Užsienis

Rusijos prezidentas yra pasirengęs „padėti išspręsti“ padėtį be išeities, kurioje atsidūrė Iranas ir Jungtinės Valstijos, mėgindami susitarti dėl Teherano branduolinės programos, ketvirtadienį pareiškė Kremlius. „Palaikome glaudžius partnerių santykius su Teheranu. Prezidentas Putinas sakė, kad yra pasirengęs pasinaudoti šiais santykiais, kad padėtų išspręsti Irano branduolinį klausimą“, – kalbėdamas su žurnalistais teigė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Tibeto kalnyne naktį iš gegužės 31-osios į birželio 1-ąją į dangų išsiveržė itin retas atmosferos reiškinys – vadinamasis raudonasis žaibas, dar žinomas kaip „raudonasis spraitas“ (angl. red sprite). Skirtingai nuo įprastų žaibo iškrovų, kurios smogia iš debesų į žemę, „raudonieji spraitai“ šauna aukštyn – į aukštutinius atmosferos sluoksnius. Tokius reiškinius stebėti nuo žemės labai sudėtinga, nes jie vyksta aukštai virš debesų.

Maskva spręs, kaip ir kada atsakyti į Ukrainos atakas prieš rusų oro pajėgų bazes, ketvirtadienį pareiškė Kremlius, patvirtindamas, kad prezidentas Vladimiras Putinas JAV lyderiui Donaldui Trumpui pasakė Rusiją keršysiant.

Rusijos prezidentas yra pasirengęs „padėti išspręsti“ padėtį be išeities, kurioje atsidūrė Iranas ir Jungtinės Valstijos, mėgindami susitarti dėl Teherano branduolinės programos, ketvirtadienį pareiškė Kremlius. „Palaikome glaudžius partnerių santykius su Teheranu. Prezidentas Putinas sakė, kad yra pasirengęs pasinaudoti šiais santykiais, kad padėtų išspręsti Irano branduolinį klausimą“, – kalbėdamas su žurnalistais teigė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Praėjo tik dešimt dienų nuo tada, kai JAV prezidentas Rusijos diktatorių Vladimirą Putiną po jo masinių išpuolių Ukrainoje pavadino bepročiu. Tačiau dabar išpuoliai prasidėjo priešinga kryptimi, todėl Rusijos prezidentas suprato, kad tokiu būdu gali susigrąžinti Vašingtono palankumą, rašo „Sky News“. Pavyzdžiui, Kremlius teigė, kad V. Putino ir D. Trumpo pokalbyje daugiausia dėmesio buvo skiriama Ukrainos išpuoliams „prieš Rusijos civilius gyventojus“. Prieš tai Rusijos diktatorius, komen...

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas šiandien susitinka su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, tikėdamasis užmegzti asmeninius santykius nepaisant nesutarimų dėl Ukrainos ir prekybos karo grėsmės. Visgi, BBC kalbinti ekspertai iš šio susitikimo daug nesitiki.

Birželio 2 d. „Greenpeace“ (liet. „Žaliosios taikos“) aktyvistai įsiveržė į Paryžiaus žymiausią vaškinių figūrų muziejų „Grévin“ ir iš jo pagrobė Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono statulą, kurią nugabeno į Rusijos ambasadą, protestuodami prieš Prancūzijos verslo ryšius su Maskva, rašoma „Politico“. „Greenpeace“ Prancūzijos aktyvistai pasiskolino Emmanuelio Macrono statulą iš „Grévin“ muziejaus, manydami, kad jis nenusipelno būti eksponuojamas šioje pasaulinio garso kultūro...

Per Rusijos dronų smūgius Ukrainos šiaurėje esančiuose Prylukuose žuvo penki žmonės, tarp jų – vietos ugniagesio žmona, dukra ir vienų metų amžiaus anūkas, dar šeši žmonės buvo sužeisti, pranešė Ukrainos pareigūnas. „Pranešama, kad žuvo penki žmonės, įskaitant dvi moteris ir vienų metų vaiką, kurie buvo rasti po griuvėsiais“, – platformoje „Telegram“ teigė Černihivo administracijos pareigūnas Vjačeslavas Čausas.

