadienį Naujajame Delyje agentūrai AFP pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, atmesdamas Ukrainos vadovo pasiūlymą. „Tai neįmanoma“, – sakė D. Peskovas, pakartodamas Maskvos reikalavimą, kad susitikimas gali įvykti tik Rusijos sostinėje.

Internete plintant įrašams, kuriuose nufilmuotos mergaitės ir moterys, Europoje vis dažniau pasigirsta raginimai kovoti su „iškrypėliais“, kurie naudojasi išmaniaisiais akiniais. Jungtinėje Karalystėje (JK) inicijuota peticija, kad būtų uždrausta prekyba tokiais akiniais. Bet kas dėvintis išmaniuosius akinius gali fotografuoti ir filmuoti, klausytis muzikos, skambinti telefonu, išversti tekstą ar bendrauti su dirbtinio intelekto (DI) asistentu. Tokių akinių dabar parduodama milijonai.

Vienuolikos valstybių BRICS grupės narės, įskaitant Kiniją, Rusiją, Iraną ir Indiją, šeštadienį Naujajame Delyje vykusiame viršūnių susitikime paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame ragina laikytis rimties Artimuosiuose Rytuose. „Reiškiame didelį susirūpinimą dėl nuolat augančios įtampos Artimuosiuose Rytuose ir Vakarų Azijoje bei, primindami savo atitinkamas nacionalines pozicijas, raginame laikytis maksimalaus susilaikymo.

Vakarų šalys ir pati Ukraina jau vienareikšmiškai nusiteikė tam, kad karas vyks mažiausiai iki kito pavasario, skelbiama „Bloomberg“: Vladimiras Putinas nedemonstruoja jokio pasirengimo jį baigti ir jau perėjo prie eskalacijos, stiprindamas Ukrainos miestų bombardavimą.

Vokietijos saugumo pareigūnai įtaria, kad Rusijos karinė žvalgyba padėjo suplanuoti rugpjūčio mėnesį įvykdytą „hibridinę ataką“, kai Leipcigo oro uoste buvo rasti dronai su sprogmenimis.

Airijoje besilankantis JAV prezidentas Donaldas Trumpas žada, kad karas su Iranu „labai greitai baigsis“, o naftos kainos ims kristi. Jis pabrėžė, kad Iranui negalima leisti turėti branduolinio ginklo ir pakartojo, kad karas prasidėjo, nes Iranas „po dviejų savaičių“ galėjo pasigaminti branduolinį ginklą.

Vairuotojai neretai automobiliu keliauja po skirtingas valstybes, pavyzdžiui, atostogų laikotarpiu.Tačiau retas susimąsto, kad net ir populiarios programėlės naudojimas gali užtraukti baudą.  Vokietijos teisės aktai draudžia vairuojant naudoti įrenginius ir funkcijas, įspėjančias apie greičio kontrolės vietas, primena „Radiozet.pl“.   Tai taikoma ne tik specialiems antiradarams.

Šeštadienį lankydamasis Airijoje ir atsakinėdamas į žurnalistų klausimus JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Airija ir Šiaurės Airija galėtų susijungti į vieną valstybę, praneša „Sky News“. „Nenorėčiau sukelti problemų, bet pasakysiu jums – norėčiau matyti suvienytą (Airiją – ELTA). Turiu draugų abejose pusėse. Airiai nuostabūs žmonės. (...) Norėčiau matyti suvienytą (Airiją – ELTA). Manau, kad tai būtų puiku“, – pareiškė D. Trumpas. „Galų gale tai įvyks.

Nors vasaros ir žiemos laiko perėjimo principas jau daugelį metų išlieka tas pats, data, kurią 2026 m. rudenį persuksime laikrodžius, gali nustebinti. Teigiama, kad vasaros laiko pabaiga iš tiesų bus šiek tiek anksčiau nei prieš metus. Du kartus per metus milijonai europiečių persuka laikrodžių rodykles. Nors jau daugelį metų vyksta diskusijos, ar toks sprendimas vis dar turi prasmę, laiko keitimas vis dar galioja ir, vadovaujantis dabartinėmis taisyklėmis, jį taikysime ir 2026 metais.

