Užsienis

Europos Parlamentas (EP) trečiadienį atmetė planus leisti oro linijų bendrovėms ilginti skrydžių vėlavimo laiką, kai dar nemokamos kompensacijos keleiviams, paprieštaraudamas tam pritarusioms Bendrijos narėms. Įstatymų leidėjai Strasbūre didžiule dauguma balsavo už dabartinės sistemos, pagal kurią numatomos kompensacijos už trijų valandų ir ilgesnius skrydžių vėlavimus, išsaugojimą.

Donaldo Trumpo pareiškimas, kad jis nori išvengti karinės jėgos panaudojimo dėl Grenlandijos, yra teigiamas ženklas, trečiadienį sakė Danijos užsienio reikalų ministras, tačiau jis pabrėžė, kad JAV prezidentas neatsisakė savo grasinimo perimti šią Danijos salą Arktyje.

Jungtinės Valstijos kaip sąjungininkė, elgiasi labai keistai, trečiadienį pareiškė Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde, JAV prezidentui Donaldui Trumpui suaktyvinus savo kampaniją perimti Grenlandiją iš NATO sąjungininkės Danijos. D. Trumpo bandymas perimti Arkties salą atvėrė giliausią takoskyrą tarp Vašingtono ir Europos per kelis dešimtmečius, JAV lyderiui grasinant muitais kelioms šalims dėl pasipriešinimo jo planams.

Trečiadienį kalbą Davose vykstančiame Pasaulio ekonomikos forume sakęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareikalavo nedelsiant pradėti derybas dėl Grenlandijos ir įspėjo Europos šalis, rašo „Sky News“. „Mes norime gabalėlio ledo pasaulio apsaugai, o jie [Danija] jo neduoda. Mes niekada neprašėme nieko kito, – sakė D. Trumpas. – Galėjome pasilikti tą žemės gabalėlį, bet to nepadarėme.“ Tada jis kreipiasi tiesiogiai į Daniją ir Europą.

Kinija trečiadienį pareiškė ginsianti tarptautinę sistemą, kurios esmę sudaro Jungtinės Tautos (JT), netrukus po jos pranešimo, kad buvo pakviesta prisijungti prie JAV prezidento Donaldo Trumpo vadinamosios Taikos tarybos. Pekinas antradienį patvirtino, kad Kinija buvo pakviesta prisijungti prie tarybos, kurios tikslas – spręsti pasaulinius konfliktus. Taip teigiama jos chartijoje, kurią matė naujienų agentūra AFP, nors iš pradžių buvo skelbiama, kad organas rūpinsis Gazos Ruožo reikalais.

Tuo metu, kai nuogąstaujama, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas gali aneksuoti Grenlandiją ir įvesti naujus muitus, Jungtinių Valstijų iždo sekretorius Scottas Bessentas pareiškė, kad Danija yra „nereikšminga“ ir kad jis nesijaudina dėl to, kad Europa gali pasitraukti iš JAV vyriausybės obligacijų rinkos. „Danijos investicijos į JAV iždo obligacijas, kaip ir pati Danija, yra nereikšmingos, – trečiadienio rytą Davose žurnalistams sakė S. Bessentas.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui suintensyvinus pastangas perimti Grenlandijos kontrolę, Rusija, regis, mėgaujasi chaosu, nors lieka neaišku, kokia yra jos pozicija dėl Jungtinių Valstijų pretenzijų.  Europos valstybės perspėjo, kad bet koks JAV bandymas užgrobti Grenlandiją sužlugdytų NATO – transatlantinį aljansą, kurį Rusija jau seniai laiko grėsme saugumui.