Ispaniją užklupo smarkios liūtys, sukėlusios potvynį, kuris sustabdė Valjadolidos miesto eismą. Gatvės visame mieste buvo užtvindytos itin greitai, todėl tai sukėlė chaosą vairuotojams, rašoma „The Sun“. Vietos žiniasklaida pranešė, kad birželio 3 d. per vieną valandą, nuo 19 iki 20 val., gelbėjimo tarnybos gavo daugiau nei 200 skambučių. Dėl potvynio masto Ispanijos valdžios institucijos mieste paskelbė nepaprastąją padėtį.

 Rusija ketvirtadienį uždraudė Britų tarybą kaip „nepageidautiną organizaciją“, Maskva pavadino Londoną pasaulinės krizės architektu ir „karų kurstytoju“.  Abiejų šalių santykiai buvo pašliję dar prieš Rusijai 2022 m. pradėjus plataus masto karinį puolimą Ukrainoje. Juos temdė daugybė šnipinėjimo ir kišimosi skandalų, įskaitant buvusio Rusijos šnipo Sergejaus Skripalio apnuodijimą Didžiosios Britanijos teritorijoje 2018 metais.

Rusai ketino atakuoti Kyjivą taktinėmis raketų sistemomis „Iskander“, tačiau gynybos pajėgos Ukraina jiems to padaryti neleido ir sunaikino priešo raketų sistemą, praneša Generalinis štabas. UNIAN cituojami šaltiniai sako, kad prieš kelias savaites Kyjivas buvo apšaudytas iš tos pačios vietos Briansko srityje. Ketvirtadienį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų daliniai, bendradarbiaudami su Ukrainos saugumo tarnyba ir kitais Gynybos pajėgų komponentais, sudavė smūgį Rusijos raketinių pajėgų zonai.

Lenkijoje siaučia stiprios audros, labiausiai iki šiol nukentėjo Žemutinės Silezijos regionas. Kai kuriose vietovėse krito intensyvi kruša, kuri sunaikino sodus ir dirbamus laukus, rašoma „Polsat News“. Radijo stotis RMF FM pranešė, kad sudėtingiausia situacija buvo Boleslaveco, Choinovo, Šcinavos ir Voluvo apylinkėse. Čia iškrito kelių centimetrų skersmens kruša, padariusi daug žalos žemės ūkiui.

Lietuvos gynybos ministrė Dovilė Šakalienė pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame pavadino operaciją „Voratinklis“ puikia dovana savo gimtadieniui.  „Kokia buvo jūsų reakcija, kai pamatėte Ukrainos ataką prieš Rusijos aviacijos bazes? – paklausė Lietuvos gynybos ministrės. – Žinote, tai buvo būtent mano gimimo diena – birželio 1 d. Taigi, tai buvo labai gera žinia.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu ketvirtadienį pareiškė, kad dviejų per „Hamas“ išpuolį nužudytų ir Gazos Ruože laikytų izraeliečių kūnai buvo grąžinti namo. „Per specialią (saugumo agentūros) ir (kariuomenės) operaciją Gazos Ruože dviejų mūsų įkaitų, kuriuos laikė žudikiška teroristinė organizacija „Hamas“, kūnai buvo grąžinti į Izraelį. Tai – Judy Weinstein-Haggai ir Gadas Haggaiiš Nir Ozo kibuco, tebūnie palaimintas jų atminimas“, – sakoma B. Netanyahu pareiškime.

Vokietijos kariuomenei reikės maždaug 50–60 tūkst. papildomų karių pagal naujus NATO reikalavimus, kad būtų galima atremti Rusijos keliamą grėsmę, ketvirtadienį pareiškė gynybos ministras Borisas Pistorius. „Darome prielaidą, bet tai tik apytikris įvertinimas, jog nuolatinėse ginkluotosiose pajėgose mums reikės maždaug 50–60 tūkst. karių daugiau nei šiandien“, – sakė B. Pistorius NATO ministrų susitikime Briuselyje.

  JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas ketvirtadienį NATO sąjungininkėms pareiškė, kad gynybos srityje jos negali kliautis tik Vašingtonu, ir paragino jas susitarti dėl 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybos išlaidoms. „Mūsų žinia ir toliau bus aiški. Tai atgrasymas ir taika per jėgą, bet ja negalima pasikliauti. Tai negali būti ir nebus priklausomybė nuo Amerikos pasaulyje, kuriame yra daug grėsmių“, – sakė P. Hegsethas susitikime su NATO kolegomis Briuselyje.

JAV atsisako suteikti oro gynybos priemonių, kurios padėtų „atgrasymo pajėgoms“, kurias Jungtinės Karalystės ir Prancūzija planuoja dislokuoti Ukrainoje po karo, praneša „Bloomberg“, remdamasi su situacija susipažinusiais šaltiniais.

Ukrainos operacijos „Voratinklis“ metu pataikyta į 20 Rusijos karinių orlaivių, iš kurių apie 10 buvo sunaikinta, praneša „Reuters“, remdamasi dviejų JAV pareigūnų informacija. Tai yra dvigubai mažiau, nei pranešė Ukrainos saugumo tarnyba (SBU), pagal kuriuos birželio 1 d. buvo pataikyta į 41 rusų lėktuvą. Agentūra „Reuters“ negalėjo nepriklausomai patikrinti šių skaičių iš Kyjivo ar Jungtinių Valstijų.

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas pažadėjo besąlygišką paramą Rusijos karui prieš Ukrainą ir sakė manantis, kad Maskva nugalės, ketvirtadienį pranešė valstybinė žiniasklaida.

Jungtinės Valstijos trečiadienį vetavo Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją, kuria siekiama deeskaluoti karą Gazos Ruože, sakydamos, kad ji sustiprintų islamistinę palestiniečių grupuotę „Hamas“. Laikinoji JAV ambasadorė Dorothy Shea blokavo šį teisiškai įpareigojantį galingiausio JT organo sprendimą, nors visos 14 kitų valstybių narių balsavo už atitinkamą rezoliuciją.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį nurodė atlikti tyrimą dėl, respublikonų teigimu, sąmokslo, kuriuo siekta nuslėpti blogėjančią Joe Bideno kognityvinę sveikatą jam dirbant Baltuosiuose rūmuose. D. Trumpas su Respublikonų partijos ir konservatyvios žiniasklaidos parama jau ilgą laiką imasi veiksmų siekdamas diskredituoti savo pirmtaką. Nors J. Bidenas pasmerkė tokį persekiojimą, jo Demokratų partijos nariai vis garsiau pripažįsta prastėjusią buvusio prezidento būklę.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija nusprendė Ukrainai skirtą pagrindinę kovai su dronais skirtą gynybos technologiją, nukreipti JAV pajėgoms. Tai rodo silpnėjantį Pentagono įsipareigojimą Kyjivo gynybai, rašo „The Wall Street Journal“, cituoja UNIAN.

 Popiežius Leonas XIV trečiadienį telefonu paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną per diskusijas dėl karo Ukrainoje padaryti „taikai palankų gestą“, pranešė Vatikanas. Popietinio pokalbio, pirmojo nuo tada, kai Leonas tapo Katalikų Bažnyčios vadovu, metu „popiežius paragino Rusiją padaryti taikai palankų gestą (ir) pabrėžė dialogo svarbą siekiant užmegzti pozityvius šalių ryšius ir ieškoti konflikto sprendimo būdų“, teigė Vatikanas.

Motyvuodamas rizika saugumui, JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį įvedė kelionių draudimą 12 šalių. „Aš, kaip prezidentas, turiu imtis veiksmų, kad apsaugočiau Jungtinių Valstijų ir jų žmonių nacionalinį saugumą ir nacionalinius interesus, – proklamacijoje cituojamas D. Trumpas. – Mes atkursime kelionių draudimą, kai kurie žmonės jį vadina D. Trumpo kelionių draudimu, kurį patvirtino Aukščiausiasis Teismas, ir neleisime radikaliems islamo teroristams patekti į mūsų šalį.

