Užsienis

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis rugsėjo pradžioje valstybiniais ordinais apdovanojo šešis lietuvius. Energetikos ministras Dainius Kreivys, prezidento patarėja Asta Skaisgirytė bei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas apdovanoti kunigaikščio Jaroslavo Išmintingojo III laipsnio ordinu.

Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas ketvirtadienį apkaltino Rusijos taikdarius, kad jie nesugebėjo užkirsti kelio Azerbaidžano puolimui, po kurio Baku pareikalavo užtikrinti visišką ginčijamo Kalnų Karabacho kontrolę. „Jei taikdariams pavyko susitarti dėl ugnies nutraukimo, kodėl jiems nepavyko susitarti, kad būtų užkirstas kelias Kalnų Karabacho užpuolimui?“ – klausė jis per nacionalinę televiziją transliuotame kreipimesi.

Ketvirtadienį JAV viešintis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su JAV įstatymų leidėjais. Kaip rašo „Sky news“, po susitikimo su Ukrainos lyderiu JAV senatorius Čakas Šumeris vienu sakiniu apibūdino susitikimo metu V. Zelenskio perduotą žinutę: „Jei negausime pagalbos, pralaimėsime karą“. V. Zelenskis ketvirtadienį atvyko į JAV Kongresą, kur susitiko su Atstovų Rūmų ir Senato respublikonų įstatymų leidėjais, kurie skeptiškai vertino tolesnę pagalbą Kyjivui.

Ketvirtadienį Chersono srityje per rusų apšaudymus jau žuvo šeši civiliai, o dar devyni buvo sužeisti. Kaip praneša „Ukrinform“, Ukrainos generalinio prokuroro biuras apie tai informavo „Telegram“ kanale. Chersono srities prokuratūrai vadovaujant, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl karo įstatymų ir papročių pažeidimo (Ukrainos baudžiamojo kodekso 438 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Tyrėjų duomenimis, rugsėjo 21 d., apie 11 val. 45 min.

Estijos valdžia paaiškino, kas laukia Rusijoje registruotų transporto priemonių, kurios jau yra atvykusios į šalį. Šalies vidaus reikalų ministro Lauri Laanemetso teigimu, perregistruoti automobilius bus skirta pusė metų. Estijos vidaus reikalų ministras paskelbė, kad Rusijoje registruoti automobiliai, kurie jau atvežti į šalį iki rugsėjo 13 d. (kuomet įsigaliojo draudimas), privelės būti perregistruoti arba išvežti iš Estijos per artimiausius pusę metų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį atvyko į JAV Kongresą, kur susitiks su Atstovų Rūmų ir Senato respublikonų įstatymų leidėjais, kurie skeptiškai vertino tolesnę pagalbą Kyjivui. Susitikimuose dalyvaus ir demokratai, nors tai griežtosios dešinės respublikonų įstatymų leidėjai dažnai priešinasi tolesniam Ukrainos finansavimui kovai su plataus masto Rusijos invazija į šalį.

Buvęs Europos Vadovų Tarybos (EVT) vadovas ir lenkų opozicijos lyderis Donaldas Tuskas apkaltino Lenkijos Vyriausybę peiliu dūrus Ukrainai į nugarą, rašo „Sky news“. Taip jis komentavo lenkų premjero Mateuszo Morawieckio pareiškimą, kad Lenkija nebetiekia Ukrainai ginklų ir ginkluojasi pati. D. Tusko įsitikinimu, tokie pareiškimai yra naudingi Lenkijos valdantiesiems prieš spalio 15 d. vyksiančius parlamento rinkimus.

Varšuva paskelbė nutraukianti ginklų tiekimą Kyjivui ir nuo šiol didesnį dėmesį skirs savo gynybai. Ekspertai teigia, kad spalį vyksiantys parlamento rinkimai Lenkijoje sudarė sąlygas, kad vidaus politikos peripetijos nustumia užsienio politiką į antrą planą. Anot jų, nors lenkų pareiškimas dramatiškas, jų geopolitinė kryptis ir požiūris į grėsmes nekinta.