Bulgarijos policija paskelbė, kad šalies centrinėje dalyje esančiame amunicijos sandėlyje įvyko sprogimas ir kilo gaisras. Prieš kelias savaites sprogimas sudrebino kitą šio ginklų gamintojo objektą. Naujausias incidentas penktadienio vakarą įvyko netoli Gorni Varpišto kaimo esančiame ginkluotės gamintojo „EMCO“ sandėlyje, kurio gaminama amunicija naudojama Ukrainoje. Gyventojams pavojus negresia Iš karto po sprogimo buvo neaišku, kokio masto žala padaryta, o duomenų apie aukas nėra.

Vokietijoje svarbią moralinę pergalę pasiekė „Alternatyva Vokietijai“, nugalėjusi Saksonijos-Anhalto rinkimuose ir jau pradėjusi reikalauti permainų visoje Vokietijos teritorijoje, nors dar pernai parlamento rinkimuose surinko vos 10 proc. rinkėjų balsų.  Prieš imigraciją nusiteikusi ir Maskvai palankumą reiškianti partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) pasiekė didelę pergalę ir tai yra pirmas kartas kraštutinių dešiniųjų partijai Vokietijos pokario istorijoje.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienio rytą atvyko dviejų dienų vizito į Airiją, kur dalyvaus renginiuose sostinėje Dubline ir keliaus į savo golfo aikštyną Dunbego miestelyje Klero grafystėje, kur vyksta Airijos atvirasis golfo turnyras. Airijos policija paskelbė, kad JAV prezidento vizito metu ji vykdo vieną didžiausių saugumo operacijų. Dublino oro uoste D. Trumpą pasitiko Airijos vicepremjeras Simonas Harrisas.

Tyrėjai įtaria, kad šiaurės vakarų Prancūzijoje keleivinis traukinys galėjo nulėkti nuo bėgių dėl diversijos. Apie tai naujienų agentūra AFP šeštadienį sužinojo iš šaltinio policijoje. Sužaloti 44 asmenys Penktadienio vakarą traukiniui nuvažiavus nuo bėgių buvo sužaloti 44 iš 186 juo važiavusių keleivių. Šaltinis teigė, kad ant bėgių buvo rastas geležinkelio bėgio fragmentas, o pagrindinė tyrimo versija yra ta, kad galėjo būti pakenkta tyčia.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas šeštadienį atvyko į Naująjį Delį, kur dalyvaus BRICS viršūnių susitikime kartu su Indijos, Rusijos ir Irano lyderiais. Šį susitikimą temdo vykstantys karai, prekybos iššūkiai ir energetikos problemos, išbandančios susiskaldžiusią organizaciją. Dvi dienas vyksiančiame 11 valstybių bloko susitikime pagrindinis dėmesys bus skiriamas konfliktams Artimuosiuose Rytuose bei Ukrainoje, taip pat pasauliniam prekybos nestabilumui ir energetiniam saugumui.

Rusija yra pasirengusi derėtis su Kyjivu, tačiau tuo pačiu metu nesiruošia skelbti ugnies nutraukimo kare su Ukraina, teigė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, šeštadienį pranešė Rusijos propagandinė naujienų agentūra „TASS“. Rusijos vyriausybei netrūksta geros valios, sakė S. Lavrovas Naujajame Delyje vykstančiame BRICS šalių viršūnių susitikime, kurio dalyvės save laiko atsvara Vakarams.

Penktadienio vakarą Prancūzijoje nuo bėgių nuvažiavus 186 keleivius vežusiam traukiniui buvo sužaloti 44 žmonės, o vienas iš jų – sunkiai. Transporto ministras Philippe’as Tabarot’as platformoje „X“ pranešė, kad traukinys važiavo tarp Normandijos miestų Ruano ir Kano. Nelaimė įvyko apie 19 val. 45 min. vietos laiku. Buvo aktyvuotas reagavimo į nelaimę su daug sužeistųjų planas – pasitelkta 130 ugniagesių-gelbėtojų, 5 medikų komandos ir 80 transporto priemonių.

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas mįslingai pareiškė, kad lenkų ir ukrainiečių pajėgos sužlugdė Rusijos išpuolį pasienio poste. D. Tuskas tik užsiminė apie Moldovos pavyzdį, kurios pasienio punktą rusai atakavo dronais. Maža to, Lenkijos premjeras pareiškė, kad gavo naujos žvalgybinės informacijos iš amerikiečių, ir perspėjo, kad mūsų regione reikia toliau laukti provokacijų. Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad nuolat gauna informacijos apie galimas provokacijas.