Susitikimo su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu metu JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad jam „liūdna dėl to, kas vyksta su Rusija ir Ukraina“. D. Trumpas sako, kad Vladimiro Putino atsakas į Ukrainos operaciją „Voratinklis“ nebus „gražus“, rašo „Sky news“....

Per Rusijos bepiločių orlaivių smūgius Šiaurės Ukrainos Prylukų mieste žuvo penki žmonės, o dar šeši buvo sužeisti, ketvirtadienį pranešė vienas Ukrainos pareigūnas. „Pranešta apie penkis žuvusius žmones, įskaitant dvi moteris ir vienerių metų vaiką, kurie buvo rasti po griuvėsiais“, – tinkle „Telegram“ parašė Černihivo srities pareigūnas Viačeslavas Čausas ir kartu pridūrė, kad šeši žmonės patyrė sužalojimų ir buvo hospitalizuoti.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paragino sąjungininkus nedemonstruoti silpnumo Vladimirui Putinui po to, kai Rusijos vadovas per pokalbį su JAV lyderiu Donaldu Trumpu pagrasino atkeršyti už neseniai įvykdytus smūgius. „Jei pasaulis silpnai reaguos į Putino grasinimus, jis tai supranta kaip norą užmerkti akis prieš jo veiksmus“, – įraše socialiniuose tinkluose teigė V. Zelenskis.

Rusija tikisi separatistiniame Moldovos Uždniestrės regione dislokuoti dar 10 000 karių, „Financial Times“ sakė Moldovos ministras pirmininkas Dorinas Receanas, remdamasis žvalgybos vertinimais. Trečiadienį paskelbtame interviu „Financial Times“ D. Receanas apkaltino Maskvą kišimusi į artėjančius Moldovos parlamento rinkimus, kad būtų sudaryta Kremliui palanki vyriausybė, kuri leistų Uždniestrėje dislokuoti daugiau Rusijos karių.

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas naudoja pasenusią „Windows XP“ operacinę sistemą, kuri nebuvo atnaujinta daugiau nei dešimtmetį. Oficialiose jo kabineto nuotraukose nuolat matomas šios sistemos ekranas. Tai liudija nuotraukos iš oficialios Kremliaus svetainės. Naujausios nuotraukos pasirodė balandžio pabaigoje per V. Putino susitikimą su Rusijos generalinio štabo vadovu.

Trečiadienį JAV ambasada Ukrainoje įspėjo apie didėjantį masinio Rusijos apšaudymo pavojų. JAV diplomatinė atstovybė pranešime savo svetainėje pažymi, kad pastarosiomis savaitėmis „Rusija padidino raketų ir dronų atakų prieš Ukrainą intensyvumą, o dabar išlieka didelių oro atakų rizika“. „JAV ambasada Kyjive ragina JAV piliečius elgtis atsargiai. Kaip visada, rekomenduojame jiems būti pasirengusiems nedelsiant pasislėpti, jei būtų paskelbtas oro pavojus", – priduriama pranešime.

