Užsienis

PrezidentasDonaldas Trumpas penktadienį pareiškė, kad Iranas artėjančiose derybose su Jungtinėmis Valstijomis „neturi jokių kozirių“ –  išskyrus tai, kad Teheranas faktiškai kontroliuoja svarbų Hormuzo sąsiaurį. „Iraniečiai, atrodo, nesupranta, kad neturi jokių kozirių, išskyrus trumpalaikį pasaulio apiplėšinėjimą naudojantis tarptautiniais vandens keliais.

Rusijos teismas penktadienį skyrė kardomąjį suėmimą iki gegužės 10 d. nepriklausomo laikraščio „Novaja Gazeta“ žurnalistui, praėjus dienai po to, kai policija surengė reidą laikraščio būstinėje Maskvoje. Olegas Rolduginas buvo suimtas ketvirtadienį. Jis rašė apie įtariamą korupciją tarp aukščiausių Rusijos pareigūnų, įskaitant buvusį prezidentą Dmitrijų Medvedevą ir Čečėnijos lyderį Ramzaną Kadyrovą.

Susitikęs su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte, Donaldas Trumpas pasipiktino kai kuriomis Aljanso valstybėmis, neparėmusiomis JAV veiksmų Irane. Amerikos žiniasklaida skelbia, kad Baltieji rūmai svarsto galimus atsako scenarijus – tarp jų ir karinių pajėgų perdislokavimą iš Amerikos neparėmusių šalių į kitas – parodžiusias aiškią paramą. Lietuvos vardas, anot ministro Kauno, diplomatiniuose pokalbiuose su JAV skamba kaip šalies, kuri Ameriką supranta ir jos nenuvylė.

Ispanijos Kanarų salyno La Gomeros saloje per didelę autobuso avariją žuvo mažiausiai vienas žmogus. Pasak Ispanijai priklausančios ir turistų mėgstamos Atlanto vandenyno salos gelbėjimo tarnybų, transporto priemonė nuvažiavo nuo pylimo. Žuvo vienas žmogus, 14 sužeista Be žuvusio vyro, dar 14 žmonių buvo sužeisti, trys iš jų – sunkiai. Pranešama, kad avarija įvyko ankstyvą popietę netoli salos sostinės San Sebastiano de La Gomeros.

 Vakarų Prancūzijoje vienas moksleivis dėl „asmeninio ginčo“ penktadienį virtuviniu peiliu dūrė 15-metei bendraklasei, sunkiai ją sužalojęs, pranešė vietos pareigūnai ir informuotas šaltinis. Ansni kaime esančios mokyklos mokytojai izoliavo užpuoliką, o vėliau jį sulaikė policija, pranešė regioninės prefektūros biuras. Išsamesnės informacijos apie nukentėjusiosios būklę biuras nepateikė. Pasak informuoto šaltinio, paauglys bendraklasei dūrė peiliu į pilvą mokyklos laiptinėje.

Pirmoji amerikos ponia Melania Trump surengė netikėtą spaudos konferenciją, kurioje neigė sąsajas su seksualiniu nusikaltėliu Jeffrey'iu Epsteinu ir jo partnere Ghislaine Maxwell. Ponia Trump paragino aukas liudyti Kongrese, tačiau jos žodžiai sukėlė ir priešingą reakciją — Vašingtone jau reikalaujama, kad pati Melania atsakytų į kongresmenų klausimus. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Vatikanas penktadienį paneigė pranešimą, kad aukšto rango Pentagono pareigūnas per vieną susitikimą pažėrė kritikos Šventojo Sosto pasiuntiniui Jungtinėse Valstijose. Tai esą įvyko po popiežiaus Leono XIV komentarų, kurie buvo suprasti kaip kritika JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijai.

Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris penktadienį pabrėžė, kad NATO atitinka JAV interesus. Tai jis pareiškė baigdamas trijų dienų vizitą Persijos įlankos regione, kur aptarė trapių paliaubų Artimuosiuose Rytuose stiprinimą.