Saudo Arabija pranešė apie dronų atakas prieš strategiškai svarbų „Rytų–Vakarų naftotiekį“ ir dėl saugumo priežasčių sustabdė jo darbą, penktadienį paskelbė valstybinė naujienų agentūra SPA, remdamasi šaltiniu Energetikos ministerijoje. Naftotiekiu nafta tiekiama iš Persijos įlankos link Raudonosios jūros, apeinant faktiškai užblokuotą Hormuzo sąsiaurį. Per ketvirtadienį įvykusią ataką buvo sužeisti keli žmonės, pranešė SPA.

Europos šalių karių įvedimas į Ukrainos teritoriją reikštų karą su Rusija, pareiškė Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas. „Dabar jie kalba apie tai, kad svarsto, kaip įvesti kariuomenę į Ukrainos teritoriją. Tai reiškia karą su Rusija“, – TASS cituoja jį. Tačiau būtent Rusija pradėjo plataus masto karą prieš Ukrainą dar 2022 m. vasarį. Rusija nuolat bando pateisinti savo kruviną agresiją prieš Ukrainą. Vakarų šalys remia Ukrainą.

Penktadienį per trumpą laiką keliose vietovėse Rumunijos Konstancos ir Tulčos apskrityse, taip pat Juodojoje jūroje, buvo rasta keletas dronų fragmentų, kai kuriuose iš jų buvo sprogstamųjų medžiagų, skelbia „Digi24“. Šalies gynybos ministerija pranešė, kad specialistai įvertino ir neutralizavo nuolaužas.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija dėl pastarojo meto mirtinų smūgių Ukrainoje turėtų jau dabar įvesti naujas sankcijas Rusijai, penktadienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Sankcijos turi būti įvestos dabar“, – Jaltos Europos strategijos (YES) forume sakė V. Zelenskis. „Atvirai kalbant, kartais nesuprantu, kodėl sprendimai negali būti priimami greitai“, – pridūrė jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pagrasino Rusijai dėl jos planų nutraukinėti elektrą Ukrainoje, rašo UNIAN. „Ukraina išmoko rasti būdų, kaip oriai atsakyti į Rusijos smūgius. Aš to nelyginu su tomis humanitarinėmis katastrofomis, kurias jie šiandien sukelia. Ukraina to nedaro. Vis dėlto Ukraina yra pajėgi atsakyti Rusijai į bet kokią jos operaciją. Rusija žino, kad jei jie smogs – o jie ruošiasi žiemą smogti mūsų energetikos sistemai – Rusija gaus tą patį.

Sankt Peterburgas tampa naujos degalų krizės Rusijoje bangos epicentru, skelbia „Moscow Times“. Degalinėse driekiasi kilometrinės eilės, degalų kolonėlės tuščios, o benzino pardavimui taikomi griežti apribojimai. Remiantis ekonomisto Janiso Klugės išanalizuotais paslaugos „GdeBenz“ duomenimis, rugsėjo 11 d. degalinių, kuriose benziną buvo galima įsigyti be eilės, skaičius nukrito žemiau 40 proc., nors dar rugpjūčio mėnesį jis siekė apie 90 proc.

Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi penktadienį paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną pradėti derybas dėl karo užbaigimo Ukrainoje, kai abu lyderiai susitiko Naujajame Delyje prieš BRICS viršūnių susitikimą. Kaip teigiama Indijos užsienio reikalų ministerijos pranešime, N. Modi sakė V. Putinui, kad tinkamas būdas spręsti konfliktus yra dialogas ir diplomatija. Jis pažymėjo, kad Indija yra pasirengusi remti taikos pastangas.

Lėktuve, skridusiame iš Italijos Milano į JAV Niujorką, girta keleivė bandė atidaryti duris, rašo „Onet“. Vėliau keleivė užpuolė įgulos narę. Lėktuvas turėjo neplanuotai tūpti. Incidentas įvyko „United Airlines“ lėktuvo salone. „Boeing 777-200ER“ orlaivyje buvo 274 keleiviai ir 13 įgulos narių. Keleivė iš Rusijos iškėlė dramą lėktuve Aiškėja, kad siautėti lėktuve pradėjo 36-erių keleivė iš Rusijos. Ji skrydžio metu vartojo alkoholį ir reikalavo daugiau gėrimų.

