Užsienis

Luvro muziejaus darbuotojai penktadienį nubalsavo prieš tolesnį streiką, pranešė profsąjungos atstovai naujienų agentūrai AFP. Tai reiškia, kad tris dienas trukęs streikas baigiasi. Vadovybė teigė, kad Luvro muziejus, kuris spalio 19 dieną tapo beprecedentės dienos metu įvykdytos vagystės auka, penktadienį vėl dirbs kaip įprasta.

Ūkininkai Vilniuje ir Briuselyje su dūminiais užtaisais, vandens patrankomis ir ašarinėmis dujomis protestuoja prieš Europos lyderių planus mažinti jiems finansinę paramą. Žemdirbiai baiminasi, kad ūkininkauti bus nuostolinga dar ir dėl to, kad Europą užplūs pigesni žemės ūkio produktai iš Pietų Amerikos. Vilniuje ūkininkai protestuoja santūriaI, tačiau tūkstančiai jų kolegų Briuselyje surengė tikras riaušes. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Briuselio centre vyksta riaušės.

Pasaulio sveikatos organizacija penktadienį pranešė, kad per pastaruosius pusantrų metų laukdami skubios medicininės evakuacijos iš karo nuniokotos Gazos mirė daugiau nei tūkstantis ligonių. PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas platformoje „X“ rašė, kad per daugiau nei dvejus metus nuo karo pradžios ši JT agentūra ir jos partneriai „iš Gazos evakavo daugiau nei 10,6 ligonių, kurių sveikatos būklė buvo sunki, įskaitant daugiau nei 5,6 tūkst.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas penktadienį pažėrė naujų kaltinimų prieš Vakarų lyderius, rašo „Sky news“. Jis pareiškė, kad būtent vakariečiai neva „savo rankomis sukūrė dabartinę situaciją“ Ukrainoje ir esą dabar dar labiau aštrina konfliktą. „Jie nuolat kalba apie tai, kad ruošiasi karui su Rusija“, – piktinosi V. Putinas.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas penktadienį ciniškai pareiškė, kad nelaiko savęs atsakingu už žmonių žūtis Rusijos kare prieš Ukrainą, rašo „Ukrainska Pravda“. Jo buvo paklausta, ar jis bus atsakingas už žmonių mirtis Ukrainoje, jei atmes JAV taikos pasiūlymus. V. Putinas, kaip įprasta, ėmė kartoti Kremliaus propagandą, kad ne Rusija pradėjo karą prieš Ukrainą „Mes nemanome, kad esame atsakingi už žmonių gyvybių netekimą, nes ne mes pradėjome šį karą“, – „Sky news“ cituoja jį.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį paragino sąjungininkę Varšuvą laikytis vieningai ir perspėjo, kad Maskva puls Lenkiją, jei Rusijos invazija nebus sustabdyta. „Be mūsų nepriklausomybės Maskva neišvengiamai veršis į Lenkiją ir giliau į Europą“, – sakė V. Zelenskis penktadienį Varšuvoje bendroje spaudos konferencijoje su Lenkijos prezidentu Karoliu Nawrockiu.  V. Zelenskis šiame kontekste pabrėžė vienybės tarp Kyjivo ir Varšuvos svarbą.

Rusijos valdžia rengia naują mobiliojo ryšio kontrolės griežtinimo etapą – šį kartą per privalomą mobiliųjų telefonų registraciją valstybinėje duomenų bazėje, „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos Kovos su dezinformacija centras (CCD).  „Rusijos skaitmeninės plėtros ministerija planuoja paleisti vieningą IMEI numerių – unikalių mobiliųjų telefonų numerių – registrą.

