Karas Ukrainoje

Vokietijos ir kitų Europos šalių lyderiai spaudžia Ukrainą, siekiant pagreitinti Minsko susitarimo vykdymą, baiminantis, kad Rusija pasinaudos delsimu „pateisindama agresijos atnaujinimą“, rašo „Financial Times“. Berlyno, Londono ir Paryžiaus spaudimas Kijevui sustiprėjo prieš šiandieninį Ukrainos ir ES susitikimą, pažymima dienraštyje. Paskutiniai Europos politikų pareiškimai, anot „FT“, rodo Briuselio norą sumažinti į tampą santykiuose su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

 Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį parodydame interviu pareiškė, jog nesigaili dėl Maskvos 2014 metais įvykdytos Krymo aneksijos ir mano, kad tai buvo „istorinis teisingumas“. „Manau, kad mes pasielgėme teisingai, ir aš dėl nieko nesigailiu“, – per valstybinę televiziją parodytame filme „Prezidentas“ sakė V.Putinas apie savo sprendimą atplėšti nuo Ukrainos Juodosios jūros pusiasalį.

Lenkijos valdžia nusprendė neįsileisti į savo teritoriją Rusijos nacionalistų iš baikerių klubo „Naktiniai vilkai“, kurie planavo grandiozinę kelionę iš Maskvos į Berlyną, tariamai skirtą Pergalės dienos 70-mečio minėjimui. „Šį sprendimą nulėmė tai, kad neturėjome tikslios informacijos apie šios grupės kelionę Lenkijos keliais, tikslaus maršruto ir klubo narių nakvynės vietų.

JAV ir Vakarų sąjungininkų veiksmų analizė rodo, kad prieš Rusiją yra pradėta pirmoji hibridinio karo fazė. Tokias idėjas išdėstė, „Interfaks“ pranešimu, Vakarų karinės apygardos vadas generolas Anatolijus Sidorovas.

JAV valstybės departamentas vakar apkaltino Rusiją tiekiant oro gynybos sistemas Ukrainos rytuose įsikūrusiems smogikams ir dalyvaujant jų apmokyme, praneša „Reuters“. „Rytų Ukrainoje užfiksuotas didžiausias kiekis rusų oro gynybos sistemų nuo rugpjūčio mėnesio“, - cituojama JAV valstybės departamento atstovė spaudai Marie Harf.

Netikėta, tačiau itin atvira 49-ių Rusijos premjero Dmitrijaus Medvedevo vakar nuskambėjo Valstybės Dūmoje. Kalbėdamas parlamentarams kasmetinės vyriausybės ataskaitos metu, jis pripažino, kad nieko gero Rusijos ekonomikai artimiausiu metu tikėtis nereiktų, praneša forbes.ru. Pagrindiniai skaičiai, kuriuos, galų gale, išgirdo parlamentarai iš šalies premjero – tai Rusijai pritaikytų Vakarų sankcijų efekto mastai. Šalies ekonomika dėl jų neteko beveik 25 mlrd. dolerių, o tai sudaro 1,5 proc.

Ukrainos Aukščiausioji Rada priėmė memorandumą „Dėl atsako Rusijos Federacijos agresijai ir jos poveikių įveikimo“. Už dokumentą balsavo 259 Rados deputatai.

Amerikiečių desantininkai pirmadienį pradėjo ukrainiečių vyriausybė pajėgų, kovosiančių su prorusiškais separatistais rytinėje šalies dalyje, apmokymus, sukeldami Maskvos nepasitenkinimą. Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pasveikino JAV karius iš 173 -osios desantininkų brigados, skelbdamas operacijos „Fearless Guardian“ (Bebaimis sergėtojas) pradžią per iškilmingą ceremoniją lyjant lietui Javorivo karinėje bazėje vakarinėje Ukrainos dalyje.

Teigiama, kad istorija kartojasi. Šią istoriją, įvykusią daugiau nei prieš 80 metų, prisiminti būtina. Bent jau tam, kad Minsko susitarimai nevirstų Miuncheno. Juk tuometinė Čekoslovakija ir dabartinė Ukraina yra daug kuo panašios. Tiksliau – Maskva veikia pagal tarytum prieš aštuonerius metus parašytą scenarijų, teigiama „podrobnosti.ua“ Romano Bočkalos reportaže. Tų laikų Čekoslovakija ir dabartinė Ukraina daug kuo panašios.