Ketvirtadienį Armėnija pareiškė nesirengianti masinei civilių evakuacijai iš Kalnų Karabacho, prieš tai Azerbaidžanas pareiškė, kad atgavo visišką ginčijamo regiono kontrolę. „Armėnų vyriausybė nekėlė armėnų evakuacijos iš Kalnų Karabacho klausimo ir mano, kad turi būti garantuota Kalnų Karabacho armėnų teisė gyventi savo namuose, saugiai ir oriai“, – ministro pirmininko Nikolo Pašiniano pareiškimą citavo valstybinė žiniasklaida.

Ukrainai ir Lenkijai pavyko rasti kompromisą dėl grūdų eksporto, skelbiama BBC. Lietuvos prezidentas taip pat paskelbė, kad būtina surasti kompromisą, tačiau naujiena apie tai, kad Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos prezidentai pasiekė susitarimą buvo paneigtą Kyjive. BBC skelbiama, kad Ukrainos žemės ūkio politikos ir maisto ministerijos vadovas Mykola Solskyi ir Lenkijos žemės ūkio ministras Robertas Telusas telefonu aptarė grūdų eksporto temą.

Rusams ketvirtadienį apšaudžius Chersono sritį žuvo vienas žmogus, o dar du buvo sužeisti, pranešė šio pietinio Ukrainos regiono gubernatorius Oleksandras Prokudinas. Jo pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad „priešas visą dieną apšaudo Chersono sritį“. Pasak jo, per rusų apšaudymus ketvirtadienį regione iš viso žuvo penki žmonės, o dar 10 buvo sužeisti. Rusija naktį į ketvirtadienį surengė masinį raketų smūgį, per kurį visoje šalyje žuvo ir buvo sužeista žmonių.

Azerbaidžanas ketvirtadienį pareiškė, kad pirmosios derybos dėl Kalnų Karabacho integracijos buvo konstruktyvios ir kad su etninių armėnų lyderiais sutarta netrukus vėl susitikti. Derybų atmosfera buvo konstruktyvi ir pozityvi, buvo susitarta vėl susitikti artimiausiu metu, sakė Azerbaidžano prezidentūra ir pridūrė, kad Baku sutiko aprūpinti regioną maisto produktais ir humanitarine pagalba.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį atvyko į Vašingtoną derėtis dėl tolesnės JAV pagalbos ginklais ir sakė, kad Kyjivo prioritetas yra oro gynyba, Maskvai surengus naują masinę raketų ataką prieš Ukrainą. „Šiandien – svarbios derybos Vašingtone. Oro gynyba Ukrainai yra tarp svarbiausių klausimų“, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė V. Zelenskis, atvykęs į Vašingtoną iš Niujorko.

Singapūro teismas griežtai nubaudė vyrą, kuris, net ir tiksliai žinodamas, kad serga COVID-19, ėjo į darbą ir kosėjo prie savo kolegų, specialiai nusismaukęs kaukę. 64-erių singapūriečiui buvo skirtos dvi savaitės kalėjimo. Net ir pasidaręs COVID-19 testą, bei sulaukęs teigiamo atsakymo, indų kilmės Singapūro gyventojas  Tamilselvamas Ramaiya sąmoningai kosėjo ant savo kolegų, o vieną sykį netgi demonstratyviai nusismaukė kaukę prieš kosėdamas.

Ukraina ketvirtadienį paskelbė smogusi kariniam aerodromui Rusijos aneksuotame Kryme ir tai dar viena ukrainiečių deklaruota ataka šiame Juodosios jūros pusiasalyje, kurį Kyjivas žada susigrąžinti. „Rugsėjo 21-osios naktį Ukrainos gynybos pajėgos surengė sutelktąjį smūgį okupantų kariniam aerodromui netoli Sakų miesto laikinai okupuotame Kryme“, – sakoma socialiniuose tinkluose paskelbtame kariuomenės komunikacijos departamento pareiškime.