Vatikano valstybės sekretorius Pietro Parolinas trečiadienį nurodė, kad popiežius Leonas XIV buvo pakviestas prisijungti prie JAV prezidento Donaldo Trumpo vadinamosios Taikos tarybos. „Mes taip pat gavome šį kvietimą, ir popiežius jį gavo, ir mes svarstome, ką daryti. Mes tiriame, ir, manau, tai yra klausimas, kuriam reikia šiek tiek laiko apsvarstyti, kad būtų galima pateikti atsakymą“, – žurnalistams renginyje Romoje sakė P. Parolinas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad nuo 2017 m. Vokietijoje smarkiai sumažėjo elektros energijos gamybos apimtys, dėl to apkaltindamas pirmesnę centro kairės vyriausybę. „Čia, Europoje, mes matėme likimą, kurį radikalioji kairė bandė primesti Amerikai“, – itin lauktoje kalboje Šveicarijoje vykstančiame pasaulio ir verslo lyderių susitikime sakė D. Trumpas. „Jie labai stengėsi. Vokietijoje dabar pagaminama 22 proc.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas Davoso ekonomikos forume teisino jo nurodymu surengtą karinę operaciją Venesueloje, žadėjo aukso laikmetį Pietų Amerikos šaliai ir glaudų ekonominį bendradarbiavimą. JAV gaus 50 mln. barelių Venesuelos naftos, kuri bus padalyta tarp abiejų šalių, sakė jis savo kalboje. „Prieš 20 metų Venesuela buvo nuostabi šalis, tačiau dabar jie turi problemų“, – kalbėjo D. Trumpas. Bet JAV esą padės Venesuelai.

Per Izraelio atakas Pietų Libane trečiadienį žuvo du žmonės, nurodė pareigūnai, žydų valstybei teigiant, kad buvo taikytasi į grupuotės „Hezbollah“ kovotojus. Nepaisant 2024 metų lapkritį sudarytų paliaubų, kurios turėjo užbaigti daugiau nei metus trukusius karo veiksmus tarp Irano remiamos „Hezbollah“ ir Izraelio, šis toliau rengia smūgius Libane ir išlaikė karius penkiose teritorijose, kurias laiko strategiškai svarbiomis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas savo kalbos Davose metu skyrė dėmesio Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui, pirmiausia paklausdamas „kas, po velnių, atsitiko“, kai vakar pamatė jį su „gražiais akiniai nuo saulės“, rašo „Sky News“. „Vakar mačiau jį su tais gražiais akiniais. Kas, po velnių, atsitiko“, – sakė D. Trumpas, omeny turėdamas E. Macrono akinius nuo saulės, su kuriais vakar jis sakė kalbą. „Man jis patinka, man jis tikrai patinka“– pridūrė D. Trumpas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį nusitaikė į Kanadą, sakydamas, kad ji „turėtų būti dėkinga“ Vašingtonui, kitą dieną po to, kai kanadiečių ministras pirmininkas Markas Carney (Markas Karnis) įspėjo apie Jungtinių Valstijų vadovaujamos pasaulinės sistemos suirimą. „Vakar stebėjau jūsų ministrą pirmininką. Jis nebuvo toks dėkingas“, – D. Trumpas sakė Pasaulio ekonomikos forume apie M. Carney kalbą, kuri sulaukė retų Davoso publikos ovacijų stovint.

Oficialusis Minskas greičiau galės atkurti bendradarbiavimą su Varšuva nei su Vilniumi – tokią nuomonę duodamas interviu valstybinei naujienų agentūrai BELTA išsakė Baltarusijos užsienio reikalų ministras Maksimas Ryženkovas, praneša naujienų portalas „Zerkalo“. „Tiesą sakant, manyčiau, kad greičiausiai bus atkurti santykiai su Lenkija“, – teigia Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos vadovas.

Popiežius Leonas XIV, pasak italų žiniasklaidos, iki šiol sąmoningai atsisako surengti audienciją Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui. Laikraštis „Il Tempo“, remdamasis „patikimais šaltiniais Vatikano valstybės sekretoriate“, rašo, kad prancūzų diplomatai daug savaičių nesėkmingai mėgina suorganizuoti pirmąją E. Macrono audienciją pas popiežių. Priešingai nei Didžiosios Britanijos, Vokietijos ar Ispanijos vadovams, pontifikas nepaskyrė datos Prancūzijos prezidentui.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį sako kalbą Pasaulio ekonomikos forume Davose. Kalbą jis pradėjo nuo to, kad čia jo paklausyti surinko „daug draugų ir keli priešai“. D. Trumpas pabrėžė, kad JAV yra „planetos ekonomikos variklis“ ir nuo jos priklauso pasaulio ekonominė padėtis. „JAV yra planetos ekonomikos variklis, ir kai Amerika klesti, klesti visas pasaulis. Istorija rodo, kad kai Amerika patiria nuosmukį, nuosmukį patiria visas pasaulis. Kai mes krentame, jūs krentate paskui.