Lietuvos pilietis Olegas Titorenka – nuolatinis prieš NATO ir ES nukreiptų akcijų Lietuvoje dalyvis, organizacijos „Būkime vieningi“ narys šilutiškis Olegas Titorenko. Vyro namuose kovo mėnesį apsilankė kriminalistai, kurie ieškojo antivalstybinės veiklos įrodymų. „LifeNews“ šiandien pasirodė publikacija, paremta būtent šio „kovotojo už Lietuvą“ komentaru. „Europoje įsibėgėja prieš NATO nukreipti judėjimai. Masinių akcijų dalyviai, kurių skaičius kiekvieną mėnesį siekia 40-70 tūkst.

  Į Lietuvą atvykęs Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) vadovas sako matantis gerą progą užtikrinti taiką Rytų Ukrainoje, įsigaliojus paliauboms strategiškai svarbiame Šyrokynės miestelyje netoli Mariupolio.   „Šio ryto naujiena yra tai, kad tarpininkaujant mūsų stebėtojams sutarta dėl paliaubų Šyrokynėje prie Mariupolio, ir šios paliaubos, regis, veikia.

 Lietuvos ir užsienio ekspertai ragina Ukrainą išnaudoti trapias paliaubas kovoje su Rusijos remiamais separatistais reformų vykdymui. Vilniuje įsikūrusio Rytų Europos studijų centro kartu su politikos ekspertais iš Lenkijos, Vengrijos, Slovakijos ir Jungtinių Valstijų šią savaitę paskelbtoje ataskaitoje pažymima, kad nepaisant to, jog susirėmimų tarp Ukrainos vyriausybinių pajėgų ir separatistų sumažėjo, Ukraina rimtai nesvarsto integruoti separatistų perimtos Donbaso dalies.

Dviejų žurnalistų žūtys Ukrainoje per kelias dienas verčia susirūpinti – net jei tai būtų ne Rusijos provokacija, o vietinės problemos, – teigia politologas, ISM Ekonomikos ir politikos studijų programos vadovas Vincentas Vobolevičius. „Aš manau, kad negalima ir neetiška vienareikšmiškai sakyti, kad tai Rusijos provokacija. Bet atmesti varianto, kad tai Rusijos režisuojama akcija.

Ukrainos politologas Vladimiras Fesenka gavo laišką su pareiškimu iš nežinomos organizacijos, pasivadinusios „Ukrainos sukilėlių armija“, kuri prisiėmė atsakomybę už buvusio „Regionų partijos“ nario Olego Kalašnikovo ir žurnalisto Olesios Buzino nužudymą, praneša „nr2.ru“. „Į savo elektroninį paštą gavau laišką su kažkokios „Ukrainos sukilėlių armijos“ pareiškimu, kuriame šie prisiima atsakomybę už „antiukrainietiškų niekšų: Čečėtovo, Peklušenkos, Melniko, Kalašnikovo ir Buzinos“ nužudymą“, – ra...

Maždaug 300 JAV desantininkų atvyko į Ukrainą, kur mokys Ukrainos nacionalinės gvardijos pajėgas, šalies pietuose kovojančias su prorusiškais sukilėliais, pranešė JAV sausumos pajėgos. 173-osios oro desanto brigados kariai antradienį ir trečiadienį atvyko į Javorivą, esantį Vakarų Ukrainoje, kur praleis pusę metų mokydami tris ukrainiečių batalionus, sakoma ketvirtadienį JAV Armijos pranešime.

Kijeve trečiadienį rastas negyvas buvęs parlamento deputatas, kuris yra jau ketvirtasis per pastaruosius du mėnesius įtartinomis aplinkybėmis miręs nušalinto prezidento Viktoro Janukovyčiaus sąjungininkas. Oleho Kalašnikovo kūnas buvo rastas trečiadienį vakare jo namuose, pranešė Vidaus reikalų ministerija. „Mirtis ištiko dėl šūvio“, - rašoma ministerijos pareiškime. Pradėtas mirties aplinkybių tyrimas.

Traukinys „Novorosijskas – Žemutinis Tagilas“ ankstyvą rytą į Jekaterinburgą atvežė daugiau nei šimtą žmonių, vilkinčių karinę uniformą. Į Uralą iš „komandiruotės“ grįžo savanoriai, kovoję Donbase, rašo Jekaterinburgo naujienų portalo „e1.ru“ žurnalistas Ilja Kazakovas. „Vyrai važiavo septyniuose vagonuose, kiekviename iš jų – 30-40 savanorių. Viso – beveik 180 žmonių,“ – pasakojo keleivinio traukinio vadovė Ana Košeliova. – Gali būti ir kiek mažiau.