Ukraina pirmą kartą smogė Rusijos tanklaiviui Viduržemio jūroje, naujienų agentūrai „Reuters“ pranešė Ukrainos žvalgybos tarnybos šaltinis. Tanklaivis „Qendil“ priklauso vadinamajam Rusijos „šešėliniam laivynui“ – senstančių tanklaivių grupei, padedančiai Maskvai palaikyti naftos eksportą nepaisant Vakarų sankcijų. Šaltinio teigimu, Ukrainos dronai smogė laivui daugiau nei už 2 tūkst. kilometrų nuo Ukrainos ir padarė jam didelę žalą. Pranešama, kad atakos metu laivas buvo tuščias.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, reaguodamas į JAV televizijos kanalo NBC klausimą apie galimą atsakomybę už ukrainiečių ir rusų karių žūtis, jei būtų atmestas Donaldo Trumpo taikos pasiūlymas, dar kartą pakartojo Kremliaus naratyvą – esą Maskva karo nepradėjo. Kartu jis tikino, kad derybose su JAV Rusija sutiko su „tam tikrais kompromisais“, tačiau nepaaiškino, kokie jie, ir pabrėžė, jog Maskva neketina atsisakyti pernai Ukrainai iškeltų reikalavimų.

JAV kariuomenė paskelbė, kad ketvirtadienį tarptautiniuose vandenyse rytinėje Ramiojo vandenyno dalyje surengė smūgius, nukreiptus prieš du įtariamus narkotikų kontrabandos laivus, ir nukovė penkis vyrus.

Vienas aukšto rango „Hamas“ pareigūnas pareiškė, kad penktadienį Majamyje vyksiančiose derybose dėl kito Gazos Ruožo paliaubų etapo turi būti siekiama nutraukti tai, ką jis pavadino Izraelio vykdomais pažeidimais šioje palestiniečių teritorijoje.

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį galutinai perėmė Vašingtone įsikūrusį garsųjį Kenedžio centrą – Baltieji rūmai pranešė, kad šios institucijos valdyba balsavo už tai, jog ji būtų pervadinta „Trumpo–Kenedžio centru“. Vykdydamas susidorojimą su institucijomis, kurias jis laiko pernelyg progresyviomis (angl. „woke“), D. Trumpas anksčiau šiais metais pats atrinko naujus šio JAV nacionalinio kultūros centro valdybos narius ir paskyrė save pirmininku.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas sukritikavo ES už bandymą pasinaudoti įšaldytomis Rusijos lėšomis Ukrainos finansavimui, teigdamas, kad „vagystė nėra tinkamas šio veiksmo apibūdinimas. Vagystė yra slapta, o čia tai daroma atvirai“. Europos Sąjungos (ES) lyderiai penktadienį pasiekė susitarimą suteikti Ukrainai 90 mlrd. eurų paskolą biudžeto spragoms užkaišyti, tačiau nesugebėjo susitarti dėl įšaldyto Rusijos turto panaudojimo šioms lėšoms gauti.

 Jungtinės Valstijos penktadienį Majamyje surengs derybas, siekdamos paspartinti kitą Gazos Ruožo paliaubų etapą, o prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad metų pabaigoje jį tikriausiai aplankys Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu.

Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna perspėjo, kad NATO turi būti pasiruošusi blogiausiam scenarijui ir ragino ryžtingiau riboti Rusijos kontržvalgybą, t. y. užkirsti kelią Maskvos diplomatų laisvam judėjimui Europoje. Tai jis ketvirtadienį sakė Lenkijos televizijos kanalo „TVP World“ laidoje „On The Record“. Estijos užsienio reikalų ministras įspėjo, kad karo Ukrainoje baigtis bus lemtinga Europos ateičiai.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas pradėjo savo metinę spaudos konferenciją ir jau kaltina Ukrainą „atsisakymu baigti šį konfliktą taikiais būdais“. V. Putinas netgi tvirtina, kad Kyjivo vyriausybė 2022 m. „pradėjo karą Ukrainos rytuose“, teigdamas, jog Ukraina turėjo palikti „žmones ramybėje, kad jie galėtų patys pasirinkti gyvenimo būdą toje Ukrainos dalyje“. „Tuomet jie nenorėjo to leisti“, – priduria jis.

Rusijos kariškiai kiekvieną mėnesį sumoka savo vadams, kad galėtų nedalyvauti mūšiuose Zaporižios ašyje, tinkle „Telegram“ pranešė partizanų judėjimas „Ateš“. Pasak vieno „Ateš“ agento iš Rusijos ginkluotųjų pajėgų 247-ojo oro puolimo pulko, dalinyje susiformavo grupė karių, kurie kas mėnesį vadui grynaisiais perduoda 50 tūkst.