JAV viceprezidentas J. D. Vance‘s penktadienį perspėjo Iraną „neapgaudinėti“ Vašingtono, tačiau pareiškė viltį, kad Pakistane prasidėsiančios taikos derybos duos „teigiamą“ rezultatą. „Mes stengsimės, kad derybos būtų teigiamos“, – sakė J. D. Vance‘as žurnalistams prieš lėktuvui pakylant iš Jungtinės Endriuso bazės netoli Vašingtono. „Jei iraniečiai norės sąžiningai derėtis, mes tikrai esame pasirengę ištiesti ranką.

Ukrainos Prezidento biuro vadovas Kyrylo Budanovas, kuris yra pagrindinis Ukrainos derybininkas su Rusija, pareiškė matantis pažangą galimo taikos susitarimo su Kremliumi link, pridurdamas, kad karo sureguliavimas gali neužtrukti ilgai, rašo „Bloomberg“. Nors viešai derybos dėl karo nutraukimo davė nedaug rezultatų, K. Budanovas išreiškė optimizmą, kad jos juda susitarimo link. Jis teigė manantis, kad Rusija taip pat nori užbaigti karą. „Visi supranta, kad karas turi baigtis.

Penktadienį po nakties metu įvykusio naftos išsiliejimo Belgijos Antverpeno uoste beveik sustojo laivyba, pranešė antras pagal dydį Europos uostas, kuris skubėjo sumažinti taršos ir ekonominės žalos riziką. Uosto pareiškime teigiama, kad išsiliejimas įvyko „bunkeravimo operacijos“ – laivo papildymo degalais proceso – metu Deurganck doke, kuriuo naudojasi vieni didžiausių pasaulio laivų, jog pasikrautų ir iškrautų prekes Antverpene.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas penktadienį pakomentavo Rusijos vadovo Vladimiro Putino paskelbtas Velykų paliaubas ir ilgalaikės taikos Ukrainoje perspektyvas, rašo TASS. „Velykos yra šventa šventė mūsų šalyje, taip pat ir Ukrainoje, Ukrainos žmonėms. Todėl tai visiškai humanitarinė iniciatyva“, – aiškino jis. Ir pridūrė: „Mes matėme Zelenskio pareiškimus, kad Ukraina paseks tuo pačiu pavyzdžiu.

Estijos vyriausybė iš esmės nusprendė sustabdyti 500 mln. eurų vertės kovos mašinų įsigijimo programą ir nukreipti lėšas apsaugos nuo dronų ir oro gynybos stiprinimui, praneša dienraštis „Postimees“. Gynybos ministras Hanno Pevkuras ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė, kad Estija kasdien mokosi iš karo Ukrainoje, ir šios pamokos kartu su kariuomenės vado kariniais patarimais lėmė naujų kovos mašinų įsigijimo programos sustabdymą.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas generolas leitenantas Kyrylo Budanovas perspėjo ukrainiečius, kad dronai nelaimės už juos karo su Rusija. Jis tai sakė interviu „Ukrinform“ ir „Novyny.Live“.  „Nesu šalininkas tos minties, kad už mus šį karą kovos dronai. Karai nelaimimi be žmonių. Be žmonių karai pralaimimi – taip nutinka.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Kremliaus vadovo Vladimiro Putino nenoras susitikti lyderių lygiu, sutikti su užsienio karių dislokavimu kontaktinėje linijoje bei jo pareiškimai apie Donbasą rodo, jog Rusijos vadovas iš tiesų nenori taikos. Apie tai valstybės vadovas kalbėjo interviu tinklalaidei „The Rest Is Politics“, praneša „Ukrinform“. „Sakiau mūsų amerikiečių partneriams, kad jie gali suprasti, ar Putinas nori taikos, atsakę į tokius klausimus.