Grenlandijos sostinės Nuko merė Avaraaq Olsen teigia, kad JAV grasinimai užimti salą kenkia grenlandiečių psichinei gerovei, o ji ragina Grenlandijos gyventojus palaikyti vieni kitus, praneša Estijos visuomeninis transliuotojas ERR. „Žmonės nepratę matyt tiek daug žurnalistų gatvėse, o jų čia atvyko iš viso pasaulio. Šiandien Nuke taip pat matome daugiau kareivių. Tačiau emociškai mums tai yra tarsi amerikietiški kalneliai.

Berlyne sulaikyta spėjama Rusijos šnipė. Vokietijos ir Ukrainos pilietybes turinti moteris, be kita ko, įtariama rusų žvalgybai tekusi informaciją, susijusią su karu Ukrainoje, pranešė federalinė prokuratūra Karlsrūhėje. Pas ją bei  kitus įtariamuosius Brandenburge, Reino krašto-Pfalco žemėje bei Miunchene atliktos kratos. Vėliausiai nuo 2023 m. lapkričio spėjama šnipė palaikė ryšį su kontaktiniu asmeniu Rusijos ambasadoje Berlyne, kuris dirbo rusų žvalgybai.

Kyjivo meras Vitalijus Kličko sakė, kad sausio mėnesį 600 000 žmonių paliko sostinę po Rusijos atakų, dėl kurių daugelyje namų, kuriuose temperatūra buvo žemiau nulio, buvo nutrauktas elektros tiekimas ir šildymas, rašo „Kyiv Independent“. Visa tai veda artyn „humanitarinės katastrofos“. Ukrainos sostinės meras Vitalijus Kličko įspėjo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas veda Kyjivą į „humanitarinę katastrofą“, po to, kai per naktį įvykę masiniai Rusijos smūgiai atkirto elektros, ši...

JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Steve‘as Witkoffas pareiškė, kad dėl Rusijos vykdomo karo Ukrainoje žmonės kenčia abejose pusėse bei pakomentavo taikos Ukrainoje derybas, rašo „Clash Report“, remdamasis „Bloomberg“ televizijos interviu iš Davoso. „Žmonės kenčia abiejose pusėse. Ten šalta. O neturėti šildymo yra baisu“, – „Bloomberg“ sakė S. Witkoffas.

NATO vadovas Markas Rutte trečiadienį pareiškė, kad, norint išspręsti įtampą dėl Grenlandijos, reikia „apgalvotos diplomatijos“, į Davosą atvykstant JAV prezidentui Donaldui Trumpui, kuris reiškia pretenzijas į šią teritoriją. „Matau, kad dabar tvyro ši įtampa, be jokios abejonės. Vėlgi, neketinu komentuoti, bet galiu jus patikinti, kad vienintelis būdas tai išspręsti galiausiai yra apgalvota diplomatija, – Pasaulio ekonomikos forume sakė M. Rutte.

JAV prezidento lėktuvas ankstyvą trečiadienio popietę nusileido Šveicarijos Ciuricho oro uoste, iš kurio Donaldas Trumpas vyko į Pasaulio ekonomikos forumą Davose. Davosą D. Trumpo laukia įtempti pokalbiai su pasaulio lyderiais, sąjungininkams priešinantis jo primygtiniams reikalavimams perimti Grenlandijos kontrolę, kurie grasina sugriauti įprastą pasaulio tvarką.

Į Davosą atvykę keli JAV gubernatoriai pareiškė susirūpinimą dėl prezidento Donaldo Trumpo pretenzijų į Grenlandiją. „Prezidento veiksmai dėl Grenlandijos yra beprotiški“, – Pasaulio ekonomikos forume pareiškė Kentukio valstijos gubernatorius demokratas Andy‘is Beshearas. D. Trumpas, anot jo, per metus Jungtines Valstijas iš laisvojo  pasaulio lyderės padarė „mokyklos kiemo chuliganu“. A. Beshearas pabrėžė, kad amerikiečiai yra prieš Grenlandijos perėmimą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį susitiks su JAV specialiuoju pasiuntiniu Steve'u Witkoffu (Stivu Vitkofu) derybų, pranešė Kremliaus atstovas spaudai. „Taip, iš tiesų, tokie rytojaus kontaktai yra prezidento darbotvarkėje“, – trečiadienį Rusijos naujienų portalui RBK sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas pareiškė, kad jo šalis nesigaili 2024 metais įstojusi į NATO, nepaisant dabartinės suirutės. „Tikrai ne“, – sakė jis antradienį, atsakydamas į žurnalisto klausimą Davoso forumo kuluaruose. „Mes labai gerai bendradarbiaujame su 31 NATO sąjungininke, darome didelę pažangą, labai sparčiai integruojamės ir jau dedame dideles pastangas, kad taip pat  padidintume jungtinius NATO pajėgumus mūsų pasaulio dalyje“, – pažymėjo U. Kristerssonas.