JAV nacionalinio saugumo sekretorė Kristi Noem ketvirtadienį sustabdė žaliosios kortelės loteriją, teigdama, kad ją panaudojo įtariamasis per masines šaudynes Browno universitete. 48 metų Claudio Nevesas Valente iš Portugalijos kaltinamas gruodžio 13 d. įsiveržęs į universiteto pastatą ir apšaudęs egzaminus laikiusius studentus, du žuvo ir devyni buvo sužeisti. Jis taip pat kaltinamas po dviejų dienų nužudęs Masačusetso technologijos instituto (MIT) dėstytoją.

Estijos vyriausybė penktadienį aptars galimybę peržiūrėti grėsmių įvertinimą. Neatmetama, kad Estija gali uždaryti sieną su Rusija po to, kai pastaroji neigė, kad jos pasieniečiai anksčiau šią savaitę neteisėtai kirto Estijos sieną, praneša ERR. Kaip buvo pranešta, trys Rusijos pasienio pareigūnai trečiadienio rytą be leidimo perėjo Estijos ir Rusijos sieną rytinėje Estijos dalyje. Anot estų vidaus reikalų ministro Igorio Taro, priežastis nežinoma, tačiau Estijos saugumui grėsmės nėra.

Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikime pasiekus susitarimą dėl finansavimo Ukrainai, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad, jo nuomone, Europai būtų naudinga pasikalbėti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį patvirtino 901 mlrd. JAV dolerių gynybos biudžetą, kuris, be kita ko, apima paramą Baltijos šalims ir Ukrainai.  Metinis Nacionalinės gynybos įgaliojimų įstatymas (NDAA), nustatantis JAV saugumo ir užsienio politikos prioritetus, yra vienas iš nedaugelio klausimų, kuriais vis dar galimas abiejų partijų bendradarbiavimas Kongrese, skaldomame vis labiau aštrėjančių ideologinių skirtumų.

Bet koks taikos susitarimas su Rusija, numatantis Ukrainos teritorines nuolaidas, prezidentui Volodymyrui Zelenskiui gali tapti beveik neįveikiamu politiniu ir visuomeniniu iššūkiu: didžioji dauguma ukrainiečių nėra pasirengę sutikti su žemės atidavimu, rašo „Politico“. Leidinyje primenama, kad Ukrainos, Europos ir JAV lyderiai neseniai paskelbė apie „žymią pažangą“ taikos derybose.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padėkojo Europos Sąjungos lyderiams už sprendimą suteikti finansinę paramą Ukrainai. Apie tai jis anksti ryte, gruodžio 19 d., parašė socialiniuose tinkluose. Europos Sąjungos viršūnių susitikime buvo patvirtintas sprendimas suteikti Ukrainai 90 mlrd. eurų paskolą.

Tvyrant įtampai tarp Vašingtono ir Karakaso, kairiųjų pažiūrų Brazilijos prezidentas Luizas Inácio Lula da Silva planuoja iki Kalėdų telefonu pasikalbėti su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.  Ketvirtadienį I. Lula da Silva pareiškė norintis užkirsti kelią karui Lotynų Amerikos žemyne. Jis sakė paklausiantis D. Trumpo, kaip Brazilija galėtų prisidėti prie diplomatinio krizės sprendimo.

Europos Sąjungos viršūnių susitikimo Briuselyje metu Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas neslėpė nepasitenkinimo dėl techninių nesklandumų. Valstybės vadovas išreiškė kritiką dėl nuolat judinamų mikrofonų ir kamerų, praneša „Telegram“ kanalas „Nexta“. „Mikrofonai nuolat juda. Ar negalima tiesiog padaryti taip, kad viskas dirbtų normaliai? Aš negaliu žiūrėti į visas kameras vienu metu, man tai nepavyksta“, – kalbėjo E. Macronas.