Ketvirtis amžiaus po tragedijos. Amerika prisimena rugsėjo 11-osios aukas. Keturis keleivinius lainerius užgrobę „Al Qaedos“ teroristai pražudė beveik 3000 žmonių. O daugiau kaip 9 tūkst. žmonių numirė nuo kvėpavimo, vėžinių susirgimų ir psichinių ligų. George’as Bushas reiškia nerimą, kad jaunoji karta per mažai žino apie tragediją ir kritikuoja Donaldo Trumpo politiką, esą dabartinis prezidentas pamiršo skaudžias rugsėjo 11-osios pamokas. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Rusija tikisi, jog artimiausioje ateityje su Ukraina ir JAV galės surengti trišales derybas, rašo TASS. „Tikimės, kad, kaip buvo sutarta su JAV derybininkais, jau artimiausioje ateityje mums pavyks vėl susitikti trise ir tęsti dialogą. Kita vertus, sunku numatyti, kokie bus šio dialogo rezultatai, nes su kiekvienu kartu situacija Ukrainoje ukrainiečiams tampa vis blogesnė“, – nepateikdamas įrodymų pareiškė jis.

Volodymyro Zelenskio lėktuvas ir vėl atsidūrė Kremliaus pasiųsto „Shahedo“ radare. Tuo metu, kai Ukrainos prezidentas ruošėsi pakilti iš Kišiniovo, agresorės bepilotis kirto Moldovos oro erdvę. Dronas nukrito už 160 kilometrų nuo oro uosto, kuriame stovėjo V. Zelenskio lėktuvas. Moldovos valdžia aiškinasi, ar tai buvo pasikėsinimas į V. Zelenskį. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Ukrainos prezidentinis lėktuvas Kanadoje Kalgario oro uoste rieda kilimo ir tūpimo taku.

Autoritarinis Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka paskelbė rengsiantis savo kariuomenės parengties patikrinimą, rašo UNIAN. Jis pareiškė, kad reikia „sukratyti“ visą kariuomenę, netgi „iki mobilizacijos“. „Aš jau sakiau paprastais žodžiais: armiją reikia sukrėsti, atėjo laikas. Visą armiją. Patikrinsime visus. Iki pat mobilizacijos“, – cituojamas jis.

Prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pažadėjo, kad JAV niekada nepamirš 2001 metų rugsėjo 11-osios atakų ir toliau kovos. Tai jis pareiškė minint 25-ąsias atakų metines per ceremoniją Pentagone. Donaldas Trumpas: JAV niekada nepamirš Rugsėjo 11-osios „Šiandien atnaujiname šventą priesaiką, kurią jų vardu pirmą kartą davėme prieš ketvirtį amžiaus. Mes niekada, niekada to nepamiršime. Štai kodėl kovojame šiandien“, – sakė D. Trumpas, nusprendęs nedalyvauti minėjime Niujorke.

Po ne vieno apsižodžiavimo su milijardieriumi Elonu Musku, Lenkija paskelbė, kad kurs analogą jo palydovinei sistemai „Starlink“, rašo „Onet“. Bendrovė „ICEYE“ ir „Polska Grupa Zbrojeniowa“ jau tam ruošiasi. Planuojama, kad sistema turėtų būti sukurta iki 2030 m. „Taip, tai iššūkis, tai svajonė, bet tai nėra utopija. Mes sau pasakėme, kad šio proceso, kuris šiandien prasidėjo, rezultatas gali būti ir bus lenkų „Starlink“, – sako lenkų premjeras Donaldas Tuskas.

Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Johnas Coale'as į Baltarusiją turi atvykti rugsėjo 14 dieną, remdamasis „Laisvosios Europos radijo/Laisvės radijo“ (Radio Free Europe/Radio Liberty, RFE/RL) korespondentu Alexu Raufoglu pranešė nepriklausomas Baltarusijos naujienų portalas „Zerkalo“. „Coale'as siekia dar vienos kalinių grupės paleidimo; aplinkiniams jis sako, kad padėjo išeiti į laisvę 700–800 žmonių ir tikisi šį skaičių padidinti iki tūkstan...

Praėjus lygiai dviem savaitėms po Norvegijos karaliaus Haraldo V mirties ir vos dviem dienoms po jo laidotuvių, mirė jo sesuo princesė Astrid, skelbia NRK. Jai buvo 94-eri. Mirė karaliaus sesuo: dar prieš 2 dienas pasirodė viešumoje Karališkoji šeima praneša, kad princesė mirė penktadienį, rugsėjo 11 d. „Jo Didenybė Karalius su dideliu liūdesiu priėmė žinią apie princesės Astrid mirtį“, – teigiama šeimos pranešime.