Norvegijos vyriausybė trečiadienį pareiškė, kad neprisijungs prie JAV prezidento Donaldo Trumpo Taikos tarybos. Nobelio premijos negavęs D. Trumpas anksčiau išreiškė savo nusivylimą šia Šiaurės Europos valstybe. „Amerikiečių pasiūlymas kelia daug klausimų“, reikalaujančių „tolesnio dialogo su Jungtinėmis Valstijomis“, pareiškime teigė valstybės sekretorius Kristofferis Thoneris.

Jungtinės Valstijos, anot šaltinių, ketina mažinti personalo skaičių keliose svarbiose NATO vadavietėse. Tai apie 200 pareigybių struktūrose, atsakingose už karinių ir žvalgybinių operacijų planavimą, naujienų agentūrai „Reuters“ sakė trys su situacija susipažinę asmenys. Tai, be kita ko, paveiks NATO žvalgybos integravimo centrą Didžiojoje Britanijoje ir NATO specialiųjų operacijų vadavietę Briuselyje.

Latvijos parlamento (Saeimos) pirmininkė Daiga Mierinia pasirašė laišką Nobelio komitetui su siūlymu 2025 metų Nobelio taikos premiją skirti JAV prezidentui Donaldui Trumpui, pranešė naujienų savaitraštis „Ir“. Pasak leidinio, D. Mierinia pasirašė Izraelio ir JAV parlamentų vadovų inicijuotą laišką, kuriame raginama Nobelio taikos premiją skirti D. Trumpui – nepaisant fakto, kad ši premija prieš kelis mėnesius jau buvo paskirta Venesuelos politikei Mariai Corinai Machado.

NATO vadovas Markas Rutte trečiadienį pareiškė, kad norint suvaldyti įtampą dėl Grenlandijos reikalinga apgalvota diplomatija. Tai jis sakė JAV prezidentui Donaldui Trumpui vykstant į Davosą su Jungtinių Valstijų pretenzijomis į šią Danijos autonominę teritoriją. „Matau, kad šiuo metu kyla ši įtampa, nėra jokių abejonių.

JAV planuoja sumažinti personalo skaičių keliose pagrindinėse NATO vadavietėse, o tai gali sustiprinti Europos susirūpinimą dėl Vašingtono įsipareigojimų aljansui, praneša „Reuters“. Kaip dalis šio žingsnio, apie kurį JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija informavo kai kurias Europos sostines, JAV panaikins apie 200 pareigybių NATO struktūrose, kurios prižiūri ir planuoja aljanso karines ir žvalgybos operacijas, teigė šaltiniai, kurie paprašė anonimiškumo, kad galėtų aptarti pr...

Europiečiai turėtų vengti „refleksyvaus pykčio“, susėsti su JAV prezidentu Donaldu Trumpu Davose ir išklausyti jo argumentus dėl Grenlandijos įgijimo, trečiadienį pareiškė JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas. D. Trumpas vyksta į kasmetinį Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) susitikimą šiame Šveicarijos slidinėjimo kurorte, bet susitikimą jau temdo konfrontacija su europiečiais dėl jo ambicijų perimti Grenlandiją – autonominę Danijos teritoriją. „Aš visiems pasakysiu: giliai įkvėpkite.

Buvusio Irano šacho našlė Farah Pahlavi naujienų agentūrai AFP sakė, kad po protestų prieš šalies klerikalų valdžią bangos „kelio atgal nebėra“, ir išreiškė įsitikinimą, jog Irano žmonės nugalės. F. Pahlavi, kuri 1979 metų sausį, per Islamo revoliuciją, kartu su vyru buvo priversta bėgti į tremtį, išskirtiniame interviu sakė, kad jos troškimas ir šiandienos poreikis yra grįžti į Iraną.