Lenkija trečiadienį pareiškė, kad nebeteiks ginklų Ukrainai ir daugiausiai dėmesio skirs savo gynybai. Kaip tai paveiks karo eigą? Ar kitos valstybės gali pasekti Lenkijos pavyzdžiu? Ar Kyjivas bus spaudžiamas sėsti prie derybų stalo? Apie jį naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Vilniaus universiteto docentas, komunikacijos ekspertas Mantas Martišius ir karybos ekspertas Darius Antanaitis. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Baigėsi pirmosios armėnų separatistų ir Azerbaidžano derybos dėl Kalnų Karabacho teritorijos integracijos, ketvirtadienį pranešė Azerbaidžano valstybinė žiniasklaida. Pranešime detalių nepateikiama. Derybos truko apie dvi valandas, spaudos konferencija po susitikimo Azerbaidžano Jevlacho mieste nebuvo numatyta, pranešė valstybinės naujienų agentūros ir televizija.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį paragino Azerbaidžano lyderį Ilhamą Alijevą užtikrinti armėnų saugumą Kalnų Karabache, azerbaidžaniečių pajėgoms paskelbus pergalę po dieną trukusios operacijos prieš šio regiono separatistus. „Vladimiras Putinas pabrėžė, kaip svarbu užtikrinti Karabacho gyventojų armėnų teises ir saugumą“, – sakoma Kremliaus pranešime apie abiejų lyderių pokalbį telefonu.

Kyjivas ketvirtadienį pareiškė, kad artimiausiomis dienomis surengs derybas su Varšuva dėl aštrėjančio ginčo dėl Ukrainos grūdų eksporto, o kaimyninės šalys pakartojo, kad jų ryšiai yra glaudūs. „Kitos derybos įvyks artimiausiomis dienomis, per jas bus aptarti abiejų šalių parengti klausimai“, – sakoma Ukrainos žemės ūkio ministerijos pranešime, kuriame skelbiama apie Lenkijos ir Ukrainos žemės ūkio ministrų pokalbį.

Lenkija nepritaria tam, kad Vokietija gautų nuolatinę vietą JT Saugumo Taryboje, ketvirtadienį Lenkijos visuomeniniam radijui sakė gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas. Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pateiktas pasiūlymas yra „gana keistas“ ir, Lenkijos požiūriu, „didelis nusivylimas“, sakė M. Blaszczakas. Kyjivas, atrodo, pamiršo, kad Vokietija iš pradžių neatėjo į pagalbą Ukrainai, prasidėjus Maskvos plataus masto invazijai 2022 metų vasarį, sakė jis.

Jungtinės Tautos (JT) deda pastangas atkurti Juodosios jūros grūdų iniciatyvą. Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, tai JT Saugumo Taryboje Niujorke pareiškė JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas. Pasak jo, JT toliau bendradarbiauja su visomis pusėmis, kad būtų galima atkurti saugų grūdų ir trąšų eksportą iš Rusijos ir Ukrainos. A. Guterresas pabrėžė, kad yra svarbu užtikrinti, jog nekiltų dar vieno pertrūkio pavojus.

Kalnų Karabache išvakarėse buvo sušaudyti rusų „taikdariai“ regione. Jų automobilį suvarpė kulkomis Azerbaidžano pajėgos. Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas susisiekė su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir atsiprašė dėl incidento, skelbiama Kremliaus išplatintame pranešime. Apie rusų karių žūtį Karache išvakarėse paskelbė Rusijos gynybos ministerija, tačiau iki šiol nėra atskleidžiamas tikslus žuvusiųjų skaičius.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock nutylėjo, ar, JAV perdavus Ukrainai valdomų raketų ATACMS, padidėtų tikimybė, kad Vokietija taip pat įsipareigos perduoti sparnuotųjų raketų „Taurus“. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis jau kurį laiką reikalauja tiek Vokietijoje pagamintų raketų „Taurus“, tiek JAV gamybos ATACMS sistemos. Šie ginklai suteiktų Ukrainos kariuomenei naujų pajėgumų smogti taikiniams giliau į Rusijos kontroliuojamą teritoriją.

