Užsienis

Aukšto rango Irano pareigūnas pagrasino JAV prezidentui Donaldui Trumpui „sunaikinimu“, po to, kai JAV prezidentas sukritikavo Teheraną dėl Hormūzo sąsiaurio blokados, rašo „Sky News“. D. Trumpas „Truth Social“ įraše pareiškė, kad jis smogs Iranui „DVIDEŠIMT KARTŲ STIPRIAU“, jei Teheranas sustabdytų prekybą per pagrindinį Persijos įlankos laivybos kelią.

Europos Sąjungos (ES) vadovė Ursula von der Leyen antradienį pareiškė, kad antrą savaitę besitęsiantis karas Artimuosiuose Rytuose atskleidė Europos „pažeidžiamumą“ ir priklausomybę nuo iškastinio kuro, o branduolinės energetikos atsisakymą vadino strategine klaida. „Iškastinio kuro atžvilgiu esame visiškai priklausomi nuo brangaus ir nepastovaus importo.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį pareiškė, kad civilinė branduolinė energija leidžia pasiekti energetinį suverenitetą. „Branduolinė energija yra raktas į nepriklausomybės – taigi ir energetinio suvereniteto – suderinimą su dekarbonizacija, taigi ir anglies dioksido neutralumu“, – sakė E. Macronas, kalbėdamas Paryžiuje atidarant energetikos viršūnių susitikimą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad atsisakys kai kurių sankcijų naftos atžvilgiu, siekdamas paskatinti jos tiekimą ir sumažinti kainas, pradėjusias augti, kai karas Artimuosiuose Rytuose sukėlė sumaištį rinkose. JAV ir Izraelio smūgiai Iranui ir Teherano atsakomieji smūgiai Persijos įlankos regione, dėl kurių praktiškai sustojo bet kokia veikla strategiškai svarbiame Hormūzo sąsiauryje, sukrėtė pasaulio energetikos ir transporto sektorius.

Konflikto eskalavimas Artimuosiuose Rytuose po JAV ir Izraelio smūgių Iranui gali netikėtai atnešti ekonominės naudos Rusijai. Naftos kainų augimas visame pasaulyje didina Kremliaus galimybes finansuoti karą prieš Ukrainą, o Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas gauna papildomų išteklių, rašo „Politico“. Po to, kai Izraelis smogė Irano naftos objektams, naftos kainos staigiai išaugo ir viršijo 100 JAV dolerių už barelį – tai aukščiausias lygis nuo 2022 m. vasaros, kai rinkos greitai sureagavo ...

Australija suteikia prieglobstį penkioms Irano futbolininkėms, kurios prieš rungtynes šalyje negiedojo Irano nacionalinio himno. „Vakar vakare patvirtinau jų humanitarines vizas“, – antradienį žurnalistams sakė Australijos vidaus reikalų ministras Tony‘is Burkė. Prieš tai JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai paragino Australijos vyriausybę suteikti prieglobstį sportininkėms. Moterims grįžus į Iraną gali grėsti represijos.

Tarp Kinijos ir Šiaurės Korėjos ketvirtadienį atnaujinamas keleivinių traukinių eismas, praėjus šešeriems metams po to, kai 2020 metais jis buvo sustabdytas dėl COVID-19 pandemijos, naujienų agentūrai AFP pranešė kelionių organizatoriai. Pasak oficialių bilietų pardavimo kasų Pekine ir Dandonge kelionių agentų, šia paslauga galės naudotis Šiaurės Korėjoje dirbantys ir studijuojantys kinai, taip pat užsienyje dirbantys, studijuojantys ir šeimas lankantys šiaurės korėjiečiai.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį per kasmetinę respublikonų konferenciją Kongreso respublikonams pasigyrė, kad nė vienas kitas prezidentas nesugebėtų to, ką sugeba jis. „Nenoriu girtis, bet joks kitas prezidentas nepadarytų to šūdo, kurį darau aš“, – sakė D. Trumpas. Ypač gyrėsi vaistų kainomis JAV prezidentas ypač gyrėsi savo susitarimais dėl vaistų kainos JAV su daugiau nei tuzinu farmacijos kompanijų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pranešė, kad surengė pozityvų pokalbį su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu dėl ketverius metus trunkančio karo Ukrainoje užbaigimo. Jis taip pat pažymėjo, kad V. Putinas žavėjosi JAV karine operacija Irane. Kremlius savo ruožtu šį skambutį pavadino „atviru ir konstruktyviu“ ir teigė, kad buvo aptartas ir Iranas.

