Užsienis

Europos Sąjunga (ES) su JAV turi racionaliai susitarti, kokiu grafiku Europoje bus mažinamas amerikiečių karių buvimas, sako už gynybą ir kosmosą atsakingas eurokomisaras Andrius Kubilius. „Mums labai svarbu būtų racionaliai susitarti su mūsų transatlantiniais partneriais amerikiečiais, kokiu grafiku jie mažins savo pajėgumus Europoje, kad mes galėtume turėti aiškų planą, kaip juos pakeisti“, – LRT radijui penktadienį kalbėjo A. Kubilius.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį nutraukė kabineto posėdį, pareikšdamas, kad pirmesni ilgi ir sekinantys susitikimai, kurių metu jis buvo pastebėtas ilsintis akis, buvo „gana nuobodūs“. Tačiau D. Trumpas neigė, kad ankstesniuose Baltuosiuose rūmuose vykusiuose posėdžiuose, iš kurių vienas truko tris valandas ir 17 minučių, kol jo komanda paeiliui jį liaupsino, buvo pastebėtas miegantis.

Autoritarinis Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka pasiūlė nesijaudinti dėl to, kad žmones pakeis dirbtinis intelektas ir „rytoj mes nebebūsime reikalingi“, skelbia „Zerkalo“. A. Lukašenka kalbėjosi su vienu įmonės vadovu Sergejumi Avakovu ir jo, „kaip šios srities specialisto“ paklausė nuomonės apie dirbtinį intelektą.

JAV demokratai ir respublikonai pademonstravo vienybę, kai Senato užsienio reikalų komitetas ketvirtadienį ėmėsi kamšyti skyles Vakarų taikomose sankcijose Rusijos energetikos sektoriui. Komitetas pritarė „Šešėlinio laivyno sankcijų aktui“, kurį pasiūlė komiteto pirmininkas respublikonas Jimas Rischas ir demokratė Jeanne Shaheen.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį paskelbtuose komentaruose pareiškė, kad Rusija sustabdė apsikeitimą karo belaisviais, o paskutinis apsikeitimas įvyko pernai spalį. „Rusai sustabdė procesą, jie nėra ypač suinteresuoti keistis žmonėmis, nes nemano, kad tai jiems ką nors duoda“, – žurnalistams sakė šalies vadovas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atmetė galimybę Maskvoje susitikti su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu, skelbia UNIAN. Anksčiau šią savaitę Kremlius pakvietė V. Zelenskį į Maskvą. „Aš taip pat galiu pakviesti jį (V. Putiną – red. past.) į Kyjivą, tegul atvyksta. Viešai jį kviečiu, jei jis, žinoma, nuspręs. Bet jei kas nors nenori susitikti, bet dėl kokios nors priežasties negali to tiesiogiai pasakyti, tada skamba šie kvietimai į Maskvą“, – pastebi V. Zelenskis.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad derybininkų komandoms, siekiančioms užbaigti Rusijos invaziją į Ukrainą, iki šiol nepavyko rasti kompromiso dėl Ukrainos Donecko srities kontrolės. „Kol kas mums nepavyko rasti kompromiso teritoriniu klausimu, konkrečiai dėl Rytų Ukrainos dalies“, – penktadienį paviešintuose komentaruose žurnalistams teigė šalies vadovas.

Pekinas ketvirtadienį pareiškė, kad bet kokie bandymai jį suvaržyti yra pasmerkti nesėkmei, praėjus kelioms dienoms po JAV gynybos departamento pareiškimo, kad šiais metais prioritetas bus skiriamas Kinijos suvaržymui išlaikant pagarbius santykius. „Faktai įrodė, kad bet koks bandymas suvaržyti ar blokuoti Kiniją yra pasmerktas žlugti“, – spaudos konferencijoje sakė Kinijos gynybos ministerijos atstovas spaudai Jiang Binas.