Rusija sureagavo į naują Europos Sąjungos sprendimą suteikti Ukrainai 90 mlrd. eurų paskolą. Kremlius džiaugiasi ES valstybių narių ketvirtadienį pasiektu kompromisu dėl Ukrainos finansavimo, kurį vadina įstatymo ir sveiko proto pergale. „Kol kas nugalėjo teisė ir sveikas protas“, – penktadienį platformoje „Telegram“ pareiškė Rusijos vyriausiasis derybininkas Kirilas Dmitrijevas.

JAV Šiaurės Karolinoje įvyko skaudi tragedija – sudužus nedideliam privačiam lėktuvui žuvo septyni žmonės, tarp jų buvęs NASCAR lenktynininkas Gregas Biffle‘as su žmona ir dviem vaikais. Lėktuvas nukrito netrukus po pakilimo, o avarijos aplinkybes tiria federalinės institucijos. CNN praneša, kad tarp žuvusiųjų yra buvęs NASCAR lenktynininkas G. Biffle‘as, jo žmona Cristina ir du vaikai – Ryderis bei Emma, pranešė šeimos nariai.

JAV Rod Ailando valstijos policija ketvirtadienį pranešė, kad įtariamasis dėl praėjusį savaitgalį Browno universitete surengtų kruvinų šaudynių buvo rastas negyvas. Providenso policijos viršininkas Oscaras Perezas spaudos konferencijoje sakė, kad įtariamasis yra 48-erių Browno universiteto studentas iš Portugalijos.

Kaip pranešė su pasiūlymais susipažinę pareigūnai, JAV ir Europos sąjungininkai parengė Ukrainai saugumo garantijų planą, kuriame numatytos išsamios, patikimos ir rimtos priemonės, skirtos užtikrinti bet kokio taikos susitarimo su Rusija laikymąsi, skelbia „Bloomberg“. Leidinys pažymi, kad maždaug 800 tūkst. karių turinti Ukrainos kariuomenė turėtų tapti pirmąja pokario atgrasymo linija.

JAV „padarė didelę pažangą“ derybose dėl Ukrainos, tačiau „dar yra kur tobulėti“, pareiškė JAV valstybės sekretorius Marco Rubio, rašo „The Guardian“. Anot jo, „sudėtingiausi klausimai“ buvo aptarti paskutiniai.

Prancūzijos policija ketvirtadienį, vykdydama tyrimą dėl galimos korupcijos, atliko kratas kultūros ministrės Rachidos Dati namuose, taip pat ministerijoje ir jos vadovaujamoje rotušėje Paryžiuje, pranešė prokurorai. Policija šiuos reidus surengė tuo metu, kai R. Dati vykdo aktyvią rinkimų kampaniją, siekdama kitais metais būti išrinkta Paryžiaus mere. 60-metė R. Dati kaltinama, kad 2010–2011 metais, dirbdama Europos Parlamente (EP), priėmė beveik 300 tūkst.

Latvijos ekonomikos ministerija ketvirtadienį pranešė, kad šalies saugumo tarnybos turės teisę numušti bepiločius orlaivius, galinčius kelti grėsmę ypatingos svarbos infrastruktūros objektams. Ketvirtadienį Saeima pritarė šiai Ekonomikos ministerijos iniciatyvai. Iniciatyvoje skelbiama, kad ypatingos svarbos infrastruktūros objektai, tokie kaip uostai, oro uostai, elektros energijos tiekimo įrenginiai, kariniai ir panašūs objektai, bus priskiriami trims skirtingoms kategorijoms.

Danija ketvirtadienį apkaltino su Rusija siejamas programišių grupes įvykdžius dvi kibernetines atakas. Skelbiama, kad viena ataka 2024 metais buvo įvykdyta prieš Danijos vandens valymo įrenginius, o kita – prieš praėjusį mėnesį vykusius vietos rinkimus. Danijos gynybos ministras Troelsas Lundas Poulsenas (Troelsas Lundas Pulsenas) pranešė, kad dėl šios situacijos bus iškviestas Rusijos ambasadorius.