Varšuva pranešė, kad Lenkija užbaigs anksčiau su Kyjivu sutartą ginklų tiekimą, praėjus dienai po to, kai Lenkijos lyderiai paskelbė nutraukiantys ginklų tiekimą kilus ginčui dėl grūdų eksporto su Ukraina. „Dėl klausimų apie ginklų tiekimą norėčiau informuoti, kad Lenkija vykdys tik anksčiau sutartą šaudmenų ir ginkluotės tiekimą, įskaitant ir tą, dėl kurio susitarta pasirašytose sutartyse su Ukraina“, – Lenkijos spaudos agentūrai pareiškė vyriausybės atstovas spaudai Piotras Muelleris.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles‘is Michelis trečiadienio vakarą telefonu paragino Azerbaidžano prezidentą Ilhamą Alijevą suteikti saugumo garantijas Kalnų Karabache gyvenantiems armėnams, pranešė ES aukšto rango pareigūnas. Ch. Michelis sakė I. Alijevui, kad ginčijamame regione gyvenantiems armėnams skubiai reikalingos „patikimos žmogaus teisių ir saugumo garantijos“ ir kad jų humanitariniai poreikiai yra labai svarbūs, teigė šaltinis.

Baltarusijos kariniuose poligonuose rugsėjo 22–26 dienomis planuojamos karinės pratybos. Savo ruožtu Ukraina griežtina kontrolę pasienyje ir ruošia savo pajėgas atsakui, jei jo prireiktų. Apie tai ketvirtadienį pranešė Ukrainos jungtinių ginkluotųjų pajėgų vadas Serhijus Najevas. Jis pažymėjo, kad pratybos nesignalizuoja apie karinės grėsmės buvimą, tačiau tam tikras rizikos potencialas egzistuoja.

Lenkija šiuo metu netiekia Kyjivui ginklų, bet pažiūrės, kaip bus ateityje, ketvirtadienį lenkų radijui „Radio Plus“ sakė valstybės turto ministras Jacekas Sasinas. „Šiuo metu yra taip, kaip sakė premjeras, o ateityje žiūrėsime“, – sakė J. Sasinas, paklaustas apie premjero Mateuszo Morawieckio komentarus. Lenkijos premjeras trečiadienį pareiškė, kad nebetieks ginklų Ukrainai ir daugiausiai dėmesio skirs savo gynybai.

Kalnų Karabacho separatistų pajėgos ketvirtadienį apkaltino Azerbaidžaną pažeidus dieną galiojančias paliaubas, kuriomis sustabdyta nauja karinė operacija etninės armėnų apgyvendintame regione, Baku šį kaltinimą iš karto paneigė.

Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas ketvirtadienį sakė, kad kelias į taiką su aršiausiu varžovu Azerbaidžanu nėra lengvas, tačiau juo vis tiek reikia eiti. „Šis kelias nėra lengvas, jis patiria vidinių ir išorinių sukrėtimų, bet mes privalome juo eiti“, – sakė N. Pašinianas per televiziją transliuotame kreipimesi, parodytame kitą dieną po to, kai Azerbaidžanas po operacijos Kalnų Karabache paskelbė pergalę.

Britų karalius Karolis III (74 m.), sekdamas savo motinos karalienės Elžbietos II (1926-2022) pavyzdžiu, ketvirtadienį, antrąją vizito, kuriuo siekiama stiprinti šalių ryšius, dieną, kreipsis į įstatymų leidėjus Prancūzijos parlamento aukštuosiuose rūmuose. Per valstybinį pokylį vėlų trečiadienį Karolis III paragino Prancūziją ir Jungtinę Karalystę atgaivinti savo santykius, o jam antrino ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.

Ukraina ketvirtadienį perspėjo, kad laukia sunkūs mėnesiai po naktį surengto masinio Rusijos raketų smūgio, per kurį visoje šalyje žuvo ir buvo sužeisti žmonės. „Šiąnakt Rusija pradėjo masinį puolimą prieš Ukrainą“, – sakė prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Oleksijus Kuleba. „Laukia sunkūs mėnesiai: Rusija atakuos energetikos ir itin svarbius objektus“, – pridūrė jis, didėjant nuogąstavimams dėl energetinio saugumo prieš Ukrainos laukiančią antrąją karo žiemą.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ketvirtadienį per pokalbį su savo kolega Ilhamu Aliyevu po Baku karinės operacijos Kalnų Karabache išreiškė paramą Azerbaidžanui, pranešė Turkijos prezidentūra.