Kremlius netyčia paskelbė neredaguotą vaizdo įrašą, kuriame diktatorius Vladimiras Putinas sveikina Rusijos moteris Tarptautinės moters dienos proga, rašo „The Moscow Times“. Originaliame vaizdo įraše, kuris vėliau buvo ištrintas, V. Putinas staiga sustoja skaitydamas savo kalbą, nusisuka nuo kameros ir atsikrenkštė, kažkam gestikuliuodamas už kadro ribų. „Leiskite man pradėti iš naujo, nes... man šiek tiek skauda gerklę. Taip, šiek tiek skauda. Beveik pradėjau kosėti.

JAV senatorius Lindsey Grahamas interviu „Fox News“ televizijai pareiškė nepasitikėjimą sąjungininkais bei kad visi, kurie netiki, kad Iranas panaudotų branduolinį ginklą, yra „kvailiai“. „Visiems tiems, kurie netiki, kad Iranas panaudotų branduolinį ginklą, jūs esate kvailiai. Jūs esate kvailiai, ir man gaila, kad turiu būti toks griežtas“, – antradienį „Fox News“ sakė L. Grahamas. Senatorius taip pat išsakė nuogąstavimus dėl sąjungininkų neprisijungimo prie kovos.

Izraelio ir JAV karo pradžioje įvykdyta ataka prieš mergaičių mokyklą Irane, pasak JAV prezidento Donaldo Trumpo, bus ištirta. „Kas bebūtų nurodyta ataskaitoje, esu pasirengęs su tuo susitaikyti“, – sakė D. Trumpas pirmadienį žurnalistams. Prieš tai amerikiečių opozicijos politikai pareikalavo nepriklausomo atakos Pietų Irane tyrimo – per šią ataką, Irano duomenimis, žuvo dešimtys mokinukių.

Irano užsienio reikalų ministras antradienį pareiškė, kad jo šalis yra pasirengusi tęsti atakas tiek, kiek reikės, ir atmetė derybų galimybę po to, kai prezidentas Donaldas Trumpas pažadėjo greitą karo pabaigą. Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi JAV transliuotojui „PBS News“ teigė, kad jo šalis yra pasirengusi tęsti raketų atakas ir kad derybų su Jungtinėmis Valstijomis darbotvarkėje nebėra.

Jungtinės Valstijos pasiūlė kitą savaitę surengti dar vieną Rusijos ir Ukrainos derybų ratą, tarpininkaujant Vašingtonui, siekiant užbaigti ketverius metus trunkantį karą, antradienį pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Naujienų agentūros AFP žurnalistai antradienio vakarą Irano sostinėje Teherane išgirdo tris sprogimus, kurie nugriaudėjo jau daugiau kaip savaitę vykstant karui Artimuosiuose Rytuose, prasidėjusiam JAV ir Izraelio smūgiais prieš Islamo Respubliką.

Pirmadienį Venesuelos Nacionalinė Asamblėja žengė dar vieną žingsnį, siekdama patvirtinti Jungtinių Valstijų inicijuotas kasybos reformas, kuriomis JAV siekia užsitikrinti prieigą prie šios šalies svarbiausių naudingųjų iškasenų. Įstatymo projekte numatyta, kad privačios bendrovės galėtų aktyviau dalyvauti Venesuelos kasybos veikloje, taip pat nustatomi arbitražo ir ginčų sprendimo tarp šalių mechanizmai.

Praėjus keletui savaičių po to, kai Pchenjanas sugriovė viltis dėl diplomatinių santykių su Seulu atšilimo, įtakingoji Šiaurės Korėjos lyderio sesuo antradienį įspėjo apie „baisias pasekmes“, kurias turės kasmetinės Pietų Korėjos ir JAV karinės pratybos. Seulas ir Vašingtonas pirmadienį pradėjo pavasario karines pratybas „Laisvės skydas“ (angl. Freedom Shield), kuriose dalyvaus apie 18 tūkst.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pranešė, kad surengė pozityvų pokalbį su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu dėl ketverius metus trunkančio karo Ukrainoje užbaigimo. Kremlius savo ruožtu šį skambutį pavadino „atviru ir konstruktyviu“ ir teigė, kad buvo aptartas ir Iranas. „Mes kalbėjomės apie Ukrainą, kur vyksta tiesiog nesibaigianti kova“, – žurnalistams sakė D. Trumpas. „Tačiau manau, kad tai buvo pozityvus pokalbis šia tema“, – teigė jis.