Kremlius trečiadienį naują Rusijos vadovo Vladimiro Putino ir JAV prezidento Donaldo Trumpo telefoninį pokalbį dėl karo Ukrainoje pavadino „pozityviu“ ir „produktyviu“. „Pokalbio pabaigoje abu lyderiai pasikeitimą nuomonėmis pavadino pozityviu ir gana produktyviu ir patvirtino norą palaikyti nuolatinį ryšį“, – žurnalistams sakė V. Putino diplomatijos patarėjas Jurijus Ušakovas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dėl aukų pareikalavusių dviejų traukinių katastrofų Rusijoje apkaltino Ukrainą terorizmu. „Smūgis tyčia buvo nukreiptas prieš civilius gyventojus“, – susitikime su vyriausybe Maskvoje sakė V. Putinas, kurį cituoja valstybinė naujienų agentūra TASS. Taip Ukraina, anot jo, siekė sužlugdyti derybas dėl karo pabaigos. Netoli Ukrainos sienos esančiose Rusijos Kursko ir Briansko srityse praėjusį savaitgalį susprogdinus tiltus katastrofas patyrė du traukiniai.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija antradienį atšaukė savo pirmtako Joe Bideno (Džo Baideno) išleistas gaires, kuriose aiškiai ginamos ligoninės, teikiančios skubaus nėštumo nutraukimo paslaugą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pirmą kartą kalbėjosi telefonu su popiežiumi Leonu XIV ir pokalbio metu sakė, kad vertina popiežiaus norą padėti išspręsti Ukrainos krizę, pranešė Kremlius. V. Putinas pasveikino kardinolą Robertą Francisą Prevostą su išrinkimu Katalikų Bažnyčios vadovu ir „palinkėjo jam sėkmės vykdant tokią svarbią misiją“. Per pokalbį su popiežiumi V. Putinas pareiškė, kad nori taikos diplomatijos keliu.

Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasisiūlė dalyvauti branduolinėse derybose su Iranu po to, kai JAV prezidentas apkaltino Teheraną per lėtai judant link susitarimo.  „Prezidentas Putinas pasisiūlė dalyvauti diskusijose su Iranu“, – savo socialiniame tinkle „Truth Social“ po abiejų lyderių pokalbio rašė D. Trumpas.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas ir jo kolega iš Lenkijos Radoslawas Sikorskis nori tęsti abiejų šalių bendradarbiavimą, nepaisant euroskeptiko Karolio Nawrockio pergalės Lenkijos prezidento rinkimuose. „Manau, kad ir toliau dirbsime labai glaudžiai ir draugiškai, – sakė J. Wadephulas trečiadienį per susitikimą su R. Sikorskiu Berlyne.

Trečiadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas „Truth Social“ įraše pareiškė, kad telefonu kalbėjosi su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu, o pokalbį pavadino „geru“. Taip pat pridėjo, kad V. Putinas tvirtai pareiškė, kad „turės atsakyti“ į Ukrainos operaciją „Voratinklis“. „Ką tik baigiau pokalbį telefonu su Rusijos Prezidentu Vladimiru Putinu“, – „Truth Social“ rašė D. Trumpas. Jis teigia, kad pokalbis truko maždaug valandą ir 15 minučių.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas Vašingtone susitiko pokalbių su JAV valstybės sekretoriumi Marcu Rubio. Jie aptarė „padėtį fronte ir būtinybę remti Ukrainą oro gynybos srityje“, – tinkle „Telegram“ rašė A. Jermakas. „Taip pat kalbėjomės apie susitikimą su rusais Stambule, tolesnę derybų eigą, būsimą apsikeitimą belaisviais ir visų įkaitų bei Rusijos pagrobtų vaikų grįžimo svarbą“, – teigė A. Jermakas.

Nyderlandai ketina toliau tiekti Ukrainai karinę įrangą. Gynybos ministras Rubenas Brekelmansas Briuselyje paskelbė apie naują 400 mln. eurų paramos paketą jūriniam saugumui stiprinti. Numatyta perduoti Ukrainai patrulinių ir transportinių katerių, perėmėjų, specialiųjų operacijų transporto priemonių – „platų spektrą, apimantį daugiau kaip 100 laivų“, sakė ministras vadinamosios Ukrainos kontaktinės grupės susitikime.

Kanados ministras pirmininkas Markas Carney trečiadienį pasmerkė JAV prezidento Donaldo Trumpo iki 50 proc. padidintus muitus plienui ir aliuminiui.  Premjero teigimu, šis respublikonų sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.  „Naujausi muitai plienui ir aliuminiui yra nepagrįsti, neteisėti, blogi Amerikos darbuotojams, Amerikos pramonei ir, žinoma, Kanados pramonei“, – nurodė M. Carney.  Pasak jo, Kanada reaguos į šiuos naujausius D. Trumpo sprendimus.