Minint Rusijos prezidento Vladimiro Putino dekreto dėl „dalinės mobilizacijos“ Rusijoje metines, Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos žvalgyba pažymėjo, kad Rusijos kariuomenė susiduria su daugybe problemų, ypač dėl reguliarių rotacijų trūkumo. 2023 m. rugsėjo 21 d. sukanka metai, kaip V. Putinas pasirašė dekretą, numatantį „dalinę mobilizaciją“, kurios metu buvo išsikeltas tikslas karui Ukrainoje mobilizuoti 300 tūkst.

Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi pareiškė Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kad „sudėtingos tarptautinės situacijos“ akivaizdoje Pekinas ir Maskva turi stiprinti bendradarbiavimą, ketvirtadienį pranešė Kinijos valstybinė žiniasklaida.

Lenkija padeda Ukrainai kovoti su Rusijos invazija, bet turi apsaugoti savo ūkininkų interesus, todėl Varšuva uždraudė ukrainietiškų grūdų importą, trečiadienį pareiškė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda. Morawieckis: Lenkija nebetiekia Ukrainai ginklų ir ginkluojasi pati. Taip jis kalbėjo interviu su visuomeniniu Lenkijos transliuotoju TVP. „Lenkijos valdžios institucijos visų pirma turi ginti Lenkijos interesus, – tvirtino A. Duda. – Būtent tai mes ir darome.

Vokietija kitais metais surengs tarptautinę konferenciją dėl Ukrainos atstatymo, po susitikimo su ukrainiečių prezidentu Volodymyru Zelenskiu Niujorke pareiškė vokiečių kancleris Olafas Scholzas. 2024-ųjų birželio 11-osios derybos, kurių tikslas – padėti Ukrainai išlaikyti jos ekonomiką ir ilgainiui atkurti infrastruktūrą, vyks Berlyne, pridūrė kanceliarija.

Greitą karinę pergalę Kalnų Karabache pasiekęs Azerbaidžanas ketvirtadienį rengia taikos derybas su armėnų separatistais. Valstybinė Azerbaidžano naujienų agentūra „Azertag“ paskelbė nuotraukas, kuriose matyti į Jevlachą atvykusi delegacija, atstovaujanti etniniams Kalnų Karabacho armėnams. Buvo matyti į derybas atvykstanti juodų automobilių kolona, paskui kurią važiavo automobilis su Rusijos vėliava ir Rusijos kariuomenės numeriais.

Ukrainos Chersono srityje per Rusijos apšaudymą žuvo du žmonės, ketvirtadienį pranešė vietos gubernatorius. Naktį buvo apšaudyti keli Ukrainos miestai.  „Rusijos kariuomenė apšaudė Chersono gyvenamuosius kvartalus (...) Šią valandą žinome apie du žuvusius civilius.

Rusija nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. rugsėjo 21 d. šioje šalyje jau neteko maždaug 274 470 karių, įskaitant 490 kariškių, kurie buvo nukauti per pastarąją parą. Tai ketvirtadienio rytą feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas. Be to, štabo duomenimis, Ukrainos gynėjai sunaikino 4 638 Rusijos tankus (+3 per pastarąsias 24 val.

Kinija aktyviai ruošiasi karui su JAV. Taip savo straipsnyje „The Telegraph“ tvirtina buvęs Donaldo Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas. Respublikonų politikas ir D. Trumpo oponentas JAV prezidento rinkimuose atkreipė dėmesį į JAV oro pajėgų sekretoriaus Franko Kendallo pareiškimą, kuriame vienareikšmiškai kalbėjo apie Kinijos keliamą grėsmę. „Žvalgybiniai duomenys negali būti aiškesni. Negaliu pasakyti, kokie yra tikrieji jų ketinimai.

