Užsienis

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino JAV prezidentą Donaldą Trumpą ir Jungtinės Karalystės ministrą pirmininką Keirą Starmerį susitikti ir rasti bendrą kalbą, gilėjant politiniams nesutarimams tarp abiejų lyderių dėl karo Irane. Kalbėdamas po derybų su K. Starmeriu Londone, V. Zelenskis interviu britų transliuotojui BBC teigė nenurodinėsiantis D. Trumpui, ką daryti, tačiau pabrėžė dialogo būtinybę.

NATO ir daugumai kitų sąjungininkų atmetus JAV prezidento Donaldo Trumpo raginimus padėti užtikrinti saugumą Hormūzo sąsiauryje, jis antradienį skundėsi paramos trūkumu karui, kurį teigė vykdąs pasaulio labui, net jei pasaulis jo pastangų ir nevertina. D. Trumpas taip pat užsiminė apie galimybę persvarstyti santykius su NATO.

Donaldas Trumpas mėgsta sandorius, o Suomijos prezidentas mano, kad įmanoma pasiekti susitarimą, kuris padėtų vienu ypu išspręsti tiek Persijos įlankos naftos krizę, tiek karą Ukrainoje, rašo „Politico“ Suomijos prezidentas Aleksanderis Stubbas teigia matantis realią galimybę pasiūlyti D. Trumpui tai, ko jis nori: Europos karinę paramą Hormūzo sąsiaurio, svarbiausio naftos transportavimo maršruto, kurį Iranas faktiškai blokavo reaguodamas į JAV ir Izraelio bombardavimus, apsaugai užtikrinti.

Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi trečiadienį interviu „Aljazeera“ pareiškė, kad Iranas „netiki paliaubomis“, rašo „Clash Report“. „Mes netikime paliaubomis – mes tikime karo pabaiga. O karo pabaiga reiškia būtent tai: karo pabaigą visose fronto linijose“, – sakė Irano diplomatijos vadovas. Jis pridėjo, kad tai reikštų, jog karo problema būtų „išspręsta kartą ir visiems laikams“, ir kad visame regione įsivyrautų taika: Libane, Jemene, Irake, Irane ir kitose šalyse.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas dažnai sukeldavo Europos sąjungininkų nepasitenkinimą savo atviru kreipimusi į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir griežtais žodžiais Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio atžvilgiu.

Kubos lyderis antradienį pareiškė, kad JAV susidurs su „nepalaužiamu pasipriešinimu“, jei bandys perimti nuskurdusios salos valdymą, komunistų valdžiai bandant susidoroti su visą šalį apėmusiais elektros tiekimo sutrikimais. Kubos vyriausybė patiria vis didesnį spaudimą: Vašingtonas vykdo naftos blokadą ir atvirai kalba norintis užbaigti beveik septynis dešimtmečius trunkančią JAV priešpriešą su vienpartine komunistine valstybe.

Ankstyvą trečiadienio rytą Bagdade pasigirdo sprogimas, pranešė AFP žurnalistas, o Irako pareigūnai teigė, kad JAV ambasada patyrė dronų ir raketų ataką. Naujausias sprogimas Irako sostinėje įvyko praėjus kelioms valandoms po serijos kitų sprogimų – vienas liudininkas sakė AFP matęs detonacijas, kurias greičiausiai sukėlė oro gynyba, perėmusi sviedinius virš ambasados. Viename iš miesto restoranų vakarieniavę žmonės atrodė nesutrikę dėl pirmųjų sprogimų garsų.

Kovo 17 d. Rusijos pajėgos patyrė didžiausius vienos dienos nuostolius 2026 metais – pranešama, kad tą dieną žuvo arba buvo išvesta iš rikiuotės 1 710 rusų karių.

Nesugebėjęs aiškiai apibrėžti tikslo ar pasitraukimo strategijos ir įtikinti Amerikos visuomenės pilnai paremti naujo karo Irane, JAV prezidentas Donaldas Trumpas praėjus vos kelioms savaitėms nuo konflikto pradžios atsidūrė aklavietėje, sako analitikai.

