Parlamentas balsavime pritarė teisės aktams, įpareigojantiems elektros tinklus, vandens tiekimo bendroves ir net kai kuriuos prekybos centrų tinklus mažinti savo pažeidžiamumą terorizmo, pramoninių avarijų, stichinių nelaimių ir ekstremalių visuomenės sveikatos situacijų atvejais.
„Vokietija nekariauja, tačiau esame hibridinio karo – diversijos, šnipinėjimo, užsienio jėgų agresijos, terorizmo – taikinys“, – prieš balsavimą kolegoms įstatymų leidėjams sakė vidaus reikalų ministras Alexanderis Dobrindtas.
„Mūsų pareiga užtikrinti, kad įgyvendintume atsparumo priemones“, – teigė jis.
Šiuo priemonių paketu, kuriuo siekiama suderinti Vokietijos teisę su Europos Sąjungos (ES) direktyvomis, apie 1,7 tūkst. svarbių paslaugų teikėjų būtų įpareigoti sustiprinti fizinę apsaugą ir signalizacijos sistemas, reguliariai atlikti rizikos vertinimą bei operatyviai pranešti apie incidentus.
Šios priemonės apima objektus, teikiančius svarbias paslaugas daugiau nei 500 tūkst. žmonių energetikos, vandens, maisto, sveikatos apsaugos, transporto, IT, telekomunikacijų, finansinių paslaugų ir atliekų tvarkymo sektoriuose.
Įspėjamuoju signalu prieš kelias savaites Berlyne tapo viduržiemį įvykdytas aukštos įtampos elektros kabelio padegimas, dėl kurio atsakomybę prisiėmė kraštutinių kairiųjų kovotojų grupė, palikusi dešimtis tūkstančių namų ūkių be elektros beveik savaitei.
Dėl šios atakos, sukėlusios visuomenės įniršį dėl lėtos reakcijos, vyriausybė šią savaitę pasiūlė 1 mln. eurų atlygį už informaciją, padėsiančią įkalinti kaltininkus, pasivadinusius „Vulkangruppe“ („Vulkano grupė“).
„Kairiųjų ekstremistų ataka prieš Berlyno elektros tinklus ir daugybė kitų pastarųjų mėnesių išpuolių – tiek mažų, tiek didelių – parodė, kad privalome tiesiog geriau saugoti savo ypatingos svarbos infrastruktūrą“, – trečiadienį sakė kancleris Friedrichas Merzas.
Anot jo, informacija apie tokią infrastruktūrą nebeturėtų būti taip lengvai prieinama visuomenei, ir paragino pereiti nuo „skaidrumo prie didesnio atsparumo“.
Daugelis saugumo ekspertų iš esmės palankiai įvertino naująjį svarbios infrastruktūros įstatymo projektą, tačiau kiti jį griežtai kritikavo kaip nepakankamą ir pavėluotą.
Žaliųjų partijos parlamentaras, saugumo ekspertas Konstantinas von Notzas naujienų agentūrai AFP teigė, kad vyriausybės atsakas į didėjančias grėsmes yra „visiškai neadekvatus“, o naujasis paketas yra „gerokai pavėluotas ir per prastai parengtas“.
„Mes vis dar esame labai toli nuo skubiai reikalingos vieningos mūsų ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugos“, – sakė jis.
Geopolitinės grėsmės
Didžiausia Europos ekonomika, kurioje gyvena daugiau nei 83 mln. žmonių, yra tvirta Ukrainos rėmėja kare prieš Rusiją ir pagrindinis NATO pajėgų centras žemyne.
Po dešimtmečius trukusio stabilumo pasibaigus šaltajam karui, šalis dabar skuba atkurti savo kariuomenę, kad atgrasytų Rusiją, tačiau kartu siekia padidinti atsparumą ir viduje.
Gynybos ministras Borisas Pistorius antradienį įspėjo dėl „didėjančio hibridinių atakų skaičiaus daugelyje Europos šalių, kai kritinė infrastruktūra puolama vienu pelės spustelėjimu, Baltijos jūroje pažeidžiami duomenų kabeliai, vykdomas šnipinėjimas dronais ir rengiamos žiniasklaidos dezinformacijos kampanijos“.
Privačios bendrovės ir platesnė ekonomika taip pat „jaučia tiesioginį šių geopolitinių grėsmių ir rizikų poveikį tiekimo grandinėms, energijos tiekimui ir kibernetiniam saugumui“, sakė jis.
Pagal naująjį įstatymą ypatingos svarbos objektų operatoriai apie incidentus Vokietijos civilinės saugos ir pagalbos nelaimių atveju tarnybai turės pranešti per 24 val., o po mėnesio pateikti išsamią ataskaitą.
Jie taip pat turės rengti mokymus, pratybas ir didinti darbuotojų sąmoningumą.
Verslo grupės skundėsi, kad joms teks susidurti su apsunkinančiomis naujomis ataskaitų teikimo pareigomis ir didelėmis baudomis už jų nesilaikymą.
Naujajame įstatyme taip pat raginama geriau apsaugoti neskelbtinus duomenis, pavyzdžiui, šiuo metu internete skelbiamus elektros tinklų žemėlapius, kad piktavališki veikėjai negalėtų jais pasinaudoti pažeidžiamoms objektų vietoms rasti.
Infrastruktūros atsparumas – „toks pat svarbus kaip tankai“
Elektros tiekimo nutraukimas Berlyne iliustravo infrastruktūros gedimų sukeltą grandininę reakciją, kai nustojo veikti mobiliojo ryšio tinklai, centralizuotas šildymas ir net vietinio susisiekimo traukiniai.
Fraunhoferio greitosios dinamikos instituto saugumo ir atsparumo srityje dirbantis Danielis Hilleris teigė, kad šiuolaikinės sistemos yra „tokios didelės, sudėtingos ir tarpusavyje susijusios“, kad jų praktiškai neįmanoma visiškai apsaugoti nuo visų grėsmių, todėl pasirengimas nenumatytiems atvejams ir atsarginės alternatyvos yra svarbi civilinės gynybos dalis.
Anot D. Hillerio, norint visiškai apsaugoti infrastruktūrą, „prireiktų tiek daug pinigų, tiek daug pastangų ir tiek daug laiko“.
„Kiekvienas, teigiantis, kad įmanoma 100 proc. apsauga, klaidina žmones“, – sakė jis.
Europos energetinio saugumo iniciatyvos ekspertų grupės padalinio Vokietijoje vadovė Sabrina Schulz (Sabrina Šulc) sutiko, kad „neįmanoma visko išvengti, todėl svarbiau yra užtikrinti rezervinius pajėgumus, o ne esamos infrastruktūros įtvirtinimas“.
Kancleris F. Merzas dabar žada paversti Vokietijos kariuomenę didžiausiomis Europos konvencinėmis pajėgomis, tačiau S. Schulz teigė, kad infrastruktūros atsparumo didinimas yra „bent jau toks pat svarbus kaip tankai ir dronai, jei ne svarbesnis“.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