Melania Trump netikėtai paskelbė pareiškimą dėl Jeffrey Epsteino bylos. JAV pirmoji ponia paneigė bet kokius ryšius su mirusiu amerikiečių finansininku. Apie tai rašo BBC.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris pareiškė pavargęs nuo to, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Kremliaus vadovo Vladimiro Putino veiksmai sukelia staigų energijos kainų augimą. Apie tai jis kalbėjo per savo vizitą Artimuosiuose Rytuose, praneša „Sky News“. „Man atsibodo“ K. Starmeris pasisakė už tai, kad Jungtinė Karalystė turėtų energetinę nepriklausomybę, atsižvelgiant į geopolitinį nestabilumą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas per uždarą susitikimą aštriai sukritikavo NATO sąjungininkus ir išreiškė nepasitenkinimą jų pozicija dėl konflikto su Iranu. Apie tai praneša „Politico“ šaltiniai, susipažinę su derybomis. Susitikimas su Aljanso generaliniu sekretoriumi Marku Rutte Baltuosiuose rūmuose, kuris buvo planuotas kaip darbinis vizitas, virto įtemptu pokalbiu.

Rusijoje nustojo veikti „Telegram“, rodo tarptautinio tyrimų projekto „Ooni“ duomenys, kuriuos pateikia „Interneto apsaugos draugijos“ vadovas Michailas Klimariovas. „The Moscow Times“ rašoma, kad sutrikimų lygis bandant prisijungti prie susirašinėjimo programėlės priartėjo prie 100 proc. „Atrodo, kad „Telegram“ Rusijos Federacijos teritorijoje buvo visiškai užblokuotas“, – rašė M. Klimariovas.

Rusai jau pradėjo naudoti strateginius rezervus fronte. Tai rodo Rusijos pajėgų grupuotės dydis Ukrainos teritorijoje, teigė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, praneša „Suspilne“. „Per mėnesį sunaikiname tiek pat okupantų, kiek jie mobilizuoja, tačiau tuo pačiu jų grupuotės dydis Ukrainos teritorijoje auga. Vadinasi, manome, kad įtraukdami karius iš strateginio rezervo jie didina savo grupuotę“, – sakė V. Zelenskis.

Ketvirtadienį vakare Lenkija vėl buvo priversta kelti naikintuvus F-16, kurie virš Baltijos jūros perėmė Rusijos žvalgybinį lėktuvą. Tai jau antras tokio pobūdžio incidentas per dvi dienas.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte ketvirtadienį įvardijo keturias šalis, kurios stabdo Ukrainos stojimą į Aljansą. „Vašingtone vykusiame NATO viršūnių susitikime, kai NATO šventė 75-ąjį jubiliejų, buvo susitarta dėl negrįžtamo Ukrainos kelio į NATO. Tačiau faktas yra tas, kad kelios šalys šį procesą stabdo, tarp jų – Vokietija, Slovakija, Vengrija ir Jungtinės Valstijos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskus įvardijo konkrečias saugumo garantijas, kurių Ukrainai reikia iš Vakarų. Ukrainai svarbu suprasti, kokia bus partnerių reakcija, jei Rusijos agresija pasikartos. Apie tai, bendraudamas su žurnalistais, pranešė prezidentas V. Zelenskis, komentuodamas darbą dėl saugumo garantijų, rašo UNIAN. „Mes susitarėme, kad mūsų pusė pateiks savo viziją, o partneriai pateiks atsakymą į tokį projektą. Svarbu, kad nebūtų jokių silpnų vietų ir klaidų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad žmonėms reikia saugių Velykų ir realių žingsnių taikos link, taip pat kad Rusija turi šansą po švenčių neatnaujinti smūgių. Apie tai valstybės vadovas parašė platformoje „Telegram“. Rusija turi šansą „Ukraina ne kartą pareiškė, kad esame pasirengę imtis simetriškų veiksmų. Mes pasiūlėme šių metų Velykinių švenčių metu paskelbti paliaubas ir elgsimės atitinkamai.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino specialusis pasiuntinys Kirilas Dmitrijevas Jungtinėse Amerikos Valstijose susitinka su aukšto rango Donaldo Trumpo administracijos nariais, pranešė naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi savo informuotais šaltiniais.