Estijos parlamentas trečiadienį priėmė įstatymą dėl pasitraukimo iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos. Iš viso už pasitraukimą iš sutarties balsavo 81 parlamentaras.  Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad nuo tada, kai Estija daugiau nei prieš 20 metų ratifikavo Otavos konvenciją, saugumo aplinka Europoje ir Baltijos jūros regione labai pablogėjo, o karinė grėsmė NATO valstybėms narėms padidėjo.

Ukrainoje be žinios dingo lietuvis karys – 55-erių Gediminas Steponavičius, tarnavęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sudėtyje. TV3 šaltinių duomenimis, lietuvis karys – šturmuotojas, prisidėjo prie bandymų atkovoti okupuotas Ukrainos teritorijas ir gegužę dingo rusų okupuotoje zonoje. Įtariama, kad karį į nelaisvę paėmė rusai arba jis žuvo. Gediminas Steponavičius, Ukrainoje kariaujantis lietuvis, gegužę dingo be žinios.

Ukrainos saugumo tarnyba SBU parodė keletą ryškiausių vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuota, kaip dronai atakuoja Rusijos strateginius lėktuvus per operaciją „Voratinklis“, rašo UNIAN.

Ukrainiečių prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Andrijus Jermakas trečiadienį pareiškė, kad Vašingtone susitikęs su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio paragino įvesti naujas sankcijas Rusijai ir suteikti Ukrainai daugiau oro gynybos sistemų. „Aptarėme padėtį fronte ir būtinybę stiprinti paramą Ukrainai oro gynybos srityje“, – sakė A. Jermakas.

 Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paragino Kyjivo karinius rėmėjus padidinti paramą, kad Rusija būtų priversta siekti taikos. „Neturime leisti Rusijai užtemdyti tikrovės ar klaidinti pasaulio. Maskva turi būti priversta imtis diplomatijos“, – sakė V. Zelenskis per nuotolį kreipdamasis į Briuselyje susirinkusius gynybos ministrus.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį apkaltino Ukrainą „teroristinių išpuolių“ organizavimu ant tiltų pasienio srityse, per kuriuos savaitgalį nuo bėgių nuriedėjus traukiniui žuvo septyni žmonės, teigdamas, kad jais buvo siekiama pakenkti Maskvos ir Kyjivo taikos deryboms.

Ukrainoje beveik prieš mėnesį dingusio savanorio iš Lietuvos Gedimino Steponavičiaus artimieji dar mano, kad jis pateko į nelaisvę, trečiadienį pranešė visuomeninis transliuotojas LRT. 55-erių savanoris G. Steponavičius dingo gegužės pirmoje pusėje, kai jo būrį vykdant užduotį apšaudė Rusijos pajėgos netoli Donecko. Būrys buvo atakuotas rusų dronų, o paskui ta teritorija buvo okupuota. Lietuvio kūnas iki šiol nerastas, todėl oficialiai apie jo mirtį neskelbiama.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas trečiadienį pareiškė, kad sąjungininkai yra pasirengę toliau stiprinti Ukrainos karinę gynybą. Atvykęs į vadinamosios Ukrainos kontaktinės grupės susitikimą Briuselyje, B. Pistoriusas pranešė, kad atnaujins tarptautinę paramos Kyjivo oro gynybai iniciatyvą.

Rusiją supurtė net šios šalies mastu neįprastas nutikimas: čečėnų smogikai apie 20-21 vakaro pagrobė verslininką Aregą Ščepichiną Maskvos Jaroslavskio stotyje. Į automobilio bagažinę sugrūstas vyras buvo sumuštas, o vėliau paleistas į laisvę. „Baza“ išvakarėse paviešintame vaizdo įraše matyti Jaroslavskio stoties teritorija keturių čečėnų civiliais drabužiais tempiamas A. Ščepichinas, kuris šaukiasi žmonių pagalbos. Stotyje tuo metu buvo gausu žmonių, todėl vaizdo įrašai greitai išplito soc.