Donaldas Trumpas reikalauja, kad NATO šalys padėtų Amerikai užtikrinti saugią laivybą Irano įkaitu tapusiame Hormūzo sąsiauryje. Ir grasina, jei neprisidės – NATO laukia liūdnos dienos. Dalį šalių Europoje tokie Trumpo reikalavimai supykdė. Spaudžiamas britų premjeras sako, kad sąsiaurio apsauga – nėra kolektyvinis NATO reikalas, o Vokietijos gynybos ministras rėžė dar aštriau, kad tai – ne Europos karas. O kokios pozicijos laikosi Lietuva?  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Pranešama, kad Rusija nuo karo pradžios prieš beveik 3 savaites plečia žvalgybos dalijimąsi ir karinį bendradarbiavimą su Iranu. Su šiuo klausimu susipažinę asmenys leidiniui „Wall Street Journal“ teigė, kad Maskva teikia palydovines nuotraukas ir patobulintas dronų technologijas, siekdama padėti Teheranui tiksliau nusitaikyti į JAV pajėgas regione.

Ukraina yra pasirengusi pasirašyti susitarimą dėl dronų su visais patikimais partneriais, tai pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo kalboje Jungtinės Karalystės parlamente. Ukrainos valstybės vadovas priminė, kad Ukraina partnerių, įskaitant JAV, prašymu buvo išsiuntusi ekspertus dėl „Shahed“ dronų į Artimuosius Rytus.

Prieiga prie dronų nėra ribojama tik tokių didžiųjų režimų kaip Rusija ar Iranas – juos gali įsigyti net teroristinės grupuotės ar pavieniai nusikaltėliai, tai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė savo kalboje Jungtinės Karalystės Parlamente. Jis pažymėjo, kad Iranas ir Rusija įgijo galimybę žudyti „pigiai ir iš didelio atstumo“, rašo „RBC-Ukraina“. Šiuo metu vienas „Shahed“ dronas kainuoja apie 50 tūkst. dolerių, o Ukrainos partneriai dažnai naudoja iki 4 mln.

Informacinė Rusijos ataka prieš Baltijos šalis. Šį kartą epicentre atsidūrė Estijos pasienio miestas – Narva. Nuo kovo pradžios socialiniuose tinkluose Rusijos kanalai platina žinutes ir ragina vietinius žmones ginkluotis, atsiskirti nuo Estijos ir įkurti vadinamąją Narvos liaudies respubliką. Reaguodamas į tokią provokaciją Estijos premjeras tvirtina, kad ši ataka surengta iš Rusijos. O jos pagrindinis tikslas kelti sumaištį ir kiršinti žmones.

Buvęs Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy antradienį teisme toliau tvirtino esąs nekaltas, prasidėjus apeliaciniam procesui dėl kaltinimų, kad jis siekė Libijos finansavimo savo 2007 metų rinkimų kampanijai. Dėl šios bylos N. Sarkozy tapo pirmuoju šiuolaikinės Prancūzijos prezidentu, atsidūrusiu kalėjime – praėjusiais metais jis už grotų praleido 20 dienų.

Nepaisydamas Teherano perspėjimų dėl antrojo Vietnamo, JAV prezidentas Donaldas Trumpas neatmeta sausumos dalinių nusiuntimo į Iraną. „Ne, nebijau to. Aš visiškai nieko nebijau“, – pareiškė jis susitikime su Airijos premjeru Michealu Martinu Baltuosiuose rūmuose. Vienas reporteris paklausė prezidento apie Irano grasinimus, kad JAV turėtų pasiskaityti, kas atsitiko Vietname, jei nuspręstų nusiųsti dalinius. D. Trumpas praėjusiomis savaitėmis neatmetė tokio puolimo prieš Iraną galimybės.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pranešė, kad 201 Ukrainos karinis ekspertas, apmokytas kovoti su dronais, yra Artimuosiuose Rytuose, siekiant padėti regionui apsiginti nuo Irano sukurtų „Shahed“ dronų, o dar 34 yra pasirengę dislokavimui. „Tai yra kariniai ekspertai, ekspertai, kurie žino, kaip padėti, kaip apsiginti nuo „Shahed“ dronų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sureagavo į Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macronas žodžius. E. Macronas pareiškė, kad Prancūzija yra pasirengusi padėti Hormūzo sąsiauryje, kai tik kovos baigsis. Prancūzijos prezidentas E. Macronas paaiškino, kad Prancūzija būtų pasirengusi padėti užtikrinti saugumą Hormūzo sąsiauryje – tačiau tik tada, kai baigsis kovos šiame strategiškai svarbiame vandens kelyje.