Baltarusijos KGB agentas Ramanas Pratasevičius, šiuo metu vedantis pramoginę-propagandinę laidą „Be priedangos“, paskutinę savo laidą skyrė Kapčiamiesčiui: valdžia – bloga, godi ir priimanti blogus sprendimus, o „paprasti žmonės“ – skriaudžiami ir kovoja už savo teises.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad Ukraina liausis smūgiuoti į energetikos taikinius, jei tą patį padarys Rusija.  „Jei Rusija nesmogs į mūsų energetikos infrastruktūrą – gamybos įrenginius ar bet kokius kitus energetikos objektus – mes nesmogsime į jos“, – dieną anksčiau per spaudos konferenciją Kyjive žurnalistams sakė V. Zelenskis. Taip pat penktadienį paskelbtas V. Zelenskio pareiškimas, kad Rusija sustabdė karo belaisvių mainus.

„The New York Times“ skelbia, kad rusų derybininkai privačiai atsiprašė dėl smūgio Odesai ir keleiviniam traukiniui Ukrainoje. Leidinys ketvirtadienio vakarą publikavo straipsnį apie tai, kad Vladimiras Putinas esą sutiko paskelbti savaitės „energetines paliaubas“ Ukrainoje. Jame cituojamas Ukrainos prezidento patarėjas, tačiau jo pavardė neatskleidžiama.

Rusija naktį puolė Ukrainą daugiau nei 100 dronų ir viena raketa, penktadienį pranešė Kyjivo oro pajėgos, prieš tai JAV prezidentui Donaldui Trumpui pareiškus, kad Maskva sutiko nutraukti atakas prieš sostinę ir kitus miestus.  Nuo ketvirtadienio 18 val. „priešas iš Voronežo srities paleido balistinę raketą „Iskander-M“, taip pat 111 smogiamųjų dronų“, pranešė Ukrainos oro pajėgos.

Ketvirtadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sutiko savaitę neapšaudyti Ukrainos miestų itin šaltų orų laikotarpiu. Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala savo „Facebook“ paskyroje įvertino šį epizodą. „Trumpas teigia asmeniškai paprašęs Putino savaitę neatakuoti Ukrainos miestų dėl didelio šalčio. Ir Putinas esą sutiko.

Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV) nusprendus naikinti sankcijas baltarusiškoms kalio trąšoms, europarlamentaro Andriaus Kubiliaus teigimu, Europos Sąjunga (ES) ir Lietuva turi laikytis aiškios pozicijos. Anot jo, kol Minsko režimo veiksmai, dėl kurių sankcijos buvo įvestos, išlieka, tol nėra pagrindo jų panaikinti. „Aš nematau kol kas kokių nors požymių, kodėl Europa, įvedusi sankcijas dėl Lukašenkos veiksmų, dabar turėtų atsisakyti.

Vokietija ketvirtadienį priimtu nauju įstatymu planuoja stiprinti ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugą, didėjant įtampai dėl Rusijos ir jos diversijos išpuolių ir kitų grėsmių nacionaliniam saugumui. Parlamentas balsavime pritarė teisės aktams, įpareigojantiems elektros tinklus, vandens tiekimo bendroves ir net kai kuriuos prekybos centrų tinklus mažinti savo pažeidžiamumą terorizmo, pramoninių avarijų, stichinių nelaimių ir ekstremalių visuomenės sveikatos situacijų atvejais.

Jungtinių Tautų (JT) branduolinės priežiūros agentūros valdytojų taryba penktadienį susitiks aptarti Ukrainos branduolinės saugos padėties, reaguodama į 13 šalių susirūpinimą dėl situacijos atominėse elektrinėse (AE). Ukrainos branduolinių elektrinių veikla nuolatos sutrikdoma, Rusijai nuo 2022 metų vasario, kai įsiveržė į kaimyninę šalį, niokojant jos energetikos sektorių. Šie Rusijos veiksmai sukėlė baimę dėl galimos branduolinės katastrofos.

Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centras (KDC) užfiksavo naują socialiniuose tinkluose plintančių dirbtinio intelekto sukurtų vaizdo įrašų, kuriais skleidžiama Rusijos propaganda, bangą. Apie tai centras pranešė socialiniame tinkle „Facebook“. Kaip Rusija naudoja dirbtinį intelektą? Tai yra naudojantis dirbtiniu intelektu sukurti vaizdo įrašai, kuriuose tariamai vaizduojami parlamento nariai, policijos pareigūnai ir Ukrainos kariai.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas ketvirtadienį gyrė Europos Sąjungą (ES) kaip „alternatyvą imperializmui ir autokratijai“, galinčią sudaryti sandorius su panašiai mąstančiais partneriais pasaulyje, kuriame didėja didžiųjų galių konkurencija. F. Merzas pabrėžė nuolatinę NATO vertę, kurioje Europa sustiprins savo gynybos pastangas, ir teigė, kad ji visada sieks bendradarbiavimo su Jungtinėmis Valstijomis – bet ne kaip pavaldinė.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Vladimiras Putinas sutiko savaitę neapšaudyti Ukrainos miestų. JAV Karo tyrimų institutas (ISW) sako, kad ši situacija bus naudinga rusams. Anot analitikų, savaitės „energetinės paliaubos“ Rusijai nėra reikšminga nuolaida turint omenyje tai, kad Rusija toliau prieštarauja ilgalaikiam ugnies nutraukimui, o panašius pasiūlymus yra pateikusi siekdama savo politinių tikslų.

Trijų plėšikų komanda vienoje iš judriausių centrinių Tokijo gatvių pagrobė keletą lagaminų su 2,7 mln. JAV dolerių grynaisiais pinigais, penktadienį pranešė policija ir žiniasklaida. Tokijo miesto policijos atstovė spaudai, pageidavusi likti nežinoma, naujienų agentūrai AFP pranešė, kad apie 21.30 val. (12.30 GMT) ketvirtadienį netoli turistų pamėgtos Ueno stoties įvykdyto apiplėšimo metu vagys panaudojo pipirines dujas ir pagrobė bagažą su pinigais.

Prancūzijos parlamento aukštieji rūmai – Senatas – trečiadienį atmetė vyriausybės remiamą eutanazijos įstatymo projektą, kuris buvo laikomas vienu svarbiausių šalies visuomenės pokyčių per daugiau nei dešimtmetį. Įstatymas pernai lengvai patvirtintas žemuosiuose Nacionalinės Asamblėjos rūmuose, tačiau dešiniųjų ir centristų įstatymų leidėjai, dažnai piktuose ir chaotiškuose debatuose aukštuosiuose rūmuose, jį taip sušvelnino, kad iniciatyvos šalininkai teigė, jog jis nebeturi prasmės.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad artimai sąjungininkei Didžiajai Britanijai „labai pavojinga“ bendradarbiauti su Kinija.  Jis tai sakė per dokumentinio filmo apie savo žmoną, pirmąją ponią Melanią Trump, premjerą, kai tuo metu Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris buvo atvykęs į Pekiną derybų su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu.

JAV gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas nedalyvaus svarbiame NATO ministrų susitikime, skelbia „Politico“. Vietoj jo susitikime dalyvaus jo pavaduotojas, Pentagono politikos vadovas Elbridge‘as Colby. Tai jau antras kartas, kai aukšti JAV pareigūnai į NATO susitikimą siunčia savo pavaduotojus. Skelbiama, kad Hegsethas nedalyvaus svarbiame susitikime Apie tai leidiniui patvirtino JAV pareigūnas ir Europos diplomatas.

Europos Sąjungos (ES) vyriausioji diplomatė Kaja Kallas ketvirtadienį pareiškė, kad Bendrija siekia vasario 24 dieną, minint ketvirtąsias Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą metines, įvesti Maskvai 20-ąjį sankcijų paketą. Apie tai skelbia Ukrainos portalas „The Kyiv Independent“. ES imsis naujų sankcijų prieš Rusiją „Siekiame pateikti šį (sankcijų paketą) vasario 24 dieną“, – žurnalistams sakė ES vyriausioji diplomatė.