Naujasis Irano aukščiausiasis lyderis Mojtaba Khamenei paaskelbė rašytinį pranešimą, kuriame teigė, kad Islamo Respublika nenori karo su Jungtinėmis Valstijomis ir Izraeliu, tačiau gins savo, kaip tautos, teises, ketvirtadienį pranešė valstybinė televizija. „Mes nesiekėme karo ir jo nenorime“, – pranešime, per valstybinę televiziją perskaitytame praėjus keletui savaičių po to, kai vasario 28 d. – pirmąją karo dieną – buvo nužudytas jo tėvas ajatola Ali Khamenei, teigė jis.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Kyrylo Budanovas, kuris yra Ukrainos vyriausiasis derybininkas su Rusija, pareiškė, kad įžvelgia pažangą siekiant galimo taikos susitarimo su Kremliumi, ir kartu pridūrė, jog karo užbaigimas gali ilgai netrukti. Tuo metu pranešama, kad susitarta dėl paliaubų per stačiatikių Velykas – laikino ugnies nutraukimo, kuris, pasak Kremliaus, prasidės šeštadienio popietę ir baigsis sekmadienio naktį.

JAV karo laivai vėl aprūpinami ginkluote, kad galėtų smogti Iranui, jei derybose Pakistane nebus pasiekta susitarimo, interviu laikraščiui „The New York Post“ penktadienį pareiškė prezidentas Donaldas Trumpas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas svarsto mažinti amerikiečių karių skaičių Europoje dėl savo nepasitenkinimo tuo, kaip Europos sąjungininkai atsiribojo nuo jo karo prieš Iraną ir „nesuprato“ jo noro aneksuoti Grenlandiją, praneša „Reuters“. Pasak šaltinio, D. Trumpas pradėjo su savo patarėjais svarstyti galimybę išvesti dalį JAV karių iš Europos – grąžinant juos į JAV, o ne perkeliant į kitas šalis.

Smūgiai Rusijos naftos terminalams daro įtaką taikos derybų eigai. Ukraina per artimiausias derybas, tikėtina, iš rusų išgirs „daug naujo“. Apie tai pareiškė Ukrainos prezidento biuro vadovas Kyrylas Budanovas, praneša „Ukrinform“. „Tai (smūgiai Rusijos naftos terminalams) tikrai daro įtaką. Tai ir taip akivaizdu“, – sakė Prezidento biuro vadovas. Pasak K. Budanovo, Rusijos pozicijos pokyčiai dėl šių smūgių yra diskusinis klausimas.

Kremlius leidžia milijardus karui prieš Ukrainą, o Rusijos Dagestanas skęsta vandenyje. Ten pražūtingas potvynis griauna namus, plauna automobilius ir palieka šimtus tūkstančių žmonių be elektros – jau žinoma apie mažiausiai 7 žuvusius, tarp jų ir vaikai. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Lyg kortų namelis, pusiau sugriuvo geležinkelio tiltas. O potvynio vandens srautai užliejo gatvę po gatvės. Galinga srovė nešė automobilius, jie vartėsi purvinose bangose ir daužėsi vienas į kitą.

Vengrijoje jau sekmadienį vyks svarbiausi per kelis dešimtmečius parlamento rinkimai. Net 16 metų Vengriją valdančiam Viktorui Orbanui iššūkį meta  visą šalį „skersai – išilgai“ išmaišęs ir rinkėjus į savo pusę palenkti bandantis Peteris Magyaras. Nors apklausose jis pirmauja, žmonės Vengrijoje labai susiskaldę. Vieni sako, kad pavargo nuo Orbano dangstomos, visą šalį apraizgiusios korupcijos ir pyksta, kad pagal ekonominius rodiklius Vengrija atsidūrė Europos Sąjungos dugne.

Grenlandija atmeta JAV prezidento Donaldo Trumpo  pretenzijas, pakartotas Irano karo kontekste. Ministras pirmininkas Jensas Frederikas Nielsenas naujienų agentūrai „Reuters“ pareiškė atstovaujantis išdidžiai tautai, siekiančiai, kad pasaulio tvarka būtų išlaikyta.  „Nesame kažkoks ledo gabalas“, – pažymėjo jis. 57 tūkst. salos gyventojų, anot J. F. Nielseno, kiekvieną dieną dirba kaip geri pasaulio gyventojai, puoselėdami didelę pagarbą visiems sąjungininkams.

