Lietuvos vardas, anot ministro Kauno, diplomatiniuose pokalbiuose su JAV skamba kaip šalies, kuri Ameriką supranta ir jos nenuvylė.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Pernai spalį vyko Amerikos karių pasitikimo Lietuvoje ceremonijos. Jie Pabradės poligone kartu su Lietuvos kariais dalyvavo bendrose pratybose. Tokios pratybos, kartu dalyvaujant skirtingoms NATO šalims, vyksta nuolat. Manoma, kad Amerika Europoje yra dislokavusi apie 90 tūkst. karių.
Tačiau po NATO generalinio sekretoriaus Marko Rutte susitikimo su Donaldu Trumpu ryškėja dar viena įtampos linija: ilgą laiką griežta ir grasinančia retorika leidęs suprasti, kad Amerika bet kada galėtų nusigręžti nuo NATO, Trumpas šįkart viešai sukritikavo Aljanso nares, kurios neparėmė valstijų kare su Iranu. Tokie pareiškimai vėl pakurstė nerimą, kad Vašingtonas gali svarstyti amerikiečių karių išvedimą iš dalies sąjungininkių valstybių.
„NATO NEBUVO ŠALIA, KAI MUMS JŲ REIKĖJO, IR JŲ NEBUS, JEI MUMS JŲ VĖL PRIREIKS“, – teigė Amerikos prezidentas Donaldas Trumpas.
„Lietuva tikrai padariusi namų darbus, atliepusi savo strateginio partnerio poreikius, tad šioje vietoje ir Irano konflikto, karo atveju, Lietuva minima kaip šalis, kuri supranta Ameriką, ir nėra minima kaip ta, kuri nuvylė“, – aiškino krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Tad esą Lietuvai dėl čia jau dislokuotų valstijų karių pergyventi nereikia.
„Amerikos kariai Lietuvoje yra, lieka ir bus, jokių kitokių žinučių nebus šiai dienai“, – sakė R. Kaunas.
Lietuvai dėl santykių su JAV kolkas jaudintis nereikia, bet ar ilgam?
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys NATO sąjungininkių sprendimą neparemti JAV veiksmų taip pat vertina neigiamai. Mat susiskaldęs Aljansas siunčia priešininkams signalą, kad jo bendras atsakas gali būti nebe toks tvirtas ir užtikrintas.
„Kai kurių valstybių reakcija į JAV lūkestį buvo netinkama, buvo bloga. Hormūzo sąsiaurio blokada nėra kažkoks regioninis reikaliukas, pasekmės visiems – kuro kainos ir t. t.“, – kalbėjo Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
Parlamentaras Jeglinskas sako, kad nepakanka to, jog ant Lietuvos Amerika neturi ko pykti. Esą trūksta valdančiųjų politinės lyderystės ir iniciatyvumo, bandant užtikrinti kuo glaudesnę draugystę.
„Sakyti – žiūrėkite, mes investuosime tiek, kiek reikia, priimsime ne tik batalioną, bet ir brigadą, jei reikia, investuosime į jūrų infrastruktūrą, oro pajėgas, padarysime viską“, – minėjo Seimo narys, demokratas Giedrimas Jeglinskas.
Budrys sako, kad jei JAV vis tik sugalvotų perstumdyti karius, ir dalį jų perkeltų į Lietuvą – mums tai būtų tik į naudą ir mes tokiam scenarijui esą pasiruošę.
„Lietuva turi paruošusi visą priimančios šalies paketą, kuris yra geriausias ir prasmingiausias ta prasme, kokį galėtų JAV gauti“, – pasakojo K. Budrys.
„Tam poligonas tikrai reikalingas, ir Kapčiamiesčio poligono steigimas reikalingas ir Lietuvos divizijos plėtrai, ir Tauragės. Niekas neinvestuoja lėšų, kur jų nereikėtų“, – aiškino R. Kaunas.
Trumpo administracija jau anksčiau sakė planuojanti sumažinti Amerikos karių skaičių aljanso valstybėse nuo 90 tūkst. iki 70–80 tūkst.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