Specialusis JAV pasiuntinys Steve‘as Witkoffas ketvirtadienį pareiškė esąs įsitikinęs, kad Palestinos kovotojų grupuotė „Hamas“ nusiginkluos pagal JAV prezidento Donaldo Trumpo iniciatyva parengtą taikos Gazos Ruože planą. „Mes išvarėme teroristus ir jie demilitarizuosis. Jie tai padarys, nes neturi kito pasirinkimo.

Rusijos Nacionalinio gerovės fondas gali būti visiškai išeikvotas kiek daugiau nei per metus, jei naftos kainos išliks dabartiniame lygyje. Tokią prognozę pateikia Rusijos valstybinis „Gazprombank“, rašo „The Moscow Times“....

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad tikisi išvengti karinių veiksmų prieš Iraną, kuris pagrasino smogti amerikiečių bazėms ir lėktuvnešiams, reaguodamas į bet kokią ataką. Baltųjų rūmų šeimininkas sakė, kad kalbasi su Iranu, ir paliko atvirą galimybę išvengti karinės operacijos. Anksčiau D. Trumpas įspėjo Iraną, kad „laikas senka“ po to, kai Artimųjų Rytų vandenyse buvo dislokuota lėktuvnešio „USS Abraham Lincoln“ smogiamoji grupė.

Naujoji Zelandija penktadienį atmetė kvietimą dalyvauti JAV prezidento Donaldo Trumpo „Taikos taryboje“, tapdama viena iš keleto šio pasiūlymo nepriėmusio šalių. „Naujoji Zelandija neprisijungs prie tokios Tarybos, kokia ji yra dabar, bet toliau stebės įvykių eigą“, – pareiškė užsienio reikalų ministras Winstonas Petersas.

Prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad lėktuvai „Bombardier“ ir kiti Kanadoje gaminami orlaiviai neteks JAV išduotų sertifikatų, kol Kanada aprobuos Amerikoje pagamintus orlaivius „Gulfstream“. Savo socialiniame tinkle „Truth Social“ D. Trumpas apkaltino Kanadą, kad ji „neteisingai, neteisėtai ir atkakliai atsisakė“ išduoti sertifikatus 500, 600, 700 ir 800 modelio amerikietiškiems lėktuvams ir reaktyviniams lėktuvams „Gulfstream“. „Šiuo dokumentu mes atšaukiame jų „Bombardie...

Donaldas Trumpas ir vėl grasina galingais smūgiais Iranui, jei šis nesutiks išsižadėti ambicijų kurti branduolinį ginklą. D. Trumpas reikalauja branduolinio susitarimo, kurio režimas nenori ir įspėja – laikas senka. Didindamas spaudimą režimui, D. Trumpas į Artimuosius Rytus pasiuntė galingą karinių laivų armadą. Tuo metu Teheranas sako, kad į bet kokį smūgį atsakys smūgiu. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. D. Trumpas demonstruoja galią ir didina spaudimą teroristiniam Irano režimui.

Prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė ieškinį JAV mokesčių tarnybai (IRS), kuriuo siekia iš jos prisiteisti 10 milijardų dolerių už neva nutekintas mokesčių deklaracijas, kurios, jo teigimu, pakenkė jo verslui.

Ketvirtadienį JAV prezidentas pasirašė vykdomąjį įsakymą, kuriuo grasinama įvesti papildomų muitų naftą Kubai pardavinėjančioms šalims, dar labiau padidindamas šiai komunistinei salos valstybei daromą spaudimą. „Importuojamoms prekėms, kurios yra gaminamos užsienio šalyje, tiesiogiai ar netiesiogiai parduodančioje ar kitaip tiekiančioje naftą Kubai, gali būti taikomas papildomas ad valorem (nustatyto dydžio) muitas“, – rašoma Baltųjų rūmų paskelbtame vykdomajame įsakyme.

Rusija neatsisako planų okupuoti Donbasą. Skelbiama, kad šalis agresorė nusistatė naują „terminą“ – iki 2026 m. balandžio mėnesio pasiekti Donecko srities administracines sienas. Kaip praneša „RBK–Ukraina“, apie tai pranešė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Pavlo Palisa. Pasak jo, rusų planai nepasikeitė – jie nori užimti visą Donbasą.