NATO vadovas Markas Rutte po susitikimo su Donaldu Trumpu neslėpė – jų pokalbiai buvo atviri ir nuoširdūs. Pasak jo, JAV prezidentas jautė nusivylimą kai kurių sąjungininkų pozicija, tačiau abiejų lyderių santykiai išlieka geri. NATO vadovas Markas Rutte paprašytas apibendrinti savo pokalbius su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, teigė: „Kaip sakoma diplomatiniuose sluoksniuose, šie pokalbiai buvo atviri ir nuoširdūs... atviri.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas po pokalbio su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte, pasak šio atstovės, tikisi konkrečių sąjungininkų įsipareigojimų dėl paramos užtikrinant saugumą Hormuzo sąsiauryje. M. Rutte dalijasi su partneriais informacija apie savo pokalbius Vašingtone, agentūrai „dpa“ sakė Aljanso atstovė Allison Hart. „Akivaizdu, kad Jungtinės Valstijos tikisi konkrečių įsipareigojimų ir priemonių, siekiant užtikrinti laivybos laisvę Hormuzo sąsiauryje“, – teigė ji.

NATO vadovas Markas Rutte pripažįsta, kad kai kurie sąjungininkai buvo „šiek tiek lėti“ remti JAV atakas prieš Iraną, rašo „Sky News“. „Teisybės dėlei, jos taip pat buvo šiek tiek nustebintos“, – priduria jis. M. Rutte sako, kad Donaldas Trumpas neatskleidė planų sąjungininkams, siekdamas „išlaikyti netikėtumo elementą per pirmuosius smūgius“ Iranui – sprendimą, kurį jis supranta. „Sąjungininkai daro viską“ „Žvelgdamas į šiandieninę Europą matau, kad sąjungininkai teikia milžinišką paramą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atsakė į JAV viceprezidento J. D. Vance‘o komentarus apie „derėjimąsi“ dėl Ukrainos teritorijos, primindamas, kad šis nedalyvauja trišalėse derybose, praneša „Ukrinform“. „Su visa pagarba, viceprezidentas nedalyvauja derybose tarp Jungtinių Valstijų, Ukrainos ir Rusijos.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu teigia, kad nurodė Izraelio pareigūnams kuo greičiau pradėti derybas su Libanu, rašo „Sky News“. „Atsižvelgdamas į pakartotinius Libano prašymus pradėti tiesiogines derybas su Izraeliu, vakar nurodžiau vyriausybei kuo greičiau pradėti tiesiogines derybas su Libanu“, – sakė B. Netanyahu. Štai kas bus aptariama derybose „Derybose daugiausia dėmesio bus skiriama Hezbollah nuginklavimui ir taikių santykių tarp Izraelio ir Libano užmezgimui.

Jungtinių Valstijų ir Irano paskelbtos paliaubos Artimųjų Rytų kare turi apimti ir Libaną, ketvirtadienį pareiškė Rusija. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas per pokalbį telefonu su Irano diplomatijos vadovu Abbasu Araghchi pasveikino paliaubas, o ministerija savo pranešime apie pokalbį nurodė, jog „Maskva tvirtai tiki, kad šie susitarimai (...) turi regioninį matmenį ir, visų pirma, taikomi Libanui“. Ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova atskirame pareiškime pasmerkė ...

Pergalės paradas, kuris tradiciškai vyksta gegužės 9 dieną Maskvoje ir daugelyje Rusijos miestų, šiemet gali būti atšauktas arba surengtas sutrumpintu formatu – Kremlius baiminasi galimos Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atakos, taip pat sklando gandai apie galimą pasikėsinimą į Vladimirą Putiną. Apie tai „YouTube“ kanale „The Breakfast Show“ papasakojo karinis ekspertas Jurijus Fiodorovas.