Antradienį Altenos mieste, įsikūrusiame svarbiame Šiaurės Vakarų Vokietijos pramoniniame ir inovacijų regione, atidarytas Lietuvos garbės konsulatas, praneša Užsienio reikalų ministerija (URM).  „Garbės konsulato atidarymas – svarbus žingsnis stiprinant Lietuvos ir Vokietijos, ypač Šiaurės Reino-Vestfalijos, Žemutinės Saksonijos ir Brėmeno federalinių žemių, ekonomikos ir kultūros santykius bei visuomeninius ryšius“, – teigiama ministerijos pranešime.

Indijoje sulaikyti šeši ukrainiečiai ir vienas JAV pilietis, kurie esą kaimyniniame Mianmare dalyvavo apmokant ginkluotas grupuotes. Radijo stotis AIR antradienį pranešė ir Užsienio reikalų ministerija Kyjive patvirtino, kad septyni vyrai pirmadienį buvo atvesdinti pas teisėją, kuris leido juos suimti 11 dienų. Nuo tada, kai  kariuomenė 2021 m. perėmė valdžią, Mianmaras skendi pilietiniame kare.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio antradienį pareiškė, kad Kubos sprendimas leisti tremtiniams investuoti ir turėti verslą nėra pakankamas, užsimindamas apie tolesnį JAV spaudimą. „Kuba turi ekonomiką, kuri neveikia politinėje ir vyriausybinėje sistemoje, kuri negali jos sutvarkyti. Taigi jie turi dramatiškai pasikeisti“, – sakė M. Rubio, kubietis-amerikietis ir aršus salos valdančiųjų komunistų kritikas. „Tai, ką jie paskelbė vakar, nėra pakankamai dramatiška.

Žurnalistai paklausė JAV prezidento Donaldo Trumpo apie jo santykius su Jungtinės Karalystės premjeru Keiru Starmeriu, o JAV prezidentas pasinaudojo proga pakartoti savo kritiką šalies ministrui pirmininkui, rašo „Sky News“. Jis teigė, kad JAV turi „puikius ilgalaikius santykius su Jungtine Karalyste“, kurie „turėtų būti patys geriausi“. Trumpas kaltina Starmerį D. Trumpas toliau sakė, kad jie buvo „visada geriausi, kol neatsirado Keiras“. „Man jis patinka, jis yra malonus žmogus.

Teherano režimo saugumo vadas Ali Leridžianis – antras žmogus po Ajatolos – nukautas, praneša Izraelis. Tačiau Iranas naktį raketomis ir dronais, jau trečią kartą, atakavo Jungtinių Valstijų ambasadą Bagdade. Tuo metu Europos lyderiai atmeta Trumpo reikalavimą užtikrinti saugumą Hormūzo sąsiauryje. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Bagdado gyventojas filmavo atskriejantį droną ir oro gynybos šūvius. Iranas paleido mažiausiai penkis dronus ir raketą.

Pranešama, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas buvo paklaustas, ar jis turi „dienos po“ planą Iranui, rašo „Sky News“. JAV prezidentas pradėjo atsakymą teigdamas, kad jei jo pajėgos pasitrauktų dabar, „jiems prireiktų 10 metų atsistatyti“. „Mes dar nesame pasirengę pasitraukti, bet pasitrauksime artimiausiu metu, pasitrauksime iš esmės labai netrukus“, – sakė jis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad tikisi apsilankyti Kinijoje maždaug po mėnesio, atidėjęs kelionę dėl karo su Iranu. „Turime labai gerus darbinius santykius su Kinija, todėl kelionę surengsime maždaug po penkių ar šešių savaičių“, – žurnalistams sakė Trumpas...