Ankstyvą ketvirtadienio rytą Rusija surengė masinį raketų smūgį Ukrainoje. Kyjivo Darnyckio rajone per atakas sužeisti 7 žmonės, trys jų, įskaitant 9 metų mergaitę, išvežti į ligoninę, „Telegram“ pranešė miesto meras Vitalijus Kličko. Darnyckio rajone taip pat buvo pažeistas dujų vamzdis ir negyvenamieji pastatai, kai kurie Kyjivo Sviatošynskio rajono kvartalai liko be elektros ir vandens.

Ketvirtadienio naktį laikinai okupuotą Krymo pusiasalį sudrebino galinga dronų ataka. Rusijos gynybos ministerija ir rusiški „Telegram“ kanalai praneša, kad rusai virš Krymo numušė 19 bepiločių orlaivių. Pirmieji sprogimai buvo girdėti apie vidurnaktį netoli Novofedorivkos. Rusai skelbė, kad tai – oro gynybos sistemos. „Rusijos ginkluotųjų pajėgų oro gynybos sistemos sunaikino 19 bepiločių orlaivių virš pusiasalio“, – tikina Rusijos gynybos ministerija.

Azerbaidžanas trečiadienį pareiškė, kad pirmą kartą per kelis dešimtmečius susigrąžino separatistinio Kalnų Karabacho kontrolę po to, kai armėnų separatistai sutiko sudėti ginklus po karinės operacijos, per kurią, jų teigimu, žuvo 200 žmonių. Neįtikėtinai greitas separatistų pasipriešinimo numalšinimas yra didelė Azerbaidžano prezidento Ilhamo Alijevo pergalė siekiant, kad Baku vėl kontroliuotų regioną, kuriame gyventojų daugumą sudaro armėnai.

Ekvadoro specialistai skelbia apie naują paukščių gripo protrūkio grėsmę. Šaliai priklausančiose Galapagų salose nuo ligos krito trys paukščiai. Baiminamasi, kad taip gali išgaišti visos unikalios, tik šioms saloms būdingos paukščių rūšys. Ramiajame vandenyne esančiose Galapagų salose specialistai paėmė mėginius iš vietinių paukščių siekdami išsiaiškinti, ar šie neserga paukščių gripu.

Lenkija šiuo metu netiekia Ukrainai jokių ginklų, sako lenkų premjeras Mateuszas Morawieckis, rašo UNIAN. „Ukraina ginasi nuo žiauraus Rusijos puolimo, ir aš suprantu šią situaciją, bet, kaip jau sakiau, mes ginsime savo šalį. Mes nebeperduodame ginklų Ukrainai, nes dabar ginkluojame Lenkiją“, – cituojamas jis. Lenkija nuo karo pradžios yra viena ištikimiausių Ukrainos rėmėjų.

Hunteris Bidenas padarys kaltės nepripažinimo pareiškimą dėl federalinio kaltinimo neteisėtai įsigijus šaunamąjį ginklą, pateikto žlugus susitarimui su prokurorais, antradienį teismo dokumentuose nurodė jo advokatai. JAV prezidento Joe Bideno sūnus yra kaltinamas tuo, kad melavo dėl narkotikų vartojimo, kai 2018 metų spalį nusipirko šaunamąjį ginklą. Jis yra pripažinęs, kad tuo savo gyvenimo tarpsniu kovojo su priklausomybe kokainui. Jis kaltinamas ginklo laikymu 11 dienų.

Rusijos užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui pradedant savo kalbą Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos posėdžio metu, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išėjo iš salės, rašo UNIAN. V. Zelenskis ir S. Lavrovas nebuvo užfiksuoti toje pačioje patalpoje, kaip tikėjosi kai kurie žurnalistai. Rusijos delegacija buvo salėje Ukrainos prezidento V. Zelenskio kalbos metu.

Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas trečiadienį telefonu kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl padėties Kalnų Karabache, pranešė jo biuras.  „Ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas telefonu kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Buvo aptarta padėtis Kalnų Karabache“, – socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė armėnų premjero spaudos sekretorė Nazeli Baghdasarian.