Besitęsianti Izraelio karinė kampanija Libane gali pakenkti laukiamoms Jungtinių Valstijų ir Irano taikos deryboms dėl karo Artimuosiuose Rytuose, ketvirtadienį pareiškė Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas. „Situaciją pietų Libane vertiname su ypatingu susirūpinimu, – sakė F. Merzas. – Smarkumas, kuriuo Izraelis ten kariauja, gali lemti viso taikos proceso žlugimą, ir to negalima leisti.

Vengrija iš Jungtinių Valstijų perka žaliavinės naftos už 500 mln. JAV dolerių, kad „diversifikuotų tiekimo šaltinius“, ketvirtadienį, po JAV viceprezidento J. D. Vance‘o vizito, pranešė vienas vyriausybės pareigūnas. Šią savaitę J. D. Vance‘as lankėsi Budapešte ir reiškė paramą nacionalistinių pažiūrų ministrui pirmininkui Viktorui Orbanui, kurio sekmadienį per parlamento rinkimus laukia beprecedentis iššūkis jo 16 metų trukusiam valdymui.

 Europos Sąjungos (ES) įstatymų leidėjai ketvirtadienį pareikalavo visoje Europos Sąjungoje įvesti mokestį didžiausioms pasaulio technologijų bendrovėms ir internetinių lošimų svetainėms siekiant padėti papildyti 27 valstybių narių bloko ateinančių septynerių metų biudžetą. ES šiemet susiduria su viena didžiausių kovų dėl 2028-2034 m. biudžeto. Europos Komisija nustatė, kad biudžetas sieks 2 trilijonus eurų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas padarė daugiau žalos NATO autoritetui nei Rusijos vadovas Vladimiras Putinas per daugelį metų, pareiškė Čekijos prezidentas.

Jungtinė Karalystė siunčia aiškų signalą Kremliui – po daugiau nei mėnesį trukusios karinės operacijos prieš Rusijos povandeninius laivus britų gynybos sekretorius Johnas Healey pareiškė: „Mes jus matome“. Jis įspėjo Vladimirą Putiną, kad bet kokie bandymai sabotuoti JK povandeninius kabelius ar vamzdynus nebus toleruojami ir sulauks rimtų pasekmių.

Po pražūtingų Izraelio smūgių Libanui Irano parlamento pirmininkas pagrasino ryžtinga reakcija. „Nusižengimai paliauboms turės konkrečių padarinių, reakcija bus STIPRI. Nedelsiant užgesinkite ugnį“, – rašė Mohammedas Bagheras Ghalibafas tinkle „X“. Jis atkreipė dėmesį į Pakistano premjero Shehbazo Sharifo pareiškimą –šis taip pat paskelbė apie paliaubas tarp JAV, Izraelio ir Irano ir aiškiai paminėjo ir Libaną. Pakistanas tarpininkavo tarp karo šalių.

Europos Sąjunga (ES) ketvirtadienį pareikalavo Vengrijos „skubiai pasiaiškinti“, pasirodžius naujiems žiniasklaidos pranešimams, kad Budapeštas perdavė ES informaciją Rusijai.

Ketvirtadienį Prancūzijos generolas pareiškė, kad karo su Rusija galimybė per ateinančius kelerius metus išlieka jo „pagrindiniu rūpesčiu“, ir gynė pastangas didinti išlaidas gynybai.  Gynybos štabo viršininkas generolas Fabienas Mandonas kalbėjo parlamente, pristatydamas Prancūzijos įstatymo projektą, kuriuo siekiama 2024–2030 m. padidinti išlaidas gynybai.

Jungtinė Karalystė pateikė griežtą įspėjimą Rusijos režimo lyderiui Vladimirui Putinui, skelbia „Independent“. Šiaurinėje Atlanto vandenyno dalyje buvo pastebėti Rusijos povandeniniai laivai. Jungtinė Karalystė pranešė, kad sekė tris Rusijos povandeninius laivus. Gynybos sekretorius Johnas Healey sako, kad Jungtinė Karalystė ir jos sąjungininkai stebėjo šiuos laivus mėnesį, jie pasitraukė.