Praėjus dviem dešimtmečiams po to, kai JAV pareigūnai Khalidą Sheikhą Mohammedą uždarė kariniame sulaikymo centre Kuboje, įtariamas Rugsėjo 11-osios išpuolių sumanytojas vis dar atrodo nė kiek nepriartėjęs prie teismo nei tą dieną, kai ten atvyko. Teisėjas neseniai nusprendė, kad K. Sh. Mohammedas galiausiai turėtų stoti prieš karinį tribunolą 2028-aisiais, tačiau kai kurie teisininkai mano, kad tai niekada neįvyks – nei tais metais, nei kitais.

Vienas keleivis nufilmavo momentą, kai „Ryanair“ lėktuvas staiga pasviro į dešinę ir per šiurkštų nusileidimą Dublino oro uoste patyrė, kaip teigiama, „nedidelį sparno galo smūgį į žemę“. „Boeing 737 Max“ iš Bolonijos pakilo netrukus po 8 val. ryto, o Dubline leidosi 10.45 val. Lėktuvui palietus kilimo ir tūpimo taką, jis smarkiai pasviro į dešinę, rašo „The Sun“. Šokiruoti keleiviai stebėjo, kaip lėktuvo sparno galas brūkštelėjo į kilimo ir tūpimo taką.

Europos Komisija (EK) patvirtino naują 6,1 mlrd. eurų paramos paketą Ukrainai, į kurį įtrauktas oro gynybos sistemoms „Patriot“ skirtų PAC-3 perimančiųjų raketų pirkimas. Apie tai penktadienį per spaudos konferenciją Briuselyje pranešė už gynybą ir kosmosą atsakingas EK narys Andrius Kubilius. „Šiandien Komisija taip pat oficialiai patvirtino 6,1 mlrd. eurų finansavimą Ukrainos oro gynybos dronams ir raketoms iš Ukrainos paramos paskolos. Tai iš tiesų labai svarbus žingsnis į priekį.

Kremliui atnaujinus savo branduolinę doktriną ir vis garsiau prabilus apie galimą branduolinio ginklo panaudojimą prieš Baltijos šalis, regione vėl užsiliepsnojo klausimai dėl saugumo.

Rusiją dėl dronų incidento Leipcigo oro uoste viešai apkaltinusi Vokietijos vyriausybė paskelbė apie virtinę atsakomųjų priemonių, be kita ko ir griežtesnius veiksmai prieš vadinamąjį Rusijos šešėlinį laivyną. Portalo „Deutsche Welle“ kalbinti ekspertai apžvelgia ligšiolinio Vokietijos neryžtingumo priežastis ir pabrėžia, kad griežtesnės priemonės neabejotinai susilpnintų Rusijos karo ekonomiką.

Rusijos okupantai rengia teroro aktus laikinai okupuotose teritorijose, kad galėtų apkaltinti Ukrainą ir pateisinti represijas prieš Ukrainos gyventojus. Apie tai praneša Ukrainos užsienio žvalgybos tarnyba.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė nesigailintis pradėjęs karą su Iranu, nepaisant galimo konflikto poveikio lapkritį vyksiantiems JAV Kongreso kadencijos vidurio rinkimams. Apie tai jis kalbėjo interviu „Fox News“. „Netikiu žodžiu „gailėtis“. Visada gali šiek tiek suabejoti savimi. Keli žmonės manęs klausė, ar, jei reikėtų viską daryti iš naujo, pasielgčiau taip pat. Pasielgčiau lygiai taip pat“, – sakė D. Trumpas.

Baltarusija nieko neketina pulti, nes supranta, kad tai „tolygu mirčiai“, penktadienį lankydamasis Obuzo-Lesnovskio jungtinių pajėgų poligone Baranovičių rajone pareiškė Aliaksandras Lukašenka. Apie tai pranešė leidinys „Zerkalo“. „Kai kurie mus kaltina, kad neva rytoj ketiname ką nors užpulti. Kartoju: mes nieko neketiname užpulti, esame pragmatikai. Suprantame, kad jei ką nors užpultume, tarkim, vieną iš savo kaimynių, tai būtų tolygu mirčiai.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Lietuvos teritorija „atsidurs Rusijos branduolinio ginklo taikinyje“, jei šalis leis sąjungininkams savo teritorijoje dislokuoti branduolinius ginklus, skelbia TASS. Kremliaus atstovas spaudai pakomentavo Lietuvos Seimo planus žiemą priimti Konstitucijos pataisą ir iš jos išbraukti nuostatą, draudžiančią šalies teritorijoje dislokuoti masinio naikinimo ginklus.