Daugeliui netikėta Rusijos agresija Ukrainoje ir jos keliama grėsmė likusiam pasauliui pateikė tokius iššūkius, kuriems šis pasirodė nepasirengęs, „nr2.com.ua“ rašo Ksenija Kirilova. Daugeliui Vakarų analitikų šis negebėjimas pateikti atsaką kelia baimę, kad agresorius, naudodamasis Vakarų nuomonių daugiapoliškumu ir silpnumu, gali jeigu ne nugalėti, tai žengti neleistinai toli.

Nors du trečdaliai ukrainiečių mano, kad su ekonomika reikėtų tvarkytis kitaip, 70 proc. ukrainiečių nepasitiki dabartine vyriausybe, Rytų Europos studijų centro analitikas Linas Kojala „Žinių radijui“ antradienį sakė, kad Ukraina yra teisingame kelyje. Vis tik jis pažymi, kad žmonių nepasitikėjimas valdžia buvo užkoduotas nuo pat pradžių: „Vis tik mes kalbame apie šalį, kuri ilgą laiką buvo labiausiai korumpuota Europos valstybė.

Ukrainos pateiktas skundas susijęs su Rusijos Federacijos veiksmais Kryme ir Donbase. EŽTT nusprendė patenkinti Rusijos prašymą atidėti bylos svarstymo pradžią. Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) priėmė sprendimą atidėti Ukrainos ieškinio Rusijai svarstymą. Toks sprendimas buvo priimtas dėl rusų prašymo. Pagal galiojantį reglamentą, Rusija turėjo laiko pasiaiškinti iki kovo 25-osios, tačiau likus vos dviem dienoms, Rusijos Federacija paprašė pratęsti limitą dar pusmečiui.

 Rytinėje Ukrainoje prie separatistų kontroliuojamų karštųjų taškų nesiliaujantys susirėmimai yra dar vienas išbandymas trapioms paliauboms, kurių eigos aptarti pirmadienį susitinka Prancūzijos, Vokietijos, Rusijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrai. Berlyne 17 val. 45 min. Grinvičo (20 val. 45 min.

„Rusijos agresija kaimyninėje Ukrainoje keičia beveik viską. Lenkiją itin neramina nacionalinio saugumo klausimas ir tai, kaip jos Vakarų sąjungininkai gali (ir yra pasiruošę) demonstruoti solidarumą,“ – teigiama „The Guardian“ Natalie Nougayrède straipsnyje. Jos teigimu, baimės jausmas persmelkė tiek politikus, tiek ir paprastus šios šalies gyventojus.

Oficialiajame Rusijos diskurse sunku rasti artimesnę partnerę ir sąjungininkę nei Baltarusija. Teigiama, kad Maskvą ir Minską sieja amžina draugystė, paremta slaviška brolybe. Tačiau realūs Rusijos ir Baltarusijos santykiai ne visada pasižymi tokia darna. Kartais jie primena sudėtingą žaidimą, kurio dramatizmas dažniausiai (bet ne visada) slepiamas po draugiškų šypsenų kaukėmis. Plačiau pristatinėti Baltarusijos vadovą Aleksandrą Lukašenką, ko gero, neverta.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris) paragino Rusiją ir Ukrainą pradėti kitą trapių Minsko taikos susitarimų, kurie buvo pasirašyti siekiant nutraukti kovas Rytų Ukrainoje, įgyvendinimo etapą. Šį raginimą Vokietijos diplomatijos vadovas paskelbė prieš pirmadienį Berlyne numatytas derybas, kuriose bus aptarta, kaip laikomasi vasarį Baltarusijos sostinėje pasirašytų susitarimų.

Savaitgalį virš Baltijos jūros vos nesusidūrę amerikiečių žvalgybinis lėktuvas RC-135U ir rusų naikintuvas Su-27 peraugo į oficialiųjų abiejų šalių diplomatinį konfliktą. Pentagono atstovas Markas Wrightas pareiškė, kad šis įvykis gali eskaluoti įtampą šių dviejų šalių santykiuose, praneša „Associated Press“. „Neprofesionaliai atliktas perėmimas potencialiai galėjo pakenkti visų įtrauktų (į incidentą) lėktuvų ekipažams.