JAV pirmoji ponia Melania Trump papasakojo, ką atsakė autoritarinis Rusijos lyderis Vladimiras Putinas į jos prašymą sugrąžinti deportuotus ukrainiečių vaikus. Apie tai praneša „RBK–Ukraina“, remdamasi jos interviu laidai JAV televizijoje „Fox“. Melania Trump sulaukė Putino laiško: pasakė, kas jame Pasak M. Trump, V. Putinas atsakė į jos laišką, kuriame buvo kalbama apie ukrainiečių vaikų sugrąžinimą tėvams.

JAV prezidento Donaldo Trumpo ir jo žmonos Melanios sūnaus Barrono Trumpo draugė yra rusė, gyvenanti Londone, rašo „The Moscow Times“. Pasak leidinio, tai paaiškėjo per Londone vykusį teismo posėdį, kuriame rusės pažįstamas, 22–ejų Matvejus Rumjancevas, buvo pripažintas kaltu dėl jos sumušimo. Skelbiama, kad B. Trumpas skambino Londono policijai ir prašė ją išgelbėti.

Pietų Europą nusiaubė virtinė niokojančių audrų. Per Portugaliją didesniu nei 150 kilometrų per valandą greičiu praūžė audra – pražudydama mažiausiai 5 žmonės ir daugiau nei 800 tūkst. šeimų palikdama be elektros. Madride ši audra virto sniego pūga. Audros neaplenkė ir Italijos. Ten stichijos padaryta žala vertinama maždaug milijardu eurų. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Britų transliuotojas BBC trečiadienį paskyrė laikinąjį generalinį direktorių vietoje Timo Davie, atsistatydinusio po ginčo dėl dokumentinio filmo, kuriame buvo klaidinančiai sumontuota 2021 metais JAV prezidento Donaldo Trumpo pasakyta kalba. T. Davie pasitrauks balandžio 2-ąją, o Rhodri Talfanas Daviesas „eis laikinojo generalinio direktoriaus pareigas, kol darbą pradės naujas nuolatinis generalinis direktorius“, savo interneto svetainėje pranešė transliuotojas.

JAV prezidento Donaldo Trumpo pasienio tarnybos vadovas ketvirtadienį žadėjo tęsti federalinių imigracijos tarnybų operacijas Mineapolyje, tačiau pripažino, kad misija „turi būti tobulinama“, ir tikino, kad agentai neišvengs atsakomybės už savo veiksmus. „Mes užtikrinsime tikslingų teisėsaugos operacijų vykdymą“, – žurnalistams Mineapolyje sakė Tomas Homanas.  „Savo misijos jokiu būdų neatsisakome. Tiesiog ją vykdome protingiau. Prezidentas Trumpas nori, kad tai sutvarkyčiau.

Aukšto rango JAV pasiuntinys, dalyvaujantis pastangose užbaigti Rusijos plataus masto karą prieš Ukrainą, uždaro pokalbio metu su nedidele žurnalistų grupe pademonstravo elementaraus Ukrainos politinės sistemos ir paties karo supratimo stoką, sužinojo leidinys „Kyiv Independent“. Pareigūnas dalyvauja aukšto lygio derybose tiek su Maskva, tiek su Kyjivu, kai Ukraina, Rusija ir Jungtinės Valstijos vėl įžengia į aktyvią diplomatinę fazę, prezidentui Donaldui Trumpui atnaujinus pastangas užbaigti k...

Galimybė kurti naujas bazes ir infrastruktūrą, didesnė operatyvinė laisvė JAV bei „Auksinis kupolas“ („Golden Dome“) Grenlandijoje: tai, pasak amerikiečių specialiojo pasiuntinio Grenlandijai Jeffo Landry‘io,  galėtų būti pagrindiniai susitarimo su Danija dėl Arkties salos punktai. JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimai aneksuoti Grenlandiją praėjusiomis savaitėmis sukėlė nesutarimus tarp Danijos, kuriai priklauso sala, ir JAV.