Kalbėdamas apie karą Irane, JAV prezidentas Donaldas Trumpas Atstovų Rūmų respublikonams pasakė, kad šis konfliktas yra „trumpalaikė ekskursija“, rašo „Sky News“. Tuomet JAV prezidentas gausiai gyrė JAV kariuomenę, sakydamas, „kokia gera“ ji yra, ir apibūdino ją kaip „kariuomenę, kuriai nėra lygių“. Trumpas mano, kad karas prieš Iraną yra beveik baigtas Be to, D. Trumpas mano, kad karas prieš Iraną yra „beveik visiškai baigtas“ ir kad Vašingtonas yra „gerokai priekyje“ nuo jo pradinio 4-5 sav...

Rusijos informacinėje erdvėje pasirodė pranešimų, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas telefonu kalbėjosi su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu. Teigiama, kad pokalbis truko maždaug valandą, rašo „24 Kanal“. Skelbiama, jog pokalbio metu buvo aptarti keli tarptautinės politikos klausimai, tarp jų – situacija Irane ir karas Ukrainoje. Nurodė, apie ką kalbėjosi Trumpas su Putinu Taip pat, kaip nurodė V. Putino padėjėjas Jurijus Ušakovas, pokalbis esą vyko konstruktyviai.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas mano, kad karas prieš Iraną yra „beveik visiškai baigtas“ ir kad Vašingtonas yra „gerokai priekyje“ nuo jo pradinio 4-5 savaičių numatyto termino, pranešė „CBS News“.   „Manau, kad karas iš esmės jau baigtas. Jie nebeturi laivyno, neturi ryšių, nebeturi oro pajėgų“, – D. Trumpą citavo „CBS News“ Baltųjų rūmų korespondentė Weijia Jiang. D. Trumpas taip pat teigė, kad JAV yra „labai toli priekyje“ jo pradinio 4-5 savaičių numatyto karo termino.

Aukštas Irano pareigūnas perspėjo, kad jo šalies vyriausybė yra pasirengusi ilgam karui su JAV ir užsiminė, jog yra pasiryžusi toliau atakuoti Persijos įlankos šalis, siekdama įtikinti jas daryti spaudimą prezidentui Donaldui Trumpui atsitraukti nuo konflikto.

Iranas toliau gilina pasaulio naftos ir dujų krizę – šį kartą režimas smogė didžiausiai Bahreino naftos perdirbimo gamyklai. Taip pat bandė pataikyti ir į naftos telkinį Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Ukraina į Artimuosius Rytus jau išsiuntė pirmąją savo dronų medžiotojų komandą ir žada į regioną atsiųsti dar daugiau tokių grupių.

Pavojingiausiose pasaulio vietose duomenis vis dažniau renka ne žmonės, o robotai. Todėl Šveicarijos mokslininkai sukurė keturkojį ANYmal, kurį išbandė Italijoje, Etnos ugnikalnyje. Robotas gali savarankiškai judėti sudėtingu reljefu ir aptikti dujas, nurodančias ugnikalnio išsiveržimo artėjimą. Daugiau apie tai – tv3.lt reportaže.  Italijoje, ant Etnos ugnikalnio šlaitų, į pavojingą misiją leidosi visai ne žmogus, o robotas.

JAV valstybės departamentas pirmadienį perspėjo dėl grėsmės objektams ir mokykloms Nigerijoje, ragindamas amerikiečius imtis atsargumo priemonių. „JAV ambasada Abudžoje informuoja JAV piliečius apie galimą teroristinę grėsmę JAV objektams ir su JAV susijusioms mokykloms Nigerijoje“, – rašoma pranešime. „Didesnis aplinkos suvokimas, nuspėjamų rutinų vengimas ir bendrų saugumo priemonių peržiūra su šeima gali padėti sumažinti riziką“, – teigiama jame.