Vytautas Dovydaitis, Žinios.lt Ukraina atsisveikina su žiauriai separatistų vadeivos „Motorolos“ nužudytu karo įkaitu. Separatistų vadeiva dėl įkaitų žudymo bus apkaltintas karo nusikaltimu. Tuo tarpu į Ukrainos rytus keliauja nemirtina JAV karinė technika, užsienio kariai moko ukrainiečius gintis nuo agresoriaus. O Rusija ir vėl demonstruoja galią: didelio masto pratybas su aviacija surengė prie pat Ukrainos sienos. Ukrainiečiai gedi. Ir ne tik todėl, kad kariai žūsta mūšio lauke.

Aktyvistai „Facebook“ tinkle sukūrė temą pavadinimu „Ne Rusijos banditų kelionei per Lenkiją“, tokiu būdu lenkų baikeriai tikisi neįsileisti rusų motociklininkų iš klubo „Naktiniai vilkai“ į kelionę po Europą. „Nakties vilkai“, minėdami Pergalės dieną, tikėjosi įgyvendinti motorizuotą žygį iki Berlyno tuo keliu, kuriuo keliavo sovietų kariai 1945-aisiais. Rusų baikerių priešininkai po Europą mano, kad šių nusikaltėlių veiksmai gali būti Maskvos agresijos pradžia, arba bent jau simbolis.

Rusijos Dūmoje siūloma „kreiptis“ į šios šalies gynybos ministrą Sergejų Šoigu su prašymu įvesti rusų „taikdarius“ į Donbasą. Tokią iniciatyvą pasiūlė Vladimiro Žirinovskio partijos LDPR atstovas Romanas Chudiakovas, praneša „RIA Novosti“. „DLR ir LNR (Rusijos statytinių paskelbtos „liaudies respublikos“ Ukrainoje) jau prašė Rusijos pagalbos.

Šiaurės Europos šalių gynybos ministrai paskelbė deklaraciją, kurioje nurodoma apie gynybinių ryšių su Baltijos šalimis plėtrą dėl saugumo regione stiprinimo, ir į šias šalis nukreiptos Rusijos agresijos stabdymą. Švedijos, Norvegijos, Suomijos, Danijos ir Islandijos ministrai pasirašė bendrą deklaraciją dėl karinių ryšių su Baltijos valstybėmis stiprinimo.

Ukrainos kariai, kovojantys su prorusiškais separatistais rytinėje Ukrainoje kovoja ir už saugumo Europoje užtikrinimą, ketvirtadienį pareiškė Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis (Bronislavas Komorovkis) parlamente Kijeve. „Šiandien, kai Ukrainos sūnūs žūva rytinėje Ukrainoje, gindami savo nepriklausomybę, jie saugo taip pat ir Europą. Jie saugo ją nuo imperinio mąstymo sugrįžimo, nuo sprendimų, kurie kelia grėsmę visai Europai“, – kalbėjo jis.

Praėjusiais metais plačiai žiniasklaidą sudrebino Rusijos propagandos atvejis su „Slovjanske nukryžiuotu berniuku“. Tuomet valstybinės šios šalies televizijos paskelbė šokiruojančią žinią – iš karo zonos į Rusiją pabėgusi „liudininkė“ papasakojo savo akimis mačiusi, kaip centrinėje miesto aikštėje (kurią klaidingai pavadino Lenino aikšte) buvo nukryžiuotas mažametis, o jo gedinti motina buvo tąsoma po miestą pririšta prie tanko.

Ukrainos parlamentas ketvirtadienį priėmė nutarimą, uždraudžiantį šalyje be kokią „totalitarinių komunistų ir nacių režimų propagandą“. 450 vietų Aukščiausioje Radoje už šį nutarimą balsavo 254 deputatai tuo metu, kai šalies rytus jau metus krečia ginkluotas konfliktas tarp prorusiškų separatistų ir provakarietiškos Kijevo vyriausybės.

Rusijos valdžios atstovai netrukus po katastrofos Donecko srityje, kurios metu žuvo 239 juo skridę žmonės, kaltino Ukrainos valdžią „leidus skraidyti keleiviams lėktuvams virš karo zonos“. Tuo norėta suversti kaltę dėl numušto lėktuvo ukrainiečiams. Tačiau neseniai ABC žurnalistai paviešino informaciją, kuri paneigia ir šį kaltinimą. „Nyderlandų valdžia vargu ar gali tvirtinti, kad negalėjo numatyti pavojų komerciniams skrydžiams virš Rytų Ukrainos teritorijos,“ – teigiama „abc.es“ straipsnyje.