Priešingai nei kitos NATO šalys, Estija kategoriškai neatmeta karinio dalyvavimo, siekiant apsaugoti laivybą Hormūzo sąsiauryje.  Estija yra pasirengusi kalbėti apie galimą indėlį į JAV misiją, jei Vašingtonas oficialiai to paprašys, anot radijo pranešimo, pareiškė užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna. Tačiau koks tai galėtų būti indėlis, kol kas nėra aišku.

ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Kaja Kallas duodama interviu naujienų agentūrai „Reuters“ pareiškė, kad nemato jokio bloko šalių noro sudaryti susitarimus su Rusija energetikos srityje, net ir „už uždarų durų“. „Aš buvau už tų uždarų durų ir tokio noro nemačiau. O kai kalbamės su Rusija, žinoma, svarbiausia pirmiausia susitarti, apie ką norime su ja kalbėti“, – sakė K. Kallas.

Amerikos prezidentas Trumpas sako mielai priglausiantis Kubą – arba ją paims, arba išlaisvins. Šie žodžiai skamba tuo metu, kai po Trumpo paskelbto naftos embargo Kubai šalis nebegali pasigaminti elektros, o degalų kainos juodojoje rinkoje pasiekė 9 dolerį už litrą. Ir, panašu, kad komunistinis režimas rodo pasidavimo ženklus – šalies prezidentas jau pripažino, kad derasi su Vašingtonu. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas socialiniame tinkle „Truth Social“ paskelbė, kad JAV buvo informuotos, jog „dauguma mūsų NATO „sąjungininkų“ nenori įsitraukti“ į karą su Iranu. Jis teigia, kad „nėra nustebintas jų veiksmų“. „Mes juos ginsime, bet jie nieko nepadarys dėl mūsų, ypač tada, kai mums to reikės“, – rašė jis. Trumpui nebereikia NATO pagalbos D. Trumpas taip pat pareiškė, kad JAV nebereikia NATO šalių pagalbos. „MUMS NEREIKIA NIEKIENO PAGALBOS“, – rašė JAV prezidentas.

Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris antradienį Londone Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui pareiškė, kad dėmesys turi išlikti sutelktas į Ukrainą, nepaisant JAV ir Izraelio karo su Iranu. „Akivaizdu, kad Irane, Artimuosiuose Rytuose, vyksta konfliktas, tačiau negalime nebekreipti dėmesio į tai, kas vyksta Ukrainoje, ir mūsų paramos ten poreikiui“, – sakė K. Starmeris, priėmęs V. Zelenskį savo oficialioje rezidencijoje Dauningo gatvėje.

Prancūzija yra pasirengusi padėti lydėti laivus per Hormūzo sąsiaurį, bet tik tada, kai situacija taps ramesnė, antradienį pareiškė prezidentas Emmanuelis Macronas.

Pekinas antradienį pasmerkė naujas Europos Sąjungos (ES) sankcijas dviem Kinijos technologijų įmonėms dėl įtariamų kibernetinių atakų kaip neteisėtas ir paragino Briuselį „ištaisyti savo klaidingą praktiką“. ES Taryba pirmadienį pranešė pritaikiusi sankcijas Kinijoje įsikūrusioms „Integrity Technology Group“ ir „Anxun Information Technology“ už pagalbą įsilaužiant į „ypatingos svarbos infrastruktūrą“ ir dešimtis tūkstančių įrenginių visoje Bendrijoje.

Iranas atsisakė deeskalacijos pasiūlymų ir pareikalavo, kad Izraelis bei Jungtinės Valstijos pirmiausia būtų „parklupdytos ant kelių“, rašo „Reuters“. Naujasis Irano aukščiausiasis lyderis atmetė deeskalacijos pasiūlymus, perduotus Teheranui per tarpininkus, reikalaudamas pirmiausia „parklupdyti Izraelį ir Jungtines Valstijas ant kelių“, antradienį pareiškė aukšto rango Irano pareigūnas.

Vokietijos valdžia antradienį pranešė, kad šalies konkurencijos priežiūros institucija netrukus gaus daugiau įgaliojimų imtis veiksmų prieš energetikos bendroves, nes kyla susirūpinimas, kad jos nesąžiningai didina degalų kainas siekdamos pasipelnyti iš dėl karo pakilusių naftos kainų. Pasaulinės naftos kainos šoktelėjo, nes dėl JAV ir Izraelio pradėto karo su Iranu gaktiškai sustojo laivyba ir naftos bei dujų tiekimas strategiškai svarbiu Hormūzo sąsiauriu.