Prieš dvejus metus pataisos kolonijoje mirusio Rusijos disidento Aleksejaus Navalno rėmėjai paskelbė oficialios jo autopsijos detales, pirmadienį tinkle „X“ pranešė A. Navalno komandos narė Marija Pevčich.

JAV prezidento Donaldo Trumpo sūnūs Ericas Trumpas ir Donaldas Trumpas jaunesnysis investavo į startuolį „Powerus“, kuris planuoja įsigyti Ukrainos dronų gamintojus. Bendrovė ketina licencijuoti Ukrainos technologijas ir gaminti dronus Jungtinėse Valstijose, praneša „The Wall Street Journal“. Startuolis „Powerus“ planuoja įžengti į NASDAQ biržą per vadinamąjį atvirkštinį susijungimą su „Aureus Greenway Holdings“, bendrove, kuri šiuo metu valdo golfo aikštynus Floridoje.

Europos dangų akimirkai nušvietė ryški blykstė. Ugninis rutulys, praskriejęs virš Vokietijos, Belgijos ir Nyderlandų, pasirodė esąs ne Irano raketa, o meteoritas – retas dangaus reiškinys, kurį nustebę vietos gyventojai filmavo savo išmaniaisiais telefonais. Viena kosminio kūno dalis nukrito tiesiai ant gyvenamojo namo ir apgadino pastato stogą. Danguje skriejantis ugninis rutulys periodiškai nušvinta ryškiais pliūpsniais, o vėliau tęsia savo kelią.

Antarkties jūros ledo danga šiemet, tikėtina, atsistatė ir priartėjo prie savo metinio vasaros vidurkio po ketverių metų ekstremalių žemumų, pirmadienį pranešė JAV mokslininkai. Antarkties jūros ledo plotas, tikėtina, pasiekė savo metinį minimumą – 2,58 mln. kvadratinių kilometrų – vasario 26 dieną, teigia Kolorado universiteto Boulderio Nacionalinio sniego ir ledo duomenų centro (NSIDC) mokslininkai.

Sirijos prezidentas Ahmedas al Sharaa pirmadienį pareiškė remiantis savo kolegą Libane Josephą Aouną pastarojo pastangose nuginkluoti islamistų grupuotę „Hezbollah“, pranešė valstybinė žiniasklaida. Kovo 2 dieną Artimųjų Rytų karas išsiplėtė į Libaną, kai Teherano remiama „Hezbollah“ paleido raketas Izraelio link, reaguodama į Irano aukščiausiojo lyderio Ali Khamenei nužudymą pirmąją JAV ir Izraelio atakų prieš Iraną dieną, išprovokuodama Izraelio atsakomuosius veiksmus.

Paaštrėjus situacijai tarp jo šalies ir Izraelio, Libano prezidentas Josephas Aounas siūlo tiesiogines derybas su kaimynine šalimi. Jis atitinkamą iniciatyvą pristatė vaizdo konferencijoje su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos pirmininku Antonio Costa, teigiama vyriausybės pranešime.

Izraelio užsienio reikalų ministerija pirmadienį pareiškė, kad naujasis Irano aukščiausiasis lyderis Mojtaba Khamenei yra „tironas“, kaip ir jo nužudytas tėvas, ir tęs Irano „režimo žiaurumą“. Socialiniame tinkle „X“ paskelbtame įraše, prie kurio pridėta M. Khamenei ir jo tėvo ajatolos Ali Khamenei nuotrauka, kurioje jie laiko ginklus, ministerija parašė: „Mojtaba Khamenei. Koks tėvas, toks ir sūnus.

Dirbtinio intelekto įmonė „Anthropic“ pirmadienį pateikė ieškinį Donaldo Trumpo administracijai, teigdama, kad ši ėmėsi atsakomųjų veiksmų po to, kai bendrovė atsisakė leisti naudoti jos dirbtinio intelekto (DI) modelį „Claude“ autonominei mirtinai ginkluotei ir masiniam amerikiečių sekimui. 48 puslapių skunde, pateiktame federaliniam teismui San Fransiske, „Anthropic“ siekia, kad jos priskyrimas prie nacionalinio saugumo tiekimo grandinės rizikų būtų pripažintas neteisėtu ir panaikintas.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pirmadienį paragino Europos Sąjungą (ES) stabdyti sankcijas rusiškai naftai ir dujoms, siekiant neutralizuoti kainų šuolį, kurį sukėlė karas Artimuosiuose Rytuose. Iranui vykdant atsakomuosius smūgius prieš naftą išgaunančias Persijos įlankos regiono šalis, šios žaliavos kainos pirmąkart nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. perkopė 100 JAV dolerių už barelį ribą.