 Prancūzijos, Vokietijos, Rusijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrai pirmadienį susitiks Berlyne tartis, kaip užbaigti kruviną jau metus trunkantį karą, galiojant trapioms, vasarį suderėtoms paliauboms, pranešė Paryžius. „Būsiu Berlyne (pirmadienį) vakare“, – pasakė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurent'as Fabiusas (Loranas Fabijusas), o jo atstovas spaudai dar pridūrė, kad ministras dalyvaus keturšalėse derybose taikos Ukrainoje klausimais.

Rusijos prezidentas V. Putinas iš pradžių dingo, paskui atsirado ir paskelbė netikėtą masinį kariuomenės kovinės parengties patikrinimą. „Dalyje karinių dalinių, priklausančių Baltijos jūros laivynui, Pietų karinei apygardai, taip pat desantininkų pajėgoms, skelbiama aukščiausio lygio kovinė parengtis, vyks vadaviečių pratybos“, – Rusijos karinės vadovybės pranešimą citavo naujienų agentūra TASS. Iš viso pratybose dalyvavo apie 80 tūkst. karių, daugiau negu 10 tūkst.

Dar pernai gruodį kalbėdamas Rusijos federalinei tarybai šalies prezidentas daug dėmesio skyrė Ukrainai ir Krymo aneksijai. Savo kalboje, o ir vėlesniuose pareiškimuose, Vladimiras Putinas naudojosi propagandinėmis klišėmis ir atviru faktų iškraipymu. Žemiau pateikiame liga.net surinktų penkių Rusijos lyderio melų pavyzdžius. Pirmasis „Šių metų kovą Kryme buvo surengtas referendumas… Įvyko istorinis Krymo ir Sevastopolio susijungimas su Rusija,“ – pareiškė V. Putinas.

Praėjus metams nuo kautynių Rytų Ukrainoje pradžios Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas galbūt nelaimėjo priešpriešoje su Vakarų šalimis, bet taip pat negali būti laikomas pralaimėjusiu, sako analitikai. Pasak jų, palaikydamas Ukrainos separatistus Kremliaus vadovas smarkiai rizikavo, tačiau ta rizika didžiąja dalimi atsipirko, nes leido jam nubausti provakarietišką Kijevo valdžią dėl jos pastangų nusigręžti nuo Rusijos ir susivienyti su Vakarais.

 Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas „L'Express“ pasakojo, kad Kremlius vykdo „globalios destabilizacijos“ projektą. Atsakydamas į leidinio korespondento Axelio Gyldeno užduotą klausimą, ar egzistuoja naujo Rusijos karinio puolimo tikimybė, Ukrainos premjeras atsakė: „Viskas priklausys nuo pono Putino pasirinktos strategijos. Mano manymu, yra sukurtas plataus masto planas, kurio tikslas yra sunaikinti Ukrainą kaip nepriklausomą valstybę. Šių žodžių įrodymai yra akivaizdūs.

 Abi Ukrainos konflikto pusės turėtų atitraukti nuo fronto linijos ginkluotės sistemas, kurių kalibras mažesnis negu 100 mm, siekiant padidinti pasitikėjimą paliaubomis, šeštadienį pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. S.Lavrovas nurodė, kad bendromis pastangomis siekta neribotam laikui užtikrinti paliaubas prorusiškų separatistų kontroliuojamose Donecko ir Luhansko srityse pagal vasarį Minske sudarytą susitarimą, nors buvo kai kurių pažeidimų.

Rusijos koncernas „Gazprom“ gamtinių dujų kainą Ukrainai nuo balandžio 1 dienos sumažino ketvirtadaliu bei atsisakė sutartyje su Ukrainos „Naftogaz“ numatytos tiekimo sąlygos „take or pay“ („imk arba mokėk“). „Pasirašytas papildomas susitarimas su „Naftogaz“. (...) Dujų kaina Ukrainai antrąjį metų ketvirtį – 247,18 JAV dolerio už tūkstantį kubinių metrų.

Kai karinė supervalstybė primena pasauliui, kad ji valdo branduolinį arsenalą, o jos pirštai yra laikomi ant gaiduko, reikėtų sunerimti, rašoma „The Times“ redakciniame straipsnyje.

„Jeigu tikėtume slapto Maskvos ir Vašingtono karybos žmonių susitikimo informacija, prezidentas Vladimiras Putinas naudoja branduolinės dvikovos dėl Baltijos šalių šantažą, norėdamas priversti NATO atsitraukti nuo Rusijos sienų,“ – tvirtinama „The Times“ publikacijoje. Vakarų karybos atstovai mano, kad Kremlius pradės vykdyti „destabilizuojančių akcijų“ seriją Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje: tikėtina, tai bus betvarkės, dalyvaujant vietos rusams arba kibernetinė ataka.