 Meksikos prezidentė Claudia Sheinbaum ketvirtadienį pranešė, kad „produktyviai ir nuoširdžiai“ telefonu pasikalbėjo su JAV prezidentu Donaldu Trumpu apie prekybos ir saugumo klausimus. C. Sheinbaum palako gerus diplomatinius santykius su JAV lyderiu.

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) ketvirtadienį pranešė, kad pradės tyrimą dėl žmogaus teisių padėties Sakartvele, augant susirūpinimui dėl demokratijos nuosmukio šioje Kaukazo šalyje. Pastaraisiais metais šios Juodosios jūros šalies valdžia vykdo susidorojimą su opozicija ir už grotų pasiuntė ne vieną proeuropietišką veikėją.

JAV prezidentas Donaldas Trumpasketvirtadienį pareiškė įsakęs vėl atidaryti Venesuelos komercinę oro erdvę iki šios dienos pabaigos.  Tai jis pareiškė, praėjus keturioms savaitėms po JAV karinės operacijos Karakase, per kurią buvo nuverstas lyderis Nicolas Maduro.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) teigia, kad po dviejų Indijoje patvirtintų atvejų rizika europiečiams užsikrėsti Nipos virusu yra labai maža. Nors negalima visiškai atmesti įvežtinių atvejų tikimybės, tačiau tai mažai tikėtina, ketvirtadienį pareiškė Stokholme įsikūrusi institucija. Kadangi virusą pernešantys vaisėdžiai šikšnosparniai Europoje neaptinkami, tolesnio viruso plitimo rizika  po galimo įvežimo esą yra maža.

Ukrainą savo pasisakymais įžeidęs ir skandalą sukėlęs rusų opozicionierius Leonidas Volkovas lieka gyventi Lietuvoje. Valstybės saugumo departamentas pateikė išvadą, kurioje skelbia, kad Volkovas nekelia grėsmės Lietuvos saugumui. Konsevatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas tokį sprendimą vadina gėdingu. Esą Lietuva neturi priimti žmonių, kurie žemina Ukrainos karius. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad asmeniškai kreipėsi į Rusijos lyderį Vladimirą Putiną su prašymu savaitę susilaikyti nuo smūgių Kyjivui ir keliems kitiems miestams, ir šis esą su tuo sutiko. Apie tai D. Trumpas pranešė kalbėdamas Baltuosiuose rūmuose, rašo „Clash Report“. „Aš asmeniškai paprašiau Putino savaitę neapšaudyti Kyjivo ir kitų Ukrainos miestų, kol laikosi stiprūs šalčiai. Jis sutiko tai padaryti“, – sakė jis.

Europos Sąjunga (ES) skirs Ukrainai 145 mln. eurų humanitarinės pagalbos. Šios lėšos, be kita ko, bus naudojamos apgyvendinimui, maistui bei prieigai prie vandens ir sveikatos sistemos paslaugų, pranešė Europos Komisija. Dar 8  mln. eurų numatyti karo pabėgėlių priėmimui Moldovoje. Be to, ES dėl besitęsiančių Rusijos atakų prieš Ukrainos energetikos sistemą skirs šaliai dar 500 avarinių elektros generatorių. Jau praėjusį penktadienį buvo išsiųsti 447 tokie generatoriai.

Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovė Kaja Kallas ketvirtadienį perspėjo Jungtines Valstijas nepradėti naujo karo Artimuosiuose Rytuose, reaguodama į JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimus smūgiais Iranui. „Kalbant apie atakas, manau, kad regionui nereikia naujo karo“, – pareiškė ji.  Vašingtonas neatmetė karinės intervencijos prieš Teheraną galimybės dėl mirtino atsako į protestus, vykusius anksčiau šį mėnesį.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas kreipėsi į šalies parlamentą, pavadindamas Europos Sąjungos konsolidaciją prieš agresyvią Donaldo Trumpo politiką Grenlandijos atžvilgiu bloko „vienybės ir ryžto“ įrodymu.