Po pranešimų apie nukautą Irano nacionalinio saugumo vadovą Ali Larijani, Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu pareiškė, kad jo nužudymas iraniečiams atveria galimybę nuversti šalies valdžią. „Šį rytą eliminavome Ali Larijani, Revoliucinės gvardijos vadą – tai gangsterių gauja, kuri iš tikrųjų valdo Iraną“, – savo kreipimesi televizijos eteryje kalbėjo B. Netanyahu. Jis teigė, kad dvasininkų valdžios nuvertimas iraniečių rankomis „neįvyks iš karto“ ir nebus lengvas.

Britų sveikatos apsaugos ministras antradienį mirtiną meningito protrūkį, susijusį su vienu naktiniu klubu, pavadino beprecedenčiu Jungtinėje Karalystėje (JK): mirė du žmonės ir mažiausiai 13 buvo paguldyti į ligoninę.

Jungtinės Tautos (JT) antradienį įspėjo, kad jei karas Artimuosiuose Rytuose užsitęstų iki birželio, dar 45 mln. žmonių gali susidurti su badu, o šis skaičius visame pasaulyje pasiektų pavojingas aukštumas. Trečią savaitę vykstantis karas nusinešė šimtus gyvybių, Iranas surengė atsakomuosius smūgius prieš Izraelį ir Persijos įlankos šalis, taip pat atsidarė frontas Libane, kur Izraelis kovoja su „Hezbollah“. „Jei konfliktas Artimuosiuose Rytuose tęsis iki birželio, dėl kainų augimo dar 45 mln.

Karo Artimuosiuose Rytuose pradžioje per Izraelio ir JAV smūgius žuvus ajatolai Ali Khamenei, Irano saugumo vadovas Ali Larijani tapo dar įtakingesnis nei per pastaruosius dešimtmečius. Izraelio gynybos ministras Israelis Katzas antradienį pareiškė, kad A. Larijani buvo nukautas, nors Irano pareigūnai jo žūties nepatvirtino.

Rusijos Saugumo Tarybos sekretorius ir buvęs gynybos ministras Sergejus Šoigu pakomentavo Ukrainos dronų pajėgas, rašo „Reuters“. S. Šoigu pripažino Ukrainos dronų gamybos pažangą bei spartų tempą ir pareiškė, kad nė vienas Rusijos regionas nėra apsaugotas nuo atakų. Šoigu pakomentavo Ukrainos dronus Jis pasiskundė, kad pernai Ukrainos išpuolių prieš Rusiją daugėjo esą 40 proc.

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen antradienį pareiškė, kad Europos Sąjunga (ES) padės atidaryti pažeistą naftotiekį, kuriuo rusiška nafta tiekiama Vengrijai. Pastaroji kaltina Ukrainą vilkinant remonto darbus. „ES pasiūlė Ukrainai techninę paramą ir finansavimą. Ukrainiečiai palankiai įvertino ir priėmė šį pasiūlymą“, – sakoma U. von der Leyen pareiškime, paskelbtame kartu su Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio sutikimo laišku.

Izraelio kariuomenė antradienį pranešė, kad per smūgį Irane taikėsi į palestiniečių grupuotės „Islamo džihadas“ karinio sparno vadovą Akramą al Ajouri. „Surengėme smūgį prieš Akramą al Ajouri“, – per spaudos konferenciją žurnalistams sakė kariuomenės pareigūnas. Pasak jo, „aukšto rango Gazos (Ruožo) „Islamo džihado“ vadas“ gyveno Irane, bet nėra patvirtinta, kad jis žuvo.

Kolumbijos prezidentas Gustavo Petro pirmadienį apkaltino Ekvadorą bombardavus vietovę netoli šalies sienos ir pridūrė, kad laukia tyrimo rezultatų, nenorėdamas „pradėti karo“. Abi Pietų Amerikos kaimynės nuo vasario mėnesio įsivėlė į muitų karą po to, kai Ekvadoro prezidentas Danielis Noboa, ištikimas JAV prezidento Donaldo Trumpo šalininkas, apkaltino G. Petro nepakankamai kovojant su narkotikų kontrabanda pasienyje.