Teigiama, kad „Islamo valstybės“ teroristinė grupuotė ketvirtadienį pasveikino kruviną teroristinį išpuolį per žydų festivalį Sidnėjuje, tačiau tiesiogiai atsakomybės už šį išpuolį prisiimti nesiryžo. Sekmadienį du užpuolikai atidengė ugnį į minias, Sidnėjaus Bondžio paplūdimyje šventusias žydų šventę Hanuką, nužudydami 15 ir sužeisdami dešimtis žmonių. Dauguma aukų buvo žydai.

Europos Sąjunga atideda laisvosios prekybos susitarimo su keturiomis Mercosur šalimis pasirašymą iki sausio mėnesio, ketvirtadienį pranešė ES pareigūnas. ES ir Brazilijos, Argentinos, Urugvajaus bei Paragvajaus susitarimas, kuris buvo rengiamas daugiau nei 25 metus, turėjo būti pasirašytas šeštadienį Brazilijoje vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime.

Ketvirtadienį JAV Šiaurės Karolinos valstijos regioniniame oro uoste sudužo nedidelis lėktuvas – yra žuvusiųjų, pranešė vietos žiniasklaida. Televizijos kanalas WSOCTV pranešė, kad verslo klasės lėktuvas „Cessna C550“ sudužo artėdamas prie Steitsvilio regioninio oro uosto, esančio už maždaug valandos kelio nuo Šarlotės miesto. Daugiau informacijos tuo metu nebuvo žinoma. Nuotraukose buvo matyti virš kilimo ir tūpimo tako besidraikantys tamsūs dūmai.

Pokrovske Ukrainos sausumos pajėgų 425-ojo Skelijos šturmo pulko kariai į nelaisvę paėmė du Kolumbijos piliečius, kurie kovojo rusų gretose. Apie tai pulko spaudos tarnyba pranešė platformoje „Telegram“. Kolumbijos piliečiai į Rusiją atvyko dirbti Belaisviai sakė, kad į Rusiją atvyko dirbti. Jiems buvo pažadėtas 2,5 tūkst. dolerių per mėnesį atlyginimas ir darbas statybose.

Vos per vieną naktį Seimo narės Agnės Širinskienės katinas Nuodėgulis tapo įtakingiausiu katinu Lietuvoje. Per opozicijos surengtą filibusterį Seime pritarta, kad Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) direktorius būtų atleistas, jei Nuodėgulis išreikš juo nepasitikėjimą. Ši neįprasta situacija sulaukė ir užsienio dėmesio – „Politico“ skelbia, kad Lietuvoje katinas gali turėti įtakos LRT ateičiai.

Ketvirtadienį Jungtinės Karalystės vyriausybė įvedė papildomas sankcijas 24 su Rusija susijusiems asmenims ir subjektams, apkaltinusi juos mėginimu destabilizuoti Ukrainą ir pakenkti jos suverenumui.

Rusijos karinių ir saugumo tarnybų darbuotojai vykdė šnipinėjimą Europos vandenyse, slapta dirbdami laivuose, gabenančiuose rusišką naftą, praneša CNN, remdamasi Ukrainos ir Vakarų žvalgybos informacija. Publikacijoje nurodoma, kad nuo visapusiško Rusijos įsiveržimo į Ukrainą pradžios Maskva sukūrė vadinamąjį „šešėlinį laivyną“, sudarytą iš šimtų tanklaivių.

Tūkstančiai ūkininkų ketvirtadienį Europos kvartale Briuselyje suengė protestą prieš laisvosios prekybos susitarimą tarp ES ir Pietų Amerikos bloko „Mercosur“ ir sukėlė chaosą. Policija panaudojo vandens patrankas prieš demonstrantus, kurie mėgino pralaužti užtvarus, agentūrai „dpa“ patvirtino policija. Protesto organizatorių duomenimis, protestuotojų buvo apie 10 tūkst., policija kalbėjo apie 7,3 tūkst. asmenų ir šimtus traktorių.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas ketina patenkinti Belgijos reikalavimus ir leisti naudoti Vokietijoje laikomus Rusijos centrinio banko turtus Ukrainai padėti, naujienų agentūrai „dpa“ pranešė diplomatinių šaltinių atstovai. Europos Sąjungos lyderiai buvo susirinkę Briuselyje, siekdami rasti sprendimą, kaip patenkinti Ukrainos ekonominius ir karinius poreikius ateinančiais metais. Europos Komisija pasiūlė Ukrainai suteikti reparacijų paskolą, kurią sudarytų iki 210 mlrd.