Pirmadienį žuvo 28 metų moteris, iškritusi iš oro baliono krepšio, kai orlaivis atsitrenkė į gyvenamąjį pastatą ir pradėjo leistis virš centrinės Zieliona Guros dalies, pranešė policija. Nurodoma, kad oro balione buvo ir dvi kitos moterys, tačiau jos rimtai nenukentėjo ir iš oro baliono išlipo pačios, rašo „Polskie Radio“. „Dėl nelaimingo atsitikimo 28 metų moteris žuvo iškritusi iš krepšio ant vieno iš pastatų stogo.

Rusija tiektų naftą ir dujas Europos pirkėjams, su sąlyga, kad toks bendradarbiavimas būtų „ilgalaikis“ ir nedarytų politinio spaudimo Maskvai, pirmadienį pareiškė prezidentas Vladimiras Putinas. „Jei Europos įmonės ir Europos pirkėjai staiga nuspręs persiorientuoti ir pasiūlys mums ilgalaikį, tvarų bendradarbiavimą, laisvą nuo politinio spaudimo, tuomet pirmyn. Mes niekada neatsisakėme“, – sakė V. Putinas per televizijos transliuotą susitikimą.

Prancūzijos finansų ministras Rolandas Lescure'as pirmadienį pareiškė, kad Didžiojo septyneto (G7) šalys dar nepasiekė susitarimo dėl strateginių naftos atsargų išleidimo, po derybų su kitų pirmaujančių pramoninių valstybių atstovais. Paklaustas, ar buvo susitarta dėl atsargų išleidimo, R. Lescure'as atsakė: „Dar nepasiekėme.

Derybos dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo plano užbaigti Gazos karą, agentūros „Reuters“ duomenimis, yra sustabdytos. To priežastis – bendri JAV ir Izraelio karo veiksmai Irane ir dėl to kilęs platesnis Artimųjų Rytų karas, pirmadienį pranešė agentūra, remdamasi trimis su šiuo klausimu susipažinusiais asmenimis. Derybos esą nevyksta nuo praėjusios savaitės. Jose, be kita ko, svarstoma, ar radikali islamistinė palestiniečių organizacija „Hamas“ mainais už amnestiją sudėtų ginklus.

Pramonės gamybos apimtys ir užsakymų mastas Vokietijoje sausį sumažėjo kur kas labiau nei buvo tikėtasi, rodo pirmadienį paskelbti naujausi duomenys, didinantys spaudimą kancleriui Friedrichui Merzui imtis veiksmų atgaivinti didžiausią Europos ekonomiką. Federalinės statistikos tarnybos „Destatis“ duomenimis, pramonės gamyba sumažėjo 0,5 proc. O finansinių duomenų bendrovės „FactSet“ apklausti analitikai tikėjosi 0,9 proc. augimo. Tuo tarpu pramonės užsakymų mastas smuko 11,1 proc.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė laikraščiui „New York Post“, kad jis nėra patenkintas, jog Irano aukščiausiuoju lyderiu vietoj savo nužudyto tėvo buvo paskirtas ajatola Mojtaba Khamenei. „Nesakysiu. Nesu juo patenkintas“, – „New York Post“ iš savo Doralo golfo klubo netoli Majamio sakė D. Trumpas, paklaustas apie savo planus dėl jaunesniojo Khamenei.

Izraelio savaitgalį įvykdytos atakos prieš Irano naftos infrastruktūrą sukėlė susirūpinimą JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijoje ir tarp jo sąjungininkų dėl padarytos žalos masto, teigia su situacija susipažinę šaltiniai. Nors JAV žinojo, kad Izraelis planuoja taikytis į kai kuriuos Irano kuro sandėlius, dalį administracijos nustebino atakų mastas, dėl kurio į dangų kilo milžiniški tirštų juodų dūmų debesys, rašo CNN.