Rusijos karo prieš Ukrainą pradžioje, kai Iranas perdavė Rusijai pirmąją „Shahed“ partiją, Ukraina prašė Irano neteikti ginklų agresoriui, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Anot jo, tuomet Iranas užtikrino, kad daugiau tokių tiekimų nebus. „Tuo tarpu Irano režimas Rusijai pristatė pirmąją „Shahed“ partiją – tūkstantį dronų. Mes susisiekėme su iraniečiais žvalgybos tarnybų lygmeniu. Paprašėme jų neteikti Rusijai ginklų.

Kad išlaikytų vairavimo teorijos egzaminą vienam Lenkijos piliečiui prireikė nei daug, nei mažai – 139 bandymų, skelbia „TVP World“. Žmogus užtruko devynerius metus ir egzaminui išleido nemažai pinigų. Vairavimo teorijos egzaminą išlaikė 139 bandymu Skelbiama, kad kandidatas egzaminą išlaikė praėjusią savaitę kelių eismo centre, esančiame Tarnovo mieste. Lenkijoje būsimi vairuotojai prieš laikydami praktinį vairavimo egzaminą privalo išlaikyti kompiuterinį teorijos egzaminą.

Izraelio gynybos ministras Israelis Katzas antradienį pareiškė, kad praėjusią naktį buvo „likviduotas“ įtakingas Irano nacionalinio saugumo vadovas Ali Larijani kartu su Teherano sukarintų pajėgų „Basij“ vadu. „Kariuomenės vadas mane ką tik informavo, kad Larijani, Aukščiausiosios nacionalinio saugumo tarybos sekretorius, ir „Basij“ – Irano centrinio represijų aparato – vadovas (Soleimani) praėjusią naktį buvo likviduoti“, – sakė I. Katzas ministerijos išplatintame pranešime.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis pasiūlė tarpininkauti Ukrainos ir Vengrijos ginče dėl sutrikusio Rusijos naftos tiekimo per Ukrainos teritoriją, praneša naujienų portalas „TVP World“. Įtampa tarp Kyjivo ir Budapešto išaugo dėl naftotiekio „Družba“ veiklos sustabdymo. Šiuo naftotiekiu rusiška nafta per Ukrainos teritoriją pasiekia Vengriją ir Slovakiją – vieninteles Europos Sąjungos (ES) šalis, kurios, nepaisydamos bloko sankcijų, ją vis dar importuoja.

Izraelio kariuomenė antradienį pranešė, kad per tikslų smūgį Teherane nukovė Irano savanoriškų sukarintų pajėgų „Basij“ vadą. „Vakar (pirmadienį) Izraelio oro pajėgos, remdamosi IDF (Izraelio kariuomenės) žvalgybos duomenimis, nusitaikė ir eliminavo Gholamrezą Soleimani, kuris pastaruosius šešerius metus ėjo „Basij“ (...) vado pareigas“, – sakoma Izraelio kariuomenės pranešime.

Kilo skandalas dėl JAV kariuomenės generolo majoro Antonio Aguto veiksmų, skelbia „The Hill“. Pasak leidinio, karininkas paliko slaptus žemėlapius traukinyje į Lenkiją ir patyrė smegenų sukrėtimą per vakarienę Ukrainoje padauginęs alkoholio. Visa tai, anot leidinio, nustatyta neseniai paskelbtoje Pentagono ataskaitoje. JAV generolas majoras pametė slaptus žemėlapius A. Aguto vadovavo padaliniui, kuris koordinavo, rengė ir aprūpino Ukrainos kariuomenę.

Europos Sąjungos (ES) santykiai su Vengrija yra ant žlugimo ribos, tačiau pastangos rasti sąlyčio taškų tebesitęsia, – interviu Latvijos naujienų agentūrai LETA sakė buvęs ES energetikos komisaras Andris Piebalgas, šiuo metu atstovaujantis Latvijai paramos Ukrainos integracijai į ES grupėje.