Prancūzija simboliškai reabilitavo beveik 12 tūkst. moterų, kurios buvo nuteistos dėl kadais neteisėtų abortų. Parlamentas ketvirtadienį priėmė įstatymą, kuris pripažįsta, kad iki 1975 m. galiojęs abortų draudimas pažeidė moterų teises bei kėlė grėsmę jų sveikatai bei gyvybei. Draudimas sukėlė „daug mirčių“ ir „dideles fizines bei dvasines kančias“, sakoma įstatymo tekste. Generalinė Asamblėja vienbalsiai patvirtino kovą jau Senato priimtą įstatymo projektą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia nematantis būtinybės keisti Ukrainos konstituciją, kad iš jos būtų išbrauktas šalies kursas į narystę NATO. Jis tokį pareiškimą padarė per Briuselyje vykusią spaudos konferenciją, kuri buvo transliuojama prezidentūros „YouTube“ kanale. „Sakau nuoširdžiai: nemanau, kad mums reikia keisti šalies konstituciją. Pirmiausia, tai yra Ukrainos konstitucija, ir spręsti, ką su ja daryti, turi Ukrainos žmonės, o ne kas nors kitas.

Siekdamas tolesnės paramos Ukrainai, prezidentas Volodymyras Zelenskis reikalauja greitų sprendimų.  „Šiandienos sprendimas parodys, ar partneriai mus supranta, ar ne“, – sakė Rusijos užpultos šalies prezidentas spaudos konferencijoje ES viršūnių susitikimo Briuselyje kuluaruose. Esą vėliausiai metų pabaigoje būtinas aiškumas. Anot V. Zelenskio, jei Ukraina nebus remiama, dideli šansai, kad šalis nebegalės gyvuoti. „Tada Europa jau mokės ne pinigais, o krauju“, – kalbėjo jis.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas penktadienį Varšuvoje ketina surengti derybas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. V. Zelenskis penktadienį vyksta į Lenkijos sostinę pirmajam tiesioginiam susitikimui su lenkų kolega Karoliu Nawrockiu (Karoliu Navrockiu). Taip pat pranešta, kad Ukrainos lyderio bus laukiama parlamente, bet Lenkijos Seimo maršalka Wlodzimierzas Czarzasty (Vlodzimežas Čažastis) pirmadienį interviu Lenkijos privačiam naujienų transliuotojui TVN24 sakė, kad V...

Lietuvos politinės diskusijos sulaukė dėmesio ir užsienio žiniasklaidoje. Kai kurie naujienų portalai rašo apie seime kilusią situaciją, kai svarstant su LRT susijusias įstatymo pataisas buvo paminėtas seimo narės Agnės Širinskienės katinas Nuodėgulis.

Autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka ketvirtadienį pareiškė, kad jo 6alyje dislokuota nauja rusiška hipergarsinė, branduolinį ginklą nešti galinti raketa „Orešnik“. „Orešnik“ Baltarusijoje yra nuo vakar. Ir vykdo kovinę tarnybą“, – savo metinėje kalboje sakė A. Lukašenka. Praėjusių metų pabaigoje Rusija prieš Ukrainos Dnipro miestą panaudojo savo „eksperimentinę“ raketą „Orešnik“ be branduolinės galvutės.

Ukrainos sraigtasparnio Mi-24 įgula žuvo gruodžio 17 d. vykdydama kovinę misiją. Apie tai „Facebook“ tinkle pranešė 12-oji atskiroji armijos aviacijos brigada, pavadinta generolo leitenanto Viktoro Pavlenkos vardu. „Mi-24 sraigtasparnio įgula žuvo vykdydama kovinę misiją. Tai nepataisoma netektis aviacijai, šaliai ir šeimoms, kurios laukė savo artimųjų namuose“, – teigiama pranešime. Brigada ragina visus suinteresuotus prisijungti ir paremti žuvusiųjų šeimas.