Rusijoje kilo naujas skandalas dėl šios šalies smogiko Dmitrijaus Sapožnikovo, dalyvavusio apsišaukėlių „Donecko liaudies respublikoje“ kariuomenės operacijose, interviu rusų BBC padaliniui. Pokalbio metu vyras nesislapstė už „atostogaujančių savanorių“ sąvokų, o rėžė iš peties – prie Debalcevės mūšį laimėjo ne separatistai, o atvykęs Rusijos reguliariosios armijos pastiprinimas.

Dar praėjusių metų spalio mėnesį Ukrainoje kilo skandalas dėl buvusio milicijos padalinio „Berkut“ vado Dmitrijaus Sadovniko, dingimo. Vakar paskelbtoje specialios Europos tyrimo grupės ataskaitoje būtent D. Sadovniko pareigūnų grupė paskelbta pagrindiniais įtariamaisiais žiauriu susidorojimu su protesto akcijos dalyviais. Šiai grupei priskiriama daugiau nei 20 žmonių žūtis.

 Praėjusią savaitę Amerikos kongresas didele balsų dauguma priėmė rezoliuciją, raginančią prezidentą Baracką Obamą pradėti ginklų tiekimą Ukrainai. 348 kongreso atstovai balsavo už rezoliuciją. Vos 48 – prieš. Rezoliucija nėra įpareigojanti, tačiau rimtas politinis spaudimas Baltiesiems rūmams akivaizdus. Kokios galimos vienokio ar kitokio prezidento sprendimo pasekmės? – „Laisvoji banga“ pasiteiravo filosofo ir politikos eksperto Kęstučio Girniaus. – Sunku pasakyti, ką darys prezidentas.

Pasiskelbusios „Donecko liaudies respublikos“ spec. padalinio vadas Dmitrijus Sapožnikovas (į Donbasą atvykęs iš Rusijos), „BBC“ papasakojo apie Rusijos karių veiksmus, nulėmusius Ukrainos miesto Debalcevė užėmimą. D. Sapožnikovas papasakojo, kad „DLR“ kariuomenė stūmėsi keliu į Logvinovą, tačiau Ukrainos kariuomenė juos apsupo. Praėjus kiek laiko smogikams pavyko ištrūkti, nes per 3-5 dienas atvyko rusų tankai, rusų samdinio duomenimis, tai buvo šauktiniai iš Buriatijos.

Suomijos gynybos ministras Karlas Haglundas pareiškė, kad kilus konfliktui tarp NATO ir Rusijos, pastaroji vargu ar kreiptų dėmesį į jo šalies teritorinį vientisumą. „Jeigu šis teorinis konfliktas iškiltų, man būtų sunku įsivaizduoti, kad Rusija gerbtų Suomijos karinį neutralumą tiek, jog neįžengtų į jos teritoriją. Sunku patikėti, kad jie tokioje situacijoje gerbtų Suomiją. Aš bijau, kad plataus masto konflikto metu Maskva neįžvelgs Suomijoje neutralumo.

Olandijos ir tarptautiniai ekspertai, tiriantys oro bendrovės „Malaysia Airlines“ reiso MH17 lėktuvo katastrofą Ukrainos rytuose, pirmadienį paragino atsiliepti liudininkus, kurie būtų matę tame regione zenitinių raketų kompleksą „Buk“ maždaug tuo metu, kai buvo numuštas tas laineris. „Tyrėjai aiškinasi visus scenarijus. Vienas iš tų scenarijų – kad lėktuvas buvo numuštas (praeitų metų) liepos 17 dieną 16 val. 20 min. vietos laiku“, – sakoma Nyderlandų prokuratūros pranešime.

Praėjusią savaitę, kalbėdamas Ukrainos saugumo metinių minėjime, šalies prezidentas emocionalioje kalboje padarė klaidą, kai pasakodamas apie Volnovachoje nužudytą Viktorą Manziką, vietoje žodžio „banditai“ pasakė „banderos“. Socialiniuose išsyk išplito „memai“ ir pajuokavimai apie „ciniškus banderas“. Prezidento klaida neapsiėjo ir be žiniasklaidos dėmesio, o šiandien Ukrainos galva gavo dovanų karinę uniformą, kurioje vietoje jo vardo prisiūtas „ciniško banderos“ antsiuvas.