Laikrodžių persukinėjimo pabaiga tampa vis artimesnė. Europos Komisija (EK) atlieka tyrimus dėl galimų tokio sprendimo pasekmių. Svarstomi keli galimi scenarijai, skelbia „Radio Zet“.  Laiko keitimas jau plačiai laikomas pasenusiu sprendimu, sukeliančiu daugiau sunkumų nei naudos. Todėl nenuostabu, kad jau kelerius metus diskutuojama apie galimybę Europos Sąjungos šalyse įvesti pastovų laiką.

Ketvirtadienio popietę pietryčių Londone kilo susirėmimas, per kurį keturi žmonės buvo sužeisti mačete, rašo BBC. Incidentas įvyko greitojo maisto restorane KFC. Liudininkų teigimu, mačete ginkluotas vyras užpuolė restorano lankytojus. Londono policijos atstovas pranešė, kad įvykio vietoje buvo rasti keturi vyrai, patyrę durtines žaizdas. Visus juos Londono greitosios medicinos pagalbos tarnyba nuvežė į ligoninę. Policijos duomenimis, vieno žmogaus būklė yra kritinė.

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje Lenkijos ekonomikai jau kainavo daugiau nei 100 mlrd. eurų. Tokius naujausius skaičius skelbia Lenkijos statistikos tarnyba. Varšuva teigia, kad šie skaičiai galėtų tapti pagrindu būsimiems reikalavimams Maskvai. Lenkijos statistikos tarnyba trečiadienį paskelbė, kad šalies prarasto BVP vertė laikotarpiu tarp 2022 metų, kai Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą, ir 2025 metų siekia 490,1 mlrd. zlotų (113,4 mlrd.

Tragiška nelaimė sukrėtė Škotiją – 87-erių ūkininkas mirė po to, kai jį ūkyje partrenkė į skerdyklą varoma karvė. Teisme paaiškėjo, kad gyvulys netikėtai apsisuko ir puolė ūkininką, o garbaus amžiaus vyras patyrė smegenų traumą. Vyras po incidento buvo nuvežtas į ligoninę praėjusių metų birželį, tačiau jo išgelbėti nepavyko.

Rusijos karas prieš Ukrainą tęsiasi jau 1659 dienas, nors Vladimiras Putinas tikėjosi jį užbaigti per vieną ar dvi savaites. Dabar Rusijos vadovui lieka vis mažiau laiko ir galimybių pasiekti užsibrėžtus tikslus. Apie tai leidinio „The Hill“ skiltyje rašo į atsargą išėjęs JAV karinės žvalgybos karininkas Jonathanas Sweetas ir nacionalinio saugumo ekspertas Markas Tothas. Leidinys „The Economist“ anksčiau iškėlė prielaidą, kad V. Putinas nesėkmingą karo baigtį gali laikyti grėsme sau pačiam.

Dėl agresyvaus 20-mečio keleivio trečiadienio vakarą (rugsėjo 9 d.) oro bendrovės „Wizz Air“ lėktuvas buvo priverstas neplanuotai leistis Štutgarte. Stipriai apsvaigęs vyras lėktuve sukėlė konfliktą. Orlaivis skrido į Sofiją. Užuot nusileidęs Bulgarijos sostinėje, iš Paryžiaus skridęs „Wizz Air“ lėktuvas „Airbus A321“ turėjo nukrypti nuo maršruto ir skristi į Štutgartą.

Rusija rugsėjo 11-osios naktį dronais smogė Kyjivui – buvo pataikyta į gyvenamąjį namą, sužeisti mažiausiai aštuoni žmonės, pranešė pareigūnai. Ataka prieš Kyjivą surengta Rusijai per naktį paleidus į Ukrainą mažiausiai 66 dronus, tarp jų – daugiau kaip 50 „Shahed“ tipo bepiločių orlaivių, pranešė Ukrainos oro pajėgos. Ukrainos oro gynyba numušė arba neutralizavo 62 dronus, o keturi bepiločiai pataikė į tris vietas. Kyjivo Dniprovskio rajone buvo sužeisti aštuoni žmonės.