Pekinas trečiadienį pažadėjo ginti Kinijos verslo teises ir interesus, jei Europos Sąjunga (ES) įgyvendins planus uždrausti didelę riziką keliančius telekomunikacijų sektoriaus tiekėjus iš užsienio, kurie, manoma, yra nukreipti prieš Kiniją. Briuselis šį pasiūlymą pristatė antradienį, siekdamas peržiūrėti savo kibernetinio saugumo taisykles ir sustiprinti Europos gynybą nuo padažnėjusių kibernetinių atakų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį paminėjo pirmąsias savo grįžimo į Baltuosius rūmus metines niūria spaudos konferencija, kurioje daugiausia dėmesio skyrė dažnai girdėtiems skundams, o ne šventimui. 79-erių politikas žurnalistams parodė aplanką, kuriame, anot jo, buvo išvardyti 365 jo pasiekimai nuo tada, kai praėjusių metų sausio 20 dieną davė priesaiką. „Dievas labai didžiuojasi mano atliktu darbu“, – pareiškė jis.

Europiečiai turėtų vengti „refleksinio pykčio“, Davose susėsti su JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir išklausyti jo argumentus dėl Grenlandijos perėmimo, trečiadienį pareiškė iždo sekretorius Scottas Bessentas. Jis taip pat nurodė, kad D. Trumpo lėktuvas Davose nusileis maždaug trimis valandomis vėliau, nei planuota.

JAV didinat spaudimą dėl Grenlandijos kontrolės perėmimo, Europa turi parodyti „ryžtą ir pasitikėjimą savimi“ bei atmesti „nuolaidžiavimo“ politiką, sako Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas, kurį cituoja portalas „TVP World“.  Platformoje „X“ D. Tuskas rašė, kad „nuolaidžiavimas visada yra silpnumo ženklas“, nesvarbu, ar nuolaidžiaujama draugiškoms, ar nedraugiškoms šalims.

Rusijos ir JAV atstovai Davoso Pasaulio ekonomikos forumo kuluaruose surengė susitikimą, kuriame aptarė dvišalius santykius ir taikos Ukrainoje pastangas. Susitikime antradienio vakarą, anot rusų žiniasklaidos, dalyvavo JAV specialusis pasiuntinys Steve‘as Witkoffas, JAV prezidento Donaldo Trumpo žentas Jaredas Kushneris bei Rusijos derybininkas Kirilas Dmitrijevas. Apie pokalbio rezultatus duomenų nėra. S. Witkoffas nepaskelbė jokio pareiškimo per savo įprastus kanalus.

Kanados ministras pirmininkas Markas Carney antradienį pareiškė, kad JAV dominuojama pasaulinė valdysenos sistema patiria lūžį, po kurio aštrės didžiųjų valstybių konkurencija ir silpnės taisyklėmis grįsta tvarka. Todėl, pasak jo, mažiau galingos valstybės dabar neturi kito pasirinkimo, nei veikti išvien.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį vėl kritikavo Jungtines Tautas, sakydamas, kad jos neišnaudoja savo potencialo. „Jungtinės Tautos paprasčiausiai nėra labai naudingos, – sakė D. Trumpas žurnalistams Baltuosiuose rūmuose. – Esu didelis JT potencialo šalininkas, tačiau ji niekada neišnaudojo savo potencialo.

Kinija trečiadienį pareiškė, kad Jungtinė Karalystė (JK) turėjo „pareigą“ patvirtinti jos milžiniškos ambasados Londone statybą. Taip ji pareiškė kitą dieną po to, kai prieštaringai vertinamiems planams buvo duotas leidimas. „Diplomatinių patalpų statybos palaikymas ir patogumų užtikrinimas yra tarptautinė priimančiosios šalies pareiga“, – spaudos konferencijoje sakė Guo Jiakunas. 20 tūkst.

Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen trečiadienį perspėjo, kad 27 valstybių Europos Sąjunga (ES) privalo veikti greičiau stiprindama savo ekonomiką ir gynybą, nes susiduria su nauja pasaulio tvarka, kurią apibrėžia „gryna jėga“. U. von der Leyen, kreipdamasi į Europos Parlamentą (EP), teigė, jog Europa privalo sustiprėti, kad galėtų daryti įtaką likusiam pasauliui, bei perspėjo Jungtines Valstijas, kad nesutarimai tarp sąjungininkų dėl Grenlandijos tik sustiprins Vakarų šalių...

Pietų Korėjos teismas trečiadienį nuteisė buvusį ministrą pirmininką Han Duck-soo kalėti 23 metus už pagalbą paskelbiant karo padėtį, kuri buvo trumpam sustabdžiusi civilinį valdymą. Atsakovas „iki pat galo nepaisė savo, kaip ministro pirmininko, pareigos ir atsakomybės“, sakė Seulo centrinio apygardos teismo teisėjas Lee Jing-gwanas.  „Nuteisiame atsakovą 23 metus kalėti“, – paskelbė teisėjas.  Bausmė yra aštuoneriais metais ilgesnė, nei reikalavo prokurorai.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį apie tris valandas vėluos atvykti į Davosą, kai dėl elektros gedimo prezidentiniame lėktuve „Air Force One“ jam teko persėsti į kitą orlaivį, pranešė iždo sekretorius Scottas Bessentas.  „Manau, kad prezidentas Trumpas vėluos apie tris valandas. Nemačiau atnaujinto tvarkaraščio“, – žurnalistams sakė S. Bessentas.

Danijos pensijų fondas „Akademiker Pension“ antradienį pranešė parduosiąs turimas JAV iždo obligacijas, paaiškindamas, jo vertinimais, prastu viešųjų finansų valdymu Jungtinėse Valstijose. Fondas teigė, kad sprendimas nesusijęs su ginču tarp Jungtinių Valstijų ir Europos dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo trokštamos autonominės Danijos teritorijos Grenlandijos ateities.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį atvyksta į Davosą akistatai su Europos lyderiais dėl savo siekio perimti Grenlandiją, galinčio sužlugdyti transatlantinį aljansą. Dieną prieš išvykdamas į Pasaulio ekonomikos forumą, kur jis taps savo paties sukurtos dramos apie autonominės Danijos teritorijos likimą žvaigžde, D. Trumpas žiauriai išjuokė europiečius. Tačiau Šveicarijos kalnų kurorte susirinkę lyderiai susivienijo prieš agresyvią D. Trumpo „Pirmiausia – Amerika“ poziciją.

Prancūzija trečiadienį paragino NATO surengti pratybas Grenlandijoje ir pareiškė esanti pasirengusi prisidėti, JAV prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) savo siekiu perimti šią Danijos autonominę teritoriją keliant sumaištį transatlantiniame aljanse. „Prancūzija ragina surengti NATO pratybas Grenlandijoje ir yra pasirengusi prie jų prisidėti“, – paskelbė prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) biuras.

Atvira dviejų verslo lyderių akistata dėl „Starlink“ diegimo lėktuvuose tęsiasi. Elonas Muskas iškėlė galimybę įsigyti „Ryanair“ – tai naujausias posūkis ginče tarp dviejų ryškiausių verslo lyderių pasaulyje.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu priėmė kvietimą prisijungti prie JAV prezidento Donaldo Trumpo „Taikos tarybos“, kuria siekiama sureguliuoti konfliktus trečiadienį pranešė B. Netanyahu biuras. „Ministras pirmininkas Netanyahu pranešė priėmęs JAV prezidento Donaldo Trumpo kvietimą tapti „Taikos tarybos“, kurią sudarys pasaulio šalių lyderiai, nariu“, – sakoma biuro pranešime.

 JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad Vašingtonas ir jo NATO sąjungininkai kažką sugalvos dėl ginčo, susijusio su Grenlandija. „Manau, kad kažką sugalvosime, kuo NATO bus labai patenkinta ir kuo mes būsime labai patenkinti“, – sakė D. Trumpas, kalbėdamas likus kelioms valandoms iki išvykimo į Pasaulio ekonomikos forumą Šveicarijoje. D. Trumpas tuo pačiu pakartojo savo nuomonę, kad Jungtinėms Valstijoms reikia Grenlandijos saugumo tikslais.