2025 metų spalį JAV prezidentas Donaldas Trumpas nurodė atnaujinti branduolinius bandymus „lygiomis sąlygomis“ su Kinija ir Rusija. Tai buvo netikėta, nes Vašingtonas tokių bandymų nevykdė nuo 1992 metų. Daugelis analitikų manė, kad JAV atnaujinti branduoliniai bandymai gali paskatinti Pekiną ir Maskvą padaryti tą patį.

Po plakatu su nužudyto Irano aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei portretu ir žodžiais „tavo kelias tęsis“ minios Teherane susirinko prisiekti ištikimybę jo sūnui ir įpėdiniui. 56 metų Mojtaba Khamenei buvo paskirtas naujuoju Islamo respublikos lyderiu pirmadienį, dešimtąją karo, prasidėjusio Jungtinėms Valstijoms ir Izraeliui sudavus smūgius Iranui ir nuo to laiko įtraukusio Artimuosius Rytus, dieną.

Į Kiprą atvykęs Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pažadėjo šaliai solidarumą. Jis lankosi čia po to, kai Izraeliui ir JAV pradėjus karą prieš Iraną Kipras praėjusią savaitę tapo Irano gamybos bepiločių orlaivių taikiniu. „Kas puola Kiprą, puola ir Europą“, – pabrėžė E. Macronas Kipro Pafoso oro uoste po susitikimo su Kipro prezidentu Nikosu Christodoulidisu bei Graikijos premjeru Kyriakosu Mitsotakisu.

Europos Sąjungos (ES) vadovai pirmadienį pareiškė, kad blokas yra pasirengęs stiprinti savo jūrų operacijas Artimuosiuose Rytuose, siekiant apsaugoti laivybos kelius, praėjus deryboms su regiono lyderiais. ES aptarinėjo galimybę sustiprinti savo karinio jūrų laivyno misiją Raudonojoje jūroje po to, kai JAV ir Izraelio atakos prieš Iraną sukėlė platesnį regioninį karą, dėl kurio laivyba Hormūzo sąsiauryje beveik sustojo.

Savaitgalį Niujorke įvykęs incidentas, kai netoli prieš islamą nukreipto protesto buvo mesta savadarbė sprogstamoji priemonė, tiriamas kaip „Islamo valstybės“ (IS) įkvėptas terorizmo aktas, pirmadienį pranešė policija. „Galiu patvirtinti, kad šį rytą tai tiriama kaip ISIS įkvėptas terorizmo aktas“, – sakė Niujorko policijos departamento (NYPD) komisarė Jessica Tisch (Džesika Tiš), naudodama kitą „Islamo valstybės“ grupės pavadinimą.

Geopolitiniai santykiai tarp JAV ir Europos šalių pasiekė naują lygmenį, kai Ispanija ir Didžioji Britanija reaguoja į Trumpo politiką. Ispanija, nepaisydama vidaus kritikų, siunčia karinį laivą į Viduržemio jūrą, demonstruodama paramą NATO sąjungininkams. Tačiau ne visi Europos lyderiai vienodai vertina šią situaciją – kai kurie ragina JAV sustabdyti agresiją.

Ukraina gavo 11 prašymų iš Irano kaimyninių šalių, Europos ir JAV dėl saugumo paramos kovojant su „Shahed“ dronais ir panašiomis grėsmėmis. Nacionalinio saugumo ir gynybos taryba bei Ukrainos ginkluotosios pajėgos nustatė, į kuriuos prašymus galima atsakyti nesusilpninant savo gynybos.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio apkaltino Iraną, kad šis, vykdydamas atsakomuosius smūgius, laiko pasaulį įkaitu ir tvirtino, kad Jungtinės Valstijos sėkmingai siekia savo karo tikslų. „Manau, kad dabar visi matome grėsmę, kurią šis dvasininkų režimas kelia regionui ir pasauliui. Jie bando laikyti pasaulį įkaitu“, – valstybės departamente vykusiame renginyje sakė M. Rubio. „Jie puola kaimynines šalis, jų energetikos infrastruktūrą, jų civilinius gyventojus“, – sakė jis.